- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-164-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- M.K.
- Atsakovas
- A.J.
- Trečiasis asmuo
- UAB A.Jonaičio
Vilniaus apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo)ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo)A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M.K. ieškinį dėl netesybų priteisimo, pareikštą atsakovui A.J., trečiasis asmuo UAB A.Jonaičio firma „Miglė“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1.Ieškovaskreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovosutartinę baudą- 25 000 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kadatsakovas yra vienintelis UAB A. Jonaičio firmos „Miglė“ akcininkas, kuriam priklauso 100 procentų (100 vnt.) bendrovės akcijų. Ieškovas susidomėjo bendrovės akcijų įsigijimu, tačiau iš pradžių nusprendė išsitirti bendrovės veiklą ir jos finansinius rodiklius. Šalys 2020-01-20 sudarė preliminariąją bendrovės 100 procentų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau– preliminarioji sutartis). Preliminarios sutarties 1.4 punktu pardavėjas įsipareigojo pirkėjui pateikti reikšmingus bendrovės finansinius ir veiklos dokumentus, kurie sudarytų sąlygas pirkėjui įvertinti bendrovės finansinę būklę ir mokumą. Sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, kad preliminarioji sutartis pasibaigia, jeigu šalys nesudaro pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties iki 2020-02-14. Sudarius preliminariąją sutartį, ieškovas toliau analizavo atsakovo pateiktus bendrovės finansinius ir kitus dokumentus, įskaitant ir 2020-01-08 pateiktą bendrovės 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinį. Ieškovui kilo įtarimų, kad jam pateikti finansiniai duomenys skiriasi nuo tų, kuriuos atsakovas 2019 m. pateikė VĮ Registrų centrui. Ieškovui kilo įtarimų, kad bendrovė yra nemoki. 2020-02-05 ieškovas kreipėsi į atsakovą, išdėstydamas nurodytas aplinkybes ir siūlydamas atsakovui atsisakyti 120 000 Eur dydžio reikalavimo teisės į bendrovę (kylančios iš suteiktos paskolos bendrovei) ir sudaryti galutinę akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; atkuriant bendrovės mokumą; arba siūlė atsakovui sumokėti ieškovui 25 000 Eur dydžio baudą už esminį preliminariosios sutarties pažeidimą.
3. Kadangiieškovas negavo atsakymo iš atsakovo, buvo akivaizdu, kad šalys iki 2020-02-14 nesudarys pagrindinės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, todėl ieškovas 2020-02-13 raštu informavo atsakovą, kad nuo 2020-02-14 nutraukia preliminariąją sutartį. Taip pat ieškovas pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų 25 000 Eur sutartines netesybas. Atsakovas raštu paprašėieškovą paaiškinti preliminariosios sutarties pažeidimo aplinkybes. Ieškovas atsakė atsakovui, kad visą informaciją, paaiškinančią ir pagrindžiančią faktą, kad atsakovas pažeidė preliminariąją sutartį, ieškovas jau yra išdėstęs 2020-02-05 pretenzijoje ir 2020-02-13 pranešime apie sutarties nutraukimą. Atsakovas pakartotinai pareikalavo paaiškinti preliminariosios sutarties pažeidimo aplinkybes. Ieškovas, tikėdamasis, kad pakartotinai paaiškinus atsakovui pažeidimo aplinkybes, atsakovas apmokės sutartinę baudą arba pasiūlys spręsti ginčą kitu būdu, pateikė jam paaiškinimus apie sutarties pažeidimo esmę ir pridėjo analizuotus finansinius dokumentus. Atsakovas pateikė atsakymą ieškovui, kuriuo nurodė, kad nesutinka, jog bendrovė buvo nemoki ir kad buvo pagrindas nutraukti sutartį. Šiuo raštu atsakovas užbaigė šalių derybas dėl taikaus tarpusavio santykių sureguliavimo.Ieškovas pažymėjo, kad šalys preliminariąja sutartimi susitarė, kad esminį sutarties pažeidimą sudarys sutartyje numatytų patvirtinimų ir garantijų pažeidimas. Atsakovas, pateikdamas neteisingus pareiškimus ir garantijas apie bendrovės veiklą (preliminariosios sutarties 4.2.8, 4.2.9 ir 4.2.11 punktai) iš esmės pažeidė preliminariąją sutartį. Atsakovas neatskleidė ieškovui reikšmingos informacijos apie bendrovę arba pateikėieškovui žinomai klaidingą informaciją, siekdamas sudaryti įspūdį, kad bendrovės finansinė būklė yra geresnė, nei yra iš tiesų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliejimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovas nutylėjo, jog pats 2019-12-23 elektroniniu laišku pasiūlė sumažinti pardavėjo reikalavimus bendrovei 52 000 Eur bei tuo pačiu atstatyti trečiojo asmens mokumą. 2020-01-01 atsakovas atliko veiksmus, nurodytus elektroniniame laiške, t.y. būdamas vienintelis bendrovės akcininkas, priėmė vienintelio akcininko sprendimą– 2019 m. UAB A.Jonaičio firmos „Miglė“ nuostolius 50 000 Eur padengti iš akcininko atsakovo suteiktos paskolos. Atsakovo nuomone, preliminariosios sutarties pasirašymo metu bendrovė buvo moki.
