Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei J. U. (buv. V.) dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2018-05-23 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, atsakovei asmeniškai. Per nustatytą 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą ir per protingą laiką jam pasibaigus atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti nustatyto termino neprašė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovė 2007-02-26 su pradiniu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė Išperkamosios nuomos sutartį (toliau – Sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinis kreditorius, įsigijęs iš trečiojo asmens, perdavė atsakovei valdyti ir naudotis Sutartyje nurodytus daiktus – virtuvės baldus, su sąlyga, kad sumokėjus visą Sutartyje numatytą kainą, prekė pereis atsakovės nuosavybėn (e. b. l. 10-11). Sutartimi atsakovė įsipareigojo su pradiniu kreditoriumi atsiskaityti dalimis per 9 mėnesių terminą, mokant Sutarties mokėjimų grafike numatyto dydžio įmokas mokėjimų grafike nustatytais terminais (e. b. l. 10). Ieškovės teigimu, prievolė pagal išperkamosios nuomos sutartį tinkamai neįvykdyta – atsakovė už virtuvės baldus sumokėjo tik 2 iš 10 įmokų ir daugiau jokių įmokų nei pradiniam, nei naujajam kreditoriams nesumokėjo, tokiu būdu liko skolinga 194,29 Eur.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2009-03-04 pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ su ieškovu UAB „Kapitalo valda” pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – Cesijos sutartis) Nr. 09/03/04-1, pagal kurią pradinis kreditorius perleido naujajai kreditorei – ieškovei visas pradiniam kreditoriui priklausančias reikalavimo teises į pradinio kreditoriaus skolininkus, tame tarpe ir į skolą pagal Sutartį (e. b. l. 8, 9). Išsiuntus atsakovei procesinius dokumentus, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) - (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalis).

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Konstatuotina, kad atsakovė neatsiskaitydama su ieškove pažeidė prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove ar pradiniu kreditoriumi pagal Sutartį pilnai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.101 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, Sutarties 2.1 punktu, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 194,29 Eur skola (neišpirkto turto vertė).

Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.101 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Tuo pačiu konstatuotina, kad pagal teisės aktų reglamentuojančių reikalavimo teisės perleidimo institutą nuostatas, naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009; ir kt.).

Remiantis CK 6.256 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) – (CK 6.256 straipsnio 2 dalimi). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Išperkamosios nuomos sutarties 5.2. punktu šalys susitarė, kad lizingo įmonei pareikalavus, per 5 dienas nuomininkas (atsakovė) turi pateikti visus dokumentus, susijusius su nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės šios sutarties vykdymui, bei sudaryti sąlygas lizingo įmonės atstovams patikrinti kaip eksploatuojamas turtas. Sutarties 5.5. punkte numatyta, kad nuomininkas (atsakovė) turi informuoti per 5 dienas Lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta. Atsakovė nepaneigė ieškovės teiginių, kad ji nevykdė Sutarties 5.2. ir 5.5. punktų numatytų reikalavimų, t. y. nepateikė duomenų, susijusių su atsakovės finansine būkle, jos pasikeitimu, telefono numerio ir gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą (kadangi kreditorės siųsti raginimai skolininkei sumokėti skolą grįžo neįteikti) Remiantis išdėstytu, pripažintina, jog ieškovė Sutarties 11.2. p. pagrindu pagrįstai paskaičiavo atsakovei 19,43 Eur dydžio netesybas, t. y. 10 proc. neišpirktos turto vertės baudą, todėl vadovaujantis 6.72 straipsniu, 6.101 straipsnio 2 dalimi, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, bei Sutarties 5.2., 5.5. ir 11.2. punktais, ši suma priteistina iš atsakovės ieškovės naudai.

Minėta, kad pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Sutarties 11.1 punkte numatyta, kad pažeidus mokėjimo grafiką bei vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas (atsakovė) įsipareigoja mokėti lizingo įmonei (pradiniam kreditoriui) 0,2 proc. delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalimi, sutartinių delspinigių dydį sumažino iki 0,05 proc. dydžio. Už uždelstas atsiskaityti 4037 dienas, ieškovė paskaičiavo atsakovei 392,17 Eur delspinigius.

Nagrinėjamu atveju pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis (CK 6.228¹ straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; ir kt.), kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti šaliai nuostolius, taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje netoleruojamos neprotingai didelės, lupikiškos netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409; ir kt.). Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006; ir kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2003). Lietuvos Respublikos CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). CK 6.73 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra aiškiai per didelės. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali mažinti ne tik bazinį netesybų (delspinigių) dydį, tačiau ir absoliutų paskaičiuotų netesybų dydį. Nagrinėjamu atveju ieškovė nuostolių, atsiradusių dėl prievolės pažeidimo, dydžio byloje neįrodinėjo (nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius). Be to, nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad reikalavimo teisė ieškovei perėjo 2009-03-04, tačiau pareiškimą dėl skolos ir netesybų priteisimo ieškovė teismui pateikė tik 2018-05-15, t. y. praėjus 9 metams 2 mėnesiams nuo tokios teisės atsiradimo, nepaisydama to, jog CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (atkreiptinas dėmesys, kad teismas netaiko ieškinio senaties šioje byloje). Pažymėtina, kad toks ieškovės, kaip juridinio asmens užsiimančio skolų išieškojimo veikla, elgesys, kuomet ieškovė dėl nesuprantamų aplinkybių delsė kreiptis į teismą, kad apgintį savo pažeistą teisę, tokiu būdu nepagrįstai didinant atsakovės prievolės apimtį (dydį), neatitinka apdairaus ir rūpestingo elgesio kriterijų, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, jog atsakovė yra vartotoja – silpnesnioji šalis, kurios teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, taip pat į ieškovės elgesį, t. y. delsimą kreiptis į teismą, dėl ko paskaičiuotų delspinigių, kurių bazinis dydis atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus, suma išaugo iki pagrindinę skolą dvigubai viršijančios sumos, ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl jos realiai patirtų nuostolių dydžio, pripažintina, kad ieškovės prašomų priteisti delspinigių absoliuti suma – 392,17 Eur yra aiškiai per didelė, todėl laikytina baudine. Pažymėtina, kad teismas mažindamas netesybas gali nurodyti jų procentinę išraišką arba konkrečią priteistinų netesybų sumą, kuri, jo vertinimu, yra protinga. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, absoliutų delspinigių dydį mažina iki 100,00 Eur sumos, kuri, teismo vertinimu, yra protinga, proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui bei atlygina faktinius ieškovės patirtus nuostolius, susijusius su prievolės pažeidimu. Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 100,00 Eur delspinigių. Likusioje dalyje (dėl delspinigių priteisimo) ieškovės ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šioje byloje ieškovė patyrė 15 Eur išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį. Pagal bendrą taisyklę, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės sumokėtas žyminis mokestis yra minimalus turtiniuose ginčuose mokėtinas žyminis mokestis, kurį ji būtų mokėjusi ir pareiškusi reikalavimus mažesnei apimčiai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovei iš atsakovės priteistinas visas jos sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, kadangi jos yra mažesnės už minimalią (3 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223, 194,29 Eur (vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų 29 ct) skolą, 19,43 Eur (devyniolikos eurų 43 ct) baudą, 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (313,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.