Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žilinskis ir Co“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žilinskis ir Co“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei LITGRID dėl perkančiojo subjekto sprendimo pasinaudoti garantija ir reikalavimo išmokėti garantijos sumą panaikinimo bei sumokėtos garantijos sumos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, A. Žilinskio ir ko uždaroji akcinė bendrovė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žilinskis ir Co“ (toliau – ir ieškovė) prašė pripažinti, kad atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) LITGRID (toliau – ir atsakovė) 2022 m. gegužės 3 d. sprendimas pasinaudoti garantija ir 2022 m. gegužės 3 d. atsakovės reikalavimas išmokėti garantijos sumą yra neteisėti, ir juos panaikinti; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 100 000 Eur ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė atviro konkurso būdu vykdė tarptautinį pirkimą dėl 330 kV EPL Vilnius-Neris statybos darbų įsigijimo, Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas). Ieškovė 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikė pasiūlymą Pirkime ir 2021 m. liepos 21 d. pasiūlymo galiojimo užtikrinimo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Garantija). Užsitęsus Pirkimo procedūroms, ieškovė 2022 m. sausio 28 d. pakeitimu Nr. 2 Garantiją pratęsė iki 2022 m. gegužės 3 d.

3. Atsakovės 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovės pasiūlymas buvo pripažintas Pirkimo laimėtoju. Ieškovė 2022 m. balandžio 19 d. informavo atsakovę, kad Pirkimo procedūros buvo vykdomos neįprastai ilgą laikotarpį (nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. balandžio 8 d.), per kurį statybinių medžiagų tiekimo rinkoje įvyko reikšmingi pokyčiai – dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėto karo Ukrainoje Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai yra taikomos prekybinės sankcijos, buvo sustabdytas statybos darbams naudojamų medžiagų produktų sertifikatų galiojimas, o tai lėmė ne tik tiekimo grandinių sutrikimą, bet ir objektyviai negalėtą prognozuoti Pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalingų medžiagų kainų padidėjimą.

4. Ieškovė 2022 m. balandžio 26 d. raštu ir pakartotinai 2022 m. balandžio 29 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama imtis veiksmų ir užtikrinti, kad būtų sudaromas Pirkimo sutarties leidžiamas pakeitimas, iškart sudarius Pirkimo sutartį. Ieškovė 2022 m. balandžio 29 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl sprendimo dėl Pirkimo sąlygų pakeitimo. Atsakovė 2022 m. gegužės 2 d. raštu nurodė, kad ieškovės kreipimosi nelaiko pretenzija arba laiko ją pakartotine ir pareikšta praleidus terminą, taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės pozicija dėl Pirkimo sąlygų pakeitimo. Tą pačią dieną atsakovė pateikė ieškovei kvietimą sudaryti Pirkimo sutartį iki 2022 m. gegužės 3 d. 14:00 val. Atsisakiusi atidėti šį terminą, atsakovė 2022 m. gegužės 3 d. atskiru raštu informavo ieškovę, kad ieškovė iki nustatyto termino nepasirašė Pirkimo sutarties ir nepateikė sutarties įvykdymo užtikrinimo bei rangovo kaip projektuotojo civilinės atsakomybės draudimo poliso originalų. Todėl atsakovė, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 11.2.4 ir 11.2.5 punktais, priėmė sprendimą pasinaudoti ieškovės pasiūlymo Garantija. Atsakovė 2022 m. gegužės 3 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį Luminor Bank AS, veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – Bankas), su reikalavimu pasinaudoti Garantija.

5. Bankas 2022 m. gegužės 20 d. raštu informavo ieškovę, kad pagal gautą reikalavimą 2022 m. gegužės 20 d. sumokės atsakovei 100 000 Eur, ir tą pačią dieną nurašė šią sumą nuo trečiojo asmens A. Žilinskio ir ko UAB, kuri išleido Garantiją, sąskaitos. Ieškovė 2022 m. gegužės 27 d. sumokėjo 100 000 Eur trečiajam asmeniui A. Žilinskio ir ko UAB pagal jos išrašytą sąskaitą faktūrą už Banko reikalavimo įvykdymą.

6. Ieškovė nurodė, kad ji neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, kurie yra būtina sąlyga, siekiant teisėtai ir pagrįstai pasinaudoti Garantija. Atsakovė, reikalaudama sudaryti Pirkimo sutartį, nepasibaigus jos sprendimo dėl atsakovės pretenzijos apskundimo terminui, iš esmės pažeidė ieškovės teisę į veiksmingą pažeistų teisių gynybą. Ieškovė ne vieną kartą deklaravo, kad už pasiūlytą kainą ji negalės įvykdyti Pirkimo sutarties, nes dar iki sutarties sudarymo jos vykdymo kaštai yra padidėję daugiau negu 30 proc. Atsakovė, neįgyvendinusi pareigos įsitikinti ieškovės pasiūlytos kainos pagrįstumu, iš esmės rizikavo viso projekto žlugimu. Atsakovė privalo grąžinti ieškovei 100 000 Eur Garantijos sumą, kurią ieškovė nepagrįstai turėjo sumokėti dėl atsakovės neteisėto sprendimo pasinaudoti Garantija ir Bankui pateikto reikalavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad ieškovė buvo vienintelė tiekėja atsakovės paskelbtame konkurse, jai atsisakius sudaryti sutartį, atsakovės paskelbtas viešasis pirkimas pasibaigė (Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (Komunalinių pirkimų įstatymas) (toliau – KPĮ) 44 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Atsakovė pasinaudojo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo garantija. Ieškovė šį sprendimą užginčijo, t. y. iš esmės ginčas kilo dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, kai viešojo pirkimo sutartis nebuvo pasirašyta ir ikisutartiniai santykiai pasibaigė tiekėjos (ieškovės) iniciatyva.

