Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-03 · Civilinė byla Nr. e2S-404-934/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-03
Bylos Nr.
e2S-404-934/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30448-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“
Atsakovas
E. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-404-934/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30448-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7; 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria byla nutraukta civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“ ieškinį atsakovei E. K. dėl išlaidų atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Paslaugų ratas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės E. K. 27,00 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 17,00 Eur žyminio mokesčio ir 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo teismo prašė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo priimti, baigti nagrinėti civilinę bylą, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, priteisti iš atsakovės 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir grąžinti ieškovei 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, viso 12,75 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-36020-909/2021 nutarė priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukti, grąžinti ieškovei 12,75 Eur žyminio mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovės 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

3. Ieškovė 2021 m. gruodžio 13 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovei 12,75 Eur žyminio mokesčio ir priteisė ieškovei iš atsakovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nutartis iš esmės grindžiama šiais argumentais:

4.1. Skola apmokėta po ieškinio įteikimo atsakovei, ieškovė ieškinio atsisakė dėl tos priežasties, jog atsakovė patenkino ieškovės reikalavimą dėl 27,00 Eur skolos bylos nagrinėjimo metu. Laikytina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės reikalavimas buvo patenkintas, o bylinėjimosi išlaidas lėmė atsakovės veiksmai;

4.2. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nors ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) nurodyto maksimalaus dydžio, tačiau ieškinys yra nedidelės apimties, šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės nereikalauja specialių teisinių žinių, ieškinyje nebuvo keliami sudėtingi teisės ar fakto klausimai, nebuvo reikalinga platesnė teisės normų ir teismų praktikos analizė. Ieškovės prašoma priteisti 484,00 Eur atstovavimo išlaidų suma už ieškinio paruošimą yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų;

4.3. Mažinant bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgtina į tai, kad ieškinio suma yra itin maža – 27,00 Eur, tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos viršija ieškinio sumą daugiau nei 17 kartų. Be to, ieškovė nebandė ginčo spręsti supaprastinto proceso tvarka, kreipdamasi į teismą teismo įsakymo išdavimo tvarka užpildant standartinę pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formą. Taip pat pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ieškovė su analogiškais reikalavimais, pareikštais kitiems asmenims, kreipėsi į teismą jau ir anksčiau, ieškinio pagrindas šiose bylose sutampa, ieškiniuose dėstomas tekstas bei pateikiami ieškinio priedai didžiąja dalimi visiškai sutampa. Advokatei ruošiant analogišką ieškinį šioje byloje, jos darbo laiko sąnaudos turėjo būti mažesnės;

4.4. Advokatė nepateikė teismui ataskaitos (detalizacijos) bei kitų duomenų, iš kurių galima būtų nustatyti, kiek laiko užtruko ieškinio šioje byloje paruošimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Ieškovė UAB „Paslaugų ratas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas 484,00 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad atsakovė vengė apmokėti skolą, el. laiškuose ginčydama reikalavimo teisę į ieškovės patirtų išlaidų atlyginimą;

5.2. Remiantis Rekomendacijomis, už ieškinio rengimą rekomenduojama maksimaliai priteistina suma sudaro 3 916,00 Eur;

5.3. Ieškovė savarankiškai siekė ginčą spręsti taikiai, laukė pusantrų metų, kol atsakovė įvykdys savo prievolę, kuri kyla iš įstatymo. Atsakovė turi teisinį išsilavinimą, todėl jai turėjo būti žinoma, kad bendrojo naudojimo objektai yra išlaikomi bendraturčių jų proporcingai turimam plotui, tačiau atsakovė ginčijo ieškovės teisę į išlaidų atlyginimą ir savo veiksmais nedviprasmiškai išreiškė, jog atsisako sumokėti susidariusią skolą. Gavusi procesinius dokumentus iš teismo ieškovės patirtas išlaidas už pastato sienos avarinės būklės sutvarkymą atlygino, todėl toks atsakovės elgesys negali būti laikomas tinkamu ir sąžiningu;

