Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atstovei advokato padėjėjai Karolinai Laurai Briliūtei, advokatui Vaidui Rakauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovėms J. S. ir M. S. dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Dėl butų ir kitų patalpų savininkų pareigos apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektams tvarkyti/remontuoti

7. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau ir DNSBĮ).

8. Pagal DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalį - pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. To paties įstatymo, to paties straipsnio 16 dalis nustato, jog pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (toliau – bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas) – statybos darbai, kuriais užtikrinamas pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinių ir energinių savybių atkūrimas.

9. CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

11. Atsakovės tvirtina, jog pastatas adresu (duomenys neskelbtini), nors ir turi vieną unikalų numerį, tačiau yra sudarytas iš dviejų atskirų korpusų-pastatų: dviejų aukštų pastato dalis plane yra pažymėta 1a2p, o trijų aukštų pastato dalis - 1A3p. Abu korpusai buvo statyti skirtingais laikotarpiais ir kiekvienas jų yra visiškai savarankiškas bei gali ir funkcionuoja atskirai. Šiuos du korpusus tarpusavyje jungia tik dviejų laikančiųjų sienų jungtis. Be to, istoriškai 1a2p ir 1A3p korpusų butų ir patalpų savininkai šių dviejų iš esmės atskirų statinių (korpusų) priežiūrą ir remontą vykdė atskirai. Atsižvelgiant į tai, remonto išlaidas turi dengti tik to konkretaus korpuso, kuriame buvo atlikti remonto darbai, savininkai.

12. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, jog atsakovių butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pagrindinis trijų aukštų pastatas žymimas 1A3p, jo dviejų aukštų priestatas – 1a2p. Byloje nėra ginčo, jog atsakovėms priklausantis butas yra dviejų aukštų korpuse, o stogo, perdangos remonto darbai atlikti trijų aukštų korpuse. Atsakovės korpusų atskirumą/savarankiškumą grindžia į bylą pateiktu MB Laupetra 2025 m. vasario 28 d. parengtu Specialistų techninio vertinimo aktu. Specialistai padarė išvadą, jog statinys, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas iš dviejų korpusų-pastatų, kuriuos tarpusavyje jungia dviejų laikančiųjų sienų jungtis. Sienas vieną nuo kitos skiria deformacinė siūlė. <...> Tiek statinys 1a2p, tiek statinys 1A3p turi savo atskiras laikančiąsias konstrukcijas ir sienas bei atskirus įėjimus, statinio stogo laikančiosios konstrukcijos taip pat atskiros. Teismas pastebi, jog specialistams buvo pateikta užduotis nustatyti, ar statinys, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti dalijamas į du atskirus turtinius vienetus ir ar atlikus tokį padalijimą, statiniai tenkins Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį. Taigi galimybė pastatą padalinti į du atskirus nekilnojamojo turto objektus buvo vertinta tik vienu aspektu, t. y. ar objektai turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Inžinerinių ir kitų sistemų bendrumas ar atskirumas bei sąsaja su visais pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų bendrasavininkais nebuvo vertinta. Pastebėtina, kad aptariamu techninio vertinimo aktu vertinama pastato atidalijimo ateityje galimybė, o ne daromos išvados apie esamą pastato (pagrindinio pastato su priestatu) vientisumą ar jo dalių atskirumą. Be to, specialistams suformuluota užduotis savo turiniu suponuoja išvadą, jog šiuo metu pastatas (pagrindinis pastatas su priestatu) yra vientisas, turintis vieną adresą ir vieną unikalų numerį.

14. Teismas remdamasis aukščiau išdėstyta, sprendžia, jog ginčo pastatas yra vientisas kompleksas, kurį faktiškai sudaro pagrindinis pastatas (1A3p) ir priestatas (1a2p) ir tai sudaro pastato visumą. Nėra registruota faktų apie pastato atskirų dalių funkcionavimą. Byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, kad pastato patalpos gali savarankiškai funkcionuoti be bendro naudojimo objektų ar turi atskirus, nesusietus tarpusavyje inžinerinius tinklus. Taigi korpusai yra tarpusavyje funkciškai vienas su kitu susiję, todėl turi būti administruojami (prižiūrimi) bendrai. Bendrojo naudojimo objektai, įskaitant stogą, perdangas, turi būti vertinami visų pastato korpusų patalpų savininkų bendros atsakomybės aspektu.