9. Teismas pažymėjo, kad tokios ieškovės nurodytos aplinkybės, kaip statybos produktų importo iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos ribojimai, statybos produktų sertifikatų galiojimo sustabdymas, statybos sąnaudų kainos augimas, tiekimo grandinių sutrikimas ir pan., savaime nesudaro pagrindo būsimos sutarties sąlygoms pakeisti. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė konkrečių esminių būsimos sutarties vykdymo aplinkybių pasikeitimo. Dalis atsakovės pripažintų aplinkybių yra visuotinai žinomi faktai (karas Ukrainoje, prekybinių sankcijų taikymas Rusijai ir Baltarusijai) ir jų pripažinimas ar nepripažinimas iš atsakovės pusės neturėjo reikšmės ieškovės ir atsakovės ikisutartiniams teisiniams santykiams. Kiti atsakovės pripažinti ieškovės teiginiai (statybinių medžiagų ir gaminių kainų didėjimas, sertifikatų galiojimo sustabdymas, tiekimo grandinių sutrikimai) yra pernelyg abstraktūs. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kokių numatytų naudoti sutarties vykdymo metu medžiagų sertifikatų galiojimas buvo sustabdytas dėl sankcijų, kokios jos numatytos tiekimo grandinės nutrūko ar panašių būsimos sutarties vykdymo apsunkinimo konkrečių aplinkybių.

10. Teismas nurodė, kad iš ieškovei pateiktų komercinių pasiūlymų pašalinti juos pateikusių bendrovių pavadinimai, t. y. iš pasiūlymų turinio neįmanoma nustatyti, kokios šalies rinkos kainos pateiktos. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kokios šalies rinkos kainos šie pasiūlymai, kokiu principu pasiūlymai buvo atrinkti ir pateikti byloje. Nėra duomenų, kad ieškovės pateikti anoniminiai pasiūlymai atrinkti kaip ekonomiškai naudingiausi tarp kitų tiekėjų panašių pasiūlymų arba atspindi padidėjusių rinkos kainų vidurkio augimą šiame rinkos segmente. Todėl teismas nusprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog būsimos sutarties įvykdymo sąnaudos žymiai (iki 30 proc.) padidėjo.

11. Teismas nurodė, kad atsakovės pripažinimas, jog statybų darbų rinkoje statybinių medžiagų ir gaminių kainos didėja, dėl ko būsimos sutarties įvykdymo sąnaudos padidėjo, ir jos dalyvavimas derybose su ieškove nesudaro pagrindo pripažinti, kad šiuo konkrečiu atveju ikisutartiniuose santykiuose susiformavo tokia išskirtinė situacija, jog atsirado būtinybė susitarti dėl kainodaros pakeitimo iškart sudarius Pirkimo sutartį. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir nepagrindė: 1) kad ikisutartinių santykių metu egzistavo objektyvi būtinybė pakeisti kainodarą taip, kad Pirkimo sutartis būtų pasirašyta jau pakeistomis sąlygomis; 2) kad nebuvo objektyvios galimybės pakeisti Pirkimo sutartį po jos pasirašymo (KPĮ 97 straipsnis).

12. Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad atsakovė neužtikrino ieškovės teisės į pažeistų teisių gynybą, t. y. neužtikrino ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl atsakovės neteisėto Pirkimo sąlygų pakeitimo, teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog ieškovei pateiktos Koordinavimo komisijos sprendimo rekomendacijos negali būti vertinamos kaip Pirkimo sąlygų pakeitimas; Koordinavimo komisijos raštas adresuotas ne tiekėjams, o perkančiajam subjektui (atsakovei), Atsakovės nurodyta Pirkimo sąlygų nuostata, Europos Sąjungos, JAV ir tarptautinių organizacijų norminiai aktai įpareigoja tiekėjus užtikrinti, kad skelbiamos ribojamosios priemonės (sankcijos), taikomos Rusijai, Baltarusijai, Kinijai, butų vykdomos. Jeigu Koordinavimo komisijos sprendimas nebūtų priimtas arba pateiktas susipažinti ieškovei, tiekėjo pareiga užtikrinti sankcijų režimo taikymą vykdant Pirkimo sutartį neišnyktų, todėl, anot teismo, Koordinavimo komisijos sprendimo išviešinimas neturėjo įtakos ieškovės teisių ir pareigų apimčiai pagal būsimą Pirkimo sutartį ir negali būti traktuojamas kaip Pirkimo sąlygų pakeitimas.

13. Teismas taip pat sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovės veiksmai – Koordinavimo komisijos sprendimo interpretavimas kaip Pirkimo sąlygų pakeitimas ir šio tariamo pakeitimo ginčijimo procedūros inicijavimas, susirašinėjimas su atsakove, reikalavimas stabdyti procedūras ir pan. vertintinas kaip siekis vilkinti Pirkimo procedūras, t. y. kaip ieškovės nesąžiningumas.

