- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- 1A-30-768/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35129-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- R. L.
- Advokatai
- Eligija Norkienė
- Kategorijos
- 1.2.14.12.1Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 str. 1 d.)
- 1.2.29.9Transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimas, neteisėtas sunaikinimas ar pakeitimas (BK 306-1 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. gynėjos advokatės Eligijos Norkienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos:
- pagal BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui;
- pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 9 d. 19.30 val. iki 2021 m. spalio 11 d. 16.14 val. (dvi dienos).
Išteisintas jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje.
Panevėžio teritorinė ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais, išaiškinant, kad civiliniai ieškovai turi teisę ieškinius pareikšti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. L. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. spalio 9 d., 19.30 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – motociklą „BMW S1000 RR“ ir juo naudojosi bei ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. spalio 9 d., 19.30 val., ankščiau žinomai nusikalstamu būdu įgytam motociklui „BMW S1000 RR“ pakeitė rėmą su sunaikintu identifikaciniu numeriu taip sunaikindamas minėto motociklo identifikacinius požymius t. y. numerius po ko ant jo uždėjo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo naudojosi. Šiais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 286 straipsnį R. L. išteisintas nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo sudėties.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. L. gynėja advokatė E. Norkienė prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – R. L. išteisinti bei išspręsti sumokėtų civilinių ieškinių klausimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Bylos duomenys neįrodo, kad nuteistasis žinojo, jog motociklas vogtas. Nuteistasis jį pirko pagal skelbimą. Byloje nėra įrodymų, kad jis dalyvavo šioje nusikalstamoje veikoje, kad įgyti turtą ir tada juo naudotis, nei kad turtas yra įgytas nusikalstamu būdu. R. L. nusipirko pigiau netvarkingą motociklą, jį susiremontavo tam, kad sutaupytų ir galėtų juo naudotis. Šiuo metu tas pats motociklas BMW, 2013 metų laidos yra UAB „T“, parduodamas pagal skelbimą „Autoplius“ puslapyje. Prideda jo foto. Nuteistasis patvirtina, kad tai tas pats motociklas, kurio rėmą jis keitė ir tai tas pats modelis, kuris skelbime įvardintas kaip HP4 999cc, byloje įvardintas kaip S1000 RR, pagal prokuratūros dokumentus atiduotas Švedijos draudimo kompanijai kaip BMW HP4 999cc. Dėl to, kad motociklas nebuvo registruotas, R. L. savo kaltės neneigia. Motociklo neregistravo, nes planavo su juo važinėti tik trasose, treniruotėse. Ekspertai nustatė, kad motociklas buvo netvarkingas, kad buvo keistos detalės, bet nuteistasis jo neperdažinėjo, neva norėdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus. Nėra jokių duomenų, kad nuteistasis pats panašiu metu būtų buvęs Švedijoje ir pats parsigabenęs motociklą. Nuosprendis grįstas prielaidomis, bet realių įrodymų nėra, todėl R. L. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas.
1.2. Dėl BK 306¹ straipsnio 1 dalies nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis pats atliko nurodytus atitinkamus veiksmus, t. y. kalant metalinį paviršių, neteisėtai sunaikino identifikacinį numerį, kurio ekspertai negalėjo nustatyti 2021 m. lapkričio 23 d. specialisto išvadoje konkrečiai viską aprašant ir pateikiant. Tai, kad nuteistasis pats remontuoja motociklus, apie juos išmano, turi užsakymų, vykdo individualią veiklą, tai yra jo kasdieninis darbas, neįrodo, kad jis pats kažkokiomis priemonėmis naikino identifikacinius numerius. Taip pat R. L. nurodė aplinkybes, sau nepalankias, atsakydamas į klausimą, kokie įrankiai yra naudojami identifikacinio numerio nuo transporto priemonės panaikinimui. Nuteistojo nuomone, šį veiksmą galima atlikti su bet kuriuo įrankiu. R. L. teigia nenumanąs, kokie įrankiai reikalingi identifikacinio numerio panaikinimui, nors, kaip asmuo, užsiimantis motociklų remontu, galėjo įvardinti tam reikalingus įrankius. R. L., šiuo atveju, yra nuteistas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis pats padarė šią nusikalstamą veiką. Nebuvo atliktos kratos, nebuvo rasti įrankiai šiai veikai atlikti. Ikiteisminis tyrimas šiuo atveju nebuvo atliktas tinkamai, o teisminiame nagrinėjime neišsiaiškinti visi klausimai, todėl bylos medžiaga nepagrindžia nuteistojo kaltės. Nuteistojo veikoje nei tyčios, nei kaltės nėra.