5.4. Rengiant ieškinį buvo sugaišta ženkliai daugiau nei 4 valandos, nes advokatei, gavusiai konkrečią situaciją, visų pirma, reikėjo įvertinti teisinį reguliavimą, analizuoti fakto ir teisinio reguliavimo taikymą konkrečioje situacijoje, surinkti, peržiūrėti bei įvertinti aktualią teismų praktiką, o rengiant ieškinius atsakovams (tai yra atskiriems išlaidų nepadengusiems pastato bendraturčiams) ieškiniai buvo individualizuoti ir nebuvo šabloniškai perrašomi. Ieškiniai buvo pateikti ir kitiems bendrasavininkams, kurių didžioji dalis gavę iš teismo procesinius dokumentus iš karto su ieškiniu sutiko ir apmokėjo skolą bei atlygino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl prašomų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas atsakovei būtų nesąžiningas ne tik ieškovės, bet ir kitų pastato bendrasavininkų atžvilgiu;

5.5. Šiuo atveju teismo įsakymo institutas nebūtų efektyvi priemonė atgauti skolą ir ginti ieškovės pažeistas teises. Skolininkui atsikirsti užtenka nurodyti, kad šis nesutinka su skolos faktu ir pateikti prieštaravimą, tokiu atveju teismo įsakymas praranda savo galią ir kreditoriui yra duodamas 14 dienų terminas parengti ieškinį, primokėti žyminį mokestį ir kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Skolininkas taip pat gali piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir nepriimti siunčiamo teismo įsakymo, tokiu atveju teismo įsakymas praranda juridinę galią ir yra naikinamas, o kreditoriui lieka teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Ieškovė laikė, jog kreipusis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovė reikštų prieštaravimus ir taip būtų vilkinamas procesas, o ieškovė turėtų ruošti ieškinį, taip gaišindama ne tik savo, bet ir advokatų darbo laiką;

5.6. Teismui nusprendus mažinti bylinėjimosi išlaidas yra pažeidžiama ieškovės teisė į teisingą atlygį, kadangi prašoma priteisti suma ir taip yra minimali. Panašių ieškinių rengimas, nors ir tuo pačiu teisiniu pagrindu, nereiškia, kad kiekviena situacija yra identiška, kadangi kiekvienas bendraturtis, atsisakęs apmokėti išlaidas, nurodydavo savas priežastis ir motyvus, kuriuos reikėjo vertinti ir konkretizuoti ieškiniuose individualiai;

5.7. Gavęs atlygį advokatas jį naudoja ne tik darbo vietos išlaikymui (nuomos, komunalinių mokesčių sumokėjimui, personalo darbo apmokėjimui), bet iš gautos sumos sumoka mokesčius valstybei. Advokatė dirba pagal valandinį įkainį, 1 valanda apmokestinama 100,00 Eur. Prie ieškinio advokatė nurodo praleidusi 4 darbo valandas rinkdama bei vertindama informaciją, teismų praktiką ir kliento pateiktus įrodymus, kopijuodama, skanuodama bei sukeldama visą aktualią informaciją į EPP sistemą;

5.8. Šiuo atveju nebuvo tikslinga papildomai rengti dar konkretesnę detalizaciją, nes ieškinio parengimas ir jo bei priedų pateikimas teismui ir sudaro tuos veiksmus, kurie įvardinti PVM sąskaitoje.

Atsiliepimas

6. Atsakovė prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Atsakovei ir kitai patalpų savininkei I. G. pateikto ieškinio tekstas visiškai sutampa, išskyrus dvi trumpas pastraipas Nr. 10 ir Nr. 11, kuriose aprašytas susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovės. Visas likęs tekstas ir pateikiami priedai sutampa ir yra aišku, kad ieškiniai yra ruošti naudojant tą patį dokumento šabloną tik pakeičiant ieškovų duomenis, patalpų adresą ir ieškinio sumą. Nepaisant, jog naudotas tas pats dokumento šablonas, ieškiniu iš I. G. taip pat prašoma priteisti tokią pačią sumą – 484,00 ?ur;