15. Atsakovės teigia, jog korpusai statyti skirtingais laikotarpiais, tačiau teismas nesutinka su tokiu teiginiu. Iš nekilnojamojo turto kadastro duomenų matyti, jog tiek pagrindinis pastatas, tiek priestatas statyti 1940 metais. Atsakovės, tvirtindamos, jog tarp korpusų yra riba, rėmėsi iš archyvų gautais situacijos planais, statytojo planais (brėžiniais), video medžiaga. Teismo vertinimu, minėti istoriniai dokumentai, filmuota medžiaga, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad jie patvirtina korpusų atskirumą ar savarankišką funkcionalumą. Be to, kai kurie iš minėtų dokumentų yra parengti užsienio kalba, o atsakovės jų vertimų nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo jais remtis.

16. Atsakovės teigia, jog gyventojai abu korpusus visada laikė atskirais statiniais ir juos tvarkė, prižiūrėjo atskirai. Nurodė, jog 2016 m. dviejų aukštų korpuso gyventojai organizavo savo korpuso remontą ir už jį mokėjo tik to korpuso gyventojai, pridėjo tai patvirtinančius dokumentus. Iš tiesų, pateikti dokumentai patvirtina aplinkybę, jog 2016 metais buvo atlikti atitinkami remonto darbai priestate 1a2p ir šių darbų kaina buvo paskirstyta tik 1a2p korpuso butų ir patalpų savininkams. Šios aplinkybės neginčijo ir ieškovės atstovas. Jis nurodė, jog tai buvo vienintelis atvejis ir tai vyko pačių gyventojų iniciatyva ir noru. Tačiau teismo vertinimu, tai negali paneigti teisinio reglamentavimo dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atleisti atsakovių nuo prievolės išlaikyti bendrojo naudojimo objektus.

17. Atsakovės teigdamos, kad ieškovė iki 2024 metų remonto darbų atskyrė finansines atsakomybes tarp pastato ir priestato, rėmėsi ir 2022 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais joms išrašytomis sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose buvo įtrauktas mokestis už sijų atidengimą virš buto Nr. 6, ir kuris jau 2023 m. sausio mėnesio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės buvo išminusuotas. Teismo vertinimu, lieka neaišku kokiu pagrindu ieškovė rengdama 2023 m. sausio mėnesio sąskaitą atėmė išlaidas, t. y. 17,45 Eur, iš galutinės atsakovėms nustatytos mokėti sumos. Taigi atsakovių nurodyta aplinkybė neįrodo fakto, kad ieškovė vykdė atskirą korpusų 1A3p ir 1a2p administravimą. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovas tvirtino, kad ieškovė niekada nevykdė atskiro korpusų 1A3p ir 1a2p administravimo. Pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) visuomet buvo administruojamas kaip vienas pastatas, visi komunaliniai mokesčiai, kaupiamosios lėšos buvo apskaičiuojami ir skirstomi viso pastato gyventojams, o ne kiekvienam korpusui atskirai. Atsakovės aplinkybės dėl komunalinių mokesčių, susidedančių iš administravimo mokesčio, kaupiamųjų lėšų, priežiūros, eksploatacijos mokesčio, teritorijų, laiptinių valymo ir kt., skaičiavimo bendrai visiems pastato gyventojams, neginčijo.

18. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kuriame iš ginčo atveju korpuse yra remontuotas stogas, perdanga, tačiau pabrėžtina tai, kad minėti objektai yra priskirtini prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ir šių objektų išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams. Išimtis galima tik tuo atveju, jei būtų sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas (CK 4.85 straipsnio 3 dalis).

19. CK 4.85 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei išlaidos yra susijusios su bendrojo naudojimo objektų išsaugojimu, pagerinimu ar atnaujinimu, tai jos priskirtinos prie bendrojo statinio bendrųjų objektų naudojimo išlaidų, paskirstytinų proporcingai visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai naudojasi šiais objektais, jeigu nėra sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-79-378/2016, 18 punktas). Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas. Tokiame bendrojo naudojimo objektų apraše šių objektų administratorius, įvertindamas bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir pan., iš anksto nustato tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką ir sąlygas, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-79-378/2016, 21 punktas; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-313/2018).