1.3. Teismas konstatuoja, kad „specialisto išvada patvirtina, kad motociklo „BMW S1000 RR“ identifikacinis numeris buvo sunaikintas“. To niekas ir neginčijo, nuteistasis pripažino jį įsigijęs be numerių, keitęs kėbulą, bet ne dėl to, kad kažką nuslėpti, o važinėtis trasoje, kas yra leidžiama. Pranešime yra nurodoma, kad anksčiau buvo kitos taisyklės, nes buvo kiti savininkai „Nemuno žiedo“, taigi tai niekaip nepaneigia nuteistojo nurodytų aplinkybių, kad jis ten važiuodavo, o sutartis galėjo būti bet kokio asmens, su kuriuo jis nuvykdavo, nusigabendamas transporteriu motociklą.
1.4. Taip pat turi būti išspręstas klausimas dėl civilinių ieškinių sumokėjimo pagrįstumo bei jų grąžinimo, nes dėl BK 286 straipsnyje numatytos veikos R. L. išteisintas nesant jo kaltės, o įstaigoms ieškiniai apmokėti ir nuosprendyje pasisakyta tik kad civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, išaiškinant, kad civiliniai ieškovai turi teisę ieškinius pareikšti civilinio proceso tvarka.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš pateikto nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo matyti, jog ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir to pagrindu padaryta galutinė išvada, jog R. L. veikose yra visi nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje požymiai, teigiant, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei vertina nuteistasis, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas R. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nevertindamas įrodymų atsietai, jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas ir priėmė nuteistojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino tiek kaltę įrodančius, tiek teisinančius įrodymus, juos palygino tarpusavyje ir priėmė motyvuotą nuosprendį. Tai, kad teismo padarytos išvados netenkina nuteistojo subjektyvių lūkesčių, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Dėl kaltės pagal BK 189 straipsnio 1 dalį
7. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia, ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Nustatant asmens kaltę pagal BK 189 straipsnį baudžiamasis įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99-628/2020, 2K‑110‑1073/2020, 2K‑103‑788/2020).
8. Šioje byloje neginčijamai nustatyta bei specialisto išvada patvirtinta, kad motociklo „BMW S1000 RR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris yra pašalintas kalant metalo paviršių. Pirminio motociklo identifikacinio numerio nepavyko nustatyti. Variklio tipas ir numeris yra (duomenys neskelbtini) remiantis gamintojo duomenimis buvo sumontuotas į 2013 metų laidos BMW S1000 motociklą, kurio identifikacinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Motociklas pagamintas 2013 metais. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog R. L. motociklą įsigijo ženkliai pigiau, nei motociklo rinkos kaina. Internetiniai šaltiniai patvirtina, jog naujo tokio motociklo kaina prasideda nuo 21030 Eur, o dėvėto, kurio pagaminimo metai ankstesni (2011) nuo 7200 Eur. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad R. L. buvo žinoma, jog motociklas BMW buvo gautas nusikalstamu būdu ir šią aplinkybę žinodamas, jis minėtą motociklą įsigijo ir naudojosi juo, teisėjų kolegijai dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų ir įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių abejonių nekyla.