Šalies argumentai
5. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo prašėieškinį visiškai tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovo įsitikinimu, nei šalių derybų metu, nei preliminariosios sutarties sudarymo metu neegzistavo joks 2020-01-01 sprendimas, kuriuo ieškovas išsprendė bendrovės nemokumo problemą. 2020-01-01 sprendimas, tikėtinai, buvo sukurtas jo pasirašymo elektroniniu parašu dieną, t. y. 2020-01-13 kaip bandymas dirbtinai sukurti preliminariosios sutarties sudarymo metu neegzistavusias faktines aplinkybes, kurios sudarytų sąlygas atsakovui gintis nuo ieškinio reikalavimo. Preliminariosios sutarties galiojimo metu neegzistavo duomenys ar dokumentai, kurie įrodytų, kad įmonė yra moki, o preziumuojamai teisingi VĮ Registrų centrui pateikti bendrovės finansiniai duomenys rodė jos nemokumą. Ieškovas negalėjo vadovautis kitais dokumentais, nes 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinys (ar tarpinis rinkinys), kuris parodytų bendrovės finansinę būseną 2020 m. sausio mėnesį, nebuvo (ir, tikėtina, vis dar nėra) sudarytas ar pateiktas ieškovui. Ieškovas niekuomet nesiūlė „atkurti bendrovės mokumo“. Atsakovas teigė, kad ieškovas nuslėpė nuo teismo 2019-12-23 el. laišku ieškovo pateiktą pasiūlymą sumažinti atsakovo reikalavimus bendrovei 52 000 Eur suma ir tuo pačiu atkurti įmonės mokumą. Aptariamas el. laiškas atspindi įprastas pirkėjo ir pardavėjo derybas ir įmonės finansinių įsipareigojimų vertinimą. Ieškovas žinojo, kad atsakovas turi apie 152 000 Eur reikalavimo teisę į bendrovę, kylančią iš paskolos sutarties, tačiau negalėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Dėl šios priežasties ieškovas siūlė atsakovui nurašyti (o ne kapitalizuoti) 52 000 Eur dydžio bendrovės skolos atsakovui dalį ir numatė, kad likusią skolos dalį įmonė galėtų grąžinti per tam tikrą laikotarpį. Nustatęs neatitikimus, 2020-02-05 ieškovas atsakovui siūlė kitą sprendimą bendrovės nemokumo problemai spręsti, nei aptarta 2019-12-23 laiške.Jeigu atsakovo 152 000 Eur reikalavimo teisė į bendrovę iš tiesų egzistuoja ir 2020-01-01 sprendimas iš tiesų buvo priimtas, bendrovėje apyvartinių lėšų kiekis nepasikeitė ir bendrovė vis tiek neturės galimybės vykdyti finansinių įsipareigojimų. Net jeigu ieškovas 2020-01-01 būtų priėmęs sprendimą, šio sprendimo jis nepateikė nei VĮ Registrų centrui, nei ieškovui, o tai reiškia papildomą 4.2.11 punkto pažeidimą, nes šiuo punktu atsakovas patvirtino ir garantavo ieškovui, kad nėra neatskleidęs jokių aplinkybių, susijusių su 4.2 punkte išdėstytais patvirtinimais ir garantijomis, pavyzdžiui, mokumo klausimu. Be to preliminariosios sutarties 4.2.10 punktu atsakovas įsipareigojo pateikti išsamų bendrovės skolų ir įsipareigojimų sąrašą, tačiau tokio sąrašo nepateikė.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Triplike nurodė analogiškus argumentus, kaip savo atsiliepime.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-12sprendimu ieškinį visiškai patenkino.