14. Teismas konstatavo, kad, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės atsisakymas pasirašyti Pirkimo sutartį byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste gali būti vertinamas kaip teisėta pažeistų teisių gynimo priemonė. Atsakovė teisėtai ir pagristai taikė ieškovei Pirkimo sąlygose numatytą atsakomybės už atsisakymą pasirašyti Pirkimo sutartį priemonę – pasinaudojo Garantija, todėl teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Ieškovė UAB „Žilinskis ir Co“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės visas apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė pasinaudojimo pasiūlymo užtikrinimu institutą bei nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią tiekėjas turi teisę savo teises ginti būtent atsisakymu sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Šiuo atveju apeliantė objektyviai neturėjo jokių alternatyvių teisių gynimo būdų kaip tik nesudaryti jos interesus akivaizdžiai pažeidžiančios Pirkimo sutarties. Tam, kad pirkimo sutarties nesudarymo atveju perkantysis subjektas galėtų pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, privalo būti įrodytas tiekėjo, nesudariusio pirkimo sutarties, nesąžiningumas, nepakankamas rūpestingumas, atidumo stoka ikisutartiniuose santykiuose. Apeliantė ikisutartiniuose santykiuose elgėsi ypač rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, nuolat bendradarbiavo su atsakove ir siekė rasti susiklosčiusios situacijos sprendimą būtent tam, kad būtų atstatyta Pirkimo sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra bei sudaryta Pirkimo sutartis. Pirkimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl apeliantės kaltės ar nesąžiningumo, bet dėl nuo jos nepriklausančių objektyvių aplinkybių.

15.2. Teismas neįvertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei liudytojo paaiškinimų, pagrindžiančių, kad atsakovė ikisutartiniuose santykiuose pati patvirtino ir pripažino aplinkybę, jog apeliantei būsimos Pirkimo sutarties įvykdymo sąnaudos žymiai (iki 30 proc.) padidėjo, todėl apeliantė neturėjo papildomai įrodinėti šalių ir taip pripažinto fakto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnis). Be to, byloje yra pateikti įrodymai, kad medžiagos, kurios turėjo būti naudotos Pirkimo sutarties vykdymo metu, įskaitant ir dėl to, kad pakeitus Pirkimo sutarties vykdymo reikalavimus buvo draudžiama naudoti Kinijoje ir Baltarusijoje pagamintas medžiagas, buvo žymiai pabrangusios. Be to, teismas nevertino fakto, kad ir didesnę nei apeliantės kainą pasiūlęs kitas Pirkime dalyvavęs tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį, o tai taip pat įrodo, jog Pirkimo sutarties vykdymo kaštai po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos žymiai išaugo.

15.3. Teismas, konstatuodamas, kad apeliantė, teikdama paklausimus ir pretenzijas atsakovei dėl Pirkime priimtų sprendimų, elgėsi nesąžiningai, iš esmės paneigė apeliantės, kaip tiekėjos, teisės į veiksmingą teisių gynybą viešojo pirkimo proceso metu įgyvendinimą (KPĮ 107 straipsnis). Teismas nevertino faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, kad didelį apeliantės raštų ir pretenzijų kiekį Pirkime lėmė ne tariamas apeliantės nesąžiningumas, bet būtent atsakovės neteisėtas elgesys. Viešųjų pirkimų atveju bendravimas su tiekėjais turi būti vykdomas tik CVP IS priemonėmis (KPĮ 34 straipsnis), todėl apeliantė objektyviai neturėjo kito įrankio užtikrinti savo pažeistų teisių gynybą, kaip tik teikti paklausimus, pretenzijas atsakovei.

15.4. Teismas neįvertino apeliantės ieškinio argumentų nei dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos instituto taikymo ir iš to kylančių padarinių (KPĮ 66 straipsnis), nei dėl privalomo Pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino taikymo (KPĮ 109 straipsnio 2 dalis). Taigi, skundžiamas sprendimas priimtas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai neįvertinus visų reikšmingų ginčo aplinkybių, t. y. pažeidžiant CPK 185 straipsnio reikalavimus.

16. Atsakovė LITGRID AB atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:

16.1. Apeliantė nenurodė atsakovei, kad atsisakys sudaryti Pirkimo sutartį, jeigu atsakovė neužtikrins galimybės atlikti Pirkimo sutarties pakeitimus iškart pasirašius sutartį. Apeliantei neatlikus jokių veiksmų dėl Pirkimo sutarties pasirašymo, atsakovė pagrįstai tokį elgesį vertino kaip atsisakymą. Apeliantės nurodyta praktika nėra aktuali nei teisės, nei fakto klausimu, ir nepagrindžia jos veiksmų teisėtumo. Atsakovė pritarė Pirkimo sutarties pakeitimui po sutarties sudarymo (nes tik tokia galimybė įtvirtinta KPĮ 97 straipsnyje) ir numatė reikiamų atlikti veiksmų eigą, t. y. remiantis Pirkimo sutarties bendrųjų ir konkrečiųjų sąlygų 20.1 punktu, po sutarties sudarymo apeliantė turi pakartotinai kreiptis į atsakovę Pirkimo sutarties nuostatose nustatyta tvarka dėl sutarties indeksavimo tvarkos pakeitimo, pakartodama nurodytas aplinkybes ir pateikdama sutarties keitimą pagrindžiančius dokumentus.