9. Kaip matyti iš nuteistojo R. L. teisminio nagrinėjimo metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis kaltės nepripažino bei nurodė, kad 2020 m. pagal skelbimą internetiniame puslapyje (kiek pamena „Autoplius“), iš nepažįstamo asmens įsigijo motociklą BMW panašiai už 2-3 tūkstančius eurų. Motociklas buvo daužtas, be dokumentų ir lyg tai be valstybinio numerio. Jis pakeitė motociklo rėmą, kadangi įgyto motociklo rėmas buvo įskilęs, taip pat pakeitė greičių dėžę. Ar buvo keistas variklio numeris – nepamena. Taip pat buvo pakeistos motociklo priekinės šakės, lempos. Identifikacinio numerio, buvusio ant motociklo rėmo, nenaikino, įsigijo tokį rėmą pagal skelbimą. Matė, kad identifikacinio numerio nėra, bet į tai net nekreipė dėmesio, nes motociklo neplanavo registruoti, juo planavo važinėti tik trasoje, todėl jis ant motociklo uždėjo numerius (duomenys neskelbtini) (Prancūzija). Juos turėjo garaže, kuriame tvarko motociklus. Motociklus perka juos patvarko ir dažniausiai parduoda. Motociklo numeris (duomenys neskelbtini) buvo nuo kito jo įgyto motociklo. Motociklu BMW važinėjo tik trasose, juo po miestą nevažinėjo, kadangi motociklas nebuvo registruotas. Važinėjo tuo motociklu „Nemuno žiede“ Kačerginėje. Iki trasos motociklą nusiveždavo autobusiuke. Viena treniruotė kainuoja apie 30 eurų. Mokėdavo grynais. Tvarko daug motociklų. Kartais jie būna surinkti iš kelių atskirų motociklų detalių, todėl kartais būna ir be identifikavimo numerių, nes trasoje jie nebūtini. Numeriui panaikinti nereikia specialių įrankių, galima gal su paprastu plaktuku nukalti. Remontuodavo motociklus garaže, kurį nuomojo iš vieno asmens. Taip gavosi, kad tą dieną važinėjo ir mieste su tuo motociklu. Neturi A kategorijos ir teisės vairuoti motociklą. Nežino, kodėl buvo uždėjęs numerius nuo kito motociklo. Žino, kad kiekviena transporto priemonė turi savo konkrečius valstybinius numerius. Supranta ir pripažįsta, kad važiavo su kitos transporto priemonės valstybiniais numeriais.
10. Iš bylos duomenų ir nuteistojo paaiškinimų matyti, kad nuteistasis R. L. neatskleidžia tiesos apie motociklo BMW įgijimo aplinkybes. Tai rodo, kad jis suprato ir suvokė, kad motociklas BMW yra įgytas nusikalstamu būdu.
11. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad motociklo dokumentai pirkimo metu R. L. pateikti nebuvo, nebuvo sudaryta ir pirkimo - pardavimo sutartis, taip pat nėra duomenų apie apmokėjimus. To neneigė ir pats nuteistasis. Kaip matyti iš R. L. duotų parodymų, nuteistojo tiek hobis, tiek profesinė veikla išimtinai susijusi su transporto priemonėmis, todėl žinojimo ir supratimo prasme jam keliami žymiai aukštesni reikalavimai nei paprastam asmeniui, tiek apie VIN patikras, tiek apie motociklo registraciją. Pats nuteistasis nurodė, kad motociklas buvo be dokumentų ir valstybinių numerių, tačiau jam tai tiko, nes planavo su motociklu važinėti tik trasoje. Ant motociklo uždėjo kitos transporto priemonės valstybinius numerius, nors suprato, kad kiekviena transporto priemonė turi jai išduotus valstybinius numerius, kodėl taip padarė negalėjo atsakyti. Taip pat nuteistasis duodamas parodymus apie BMW motociklą, nurodė, jog pats pakeitė motociklo rėmą su sunaikintais identifikaciniais numeriais, tuo padarydamas motociklo identifikavimą negalimu. Be to, nuteistasis nurodė, kad įsigijęs motociklą 2020 m., t. y. tais pačiais, kai motociklas buvo pavogtas Švedijoje. Naudojosi juo iki kol buvo sulaikytas 2021 m. spalio 9 d., tačiau per visą šį laiką jis nė nebandė motociklo registruoti, nors tai yra privaloma pagal įstatymą, kas pagrindžia, jog jis žinojo, kad motociklas gautas nusikalstamu būdu ir jį registruojant ši aplinkybė gali išaiškėti. Taigi R. L. turėjo kilti ir, be abejonės kilo įtarimas apie tai, kad transporto priemonė galimai gauta nusikalstamu būdu, todėl jis turėjo galimybę nuvykti į VĮ „Regitra“ (ar kitais būdais) ir pasitikrinti įtarimus prieš jį įgydamas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog nesant transporto priemonės jokių pirkimo pardavimo sandorį patvirtinančių dokumentų, nei popierine, nei elektronine forma, sandorio viešai neįregistravus, buvo tyčia maskuojamas sandorio atsekimas.
12. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog motociklo neregistravo, nes juo planavo važinėti tik „Nemuno žiedo“ trasoje, tuo pagrįsdamas savo nuomonę, kad nežinojo, jog įsigijo vogtą motociklą. Teisėjų kolegija su šiais nuteistojo argumentais neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš BĮ „Lietuvos sporto centras“ gautos informacijos, „Nemuno žiedo“ trasoje leidžiama važiuoti tik asmenims sudariusiems sutartį, kad atsiskaitymai už važiavimus yra priimami tik pavedimu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog R. L. būtų tokią sutartį sudaręs ar už važiavimus šioje trasoje būtų atsiskaitęs pavedimu, kai tuo tarpu pats nuteistasis nurodė, jog jis atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog sutartis buvo sudaryta kito asmens vardu, į treniruotes trasoje vykdavo su kitu asmeniu, tačiau nuteistasis šiems argumentams pagrįsti jokių pagrįstų įrodymų nepateikė, byloje tokių duomenų taip pat nėra. Be to, nuteistasis buvo sulaikytas mieste, kas taipogi paneigia nuteistojo skundo argumentus, jog motociklas buvo skirtas naudotis tik trasoje. Pažymėtina, jog nuteistasis bandė pabėgti nuo policijos, kas taip pat neabejotinai patvirtina, jog nuteistasis suprato, kad motociklas yra įgytas nusikalstamu būdu, jo identifikacinis numeris sunaikintas bei ant jo yra uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai. Taigi, pagrįstai vertintina, jog vien ta aplinkybė, kad R. L. motociklo neregistravo, nes juo planavo važinėti tik trasoje, nešalina jo atsakomybės ir neįrodo jo nenumanymo, kad motociklas gautas nusikalstamu būdu. Ankščiau aptartos motociklo įgijimo aplinkybės - įsigytas už kelis kartus mažesnę nei rinkos kainą, dokumentų nebuvimas, pardavėjo nenurodymas, nuteistojo veiksmai sunaikinant motociklo rėmo identifikacinį numerį, uždedant valstybinius numerius nuo kitos transporto priemonės, taip pat bandymas pabėgti nuo policijos pareigūnų, įrodo nuteistojo bendrą supratimą apie tai, kad motociklas įgytas nusikalstamu būdu.
13. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas neturi jokio pagrindo spręsti, jog skundžiamame nuosprendyje būtų padarytos neteisingos išvados dėl R. L. kaltės, priešingai, įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšiai leidžia daryti loginę išvadą, jog R. L. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl apeliacinio skundo prašymas išteisinti nuteistąjį dėl BK 189 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos atmetamas.