8.Pirmosios instancijos teismasnustatė, jogpreliminarios sutarties 1.4 punktu pardavėjas(atsakovas) įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020-02-14: 1) pakeisti bendrovės įstatinio kapitalo valiutą iš LTL (litų) į Eur (eurus); 2) pateikti Registrų centrui likusius finansinių ataskaitų rinkinius už 2017 ir 2018 metus; 3) parengti, patvirtinti vienintelio akcininko sprendimu ir pateikti Registrų centrui bendrovės 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinį; 4) pateikti pirkėjui pasirašytą bendrovės 2019 m. finansinių atskaitų rinkinį; 5) pateikti pirkėjui išsamius bendrovės 2019 ir 2020 m. bankų sąskaitų išrašus; 6) perduoti pirkėjui visus susitarimus tarp bendrovės ir bet kokių trečiųjų asmenų (fizinių ar juridinių), kurie numato bet kokius bendrovės įsipareigojimus arba šių trečiųjųasmenų įsipareigojimus bendrovei (1.4.1 – 1.4.6 punktai).Pardavėjas papildomai patvirtino ir garantavo pirkėjui, kad bendrovė nėra reorganizuojama, restruktūrizuojama, pertvarkoma, nemoki (bankrutuojanti) ar likviduojama, ir nė vienaiš aukščiau paminėtų procedūrų bendrovei nėra pradėta, taip pat nėra pagrindo jų inicijuoti (Preliminarios sutarties 4.2.8 punktas); taip pat nėra bendrovei gresiančių teisminių ginčų ir nėra pradėta ar baigta jokių viešosios valdžios institucijų tyrimų bendrovės atžvilgiu (preliminariosios sutarties 4.2.9 punktas).
9. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas iš duomenų apie įmonės mokumo būseną priėjo išvadą, kad atsakovas ieškovui teikė skirtingus duomenis apie 2019 metais įmonės turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, nei tuos duomenis, kuriuos atsakovas pateikė VĮ Registrų centrui. Nurodė, kad 2019 metais bendrovė atitiko nemokios įmonės statusą, numatytą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje. Teismas nurodė, jog atsakovas duomenų apie tai, kad iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2020-09-09) ieškovui būtų pateikęs 2020-01-01 sprendimą ir ieškovui buvo žinoma apie jį, atsakovas nei su procesiniais dokumentais, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė. Įvertino ir tai, kad nutraukus preliminarią sutartį, atsakovas pateikdamas 2020-02-18 paklausimą ir 2020-03-17 pakartotinį paklausimą bei 2020-04-07 atsakyme ieškovui aplinkybės, jog yra priimtas toks akcininko sprendimas,nenurodė. Nors iki preliminariosios sutarties sudarymo derybų metu nuostolių sumažinimo klausimas šalims buvo aktualus ir svarbus, ką taip pat tvirtina ir pateiktas 2019-12-23 ieškovo elektroninis laiškas atsakovui, kuriame, be kita ko, atsakovui siūloma nurašyti 52 000 Eur skolą, nurodoma apie esamus nuostolius ir kt. Sprendime nurodyta, jog preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovas pažeidė šios sutarties 4.2.8 punkte nurodytą garantiją ir patvirtinimą, jog bendrovė nėra nemoki (bankrutuojanti), nėra pagrindo tokios procedūros inicijuoti,4.2.9 punkte garantiją, kad nėra gresiančių teisminių ginčų, bei 4.2.11 punktą dėl pateiktų pareiškimų ir garantijų tvirtinamo tikslumo, išsamumo ir teisingumo.