16.2. Apeliantės veiksmai (raštai dėl sutarties sudarymo ir pakeitimo, pretenzijos, prašymas atidėti dokumentų pateikimo terminą) patvirtina, kad ji elgėsi nesąžiningai ir nesiekė sudaryti Pirkimo sutarties. Apeliantė turėjo pareigą įrodyti, kaip konkrečiai pakilusios kainos sąlygojo jos darbų kainų pasikeitimą. Tačiau vietoje pagrindimo ir realių dokumentų bei įrodymų pateikimo, apeliantė apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie tai, kas bendrai vyksta pasaulyje ir statybų rinkoje. Apeliantė Pirkimo procedūrų metu nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad karas Ukrainoje turi tiesioginės įtakos Pirkimo sutarties vykdymui, o byloje su trūkumais pateikti įrodymai taip pat neleidžia patvirtinti, jog apeliantės darbų kainos išaugo 9 mln. Apeliantė siekė, kad pasibaigtų jos pasiūlymo galiojimo terminas ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo galiojimo terminas, o ne ginti savo teises, siekdama sudaryti Pirkimo sutartį. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad pastarieji apeliantės veiksmai neatitinka sąžiningumo kriterijų.

16.3. Apeliantės argumentai dėl savo paties pasiūlymo neįprastai mažos kainos prieštarauja viešųjų pirkimų praktikai ir yra reiškiami praleidus terminą. Apeliantė nepateikė įrodymų dėl savo pasiūlymo neįprastai mažos kainos, kurie galėtų lemti priešingą išvadą. Atsakovė, netaikydama 10 dienų atidėjimo termino iki Pirkimo sutarties pasirašymo, nepažeidė jokios KPĮ nuostatos ar viešųjų pirkimų principų, nes, palikus tiekėjo pretenziją nenagrinėtą, tai nesukelia ribojimų kviesti tiekėją sudaryti sutarties.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (pagal pareigas) nenustatė CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys dėl perkančiojo subjekto sprendimo pasinaudoti Garantija, Pirkimą laimėjusiai tiekėjai (t. y. apeliantei) per nustatytą terminą nesudarius Pirkimo sutarties, ir reikalavimo išmokėti Garantijos sumą panaikinimo bei sumokėtos garantijos sumos priteisimo. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos išmokėti Garantijos sumą. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, įskaitant pačios atsakovės pripažintas aplinkybes, kurios, anot apeliantės, patvirtina jos sąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose. Apeliantė taip pat kelia jos, kaip tiekėjos, teisės į veiksmingą teisių gynybą viešojo pirkimo proceso metu įgyvendinimo klausimą. Be to, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos ieškinio argumentų dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos instituto taikymo ir iš to kylančių padarinių, dėl privalomo Pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino taikymo.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

20. Atsakovė LITGRID AB atviro konkurso būdu vykdė tarptautinį pirkimą dėl 330 kV EPL Vilnius-Neris statybos darbų įsigijimo, CVP IS pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Ieškovė UAB „Žilinskis ir Co“ 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikė pasiūlymą Pirkime, prie jo pridėjo ir 2021 m. liepos 21 d. pasiūlymo banko garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo iki 2022 m. vasario 13 d.

22. 2021 m. rugsėjo 3 d. Garantijos pakeitimu Nr. 1 Garantijos galiojimo terminas pratęstas iki 2022 m. vasario 23 d., o 2022 m. sausio 28 d. Garantijos pakeitimu Nr. 2 – iki 2022 m. gegužės 3 d. (įskaitytinai).

23. Atsakovės 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovės pasiūlymas buvo pripažintas Pirkimo laimėtoju.

24. Atsakovė 2022 m. balandžio 11 d. pranešimu papildomai informavo ieškovę, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – Koordinavimo komisija), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 186 „Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sudarymo“, 2022 m. balandžio 7 d. posėdyje priėmė sprendimą nepradėti ketinamo su „Žilinskis ir Co“, UAB sudaryti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros; Koordinavimo komisija pateikė rekomendacijas „vykdant šį Sandorį, užtikrinti, kad Sandorio vykdymo metu nebūtų įdiegta jokia Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje ir Kinijos Liaudies Respublikoje pagaminta įranga ar jos komponentai, medžiagos“. Taip pat informavo, kad Pirkimo sutartį numatoma sudaryti 2022 m. gegužės 2 d.

25. Ieškovė 2022 m. balandžio 12 d. pateikė atsakovei prašymą leisti susipažinti su Koordinavimo komisijos 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu ir rekomendacijomis. Atsakovė 2022 m. balandžio 15 d. atsakė ieškovei, kad Koordinavimo komisijos siųsta informacija yra konfidenciali ir skirta LITGRID AB.

26. Ieškovė 2022 m. balandžio 19 d. pateikė atsakovei prašymą išaiškinti, ar esant tokioms Koordinavimo komisijos rekomendacijoms ieškovė galės įsigyti statybines, elektrotechnines medžiagas iš Baltarusijos ir Kinijos, kaip kad planavo ir apie tai yra informavusi atsakovės Pirkimo komisiją. Atsakovė 2022 m. balandžio 20 d. atsakovė ieškovei, kad sandorio vykdymo metu bus privalomas Koordinavimo komisijos rekomendacijų įgyvendinimas.