6.2. Bet koks susirašinėjimas tarp šalių iki proceso pradėjimo neužkerta kelio kreiptis dėl skolos priteisimo teikiant prašymą dėl teismo įsakymo priėmimo, todėl šia supaprastinta tvarka ieškovė galėjo naudotis ir taip sumažinti bylinėjimosi išlaidas. Kita patalpų savininkė I. G. nereiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės pateiktos sąskaitos, tačiau ieškovė vis vien pasirinko ieškinio ginčo teiseną ir iš karto atmetė galimybę pasinaudoti teismo įsakymo institutu, taip sumažinant išlaidų dydį;

6.3. Tai, kad sąskaita dėl 27,00 ?ur pateikta ginčytinomis aplinkybėmis įrodo faktas, jog ne tik atsakovė, bet ir kiti kaimynines patalpas turintys savininkai nusprendė nemokėti pateiktos sąskaitos. Ginčyti ieškovės reikalavimo atsakovė nesiėmė dėl to, kad ieškinio suma yra itin maža, o bylinėjimasis iš esmės lemtų dideles laiko sąnaudas abiems šalims bei bylą nagrinėjančiam teismui. Tai neparodo atsakovės veiksmų nesąžiningumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos dalyką sudaro ginčijamos teismo nutarties patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų CPK 320, 338 straipsniai. Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-421/2019; 2013-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1963-370/2020; 2019-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1575-790/2019).

10. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės nesavalaikio atsiskaitymo su ieškovu, taip pat dėl to, kad ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tarp šalių nekilo. Ginčas iš esmės kilo dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo.

11. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad rengiant ieškinį buvo sugaišta ženkliai daugiau nei 4 valandos, kadangi jie buvo individualizuoti ir nebuvo šabloniškai perrašomi. Teismo įsakymo institutas nebūtų efektyvi priemonė atgauti skolą ir ginti ieškovės pažeistas teises. Mažinant bylinėjimosi išlaidas yra pažeidžiama ieškovės teisė į teisingą atlygį, kadangi prašoma priteisti suma yra minimali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio (ne)pagrįstumo.

12. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija). Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

13. Ieškovė prašė priteisti 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą. Ieškinys pareikštas 2021 m. lapkričio 10 d., t. y. 2021 m. IV ketvirtį, todėl taikomas 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris yra 1 566,40 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio koeficiento dydis yra 2,5. Maksimalus užmokesčio dydis, priteistinas už ieškinį pagal Rekomendacijas, yra 3 916,00 Eur (2,5 x 1 566,40 Eur). Nors prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nurodytų maksimalių dydžių, tačiau savaime nesudaro pagrindo prašomą išlaidų dydį laikyti pagrįstu. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju vertinant prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį aptartų kriterijų kontekste (žr., 13 punktą), nustatyta, jog ieškinio suma yra itin nedidelė – 27,00 Eur (Rekomendacijų 2.5 punktas), ieškinį sudaro 7 lapai, byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti kompleksiškų, specialių žinių (2.1, 2.2 punktai). Be to, atsakovės prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateiktas priedas, t. y. ieškovės ieškinys atsakovei I. G. patvirtina, kad ieškinio parengimas nereikalavo didelių advokatės darbo laiko sąnaudų (2.9 punktas), kadangi tiek atsakovei, tiek I. G. pateikti ieškiniai yra savo esme panašūs, individualizuotos tik kelios faktinės aplinkybės ir priedų sąrašas bei atsakovei pateiktame ieškinyje pridėti 2 papildomi punktai (10, 11), kuriuose nurodomas ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio sumą, turinį, ginčo nesudėtingumą, pagrįstai sumažino priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 200,00 Eur. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovės patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo, sąžiningumo ir protingumo ir nepaisant jų (išlaidų) realumo, tai yra pernelyg didelis ieškovės išlaidavimas, tenkantis jam pačiam.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

17. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza