- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- 1-3610-1123/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- R. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K., 2025 m. birželio 10 d., apie 14.11 val., Erfurto g. 41, Vilniuje, degalinės „Neste“ teritorijoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei vengė blaivumo patikrinimo, kuomet buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji R. K., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad įvykio dieną jai buvo panikos ataka, tas laikotarpis jai buvo sunkus, nes ji neteko darbo, o po poros mėnesių išsiskyrė su vyru, nes jis ją paliko ir išėjo pas kitą. Tą dieną jai buvo panikos ataka ir ji pati nesuvokė, kad važiavo į Lazdynų ligoninę. Prieš tai vakare buvo kažkiek išgėrusi, apie 22 val. gėrė vyną, tiksliai negali atsakyti, kiek išgėrė, kelias taures, o įvykio dieną alkoholio nevartojo. Ryte jai buvo iškviesta greitoji, paskui ji nusiramino, tada kalbėdama su buvusiu vyru ji važiavo į ligoninę, tai buvo apie 14.00 val., važiavo viena, nes jai buvo panikos ataka, sustojo degalinėje ir atvažiavo pareigūnai. Tada ji atsisakė pūsti ir pilnai pripažįsta, kad tai buvo jos neteisingas veiksmas, dabar, aišku, yra pasekmės. Ji nežino, ar važiavo išgėrusi, tą dieną ji negėrė. Nežino, kodėl atsisakė pūsti, ji buvo sutrikusi, kai davė parodymus, irgi buvo sutrikusi, o dabar prisiima atsakomybę už savo padarytus veiksmus. Ji supranta, kad įstatymas yra toks, kad jei atsisakai pūsti, tai pripažįstamas sunkios būklės girtumas, tai ji pripažįsta, kad atsisakė neblaivumo patikrinimo. Ji tai vertina labai blogai ir pergyvena dėl to. Pareigūnai degalinėje privažiavo prie jos, nes juos iškvietė jos buvęs vyras, kuris tai padarė tam, kad jai dar blogiau buvo, jis išėjo pas kitą moterį ir daro viską, kad ją (R. K.) sunaikintų, kaip žmogų. Į degalinę taip pat atvyko medikai, nes ji blogai jautėsi, jie norėjo ją vežti į ligoninę, bet policijos pareigūnai neleido to padaryti ir dvi valandas ją laikė automobilyje.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinta ištrauka iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. D. 2025 m. birželio 10 d. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos brigada, kurie, patikrinę R. K., sveikatos sutrikimų požymių nenustatė (b. l. 1-9).
Pagarsinus minėtus duomenis teisiamajame posėdyje, kaltinamoji R. K. nurodė, kad ją norėjo vežti, bet pareigūnai neleido, yra įrašai, ji nežino, kodėl tarnybiniame pranešime taip parašyta. Alkoholį ji vartojo dieną prieš, praktiškai visą dieną gurkšnojo vyną, o kitą dieną vairavo 14 val. Ji mano, kad ji nebūtų įpūtusi ir labai gailisi, kad nepūtė, jos buvęs vyras atvažiavęs jai sakė, kad nepūstų ir ji labai gailisi, kad to nedarė, prisiima visą atsakomybę. Ji neatsimena, kad atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo aktą, nes jai buvo panikos ataka. Dėl jame nurodytų neblaivumo požymių ji pripažįsta, kas ten parašyta, tačiau ji pati neužuos, ar buvo kvapas iš jos burnos. Ji jautėsi labai blogai. Tą dieną ji jautėsi labiau panikoje, nei neblaivi, nėra normalu vairuoti panikoje, ji taip neturėjo elgtis ir tą pripažįsta. Prieš tai ji paskambino buvusiam sutuoktiniui ir jo paklausė, ar jis gali atvažiuoti, nes jai yra panikos ataka ir ji yra išgėrusi ir negali važiuoti, jis sakė, kad neturi laiko, jie dar apsipyko, paskui jis paskambino ir sakė, kad atvažiuos, bet ji jau buvo išvažiavusi. Ji jautėsi kaip iš po vakar ir bijojo vairuoti, jai galėjo būti nustatyti neblaivumo požymiai, bet tą dieną ji negėrė, tas kvapas galėjo būti iš vakar. Ji melavo pareigūnams, kad ją atvežė draugė, taip sakė dėl to, kad jautėsi neužtikrintai, nežino, kodėl, tai jos kaltė, kad taip pasakė, kad neprisipažino ir nepūtė. Šiai akimirkai veiksmai būtų kitokie, būtų pasitikrinusi blaivumą. Ji nežino, ar būtų pripūtusi, visiškai blaivi nebūtų, nes iš praeitos dienos kažkas jautėsi, tai pripažįsta. Ji mano, kad negerai jautėsi greičiau nuo panikos, nes jai sukosi galva, drebėjo rankos, negalėjo kalbėti, bet tai galėjo būti ir dėl alkoholio vartojimo vakar, taip pat ji prašė vyro, kad ją nuvežtų, nes jautėsi neblaivi. Jos manymu, ji būtų kažkiek pripūtusi. Tai, kad vairavo kita moteris bei kad atsisakė pūsti yra susiję su baime, kad jai galėjo būti nustatytas neblaivumas, ji galimai norėjo išvengti atsakomybės, kad galimai vairavo neblaivi. Ji pripažįsta visą savo kaltę. Labai gailisi, kad sugalvojo automobiliu važiuoti tokios būsenos, džiaugiasi, kad viskas gerai baigėsi. Po šio įvykio alkoholio praktiškai nevartoja.
Automobilis yra jos mamos įmonės MB (duomenys neskelbtini), automobiliu ji (R. K.) naudojasi ne nuolat, kartais pasinaudoja, juo dalinasi su mama. G. K. yra jos buvęs sutuoktinis, jis su įmone niekaip nesusijęs, tai jos mamos įmonė. Automobilio vertė jai nėra žinoma. Byloje nurodyta automobilio vertė yra per didelė, nes automobilis yra avariją turėjęs, jo priekis yra daužtas (tai matyti iš nuotraukų), taip pat yra variklio defektas. Automobilį reikėtų nuvežti pas ekspertus, kad įvertintų jo tikrąją vertę. Automobilis 2020 metų, jo įsigijimo vertė jai nėra žinoma.
Ją kitą dieną vyras nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl panikos atakos. Dėl to, kad apie panikos ataką nėra nurodyta jos nedarbingumo išrašuose, tai ji nežino, kas ten parašyta, bet vyras ją į (duomenys neskelbtini) nuvežė dėl panikos atakos, jai buvo išrašyti vaistai, bet ji jų negėrė, nes jai dar blogiau nuo jų buvo. Dėl būtinosios pagalbos birželio 11 d., kuomet buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tai ji nežino, kaip šie dokumentai ir (duomenys neskelbtini) susiję su įvykiais birželio 10 d., ji iš panikos jau darė, ko nereikėjo daryti. Jai (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko paaiškinti nenori, jau viską pasakė.
Galimas laiduotojas S. L. jai yra artimas draugas, jį pažįsta apie 5 metus, kartu jie negyvena. Jie susipažino darbo reikalais, o dabar šiltai bendrauja pokalbiais. Jie kalbėjo ir po įvykio, ji iš jo gauna daug pamokslų, jis jau duoda daug gyvenimiškų patarimų. Jie bendrauja kas antrą dieną, ir gyvai, ir telefonu, apie įvykį ji jam pasakė tą pačią dieną, jam buvo šokas, jis klausė, kaip ji taip sugebėjo.
Kadangi kaltinamoji R. K. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Liudytojas M. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. birželio 10 d., apie 14 val. iš VPK OVS budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi vyras pranešė, jog jo buvusi sutuoktinė turi suicidinių minčių. Atvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad buvusi sutuoktinė naktį vartojo alkoholį, yra neblaivi ir kažkur išvyko su automobiliu „Land Rover“, kuris buvo pastatytas daugiabučio požeminiame parkinge. Įvykis buvo A lygio, todėl reagavo greitai. Atvykus nurodytu adresu, lauke juos pasitiko pranešėjas. Su juo nuėjo iki požeminio parkingo, pasitikslino, kad automobilio stovėjimo vietoje nebėra. Visą laiką pranešėjas bendravo telefonu su moterimi, tikslinosi, kur ji yra. Ji jam paaiškino, kad važiuoja pas draugę, tačiau šiuo metu yra sustojusi kažkokioje degalinėje. Vyras, bendraudamas su moterimi, jai sakė, kad prie jos atvyks pareigūnai ir nurodė, kad būtų išlipusi iš automobilio. Pranešėjas nurodė, kad moteris yra neblaivi, nes naktį vartojo alkoholį. Išsiaiškinus maždaug į kurią pusę nuvyko galimai neblaivi automobilio vairuotoja, buvo susisiekta su VPK OVS budėtojais, kad pagal telefono numerį nustatytų jos buvimo vietą. Gauti duomenys, kad šiuo metu buvimo vieta, pagal koordinates, gali būti deglinėje adresu Vilnius, Erfurto g. 41. Jiems atvykus į vietą pamatė, kad teritorijoje stovi „Land Rover“ automobilis, kurio viduje, vairuotojo pusėje sėdėjo moteris – R. K.. Automobilio variklis buvo užvestas. Jam atidarius automobilio duris, moteris buvo pasimetusi, apsiverkusi. Akivaizdžiai matėsi, kad moteris yra neblaivi – jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Moteris iš karto paaiškino, kad automobilio nevairavo, o automobilį iki degalinės atvairavo kažkokia draugė, kurios jau nebėra, o automobilio variklis užvestas dėl to, nes yra įsijungusi kondicionierių. Kadangi buvo įtarimų, kad moteris yra apsvaigusi nuo alkoholio, moteriai buvo siūlyta pasitikrinti alkotesteriu. Moteris iš karto atsisakė tikrintis alkotesteriu. Jo kolega M. J. siūlė kelis kartus pasitikrinti neblaivumą bei paaiškino atsisakymo pasekmes. Moteris vis tiek kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą. Pasitikrinti blaivumą alkotesteriu siūlė ir kiti kartu buvę kolegos. Į įvykio vietą atvyko GMP medikai, kurie apžiūrėjo R. K., nenustatę sveikatos problemų, į gydymo įstaigą jos nevežė. Po pirmų siūlymų R. K. pasitikrinti blaivumą, po dar kurio laiko buvo siūloma vėl pasitikrinti alkotesteriu. Moteris galiausiai sutiko pasitikrinti neblaivumą, bandė pūsti į alkotesterį, tačiau akivaizdžiai matėsi, kad tyčia iki galo neįpučia – per anksti nutraukdavo patį pūtimą, todėl alkotesteris negalėjo užfiksuoti parodymų. Į degalinės teritoriją atvyko ir pranešėjas, kuris kalbėjo telefonu galimai su advokatu, tarėsi, kaip išvengti atsakomybės. Pranešėjas trukdė darbą, rėkavo, bandė duoti pavalgyti R. K., nors aiškiai buvo nurodyta, kad šiuo metu valgyti jai negalima, taip pat vis jai sakė, kad turi išgerti kuo daugiau skysčių. Po to telefoną buvo perdavęs R. K., kad pabendrautų su advokatu. Abu asmenys visą laiką nerimo, trukdė jų darbą, atsisakė vykdyti teisėtus jų nurodymus, vis bandė išsisukinėti nuo atsakomybės. Galiausiai, supildžius visus procesinius dokumentus ir moteriai įteikus šaukimą, ji su pranešėju greitai kažkur išvyko. Moteris visą laiką su jais bendravo konfliktiškai, įžeidinėjo kolegą, jos veiksmai buvo nukreipti siekiant išvengti atsakomybės, trukdė jų darbą, provokavo (b. l. 61-64).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. D. 2025 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. birželio 10 d. pagal iškvietimą gauta duomenų, kad iš daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), požeminės automobilių stovėjimo aikštelės automobiliu „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo neblaivi R. K.. 2025 m. birželio 10 d., apie 14.35 val. automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvestu varikliu stovintis, kurio vairuotojo sėdynėje sėdėjo R. K., buvo pastebėtas degalinės „Neste“ teritorijoje, Erfurto g. 41, Vilniuje. Pastebėta iš išvaizdos požymių ir sklindančio alkoholio kvapo, kad R. K. yra neblaivi. R. K. keletą kartų buvo pareikalauta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau R. K. atsisakė, tokiais veiksmais vengdama neblaivumo patikrinimo. Prieš reikalaujant tikrintis blaivumą R. K. informuota apie atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmes, tačiau R. K. atsisakė tikrintis blaivumą. Į įvykio vietą taip pat atvyko policijos patrulio V1208 ekipažo pareigūnai, kurie taip pat matė degalinės teritorijoje užvestu varikliu stovintį automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo sėdynėje sėdėjo R. K.. Į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalvos brigada, kurios darbuotojai, patikrinę R. K., sveikatos sutrikimo požymių nenustatė. Peržiūrėjus degalinėje „Neste“ įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotą vaizdo įrašą, nustatyta, kad automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į degalinės teritoriją įvažiavo ir sustojo 2025 m. birželio 10 d., apie 14.11 val. (b. l. 1-9).
