Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 20.55 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 20.57 val. jam buvo nustatytas 1,94 ‰ girtumas (be paklaidos); 21.14 val. jam buvo nustatytas 2,08 ‰ girtumas (be paklaidos)).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis G. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2.6. Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. G. ir laiduotoja F. K. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad kaltinamasis gyvena kartu, tame pačiame name, jie matosi kasdien ir ji žino, kada sūnus išvyksta į darbą, kada grįžta ir ką jis veikia. Jie yra artimi, kaltinamasis konsultuojasi su ja svarbiais klausimais (pavyzdžiui, pasisako, ką jis ketina įsigyti), o ji, pagal savo galimybes, pataria savo sūnui ir jis atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotoja F. K. nurodė, kad sutinka būti savo sūnaus laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės daryti teigiamą įtaką savo sūnui, jog aptariamas sūnaus elgesys nepasikartotų. Jai (laiduotojai) žinoma, kad anksčiau kaltinamasis G. G. yra vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus ir už tai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Apie kaltinamojo G. G. padarytą nusikalstamą veiką ji sužinojo iš paties kaltinamojo, bet praėjus kuriam laikui po aptariamo įvykio. Sūnus apie aptariamą įvykį iškart jai nepasipasakojo, nes nenorėjo, kad ji (laiduotoja) pergyventų to tokio jo poelgio. Kaltinamasis dėl savo veikos pergyvena – jis pasikeitė, tapo uždaresnis, mažiau bendrauja su savo draugais, daugiau būna namuose ir sumažino alkoholio vartojimą. Kaltinamasis G. G. yra rūpestingas, nėra jai pasakęs blogo žodžio ir su ja (laiduotoja) elgiasi pagarbiai, mano, kad ji yra autoritetas savo sūnui. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (1 t., 187–188 b. l.). Pasak pačios laiduotojos F. K., jos sveikatos būklė netrukdys jai būti sūnaus laiduotoja. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo mamos F. K. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam G. G..

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į prokurorės poziciją, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (laiduotoja yra senatvės pensininkė, jos vienintelis pragyvenimo šaltinis yra senatvės pensija, kurią visą išleidžia pragyvenimui, papildomų pajamų laiduotoja negauna), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį G. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos F. K. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. Svarbu tai, kad aukštesnės instancijos teismai laikosi tokios nuomonės, jog vien tik administracinis baustumas nesudaro kliūties pirmą kartą teisiamą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-879/2019) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas) atleido asmenį, kuris per paskutinius 5 metus ne kartą buvo nubaustas administracine tvarka, taip pat ir už netinkamą elgesį viešoje vietoje (už veikas, panašias į kaltinime jam inkriminuotą veiką). Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo G. G. išnykęs administracinis baustumas už anksčiau padarytus KET pažeidimus negali būti kliūtimi atleisti kaltinamąjį G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės.

3.7. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams 6 mėnesiams.

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis G. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas vidutinis girtumas. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis G. G. įstatymų reikalavimus pažeidžia nebe pirmą kartą ir, be kita ko, 2021 m. rugpjūčio 29 d. jis vairavo automobilį būdamas neblaivus (tąkart jam buvo nustatytas 0,84 ‰ girtumas). Ir nors visas administracines nuobaudas kaltinamasis G. G. yra įvykdęs bei administracinis jo baustumas yra išnykęs, šios aplinkybės kaltinamąjį G. G. charakterizuoja kaip asmenį, galintį pažeisti teisės aktų reikalavimus vairuojant transporto priemones. Svarbu tai, kad kaltinamajam G. G. anksčiau jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (už 2021 m. rugpjūčio 29 d. padarytą administracinį nusižengimą teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta 12 mėnesių). Nors kaltinamajam G. G. reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nes jis gyvena kaime ir rūpinasi savo artimaisiais, šiuo konkrečiu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, jog žinodamas visas šias aplinkybes kaltinamasis G. G. turėjo būti itin atidus, dėmesingas ir suinteresuotas nedaryti nusikalstamos veikos, kuri lemtų atitinkamų prievartos priemonių taikymą, o padaręs atitinkamą nusikalstamą veiką jis turi prisiimti visas su nusikalstamos veikos padarymu susijusias pasekmes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, asmeninį ar jo šeimos (jos narių) interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. Bet kurios įstatyme numatytos poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek kaltinamajam, tiek jo šeimos nariams, ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas sušvelninti poveikio priemonę arba jų neskirti.

4.3. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į prokurorės poziciją, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas yra mažesnis už nustatytą tokios poveikio priemonės vidurkį, t. y. 2 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.4. 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu kaltinamajam G. G. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (1 t., 133–135 b. l.), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d.

5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu; be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam G. G. būtina taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą.

5.5. Tačiau šioje vietoje būtina pažymėti, kad kaltinamojo G. G. nusikalstamai veikai panaudotas automobilis yra ne jo, o UAB (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie tai, kad perduodant automobilį kaltinamajam G. G. UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi darbuotojai būtų žinoję, jog šis automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurie šiuo konkrečiu atveju suteiktų galimybę konfiskuoti ne kaltininkui priklausantį turtą, kurį jis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, minėtas automobilis paliekamas jo savininkei – UAB (duomenys neskelbtini), o iš kaltinamojo, panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

5.6. Nustatydamas išieškomos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydį teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pažymą seka, jog aptariamo įvykio metu kaltinamojo G. G. vairuoto automobilio vidutinė kaina Lietuvoje buvo 6680 Eur (su PVM) (1 t., 26 b. l.). Byloje nėra jokių kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti kaltinamojo G. G. vairuoto automobilio vertę. Svarbu tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką tais atvejais, kai byloje nėra kitų duomenų, turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies turto vidutinę vertę (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-169-334/2020 ir kt.). Tokiu būdu teismas mano, kad aptariamo įvykio metu kaltinamojo G. G. vairuoto automobilio vertė yra 6680 Eur (su PVM).

5.7. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis G. G. transporto priemonę (būdamas neblaivus) vairuoja nebe pirmą kartą, be to, jis yra sveikas ir darbingas, todėl iš kaltinamojo G. G. išieškoma (konfiskuojama) visa jo vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 6680 Eur (su PVM).

5.8. Teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką, net ir žymiai didesnės vertės automobilio konfiskavimas (ar žymiai didesnės automobilio vertės išieškojimas) nėra laikomas neproporcinga bei per griežta priemone (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1A-375-851/2021 konfiskavo iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės (vairavusio automobilį būnant neblaiviu), didesnės kaip 45000 Eur (su PVM) vertės automobilį).

6.1. Kaltinamajam G. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (1 t., 129–131, 133–135, 137–139 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

6.2.1. automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti UAB (duomenys neskelbtini), paliekami UAB (duomenys neskelbtini);

6.2.2. kaltinamajam G. G. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

6.3. Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą iš kaltinamojo G. G. neišieškomos.

6.4. Kaltinamasis G. G. laikinai sulaikytas nebuvo, taip pat byloje nėra civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

G. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos F. K. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. G. išieškoti valstybei automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6680 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

G. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintus UAB (duomenys neskelbtini), palikti UAB (duomenys neskelbtini);

- G. G. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Išaiškinti G. G., jog automobilio vidutinę vertę atitinkančią pinigų sumą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AB „Citadele“ bankas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Šiaulių bankas); LT747400000008723870 (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); LT744010051001324763 (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); LT122140030002680220 (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 6610).

Išaiškinti G. G., jog mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie automobilio vidutinę vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti G. G., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai F. K., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.