10. Pirmosios instancijos teismas paaiškino, jog šalys preliminariąja sutartimi susitarė, kad neįvykdžius sutarties 1.4 punkte nurodytų sąlygų arba paaiškėjus, kad bet kuri iš pardavėjo pareiškimų ir/ar garantijų, nurodytų sutarties 4 punkte buvo neteisingi, melaginti ir (arba) klaidinantys, pirkėjas įgyja teisę nutraukti šią sutartį, nemokamas pardavėjui kompensacijų arba baudų, o pardavėjas įsipareigoja sumokėti pirkėjui 25 000 Eur baudą, kuri laikoma iš anksto įvertintųpirkėjo nuostolių atlyginimu. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinyje pareikštus reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys dėl netesybų priteisimo būtų atmestas, kaip nepagrįstas ir praleidus ieškinio senaties terminą.
12.Apeliantas nurodo, kad šalys 2020-01-20 preliminariąją sutartį įvardijo akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi ir sutarties 3.1 punkte numatė, kad visų parduodamų akcijų pardavimo kaina yra 1 Eur. Tame pačiame preliminariosios sutarties punkte nurodyta, jog šalys susitaria ir pripažįsta, kad kaina yra teisinga ir priimtina, atsižvelgiant į bendrovės finansinę būklę. Preliminarios sutarties 2.1.3 punkte buvo numatyta, kad parduodamų akcijų skaičius yra 100 vnt., kurios vienos nominali vertė 28,96 Eur. Taigi, šalys susitarė, kad 2 896 Eur nominalios vertės akcijos bus parduodamos už simbolinį 1 Eur. Kitaip tariant, apeliantas preliminariąja sutartimi įsipareigojo padovanoti ieškovui trečiojo asmens akcijas, todėl aiškinant preliminariosios sutarties turinį pagal šalių siekius, tai šalys preliminariąją akcijų dovanojimo sutartį įformino preliminariąja akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi, t. y. apsimestiniu sandoriu.
13. Apeliantas paaiškina, kad preliminariosios sutarties objektas buvo trečiojo asmens akcijų, bet ne juridinio asmens pardavimas, tiksliau dovanojimas. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai daug dėmesio skyrė trečiojo asmens turto ir įsipareigojimų analizei, kas būtų svarbu, parduodant juridinį asmenį arba parduodant akcijas, kurių pardavimo kaina būtų susieta su įmonės turto ir įsipareigojimų santykiu, bet ne akcijų dovanojimo atveju. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas ieškovui teikė skirtingus duomenis apie 2019 metais trečiojo asmens turimą turtą ir finansinius įsipareigojimus, tuo pačiu konstatuodamas, kad 2019 metais trečiojo asmens turtas ir įsipareigojimai sudarė virš dviejų šimtų tūkstančių eurų. Todėl tokio didžiulio trečiojo asmens turto kontrolės perėmimui, įsigyjant trečiojo asmens akcijas už simbolinį vieną eurą, ieškovui duomenų tikslumo nereikėjo. Dėl šios priežasties šalys susitarė, kad tračiojo asmens akcijų pardavimo kaina (1 Eur) yra teisinga ir priimtina (preliminariosios sutarties 3.1 punktas). Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles,išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuos numatytus atvejus (CK 2.50 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovas, įsigijęs trečiojo asmens akcijas, nebūtų buvęs atsakingas už trečiojo asmens skolas. Pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, nepagrįstai šalių teisinius santykius nagrinėjo taip plačiai, lyg šalys būtų susitarusios dėl juridinio asmens, bet ne akcijų, pirkimo –pardavimo, todėl teismas neatskleidė bylos esmės.
14. Apeliantas laikosi pozicijos, kad preliminariosios sutarties 1.4 punkte šalys susitarė sudaryti pagrindinę sutartį iki 2020-02-14, tačiau pagrindinė sutartis iki 2020-02-14 nebuvo sudaryta, todėl pasibaigė. Pasibaigusios sutarties nutraukti negalima, todėl ieškovo vienašalis pasibaigusios sutarties nutraukimas yra niekinis ir negalioja. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja exofficio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo faktinę bylos aplinkybę, jog ieškovas preliminariąją sutartį pagrįstai nutraukė savo iniciatyva. Ieškovas nuostolių dėl trečiojo asmens akcijų neįsigijimo nepatyrė, patirtų nuostolių neįrodinėjo, nors to apeliantas bylos nagrinėjimo metu reikalavo. Pagal preliminariąją sutartį ieškovas buvo įsipareigojęs apeliantui sumokėti tik vieną eurą, kas suponuoja išvadą apie ieškovo atsisakymą dovanos. Skundžiamu sprendimu teismas ieškovui iš apelianto priteisė netesybas už tai, kad apeliantas ieškovui pateikė neteisingus pareiškimus ir garantijas apie trečiojo asmens veiklą, todėl pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir išaiškino teisės normą, reglamentuojančią preliminariosios sutarties pasibaigimą ir nuostolių atlyginimą, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių sutartinių santykių pobūdį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir 1.1., tenkindamas ieškinį privalėjo savo iniciatyva sumažinti priteistinas netesybas, nes ieškovas preliminariąja sutartimi įsipareigojęs už vieną eurą įsigyti veikiančio juridinio asmens akcijas, žalos patirti negalėjo, kas nepagrįstai priešingai konstatuota ginčijamame teismo sprendime.