Dėl kaltės pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį
14. Pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius. Taigi, šioje normoje nurodyta nusikalstama veika gali pasireikšti trimis alternatyviais veiksmais: 1) suklastojant transporto priemonės identifikavimo numerį, t. y. visiškai ar iš dalies vietoj autentiško transporto priemonės identifikavimo numerio sukuriant netikrą transporto priemonės identifikavimo numerį; 2) neteisėtai sunaikinant transporto priemonės identifikavimo numerį, t. y. neteisėtai fiziškai likviduojant ar sugadinant transporto priemonės identifikavimo numerį taip, kad jis nebegali būti naudojamas transporto priemonei identifikuoti; 3) neteisėtai pakeičiant transporto priemonės identifikavimo numerį, t. y. neteisėtai, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką, vietoj autentiško transporto priemonės identifikavimo numerio žymių įdedant kitokias žymes, kurios gali būti klaidinamai panašios į autentiškas transporto priemonių identifikavimo žymes. Transporto priemonės identifikavimo numeriu laikomas transporto priemonės gamintojo suteiktas ženklų ar simbolių derinys, kurio paskirtis yra identifikuoti transporto priemonę. Transporto priemonės identifikavimo numeris yra būtinas valstybės institucijoms identifikuoti transporto priemones, o asmuo, naudojantis transporto priemonę, privalo ją ir jos autentiškumą saugoti. Tyčinis transporto priemonės identifikavimo numerio sunaikinimas be teisėto pagrindo užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
15. R. L. (teismui patikslinus kaltinimą) buvo kaltinamas ir yra nuteistas dėl neteisėto transporto priemonės – motociklo BMW identifikavimo numerio sunaikinimo, dėl ko nėra galimybės šio motociklo identifikuoti. Iš tikrųjų pats R. L. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme pripažino, jog pats padarė motociklo identifikavimą negalimu, kai pakeitė jo rėmą su sunaikintais identifikaciniais numeriais. Apklausiamas teisiamajame posėdyje R. L. patikslino, jog keitė nusipirkto motociklo rėmą, nes jis buvo suskilęs, matė, kad ant naujo rėmo identifikacinio numerio nėra. Jam nekilo klausimų, kodėl rėmas be numerių. Rėmas buvo suskilęs, todėl pakeitė į kitą su nutrintu identifikavimo numeriu. Taigi, iš nuteistojo parodymų visumos yra aišku, jog jis pats ėmėsi remontuoti motociklą, keisti jo dalis, po remonto tiek identifikacinio numerio, tiek ir gamintojo motociklui suteikto ženklų derinio nebeliko. Tai patvirtina ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnybos objektų kriminalistinių tyrimų skyriaus 2021 m. lapkričio 23 d. specialisto išvada.
16. Apeliaciniame skunde teigiama, jog motociklas nebuvo tinkamai identifikuotas, todėl nuteistasis nežinojo, jog motociklas vogtas. Su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Specialisto išvadoje, be kita ko, nurodoma, kad apžiūrėjus pateiktą tyrimui motociklą nustatyta, kad tai „BMW S1000 RR“ markės motociklas. Motociklas „BMW S100 RR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tirti buvo pateiktas nedemontuotas. Numeracijos lauke matyti mechaniniai pažeidimai, numerio simbolių nėra. Gamyklinė lentelė pašalinta. Dažai ir dalis metalo paviršiaus numeracijos lauke yra pašalinti atliekant chaotišką metalo paviršiaus kalimą. Identifikacinis numeris yra pašalintas kalant metalo paviršių numeracijos lauke. Atlikus terminį – cheminį numeracijos lauko paviršiaus apdorojimą išryškėjo simboliai, kurie nesudaro numerio simbolių visumos. Variklio tipas ir numeris yra (duomenys neskelbtini), kuris remiantis gamintojo duomenimis buvo sumontuotas į 2013 metų laidos BMW S1000 motociklą, kurio identifikacinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Atlikus tyrimus nustatyta, kad motociklo „BMW S1000 RR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris yra pašalintas kalant metalo paviršių. Pirminio motociklo identifikacinio numerio nepavyko nustatyti. Variklio tipas ir numeris yra (duomenys neskelbtini) remiantis gamintojo duomenimis buvo sumontuotas į 2013 metų laidos BMW S1000 motociklą, kurio identifikacinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Motociklas pagamintas 2013 metais. Taigi, iš specialisto išvados matyti, kad pagal variklio numerį buvo atstatytas kėbulo numeris, kur nustatyta, kad minėtas variklis buvo sumontuotas į tokios modifikacijos turintį motociklą, kuriuo buvo nustatytas ir kėbulo identifikacinis numeris. Be to, apeliacinės instancijos teismui atlikus papildomą įrodymų tyrimą, nustatyta, kad prokuroro nutartimi grąžinus šį motociklą Švedijos bendrovei, motociklas buvo nupirktas ir pardavinėjamas vienas ir tas pats motociklas.