2025 m. birželio 10 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra įvykio vietoje, adresu Erfurto g. 41, Vilniuje, stovintis juodos spalvos automobilis „Land Rover RANGE ROVER SPORT S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvykio vieta yra kelio atkarpa, įvažiavimas į degalinės „NESTE“ ir greitojo maisto restorano „Hesburger“ teritoriją, adresu Erfurto g. 41, Vilniuje, automobilis pastatytas dešinėje pusėje prie kelkraščio. Apžiūrint juodos spalvos automobilį „Land Rover Range Rover Sport S“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ant bagažinės dangčio po užrašu „SPORT S“, matomas įskilimas ant kėbulo (b. l. 22-41).
2025 m. birželio 10 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. K. 15.48 val. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Neblaivumo patikrinimas nebuvo atliktas, R. K. atsisakė tikrintis blaivumą, vengė neblaivumo patikrinimo. Taip pat R. K. atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo aktą (b. l. 42-43).
AB „Regitra“ duomenimis, automobilio „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas yra UAB (duomenys neskelbtini), savininkas – AB „Artea bankas“ (b. l. 47-48).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Land Rover Range Rover Sport 3.0 SDV6 S AWD Aut., 2020 m. gamybos, vertė 2025 m. birželio mėnesį buvo 40 590 eurų su PVM (b. l. 49).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2025 m. birželio 10 d., 14.09 val. gautas G. K. pranešimas, kad pranešėjui skambinėja iš balso labai neblaivi buvusi žmona R. K., moteriai sutrikusi psichika, ji kliedi, teigia, kad išvažiuos su automobiliu ir nusižudys. Moteris galimai yra namuose, pranešėjas atvykęs į vietą, pasitiks kieme. Nustatyta, kad moteris išvažiavo automobiliu „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta neblaivi adresu Erfurto g. 41, Vilnius, prie degalinės (b. l. 13-21).
2025 m. liepos 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp BPC darbuotojo ir vyro, paskambinusio bendrosios pagalbos numeriu, skambina vyras, prisistatęs G. K., nurodo, kad šiandien buvo iškvietimas (duomenys neskelbtini) pas girtą moterį, R. K., jis yra jos buvęs vyras. R. K. geria toliau, jam skambina, sako, kad rašo palikimą, važiuos su mašina ir užsimuš, ji kliedi, rėkauja, dejuoja, aimanuoja. Jis nežino, ar ji namie, ar išvažiavo automobiliu, nes negali pas ją užeiti nežinodamas laiptinės durų ir pasižiūrėti požeminiame garaže, ar yra automobilis, ar ne. Vyras nurodo, kad moteris geria jau kelintą dieną ir yra visiškai neadekvati (b. l. 77-79).
