- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-1698-390/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00912-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- UAB „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- J. U.
- Advokatai
- Jolanta Špakauskaitė
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-15171-986/2018 pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei J. U. (buv. V.) dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 194,29 Eur skolą, 392,17 Eur delspinigius, 19,43 Eur baudą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.
2. Nurodė, kad atsakovė 2007 m. vasario 26 d. su pradiniu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ (toliau – pradinis kreditorius) sudarė Išperkamosios nuomos sutartį (toliau – Sutartis) Nr. 702581609, kurios pagrindu pradinis kreditorius perdavė atsakovei valdyti ir naudotis Sutartyje nurodytus daiktus – virtuvės baldus, su sąlyga, kad sumokėjus visą Sutartyje numatytą kainą, prekė pereis atsakovės nuosavybėn. Atsakovė įsipareigojo su pradiniu kreditoriumi atsiskaityti dalimis per 9 mėnesių terminą, mokant Sutarties mokėjimų grafike numatyto dydžio įmokas mokėjimų grafike nustatytais terminais. Prievolė pagal sutartį tinkamai neįvykdyta – atsakovė už virtuvės baldus sumokėjo tik 2 iš 10 įmokų ir liko skolinga 194,29 Eur. UAB „Ūkio banko lizingas“ su ieškovu UAB „Kapitalo valda” 2009 m. kovo 4 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. birželio 13 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės J. U. 194,29 Eur skolą, 19,43 Eur baudą, 100 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (313,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminį mokestį. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovei nepateikus jokių įrodymų, jog atsakovė su ieškove ar pradiniu kreditoriumi pagal Sutartį pilnai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis ieškovei iš atsakovės priteisė 194,29 Eur skolą (neišpirkto turto vertė).
Atsiliepimas
5. Atsakovei taip pat nepaneigus ieškovės teiginių dėl Sutarties 5.2. ir 5.5. punkte numatytų reikalavimų neįvykdymo (duomenų, susijusių su atsakovės finansine būkle, jos pasikeitimu, telefono numerio ir gyvenamosios vietos adreso pasikeitimu (kadangi kreditorės siųsti raginimai skolininkei sumokėti skolą grįžo neįteikti), neįvykdymu, teismas pripažino, jog ieškovė Sutarties 11.2. p. pagrindu pagrįstai paskaičiavo atsakovei 19,43 Eur netesybas (10 proc. neišpirktos turto vertės baudą) ir šią sumą priteisė iš atsakovės ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
6. Sutarties 11.1 punkte numatyta 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau ieškovė, vadovaudamasi Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalimi, sutartinių delspinigių dydį sumažino iki 0,05 proc. dydžio. Už uždelstas atsiskaityti 4037 dienas, ieškovė paskaičiavo atsakovei 392,17 Eur delspinigius.
7. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, jog atsakovė yra vartotoja – silpnesnioji šalis, kurios teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, taip pat į ieškovės elgesį, t. y. delsimą kreiptis į teismą (ieškinį pateikė praėjus 9 metams 2 mėnesiams nuo tokios teisės atsiradimo), dėl ko paskaičiuotų delspinigių, nors jų bazinis dydis atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus, suma išaugo iki pagrindinę skolą dvigubai viršijančios sumos, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl jos realiai patirtų nuostolių dydžio, pripažino, kad ieškovės prašomas priteisti absoliutus dydis – 392,17 Eur yra aiškiai per didelis ir delspinigių dydį sumažino iki 100 Eur. Likusioje dalyje (dėl delspinigių priteisimo) ieškovės ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“, kurios interesams atstovauja advokatė Jolanta Špakauskaitė, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 13 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo, t. y. iš atsakovės J. U. (V.) ieškovei priteistą 100 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti (priteisti) iki 392,17 Eur (0,05 proc.); atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos (194,29 Eur skolos, 392,17 Eur delspinigių, 19,43 Eur baudos, nuostolių, kitų sumų), likusioje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas sumažino delspinigių dydį iki 100 Eur, nenurodydamas, ar sumažino skaičiuotinų dienų skaičių, ar delspinigių procentus.
8.2. Šalių sudaryta išperkamosios nuomos sutartis nėra vartojimo kredito sutartis (VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl VKĮ nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Be to, VKĮ buvo priimtas ir įsigaliojo tik 2011-04-11.
8.2. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, taip pat yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.
9. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliantė UAB „Kapitalo valda“ skundžia teismo sprendimo dalį dėl delspinigių sumažinimo.
12. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad tarp šalių 2007 m. vasario 26 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis. VKĮ buvo priimtas ir įsigaliojo nuo 2011 m. balandžio 1 d. VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito įstatymas nėra taikomas išperkamosios nuomos sutartims. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju VKĮ nuostatos netaikytinos.
13. Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę ex officio mažinti prašomas priteisti netesybas, nors tokio reikalavimo ir nebuvo pareikšta.
14. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Šiam klausimui teisingai atsakyti taip pat svarbi kasacinio teismo praktika. Aiškindamas teisės taikymo klausimus kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, kt.).
15. Pirmosios instancijos teismas sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą nuo 392,17 Eur iki 100 Eur motyvuodamas, kad atsakovė yra laikytina vartotoja, taigi – silpnesniąja sandorio šalimi, ieškovės paskaičiuoti delspinigiai du kartus viršija skolos dydį, be to, kreditorė pati delsė kreiptis į teismą, ir vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Sutarties 11.1 punkte numatyta, kad pažeidus mokėjimo grafiką bei vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas (atsakovė) įsipareigoja mokėti lizingo įmonei (pradiniam kreditoriui) 0,2 proc. delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė sutartinių delspinigių normą sumažino iki 0,05 proc., tačiau skaičiavo net už 4037 dienas. Pagal skundžiamos nutarties turinį spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas netesybas, sutiko su ieškovės nustatyta 0,05 proc. norma ir nurodė, jo vertinimu, protingą absoliutų delspinigių dydį – 100 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovės prašomos priteisti 392,17 Eur netesybos, jas skaičiuojant už tokį ilgą terminą – 4037 dienos, kuris susidarė ir dėl to, kad pati ieškovė ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę, negali būti laikomos pagrįstomis ir protingomis.
16. Atsižvelgiant į nutarties 15 punkte nustatytas aplinkybes bei į 13, 14 punktuose nurodytą teismų praktiką spręstina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumą. Apibendrinant konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismui nurodant kaip vieną iš kriterijų delspinigių mažinimui – vartotojo teisių gynimas, savaime nereiškia, jog teismas vadovavosi vien tik VKĮ, kuris nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes teismas vadovavosi ir CK straipsniais, suteikiančiais teisę teismui mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), kasacinio teismo praktika ir bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
17. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o ginčijamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.