15. Skunde apeliantas paaiškino, kas nei ieškovas, nei apeliantas nėra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, todėl teismas, patenkindamas reikalavimą dėl netesybų priteisimo, nepagrįstai iš apelianto priteisė šešių, bet ne penkių, procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (25 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2020-09-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
16. Apeliantas prašo taikyti ieškinio senatį ir nurodo, jog 2020-01-20 preliminariosios akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 1.4 punkte numatyta, kad šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį ne vėliau kaip iki 2020-02-14, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo 2020-02-14 ir baigėsi 2020-08-14. Ieškovas su ieškiniu dėl netesybų į teismą kreipėsi 2020-09-09, todėl praleido šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
17. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad aplinkybę, jog sandoris apsimestinis privaloma įrodyti, aiškinantis sandorio šalių tikrąją valią, ketinimus, jų elgesio motyvus ir tikslus. Nagrinėjamoje byloje nei ieškovas, nei apeliantas nereiškė reikalavimo dėl preliminariosios sutarties pripažinimo niekine, kaip tariamo apsimestinio sandorio ir neįrodinėjo aplinkybių, tariamai sudarančių apsimestinio sandorio negaliojimo pagrindą (kurios, šiuo atveju, neegzistuoja). Atitinkamai, preliminarioji sutartis nėra pripažinta negaliojančia pagal CK 1.87 straipsnio nuostatas. Pažymi, jog tik pripažinus sandorį apsimestiniu, taikomos jo negaliojimo pasekmės. Priešingu atveju, pagrindo taikyti sandorio negaliojimo pasekmių nėra.
18. Ieškovas laikosi pozicijos, kad šios civilinės bylos dalykas yra ne pagrindinė akcijų pirkimo– pardavimo sutartis (nes ji nebuvo sudaryta), o preliminarioji sutartis (nes ji buvo pažeista). Esminę reikšmę, sprendžiat dėl preliminariojoje sutartyje įtvirtintų netesybų priteisimo pagrįstumo turi tai, dėl kokių priežasčių pagrindinė akcijų pirkimo– pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kas dėl to kaltas, kokios to pasekmės numatytos sutartyje. Todėl tam nustatyti yra būtina analizuoti preliminariojoje sutartyje įtvirtintas nuostatas, susijusias su sutarties vykdymu bei nevykdymo pasekmėmis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai išanalizavo preliminariosios sutarties nuostatas, įmonės finansinius duomenis ir jų tarpusavio ryšį, taip atskleisdamas bylos esmę, kas lėmė teisingo ir pagrįsto (ieškovo vertinimu) sprendimo priėmimą.
Šalies argumentai
19. Ieškovas paaiškino, kad valią nutraukti preliminariąją sutartį ieškovas, priešingai nei teigia apeliantas, išreiškė preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu, o ne jai pasibaigus. Todėl ieškovas vienašališkai savo iniciatyva nutraukė dar galiojančią preliminariąją sutartį. Pareiga mokėti netesybas siejama ne su tuo, kurios šalies iniciatyva preliminarioji sutartis nutraukta, o su tuo, dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Teigia, jog sprendžiant dėl sutartų netesybų dydžio yra svarbu atsižvelgti į tai, kad 25 000 Eur netesybų dydis pasirinktas šalių laisva valia ir sulygtas preliminariojoje sutartyje, be to, abi preliminariosios sutarties šalys– patyrę privatūs verslo subjektai (apeliantas net 15 metų vienasmeniškai valdė ir vadovavo įmonei), turintys ilgametės patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys preliminariosios sutarties sąlygas. Nurodo, jog darytina išvada, kad apeliantas puikiai suprato preliminariojoje sutartyjenumatytų įsipareigojimų esmę bei iš prievolių nevykdymo kylančių padarinių atsiradimo riziką. Pažymi, kad baudos dydis atitinka sąžiningą verslo praktiką, nėra neproporcingas. Nedidelė pagrindinės sutarties kaina savaime nesuponuoja pagrindo teigti, kad ieškovas dėl to tariamai negalėjo patirti nuostolių.