21. Ieškovė pateikė į bylą UAB „Naujamiesčio būstas“ 2015 m. birželio 9 d. sudarytą Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. NB-OA-15-0028/28 (toliau – Aprašas), kuriame aiškiai yra įvardyti jos prižiūrimo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai. Apraše įtvirtinta, jog visos bendrosios pastato konstrukcijos (pamatai, laikančios sienos, stogas ir kt.), bendrosios pastato inžinerinės sistemos (vandentiekio sistema, nuotekų šalinimo sistema, elektros sistema, vėdinimo sistema ir kt.) yra susiję su visais pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendrasavininkiais, t. y. tiek su žemesniosios, tiek su aukštesniosios pastato dalių butų savininkais. Aprašas patvirtina, kad šiuo atveju stogas, perdangos, priskiriami prie bendrojo naudojimo objektų (patalpų), kurie naudojami tenkinti viso daugiabučio gyvenamojo namo, butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, todėl pareiga atlyginti su šių objektų priežiūra, remontu ir kitas susijusias išlaidas tenka abiejų korpusų gyventojams. Tokia išvada darytina remiantis tiek gramatiniu, tiek sisteminiu Aprašo aiškinimu. Be to, Aprašas paneigia atsakovių teiginius, jog šildymas bei elektros įvadai korpuse 1a2p neturi jokių sąsajų su korpusu 1A3p. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad daugiabučiame name būtų sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti, aprašas.

Dėl atliktų remonto darbų privalomumo

28. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatyti atvejai, kuomet butų ar kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, susijusių su naudojimusi namo bendrąja nuosavybe. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Taigi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012).

29. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.

30. Ieškovė byloje neįrodinėjo aplinkybės, kad ji ginčo rangos (projektavimo) darbus organizavo turėdama butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo priimtą sprendimą, kuris būtų pagrindas tokioms išlaidoms susidaryti ir apmokėti, ir tokių įrodymų nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovės davė sutikimą remonto ir projektavimo darbams atlikti. Iš byloje esančio 2024 m. spalio 8 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. BAL-041985 ir balsavimo biuletenių nustatyta, jog buvo svarstytas perdangos (stogo) remonto darbų klausimas, tačiau jam nepritarta. Atsižvelgiant į CK 4.83 straipsnio 4 dalies reglamentavimą, atveju, kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl išlaidų, tokias išlaidas galima atsisakyti apmokėti tik esant dar vienai sąlygai – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Taigi nagrinėjamu atveju reikšminga nustatyti, ar remonto darbai, už kuriuos atsakovėms proporcingai apskaičiuotomis mokesčio sumomis ieškovė grindžia prašomos priteisti pagrindinės skolos kilmę, susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

31. Kaip nustatyta, nagrinėjamoje byloje pastato stogas, perdangos yra priskirtini bendrojo naudojimo objektams. Pagal Aprašą stogas, perdangos yra visų pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Atsakovės pripažįsta, jog apie planuojamus remonto darbus jos buvo informuotos, ir kad remonto darbai buvo realiai atlikti. Ginčo dėl to nėra. Tačiau atsakovių teigimu jos sutikimo darbams nedavė, o ieškovė nepagrindė tokių remonto darbų būtinumo ir privalomumo.

32. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 1.2 punktas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Šio reglamento 96 punktas nustato, jog pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.40 papunktį stogas – viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Stogų konstrukcijoms priskiriami: <....> , o taip pat perdangos po nešildoma pastoge, perdangos po patalpų oru vėdinamomis pastogėmis. Taigi ir pagal galiojantį teisinį reglamentavimą stogas laikomas objektu, kuris priskiriamas bendrajai dalinei visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybei.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdanti ieškovės priežiūrą, 2023 m. gegužės 30 d. statinio atliekamos techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A357-282/23(2.9.2.8.-BŪS) ieškovę įpareigojo nedelsiant atlikti namo bendrojo naudojimo buto Nr. 6 galimos avarinės būklės medinių perdangos sijų ir kitų medinių konstrukcijų, stogo dangos remonto, atnaujinimo darbus; lokalizuoti ir likviduoti stogo dangos pažeidimo vietas; užtikrinti, kad namo dalies (ties butu Nr. 6) medinių perdangų, stogo konstrukcijos atitiktų esminius statinio reikalavimus „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (STR 2.01.01(1):2005), „Naudojimo sauga“ (STR 2.01.01(4):2008). 2024 m. birželio 12 d. buvo atlikta stogo apžiūra ir apžiūros rezultatai užfiksuoti Statinio apžiūros akte Nr. DA607745, pasirašytame techninio inžinieriaus. Akte nustatyta, jog gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nustatyti defektai – stogo dangos būklė bloga, šiferio lakštai pažeisti, skylėti, nesandarios prieglaudos su kaminais. Šiame akte techninis inžinierius konstatavo, kad reikalinga sandarinti pažeistus šiferio lakštus vandeniui atspariu hermetiku, sandarinimo juosta, sandarinti kaminų prieglaudas, atlikti kitus darbus pagal faktą. Iš akte pateiktų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti prasta stogo būklė, stiprus jo susidėvėjimas. Taigi avarinė būklė pirmiausia buvo konstatuota savivaldybės priežiūros institucijos, vėliau identifikuota ir techninio inžinieriaus akte. Teismo vertinimu nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės pateikti įrodymai yra nepagrįsti, nes statinio apžiūros akto pagrįstumą patvirtina ir kiti ieškovės į bylą pateikti įrodymai – atliktų darbų priėmimo aktai.

36. Darant išvadas apie ginčo pastato stogo (perdangos) itin prastą ar avarinę būklę, reikšmingas ir 2022 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1692-340/2022. Minėtoje byloje ieškovai, buto Nr. 6, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ nuostolius, patirtus dėl atsakovės neveikimo, t. y. laiku neatliktų namo stogo remonto darbų, dėl ko įgriuvo ieškovų buto lubos. Pastebėtina, jog šioje nagrinėjamoje byloje, atsakovės būtent ir atsisako mokėti už stogo (perdangos) remonto darbus atliktus iš esmės virš buto Nr. 6. esančio korpuse 1A3p. Minėtame sprendime konstatuota, jog labiausiai tikėtina perdangos įgriuvimo priežastis yra nesandarus pastato (duomenys neskelbtini) stogas. Dar 2020 metais UAB „Mano Būstas Vilnius“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo įpareigota nedelsiant imtis skubių priemonių ir veiksmų, apsaugančių žmones ir aplinką, kad būtų išvengta namo stogo medinių konstrukcijų, stogo dangos, perdangos sijų, konstrukcijų pažaidų plitimo padarinių ir perdangos griūties bute Nr. 6; skubiai organizuoti pažeistų konstrukcijų nuardymą, ar laikiną sustiprinimą. Taigi stogo (perdangos) avarinė būklė iš esmės konstatuota ir 2022 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1692-340/2022.

37. Teismo vertinimu byloje pateiktų įrodymų visuma, defektų mastas, apimtis patvirtina aplinkybę apie stogo, perdangos defektus ir apie poreikį juos šalinti, t. y. bylos medžiaga patvirtina, kad defektams būdingas avarinis, privalomasis pobūdis, todėl ieškovei, administruojančiai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, kilo pareiga imtis būtinų veiksmų – atlikti stogo, perdangos remontą, kad būtų išvengta žalos savininkų asmeniniam turtui arba kitiems bendrojo naudojimo objektams bei pašalinta grėsmė didesniems turtiniams nuostoliams, žalos kilimui. Tokiems privalomiesiems darbams butų savininkų sutikimas, gyventojų sprendimas, nėra privalomas. Pareiga sumokėti už tokius darbus butų ir kitų patalpų savininkui kyla nepaisant to, ar jis yra davęs sutikimą tokioms išlaidoms.

38. Nagrinėjamu atveju, ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovės pažeidė prievolę, tai yra nemokėjo mokesčių už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, remonto ir komunalines paslaugas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo pagrįstas ir tenkintinas. Įvertinus tai, jog kiekvienai iš atsakovių priklauso po ½ dalį buto, iš atsakovių ieškovei priteistina po 910,90 Eur skolos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai).

39. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovių 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Ieškovė pateikė duomenis, kad turėjo iš viso 4413,59 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 41 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir išrašo peržiūrėjimą, 3,62 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką ir išrašo peržiūrėjimą, 90 Eur išlaidos advokatui už ieškinio parengimą, 1651,65 Eur advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (už pasiruošimą ir atstovavimą teisme, procesinių dokumentų rengimą) ir 2624,68 Eur išlaidos esamiems ieškovės atstovams (advokatams) (už visos bylos medžiagos analizę, pasiruošimą teismo posėdžiui, baigiamosios kalbos rengimą, prašymų rengimą, pateikimą teismui ir kt.). Pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai.

42. Atsakovių atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė teismo įvertinti ieškovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, nes jo manymu šios išlaidos turi būti mažinamos. Nurodė, jog byla ganėtinai paprasta, 2025 m. rugsėjo mėnesį vykusio teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iš esmės likus tik baigiamosioms kalboms, tačiau po to, ieškovė pakeitė savo atstovus, už kurių paslaugas sumokėjo ženklią sumą, tokiu būdu iš esmės dvigubindama bylinėjimosi išlaidas.

44. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant išimtinai tik į bylos baigtį (ieškinio / priešieškinio patenkinimo apimtį), nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, privalo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros.

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Tai, be kita ko, reiškia, kad procesą laimėjusiai šaliai nebūtinai kiekvienu atveju turi būti priteisiamos visos advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių – tai priklauso nuo bylos sudėtingumo ir kitų Rekomendacijose nurodytų kriterijų.

46. Atlyginant prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, ne tik į bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą, bet ir šių išlaidų racionalumą, būtinumą ir sumos pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju užmokesčio už advokato padėjėjo/advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato padėjėjo/advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju svarbi ta aplinkybė, jog po 2025 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio, kurio metu buvo išklausytos šalys, ištirta rašytinė bylos medžiaga ir iš esmės buvo likusios tik baigiamosios kalbos, ieškovė pakeitė savo atstovą, t. y. sudarė atstovavimo sutartį su kitu advokatu, už kurio atstovavimą teisme prašo iš atsakovių priteisti papildomai 2624,68 Eur dydžio išlaidas. Pažymėtina, jog naujasis advokatas paskutinio teismo posėdžio nedavė jokių papildomų paaiškinimų, o tik pasakė baigiamąją kalbą. Teismas įvertina tai, jog byloje iš viso teismo posėdžiai truko tik apie 2 val. 55 min. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, į teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, advokato padėjėjo/advokato darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų skaičių ir jų turinį, į tai, jog byla nėra didelės apimties, byloje keliamas reikalavimas standartinis, visiškai įprastas tokio pobūdžio bylose, ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas faktinių aplinkybių požiūriu, nebuvo sprendžiami jokie nauji ar sudėtingi teisės taikymo ar aiškinimo klausimai, reikalaujantys didelės apimties teismų praktikos analizės, bylos problematika nėra inovatyvi, bylai nėra būdingas vadinamasis tarptautinis elementas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijais sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti ieškovės bylinėjimosi išlaidas ir 3500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra pakankamas, taip pat į jį įskaitant sumokėto žyminio mokesčio išlaidas bei ieškovės patirtas išlaidas dėl duomenų iš registrų gavimo. Todėl ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos ieškovės turėtos 3500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkintas visiškai, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

47. Valstybė šioje byloje patyrė 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, iš atsakovių valstybei lygiomis dalimis priteistina 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 15,86 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 910,90 Eur (devynių šimtų dešimties eurų 90 centų) skolą, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (910,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1750 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, adresas Laisvės pr. 77B, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT97 7044 0600 0732 7769, AB SEB bankas, naudai.

Priteisti iš atsakovės J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 910,90 Eur (devynių šimtų dešimties eurų 90 centų) skolą, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (910,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1750 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, adresas Laisvės pr. 77B, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT97 7044 0600 0732 7769, AB SEB bankas, naudai.

Priteisti iš atsakovių M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 centus) iš kiekvienos atsakovės, valstybės naudai. Šio išlaidos turi būti sumokėtos pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“ banke (iki 2024 m. sausio 31 d. buvęs UAB „Medicinos bankas“), Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.