27. 2022 m. balandžio 19 d. vyko ieškovės ir atsakovės derybos, užfiksuotos derybų protokole, kurių tikslas – šalių pozicijų susiderinimas atsižvelgiant į galimą Pirkimo sutarties vykdymo pasunkėjimą dėl karo Ukrainoje. Šalys susitarė, kad Pirkimo sutartis bus keičiama laikantis joje numatytos veiksmų sekos, o šalys dės maksimalias pastangas bendradarbiauti ir kooperuotis, kad Pirkimo sutarties vykdymas atitiktų abiejų šalių interesus.

28. Ieškovė 2022 m. balandžio 25 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje prašė sustabdyti Pirkimo procedūrą, išnagrinėti pretenziją ir panaikinti atsakovės 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta pateikti Koordinavimo komisijos 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą. Atsakovė 2022 m. balandžio 26 d. pranešimu informavo, kad ieškovės 2022 m. balandžio 25 d. kreipimosi nelaiko pretenzija KPĮ prasme ir Pirkimo procedūrų vykdymas yra tęsiamas; 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu dėl 2022 m. balandžio 25 d. pretenzijos atsakovė nutarė pateikti susipažinti ieškovei Koordinavimo komisijos raštą.

29. Ieškovė 2022 m. balandžio 26 d. raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusio karinio konflikto Ukrainoje Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai yra taikomos prekybinės sankcijos, buvo sustabdytas statybos darbams naudojamų medžiagų produktų sertifikatų galiojimas, o tai lėmė ne tik tiekimo grandinių sutrikimą, bet ir žymų, ieškovės objektyviai negalėtą prognozuoti, Pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalingų medžiagų kainų padidėjimą. Ieškovė prašė atsakovės imtis veiksmų ir užtikrinti, kad būtų sudaromas Pirkimo sutarties leidžiamas pakeitimas iškart sudarius Pirkimo sutartį. Atsakovė 2022 m. balandžio 28 d. raštu pateikė atsakymą, kad po Pirkimo sutarties sudarymo rangovė (t. y. ieškovė) privalės pakartotinai kreiptis į užsakovę (t. y. atsakovę) Pirkimo sutarties nuostatose nustatyta tvarka dėl Pirkimo sutarties indeksavimo tvarkos pakeitimo, pakartodama nurodytas aplinkybes ir pateikdama Pirkimo sutarties keitimą pagrindžiančius dokumentus.

30. Ieškovė 2022 m. balandžio 29 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje prašė panaikinti atsakovės 2022 m. balandžio 20 d. reikalavimą užtikrinti, kad Pirkimo sutarties vykdymo metu nebūtų įdiegta jokia Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje ir Kinijos Liaudies Respublikoje pagaminta įranga ar jos komponentai, medžiagos; sustabdyti Pirkimo procedūras, kol bus nagrinėjama ši pretenzija.

31. Ieškovė 2022 m. balandžio 29 d. kreipėsi į atsakovę su pakartotiniu prašymu imtis veiksmų ir užtikrinti, kad būtų sudaromas Pirkimo sutarties leidžiamas pakeitimas iškart sudarius Pirkimo sutartį, tokiu būdu garantuojant šalių teisių ir pareigų bei padėties disbalanso eliminavimą.

32. Atsakovė 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu dėl 2022 m. balandžio 29 d. pretenzijos nutarė atmesti ieškovės kreipimąsi ir tęsti Pirkimo procedūrų vykdymą; papildomai pažymėjo, kad atsakovei nelaikant ieškovės kreipimosi pretenzija KPĮ 109 straipsnio prasme arba tuo atveju, jei pati ieškovė laikytų kreipimąsi pretenzija KPĮ prasme, tai būtų laikoma pakartotine ir praleidus terminus pareikšta pretenzija, todėl ji nenagrinėtina.

33. Atsakovė 2022 m. gegužės 2 d. CVP IS priemonėmis pateikė ieškovei pasirašytą Pirkimo sutartį ir nurodė, kad ieškovė ją turi pasirašyti bei pateikti CVP IS priemonėmis iki 2022 m. gegužės 3 d. 14.00 val.

34. Ieškovė 2022 m. gegužės 3 d. pateikė atsakovei prašymą 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 2 d., nesudaryti Pirkimo sutarties ir neorganizuoti jos sudarymo procedūrų, bei leisti ieškovei įgyvendinti savo teisę į pažeistų teisių gynybą įstatymo nustatyta tvarka. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovė nesutinka su atsakovės 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu dėl 2022 m. balandžio 29 d. pretenzijos. Tą pačią dieną (t. y. 2022 m. gegužės 3 d.) atsakovė pateikė atsakymą, kad jos pozicija, išdėstyta ankstesniame pranešime, nesikeičia.

35. Atsakovė 2022 m. gegužės 3 d. informavo ieškovę, kad, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 11.2.4 ir 11.2.5 punktais, priėmė sprendimą pasinaudoti Garantija. Tą pačią dieną (t. y. 2022 m. gegužės 3 d.) atsakovė pateikė Bankui reikalavimą per Garantijoje nustatytą terminą sumokėti Garantijos sumą, t. y. 100 000 Eur.