21. Ieškovas dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį nurodė, kad 2020-02-13 pranešimu informuodamas apeliantą apie preliminariosios sutarties nutraukimą, pareikalavo apelianto jam sumokėti 25 000 Eur sutartines netesybas. Laikotarpiu nuo 2020-02-13 iki 2020-04-07 vyko šalių derybos dėl apelianto padaryto preliminariosios sutarties pažeidimo ir situacijos sprendimo paieška. Vadinasi, laikotarpiu nuo 2020-02-13 iki 2020-04-07 ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad Apeliantas šiam sumokės 25 000 Eur dydžio netesybas. Derybos nepavyko, 2020-04-07 apeliantui atsisakius prisiimti atsakomybę už preliminariosios sutarties pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
23. Nustatyta, jog 2020-01-20 šalys sudarė preliminariąją akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pardavėjas (atsakovas) parduos pirkėjui (ieškovui), o pirkėjas iš pardavėjo pirks UAB A.Jonaičio firmos „Miglė“ akcijas už 1 (vieną) Eur. Taip pat šalys sutarė, kad pagrindinę sutartį šalys sudarys ne vėliau kaip iki 2020-02-14. 2020-02-13 pranešimu apie sutarties nutraukimą ieškovas informavo atsakovą, jog atsakovas, neatskleisdamas informacijos apie bendrovės finansinius rodiklius ir mokumo būsenos pirkėjui, paneigė preliminariosios sutarties 4.2.8, 4.2.9 ir 4.2.11 punktuose nurodytus patvirtinimus ir garantijas, pardavėjas iš esmės pažeidė preliminariąją sutartį. Ieškovas taip pat informavo atsakovą, kad šiuo pranešimu pareiškia ieškovui, kad nuo 2020-02-14 nutraukia preliminariąją sutartį ir reikalauja per 3 darbo dienas sumokėti jam 25 000 Eur dydžio sutartines netesybas. Ieškovas, reaguodamas į atsakovo 2020-02-18 paklausimą ir į 2020-03-17 pakartotinį paklausimą, 2020-03-04 ir 2020-03-26 pateikė atsakovui atsakymus dėl preliminariosios sutarties pažeidimo.
24. Netesybos– tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK6.205straipsnis).
25. Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-295-219/2020; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-224-1075/2021). Vertinant sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principų tarpusavio sąveiką, darytina išvada, kad šalys turi teisę teisiškai susisaistyti įvairaus pobūdžio įstatymuose neaptartais susitarimais. Tokio pobūdžio susitarimai jų šalims turi įstatymo galią, yra teisiškai įpareigojantys, nebent prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ar gerai moralei arba turi valios ydų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).
26. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-409/2010).
27. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK6.73 straipsnio 2 dalis,6.258 straipsnio 3 dalis). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK6.73straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, įCK1.5straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą,CK6.251straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-187-378/2021).
28. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK6.73 straipsnio 2 dalis,6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-578/2012; kt.). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).
29. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu– aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-35-823/2021).
30. Šalys sulygo,kad jeigu pardavėjas atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, vienašališkai ją nutraukia, neįvykdo šios sutarties 1.4 punkte nurodytų sąlygų arba paaiškėja, kadbet kuri iš pardavėjo pareiškimų ir/ar garantijų, nurodytų sutarties 4 punkte buvo neteisingi, melaginti ir (arba) klaidinantys, pirkėjas įgyja teisę nutraukti šią sutartį, nemokėdamas pardavėjui kompensacijų arba baudų, o pardavėjas įsipareigoja sumokėti pirkėjui 25 000 Eur baudą, kuri laikoma iš anksto įvertintų pirkėjo nuostolių atlyginimu dėl to, kad pirkėjas negalėjo nusipirkti bendrovės akcijų iš pardavėjo (preliminariosios sutarties 5.2 punktas). Pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovo pozicijai, jog preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovas pažeidė preliminariosios sutarties 4.2.8 punkte nurodytą garantiją ir patvirtinimą, jog bendrovė nėra nemoki (bankrutuojanti), nėra pagrindo tokios procedūros inicijuoti, 4.2.9 punkte garantiją, kad nėra gresiančių teisminių ginčų, bei 4.2.11 punktą dėl pateiktų pareiškimų ir garantijų tvirtinamo tikslumo, išsamumo ir teisingumo. Sprendime konstatuota, jog yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 25 000 Eur baudą buvo patenkintas.
31. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK6.73 ,6.258straipsniai).CK6.73 straipsnio 2 dalyje,6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr.3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr.3K-3-400/2005, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr.3K-3-1070/2003).Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK6.73 straipsnio 2 dalis,6.258 straipsnio 3 dalis).
32. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-104/2011).Nustatant netesybas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis– kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles netesybas.Susitarimų dėl netesybų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešojo intereso gynimu, nes nekontroliuojamas netesybų dydis gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarauja viešajai tvarkai.
33. Pažymėtina, kad šalys susitarė tik dėl pardavėjo prievolės mokėti baudą (jeigu pardavėjas atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, vienašališkai ją nutraukia, neįvykdo šios sutarties 1.4 punkte nurodytų sąlygų arba paaiškėja, kad bet kurie iš pardavėjo pareiškimų ir/ar garantijų, nurodytų sutarties 4 punkte buvo neteisingi, melaginti ir (arba) klaidinantys, pirkėjas įgyja teisę nutraukti šią sutartį, nemokėdamas pardavėjui kompensacijų arba baudų), kuri laikoma iš anksto įvertintų pirkėjo nuostolių atlyginimu dėl to, kad pirkėjas negalėjo nusipirkti bendrovės akcijų iš pardavėjo (preliminariosios sutarties 5.2 punktas). Nurodyta sutarties sąlyga dėl baudos mokėjimo šiuo atveju pripažintina prieštaraujančia viešajai tvarkai, nes pirkėjas nepatyrė nuostolių. Šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl įmonės visų akcijų pirkimo– pardavimo už 1 Eur. Spręstina, jog ši kaina rodo, kad abiem šalims buvo žinoma prasta įmonės, kurios akcijas numatė parduoti ir pirkti šalys, finansinė būklė. Pirkėjas, nupirkęs tokios įmonės akcijas, negalėjo tikėtis praturtėti. Numatyta bauda už netinkamą sutarties vykdymą– 25 000 Eur yra nesuderinama su paties sandorio suma. Nenupirkęs akcijų už 1 Eurą, pirkėjas negalėjo patirti nuotolių. Dėl to netesybos šiame sandoryje neturėjo ir negalėjo būti numatytos ir nėra skirtos pirkėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti, o kvalifikuotinos kaip baudinio pobūdžio, be kita ko, leidžiančios pasipelnyti iš sutarties pažeidimo. Netesybos turi būti nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Pardavėjui nevykdant sutarties, kurios suma 1 Eur, nuostatų, pakanka pirkėjo teisės nutraukti sutartį. Taip pat svarbi aplinkybė, kad pirkėjas neįrodė, jog patyrė kokių nors nuostolių dėl to, kad nesudarė numatytos sutarties dėl atsakovo kaltės.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų.
34. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.
35. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovui iš ieškovo. Atsakovasnepateikė duomenų dėl bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme patirtųbylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo procese atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas: žyminis mokestis – 563 Eur,išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 800 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovui iš ieškovopriteistinos bylinėjimosi išlaidos–1363Eur(CPK 93, 98, 302 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atmesti ieškovo M.K. ieškinį dėl netesybų priteisimo, pareikštą atsakovui A. J., trečiasis asmuo UAB A.Jonaičio firma „Miglė“.
Priteisti atsakovui A.J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo M.K, a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas –1363Eur (vieną tūkstantįtris šimtusšešiasdešimt tris eurus).
Priteisti valstybei iš ieškovo M.K., a. k. (duomenys neskelbtini),išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu– 7,60 Eur (septynis eurus ir šešiasdešimt euro centų). Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660.
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.