17. Taigi byloje ištirtų įrodymų visuma (motociklo apžiūros protokolas, specialisto išvada bei paties nuteistojo parodymai) objektyviai nustatyta, jog pats nuteistasis motociklui pakeitė rėmą, kurio identifikacinis numeris jau buvo sunaikintas, kas sudaro BK 306¹ straipsnio 1 dalies sudėtį, nes jis tokiu būdu šį numerį sunaikino ir padarė motociklo identifikavimą negalimu. Kaip minėta, R. L. pripažino pats motociklą remontavęs, keitęs atitinkamas jo dalis, tarp kurių ir tos, ant kurių nebuvo identifikacinio numerio. Taigi įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog R. L. atliko veiksmus, dėl kurių ant motociklo nebeliko gamintojo transporto priemonei suteikto identifikacinio numerio, nors asmuo, naudojantis transporto priemonę, turi saugoti pastarosios autentiškumą. Taigi visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog R. L. neteisėtai sunaikino transporto priemonės identifikavimo numerį.
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nieko neklastojo, motociklą nusipirko jau su nutrintu identifikaciniu numeriu, tačiau kolegija pastebi, kad R. L. buvo nuteistas ne dėl motociklo identifikacinio numerio klastojimo, o būtent dėl identifikacinio numerio sunaikinimo ir kaltinimo aplinkybės, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, pasitvirtino. Be to, nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nuteistasis nusipirko motociklą pigiau, jį pats remontavo, ketino jį naudoti tik trasoje, todėl neregistravo, tačiau veikos motyvai ar tikslai nagrinėjamoje byloje nėra būtini veikos kvalifikacijai.
19. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas neturi jokio pagrindo spręsti, jog skundžiamame nuosprendyje būtų padarytos neteisingos išvados dėl R. L. kaltės, priešingai, įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšiai leidžia daryti loginę išvadą, jog R. L. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl apeliacinio skundo prašymas išteisinti nuteistąjį dėl BK 306¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos atmetamas.
Dėl bausmės skyrimo
20. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).
21. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. L. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą. R. L. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama apysunkių, o kita nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Veikomis padaryta žala turtinėms teisėms ir interesams bei valdymo tvarkai, į kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę – jis administracine tvarka baustas, nedirba, teistas tris kartus, tarp jų du kartus už sunkių nusikaltimų padarymą, veiką padarė po nuosprendžio, kuriuo jam už sunkų nusikaltimą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, priėmimo, būdamas paieškomas. Teismas įvertino ir tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė būdamas recidyvistas. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. L. skyrė terminuotas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė artimą sankcijose numatytiems vidurkiams. Taip pat apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrino pačiu palankiausiu nuteistajam būdu – bausmes iš dalies sudedant. Kadangi veikas R. L. padarė neatlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, todėl apylinkės teismas pagrįstai skirtą bausmę vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrino su anksčiau paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant paskirtos bausmės dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirtos bausmės nėra per griežtos ir tiek rūšimi, tiek dydžiu atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
Dėl civilinių ieškinių
22. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog turi būti išspręstas klausimas dėl civilinių ieškinių sumokėjimo pagrįstumo bei jų gražinimo, nes ieškiniai buvo pareikšti dėl BK 286 straipsnyje numatytos veikos, dėl kurios R. L. išteisintas, o įstaigoms ieškiniai apmokėti.
23. Bylos duomenys patvirtina, jog Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 20,01 Eur civilinį ieškinį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė 570,59 Eur civilinį ieškinį, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė 1189,84 Eur civilinį ieškinį. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog visi ieškiniai reiškiami dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį iš kurio kaltinamasis ištiesinamas nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties, sprendė, jog ieškiniai paliktini nenagrinėti, išaiškinant, kad civiliniai ieškovai turi teisę ieškinius pareikšti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
24. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniai reiškiami dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį, iš kurio R. L. išteisintas nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties, civiliniai ieškiniai pirmosios instancijos teismo pagrįstai palikti nenagrinėtais. Šia nutartimi paliekant galioti priimtą nuosprendį, sprendimas dėl civilinių ieškinių nekeičiamas. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas turi teisę kreiptis į civilinius ieškovus dėl sumokėtų sumų grąžinimo arba šį klausimą išspręsti civilinio proceso nustatyta tvarka.
25. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. L. gynėjos advokatės Eligijos Norkienės apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.