36. Atsakovė 2022 m. gegužės 5 d. informavo tiekėjus, kad Pirkimo laimėtoja atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį, o sekanti pasiūlymų eilėje esanti Tiekėjų grupė atsisakė pratęsti pasiūlymo galiojimą; kadangi pasiūlymų eilėje daugiau tiekėjų nėra, Pirkimas laikomas pasibaigusiu.

37. Ieškovė 2022 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą atsakovei išspręsti susidariusią situaciją taikiai, nepradedant peržiūros procedūros, ir geranoriškai panaikinti sprendimą dėl pasinaudojimo Garantija ir atšaukti reikalavimą bei grąžinti ieškovei jos pasiūlymo Garantiją.

38. Ieškovė 2022 m. gegužės 13 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje prašė panaikinti 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą pasinaudoti garantija ir Bankui pateiktą reikalavimą išmokėti Garantijos sumą.

39. Atsakovė 2022 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovės 2022 m. gegužės 13 d. pretenziją atmetė; pretenzijos dalį dėl tiekėjos pasiūlymo atitikties KPĮ 66 straipsnio (dėl neįpratai mažos kainos) ir dėl perkančiojo subjekto 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo dėl tiekėjos 2022 m. balandžio 29 d. pretenzijos motyvų ir pagrįstumo paliko nenagrinėtą, kaip pareikštą pakartotiniai ir (ar) nesilaikant KPĮ 109 straipsnio 1 dalies ir CPK 423² straipsnio reikalavimų.

Dėl perkančiojo subjekto sprendimo pasinaudoti garantija ir reikalavimo išmokėti garantijos sumą (ne)teisėtumo

40. KPĮ 55 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad perkantysis subjektas darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Panaši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje.

41. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinimas leidžia užtikrinti perkančiosios organizacijos teisėtus lūkesčius, jog tiekėjas, kuris bus pripažintas laimėjusiu viešąjį pirkimą, laikysis pasiūlyme prisiimtų įsipareigojimų ir sudarys su perkančiąja organizacija viešojo pirkimo pardavimo sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1033-157/2015). Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tikslas iš esmės yra apsaugoti perkančiąją organizaciją nuo nesąžiningų tiekėjų, kurie dalyvauja konkurse neturėdami tikslo jo laimėti arba atsiradus nepalankioms aplinkybėms siekia, kad jų pasiūlymas perkančiosios organizacijos būtų atmestas iki laimėtojo paskelbimo momento (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-524-236/2018, 29 punktas). Tuo tarpu situacija, kai perkančioji organizacija pasinaudoja tiekėjo pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, nors realiai jokių neigiamų pasekmių tiekėjos atlikti veiksmai ar neveikimas perkančiajai organizacijai nesukėlė, laikytina nesąžininga bei neproporcinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-844-302/2017, 24 punktas; 2021 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-919-881/2021, 38 punktas).

42. Pagal Pirkimo sąlygų 11.1 punktą kartu su pasiūlymu dalyvis privalo pateikti perkančiajam subjektui priimtiną pasiūlymo galiojimo užtikrinimą – banko, nurodyto Pirkimo sutarties projekto 6 priede, besąlyginę ir neatšaukiamą garantiją. <…> Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydis – 100 000 Eur. Pasiūlymo galiojimo užtikrinime turi būti nurodyta, kad perkantysis subjektas turi teisę pareikalauti iš garanto sumokėti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą, jei: <…> Pirkimą laimėjęs dalyvis, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti Pirkimo sutartį, CVP IS elektroninėmis priemonėmis atsisako ją sudaryti arba nepateikia Pirkimo dokumentuose nustatytų Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo (originalo) ir projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopijos bei vadovų sąrašo (Pirkimo sąlygų 11.2.4 punktas); Pirkimą laimėjęs dalyvis iki perkančiojo subjekto nustatyto laiko nepasirašo Pirkimo sutarties arba atsisako ją sudaryti Pirkimo dokumentuose nurodytomis sąlygomis (Pirkimo sąlygų 11.2.5 punktas).

43. Apeliantė kartu su pasiūlymu Pirkime pateikė Garantiją, kurioje nurodyta, kad Bankas besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigoja sumokėti atsakovei ne didesnę kaip 100 000 Eur sumą per 10 dienų po to, kai bus gautas pirmas atsakovės reikalavimas mokėti, kuriame nurodytas šios Garantijos numeris, atsakovei mokėtina suma ir bent viena toliau nurodyta aplinkybė: <…> 4) Pirkimą laimėjęs dalyvis, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti Pirkimo sutartį, CVP IS elektroninėmis priemonėmis atsisako ją sudaryti arba nepateikia Pirkimo dokumentuose nustatytų Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo (originalo) ir projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopijos bei vadovų sąrašo; 5) Pirkimą laimėjęs dalyvis iki atsakovės nustatyto laiko nepasirašo Pirkimo sutarties arba atsisako ją sudaryti Pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis.

44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu apeliantės pasiūlymas buvo pripažintas Pirkimo laimėtoju. Apeliantei buvo nustatytas terminas iki 2022 m. gegužės 3 d. 14.00 val. pasirašyti Pirkimo sutartį. Apeliantė per nustatytą terminą Pirkimo sutarties nepasirašė, todėl, esant vienai iš Garantijoje nurodytų jos pasinaudojimo sąlygų, atsakovė teisėtai ir pagrįstai pateikė Bankui reikalavimą sumokėti Garantijoje nurodytą sumą – 100 000 Eur.

45. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Pirkimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl apeliantės kaltės ar nesąžiningumo, bet dėl nuo jos nepriklausančių objektyvių aplinkybių. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

46. Visų pirma, pagal KPĮ 94 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiojo subjekto nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ar tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Taigi, apeliantei per nustatytą terminą nepasirašius Pirkimo sutarties, laikytina, jog ji atsisakė sudaryti su atsakove Pirkimo sutartį.

47. Antra, apeliantė nurodo, kad atsisakymas sudaryti Pirkimo sutartį yra jos pasirinktas teisių gynimo būdas. Apeliantė remiasi po pasiūlymo pateikimo naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis dėl statybos produktų importo iš Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos ribojimų, statybos produktų sertifikatų galiojimo sustabdymo, statybos sąnaudų padidėjimo, tiekimo grandinių sutrikimo ir pan. Šios aplinkybės, anot apeliantės, patvirtina, kad Pirkimo sutarties sudarymas jai būtų nuostolingas. Tokią poziciją apeliantė, be kita ko, grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020, tačiau toje byloje ginčas buvo sprendžiamas dėl ikisutartinės atsakomybės, tiekėjui atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, (ne)taikymo, o ne dėl perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) teisės pasinaudoti banko garantija kaip pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemone. Be to, minėtoje byloje, kaip pažymėjo kasacinis teismas, susiklostė sui generis (savita) situacija (žr. nurodytos nutarties 40 punktą), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, vadovautis apeliantės nurodyta kasacinio teismo nutartimi šioje byloje nėra pagrindo, nes iš esmės skiriasi bylų ratio decidendi (sprendimo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantė atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį dėl tam tikrų jai nepalankių aplinkybių atsiradimo, tačiau tai negali paneigti atsakovės teisės pasinaudoti Garantija, esant joje nustatytoms sąlygoms, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog apeliantė buvo likusi vienintele tiekėja atsakovės paskelbtame konkurse, todėl jai atsisakius sudaryti Pirkimo sutartį, atsakovės paskelbtas viešasis Pirkimas pasibaigė.

48. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad ikisutartinių santykių metu šalys sutarė ir pripažino, jog po pasiūlymų pateikimo Pirkime termino iki Pirkimo sutarties sudarymo Pirkimo sutarties įvykdymo aplinkybės iš esmės pasikeitė – sutarties įvykdymo kaštai išaugo 30 proc. (~9 mln. Eur). Pažymėtina, kad atsakovė 2022 m. balandžio 28 d. raštu, atsakydama į apeliantės prašymą imtis veiksmų ir užtikrinti, jog būtų sudaromas Pirkimo sutarties leidžiamas pakeitimas iškart sudarius Pirkimo sutartį, nurodė, kad tokios aplinkybės (beprecedentis statybinių medžiagų ir gaminių kainų didėjimas; karas Ukrainoje; sankcijos Rusijai, Baltarusijai; sertifikatų galiojimo sustabdymas; tiekimo grandinių sutrikimai) yra objektyvios ir visuotinai žinomos, jų tokia apimtimi nei viena šalis negalėjo numatyti pasiūlymų pateikimo metu; kadangi rangovė apie jas pranešė dar iki Pirkimo sutarties sudarymo, užsakovė pripažįsta šių aplinkybių svarbą ir į jas privalės atsižvelgti Pirkimo sutarties vykdymo metu, siekdama sėkmingo projekto įgyvendinimo. Tačiau nei minėtame rašte, nei kitame dokumente atsakovė nepripažino, kad Pirkimo sutarties įvykdymo kaštai apeliantei išaugo 30 proc. (~9 mln. Eur), todėl apeliantė nepagrįstai, remdamasi CPK 187 straipsniu, teigia, kad tokių aplinkybių jai šiuo atveju nereikia įrodinėti. Duomenų, kurie pagrįstų tokius apeliantės teiginius, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Apeliantė nepagrindė, kaip pasikeitusios aplinkybės konkrečiai paveikė jos darbų kainą. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad iš kartu su dubliku pateiktų komercinių pasiūlymų turinio pašalinti juos pateikusių bendrovių pavadinimai, t. y. iš pasiūlymų turinio neįmanoma nustatyti, kokios šalies rinkos kainos pateiktos. Apeliantė taip pat nepateikė duomenų, kokios šalies rinkos kainos šie pasiūlymai, kokiu principu pasiūlymai buvo atrinkti ir pateikti į bylą. Nėra duomenų, kad apeliantės pateikti anoniminiai pasiūlymai atrinkti kaip ekonomiškai naudingiausi tarp kitų tiekėjų panašių pasiūlymų arba atspindi padidėjusių rinkos kainų vidurkio augimą šiame rinkos segmente. Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantė neįrodė jos deklaruojamo Pirkimo sutarties įvykdymo sąnaudų padidėjimo (30 proc.).

49. Be to, pažymėtina, kad pagal KPĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą viešojo pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protingas ir apdairus perkantysis subjektas negalėjo numatyti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad galimybė keisti viešojo pirkimo būdu sudarytos rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl darbų kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019). Todėl sutiktina su atsakovės argumentu, kad atsisakymas sudaryti Pirkimo sutartį nebuvo vienintelis apeliantės teisių gynimo būdas.

50. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (žr. šios nutarties 23–39 punktus) patvirtina, kad atsakovei pripažinus apeliantės pasiūlymą Pirkimo laimėtoju ir informavus ją apie Koordinavimo komisijos rekomendacijas „vykdant šį Sandorį, užtikrinti, kad Sandorio vykdymo metu nebūtų įdiegta jokia Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje ir Kinijos Liaudies Respublikoje pagaminta įranga ar jos komponentai, medžiagos“, apeliantė teikė atsakovei įvairius prašymus ir pretenzijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių prašymų ir pretenzijų gausa iš esmės rodo apeliantės siekį išvengti Pirkimo sutarties sudarymo ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių, o ne jos siekį apginti savo pažeistas teises. Tokia išvada, be kita ko, darytina atsižvelgiant į tai, kad apeliantė, nors ir teigia, jog nesutinka su atsakovės sprendimais dėl jos prašymų ir (ar) pretenzijų atmetimo, tačiau į teismą kreipėsi tik tuomet, kai atsakovė pareikalavo išmokėti Garantijos sumą.

51. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino apeliantės ieškinio argumentų dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos instituto taikymo ir iš to kylančių padarinių. Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo ginčo aspektu, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad tokia apeliantės pozicija, kai ji pati ginčija savo pasiūlymą dėl neįprastai mažos, kelia abejonių dėl jos ketinimų siekti sudaryti Pirkimo sutartį. Abejonių dėl apeliantės sąžiningumo kyla dar ir dėl to, kad neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutu ji remiasi ginčydama atsakovės 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą pasinaudoti Garantija, nors sprendimas pripažinti apeliantės pasiūlymą laimėtoju priimtas dar 2022 m. balandžio 8 d. Pažymėtina, kad pagal KPĮ 66 straipsnio 1 dalį pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Tokių duomenų byloje nėra, o vien pačios apeliantės deklaratyvaus pobūdžio teiginių apie 30 proc. padidėjusias Pirkimo sutarties vykdymo išlaidas nuo pasiūlymo pateikimo momento, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakanka konstatuoti, kad atsakovei kaip perkančiajam subjektui atsirado pareiga taikyti neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutą apeliantės pasiūlymo atžvilgiu.

52. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino apeliantės argumentų dėl privalomo Pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino taikymo. Apeliantė remiasi KPĮ 109 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), kurioje nustatyta, kad perkantysis subjektas, gavęs pretenziją, nedelsdamas sustabdo pirkimo procedūrą tol, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas; perkantysis subjektas negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties anksčiau negu po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo rašytinio pranešimo apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau negu po 15 dienų.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, atsakydama į apeliantės 2022 m. balandžio 29 d. pretenziją, kurioje buvo reikalaujama panaikinti atsakovės 2022 m. balandžio 20 d. reikalavimą užtikrinti, kad Pirkimo sutarties vykdymo metu nebūtų įdiegta jokia Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje ir Kinijos Liaudies Respublikoje pagaminta įranga ar jos komponentai, medžiagos, nurodė, jog toks apeliantės reikalavimas nėra peržiūros procedūros objektas. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad minėtoje apeliantės pretenzijoje keliami klausimai buvo iš esmės susiję ne su Pirkimo procedūrų (ne)teisėtumu, o su sutartinių įsipareigojimų vykdymu pasikeitus aplinkybėms (CK 6.204 straipsnis). Todėl atsakovė pagrįstai nelaikė šio apeliantės kreipimosi pretenzija KPĮ prasme. Tokiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neprivalėjo taikyti KPĮ 109 straipsnio 2 dalyje nustatyto atidėjimo termino. Pažymėtina, kad apeliantė, gavusi minėtą atsakovės atsakymą, į teismą su atitinkamais reikalavimais nesikreipė (KPĮ 107 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad apeliantė realiai nesiekė apginti savo teisių, o iš esmės turėjo kitų tikslų, kurie neatitinka tiekėjo sąžiningumo reikalavimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

54. Apibendrindama visa tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, taip pat tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias KPĮ teisės normas, Pirkimo sąlygas ir Garantijos nuostatas bei teismų praktiką, susijusią su perkančiojo subjekto teise pasinaudoti pasiūlymo užtikrinimo priemonėmis, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atmesti apeliantės ieškinio reikalavimus panaikinti ginčijamą atsakovės kaip perkančiojo subjekto priimtą sprendimą pasinaudoti Garantija bei reikalavimą išmokėti Garantijos sumą. Apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei turi būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, turėtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

57. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

58. Pagal pateiktus duomenis, už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovė sumokėjo 3 025 Eur. Toks šių išlaidų dydis viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytą maksimalų priteistiną dydį už atitinkamas teisines paslaugas, todėl, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas teikiant tokio pobūdžio teisines paslaugas, atsakovei iš ieškovės priteistinas išlaidų atlyginimas mažintinas iki rekomenduojamos sumos, t. y. iki 2 338,70 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žilinskis ir Co“, juridinio asmens kodas 304317232, atsakovei akcinei bendrovei LITGRID, juridinio asmens kodas 302564383, 2 338,70 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.