2025 m. rugpjūčio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš „Neste“ degalinės teritorijos, iš kurio matyti, kad 2025 m. birželio 10 d., 14:11:38 val. atvažiuoja ir 14:11:42 val. kelkraštyje sustoja tamsios spalvos automobilis „Range Rover“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Sustojusio automobilio vairuotojo vietoje sėdi žmogus. 14:19:41 val. matoma, kad prie minėto automobilio stovi moteris. Moteris tamsiais, į uodegą surištais, plaukais, apsirengusi šviesios pilkšvos spalvos džemperiu, baltos spalvos trumpais šortais, apsiavusi šviesiais sportbačiais, ant kairės rankos matoma tatuiruotė. Kaip moteris išlipo iš automobilio, vaizdo įraše nėra fiksuojama. Stovėdama prie automobilio, moteris su kažkuo kalbasi telefonu. Eidama nuo automobilio į šoną, moteris šiek tiek svyruoja, krypsta į dešinę pusę. Baigusi kalbėti telefonu, moteris grįžta prie automobilio, 14:19:55 val. atidaro vairuotojo dureles ir įsėda į automobilio vairuotojo vietą. 14:22:00 val. minėta moteris vėl išlipa iš automobilio. Išlipusi moteris užtrenkia vairuotojo dureles, tuomet vėl jas atidaro, susvyravusi laikosi už automobilio ir pradeda kažko ieškoti automobilio salone, pasilenkusi prie vairuotojo vietos. Tuomet atidaro galines kairės pusės dureles, pasižiūri į saloną ir vėl nueina prie vairuotojo durelių. Eidama moteris svyruoja, jos judesių koordinacija šiek tiek sutrikusi. Fiksuojama, kad moteris vėl kalbasi telefonu, susiėmusi už veido. Priėjusi prie vairuotojo vietos, moteris pasilenkia prie vairuotojo sėdinės ir taip stovi. 14:23:23 val. moteris pasikelia nuo sėdinės ir sustoja prie automobilio vairuotojo pusės durelių. Matoma, kad ji toliau kalba telefonu. Tuomet vaizdo įrašas nutrūksta ir vėl pasileidžia 14:24:22 val., kai minėtos moters kameros filmuojamoje srityje jau nėra. Kur pasišalina moteris ir ar ji įsėda į automobilį, matyti nėra galimybės (b. l. 68-70).
2025 m. liepos 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai (5 vnt.).
Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250610-153933UTC+0300“ matoma, kad policijos pareigūnai yra atvykę prie degalinės, visas veiksmas vyksta tarnybiniame automobilyje, yra pildomi būtini procesiniai dokumentai. Girdisi, kad pareigūnas bendrauja su moterimi ir jai nurodo, kad jos visi veiksmai yra filmuojami. Iš pareigūno pokalbio galima suprasti, kad kalbama apie R. K., kuri, būdama neblaivi, vairavo automobilį ir atsisakė tikrintis blaivumą. Taip pat užpildomi dokumentai būtini automobiliui nugabenti į sulaikymo aikštelę.
Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250610-151715UTC+0300“ matoma, kad tai yra pirmojo vaizdo įrašo tęsinys. Pareigūnas komentuoja, kad buvo atvykusi GMP ir patikrino, tačiau sveikatos sutrikimų nenustatė. Taip pat kitas pareigūnas apžiūri ir fotografuoja juodos spalvos automobilį „Land Rover“, kuris stovi prie įvažiavimo į degalinės teritoriją.
Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250610-153909UTC+0300“ matomas toks pats vaizdas ir pirmuose vaizdo įrašuose, filmuojama iš tarnybinio automobilio. Pareigūnas, kurio kūno kamera yra filmuoja, išlipa iš automobilio ir prieina prie GMP automobilio, kuris taip pat stovi degalinėje, ir prašo brigados darbuotojų prieiti prie sulaikytos moters ir ją apžiūrėti, kadangi pastaroji skundžiasi, kad jai bloga ir ji miršta. Taip pat fone girdisi moters balsas. Pareigūnas kreipiasi į tą moterį ir prašo likti tarnybiniame automobilyje, kadangi ji sulaikyta. Moteris klausia, dėl ko sulaikyta, pareigūnas atsako, kad ji buvo automobilio vairuotojo vietoje. Atidarytame tarnybiniame automobilyje ant galinės sėdynės sėdi moteris, kuri šypsosi. Pareigūnas dar kartą nurodo moteriai jos sulaikymo priežastį, kad ji buvo sulaikyta automobilio vairuotojo vietoje. Moteris nurodo, kad automobilis buvo užvestas, bet nevažiuojantis, kad jai buvo karšta, bet ji nevažiavo. Pareigūnas nurodo, kad jai bus įteiktas šaukimas atvykti į komisariatą ir ten galės aiškintis. GMP apžiūri moterį, patikrina jos spaudimą. Medikai sako, kad gali ją nuvežti į Lazdynų ligoninę. Moteris sako, kad labai nori pasigydyti nuo alkoholio vartojimo. Pareigūnas nurodo, kad tralas išveš automobilį, įteiks moteriai šaukimą, tada ją galima bus vežti į ligoninę. Kalbama apie blaivumo patikrinimą ir moteris ginčijasi, kad ji nori patikrinti blaivumą ligoninėje, o jai draudžiama. Pareigūnas atsako, kad jai buvo suteikta proga pasitikrinti blaivumą, bet ji atsisakė. Moteris pradeda šaukti, kaltina, kad prieš ją naudojamas smurtas, nurodo, kad jai bloga, ji nori pasidaryti blaivumą testą. Moteris kalba įžūliai, ginčijasi. Iš moters veido bruožų ir akių matyti, kad ji galimai apsvaigusi. Vėliau moteris atsiėda tarnybiniame automobilyje.
Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250610-160600UTC+0300“ matoma, kad policijos pareigūnai yra toje pačioje vietoje, prie degalinės. Pareigūnas vėl atidaro automobilį, kuriame yra ta pati moteris, kuri buvo užfiksuota ankstesniame vaizdo įraše. Moteris laiko prieš save telefoną, galimai filmuodama, klausia, kodėl ją laiko, nes ji negali padaryti kraujo tyrimo, ginčijasi su pareigūnu. Pareigūnas nurodo, kad atvykus ją rado automobilyje vairuotojo vietoje, automobilis buvo užvestas, tikrintis blaivumą ji atsisakė. Moteris nurodo, kad nepasitiki alkotesteriais ir nori blaivumą pasitikrinti ligoninėje, o jai neleidžiama. Moteris toliau ginčijasi su pareigūnu, savo sveikata nesiskundžia. Moteris kalba, kad su drauge atvažiavo į degalinę. Moteris pertraukinėja pareigūną, neleidžia jam pasakyti, klausia, kodėl jai nebuvo leista važiuoti su medikais ir pasitikrinti blaivumą. Moteris nurodo, kad nepasitiki alkotesteriais ir nori važiuoti į ligoninę. Pareigūnas nurodo, kad jau vėlu ir reikėjo tai daryti iš pradžių. Moteris sako, kad automobilio nevairavo, kad vairavo jos draugė, kuri pabėgo, nes išsigando pareigūnų. Moteris sako, kad tuoj atvažiuos jos advokatas, nes iš jos tyčiojamasi. Pareigūnas nurodo, kad ji nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Moteris kalba telefonu, kažkam pasakoja apie savo sulaikymą. Moteriai įteikiamas šaukimas, kurį pasirašyti ji atsisako, bet nurodo, kad atvyks su advokatu. Taip pat moteris prašo jai nurodyti laiką, kada ji buvo sulaikyta, protokolo surašymo datą, nes nori žinoti, kodėl jai buvo neleista važiuoti su medikais pasitikrinti blaivumą. Moteris nurodo, kad automobilio nevairavo, toliau ginčijasi su pareigūnais. Moteriai nurodoma, kad jos automobilis bus nugabentas į aikštelę. Pareigūnas kartu su moterimi nueina prie automobilio „Land Rover“, kurį moteris apžiūri, juokaudama, kad galimai pareigūnai jau apvogė jos automobilį. Pareigūnas automobilio raktus perduoda evakuatoriaus vairuotojui ir automobilis išgabenamas.
Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250610-160934UTC+0300“ matoma, kad policijos pareigūnas įteikia moteriai šaukimą atvykti 2025 m. birželio 13 d. į Vilniaus m. 5 PK. Vaizdo įrašas analogiškas ankstesniajam vaizdo įrašui, kadangi filmuojamas kito reaguojančios policijos pareigūno kūno kamera. Moteris paleidžiama, išeina gavusi šaukimą (b. l. 73-76).
2025 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų automobilio kamerų. Vaizdo įrašo pavadinimas yra „V1207-JRM392-250610-141317-144514-20010200“, jis nufilmuotas tarnybinio automobilio priekinės vaizdo stebėjimo kameros. Kairiajame apatiniame ekrano kampe atvaizduojami data ir laikas. Įrašo pradžia 2025-06-10, 14:13:18 val. Įrašo pradžioje matoma, kad tarnybinis automobilis stovi kieme prie kažkokio pastato. 14:25:14 val. matoma, kad tarnybinis automobilis pajuda iš vietos ir nuvažiuoja. 14:35:07 val. matoma, kad ekipažas atvyksta į degalinę „Neste“, kur matomas stovintis tamsios spalvos automobilis „Range Rover“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Pareigūnas prieina prie automobilio ir atidaro vairuotojo dureles ir bendrauja su ten esančiu vairuotoju. Iš vairuotojo vietos išlipa moteris. Moteris tamsiais, į uodegą surištais plaukais, apsirengusi pilkos spalvos džemperiu, baltos spalvos trumpais šortais, apsiavusi šviesiais sportbačiais. 14:35:34 val. į degalinę atvyksta dar vienas policijos ekipažas V1208. Matoma, kad moteris kažkam paskambina ir kalba mobiliuoju telefonu. Tuomet moteris vėl atsisėda į automobilį. 14:36:56 val. prie automobilio ir pareigūnų prieina vyras. Vyras tamsiais plaukais, apsirengęs pilkos spalvos marškinėliais, džinsiniais šortais, apsiavęs tamsiais sportbačiais. Matoma, kad vyras prieina prie automobilio ir kalbasi su jame sėdinčia moterimi. Tuomet moteris vėl išlipa iš automobilio ir sustoja prie pareigūnų ir atėjusio vyro. Fiksuojama, kad moters blaivumas nėra patikrinamas ir pareigūnas padeda alkotesterį, kurį buvo išsitraukęs, atgal į tarnybinį automobilį. Matoma, kad moteris vėl kalbasi su kažkuo telefonu. Tuomet fiksuojama, kaip pareigūnai toliau bendrauja su moterimi ir atėjusiu vyru (b. l. 82-84).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi ši nusikalstama veika apibūdinama keliais alternatyviais veiksmais, kurių bent vieno konstatavimas pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. Be kita ko, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla asmeniui, vairavusiam motorinę transporto priemonę ir vengusiam neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 17 punkte bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija) patvirtintoje Bendros asmens būklės įvertinimo metodikoje (toliau – ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodika) nurodyta, kad bendra asmens būklė vertinama siekiant nustatyti, ar transporto priemones vairuojantys asmenys yra blaivūs / neblaivūs (girti), neapsvaigę / apsvaigę, o neblaivumo požymiams nustatyti pakanka sklindančio alkoholio kvapo, neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nustatę tokius požymius policijos pareigūnai turi teisę reikalauti neblaivumo patikros naudojant sertifikuotus alkotesterius, o vengimas tokio patikrinimo užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-387/2022).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi. Tiek administracinei, tiek ir baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkoholio matavimo prietaisą, neduoda kraujo mėginio ir pan.).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamoji R. K. bylai aktualiu laiku ir vietoje vairavo automobilį vairavo automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei vengė blaivumo patikrinimo, kuomet buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino R. K. pareikštą kaltinimą. Kaltinamoji, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, kad įvykio dieną jai buvo panikos ataka dėl patiriamų sunkumų, ji sėdo vairuoti automobilį ir važiavo į Lazdynų ligoninę. Prieš tai vakare ji buvo išgėrusi vyno, o įvykio dieną alkoholio nevartojo. Apie 14.00 val. ji sustojo degalinėje ir atvažiavo pareigūnai. Tada ji atsisakė neblaivumo patikrinimo, nors suprato, kad įstatymas yra toks, kad jei atsisakai pūsti, pripažįstamas sunkus girtumas. Ji pripažįsta neblaivumo nustatymo akte nurodytus neblaivumo požymius, ji jautėsi labai blogai, bet manė, kad labiau dėl panikos, o ne dėl girtumo. Ji nežino, koks būtų nustatytas neblaivumas, bet mano, kad visiškai blaivi nebūtų, nes iš praeitos dienos kažkas jautėsi, tą pripažįsta. Tačiau ji bijojo, kad gali būti nustatytas neblaivumas, todėl atsisakė pūsti, galimai norėjo išvengti atsakomybės, kad galimai vairavo neblaivi. Tai, kad R. K. vairavo automobilį ir vengė blaivumo patikrinimo, kuomet jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, be kaltinamosios prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kitų objektų apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K., 2025 m. birželio 10 d., apie 14.11 val., Erfurto g. 41, Vilniuje, degalinės „Neste“ teritorijoje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei vengė blaivumo patikrinimo, kuomet buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamoji R. K. byloje pateikė prašymą ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją jos gero pažįstamo S. L. atsakomybei pagal laidavimą ir bylą nutraukti. Prašyme nurodo, kad ji visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, kartais jai užeina panikos atakos, taip atsitiko ir šiuo atveju, ji iki galo nesuvokė, ką daro, tik praėjus kuriam laikui ir adekvačiai įvertinusi savo elgesį, pripažįsta, kad automobilį vairavo išgėrusi. Tai buvo neprotingas, neatsakingas ir spontaniškas elgesys, dėl ko ji labai apgailestauja. Niekada anksčiau nėra vairavusi automobilio neblaivi ir tikrai daugiau taip nedarys. Mano, kad yra objektyvus pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iki šiol niekada nebuvo teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, o padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė jos pačios neapdairaus, neatsakingo ir spontaniško elgesio pasekmė. Šiuo metu ji yra nedirbanti, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Laiduotoju bus jos geras pažįstamas S. L.. Taip pat prašyme nurodo, kad automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ji vairavo neblaivi, priklauso UAB (duomenys neskelbtini), o valdytojas yra MB (duomenys neskelbtini), automobilis nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, MB (duomenys neskelbtini) vadovė L. S. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ji (R. K.) automobilį vairuos būdama neblaivi, o jai (R. K.) toks veiksmas buvo pavienio elgesio pasekmė. Šioje situacijoje ji mano, kad teisingas ir protingas bus dalies automobilio vertės konfiskavimas, t.y. 5 000 Eur. Tokia piniginė suma jai yra labai didelė, bet realiai įgyvendinama. Taip pat ji pažymi, kad yra neteista, administracine tvarka nebausta, viena pati augina sūnų J. K., kuris lanko (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji yra nedirbanti, registruojasi užimtumo tarnyboje, todėl jos finansinė padėtis nėra labai gera (b. l. 163-165).
Galimas laiduotojas S. L. byloje pateikė prašymą kaltinamąją R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją jo (S. L.) atsakomybei. Nurodė, kad R. K. yra jo gera pažįstama. Jis žino, kad ji visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, tinkamai įvertino savo veiksmus ir padarė teisingas išvadas. Po nusikalstamos veikos padarymo ji jam paskambino ir papasakojo apie savo padarytą veiką, labai pergyveno ir gailėjosi dėl tokio savo poelgio. Jis tokio jos poelgio netoleruoja, tokius jos veiksmus vertina labai kritiškai ir jos neteisina. Nepaisant R. K. neatsakingo poelgio, po ne vieno pokalbio su ja jis vis dėlto mano, kad ji padarė atitinkamas išvadas ir ateityje tokie dalykai nebepasikartos. R. K. žino kaip atsakingą ir protingą moterį, kuri laikosi duoto žodžio ir kritiškai vertina savo poelgius. Jis su R. K. palaiko glaudžius santykius, jie dažnai kalbasi ir aptarinėja svarbiausius gyvenimo klausimus, ji jam daug ką pasipasakoja, jis gali garantuoti, kad ji dėl šio įvykio labai išgyvena. Jis žino ir užtikrina, kad R. K. padarys teigiamą įtaką ir ji daugiau taip nesielgs. Jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, vykdo individualią veiklą, charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi. Jis yra įstatymų besilaikantis ir juos gerbiantis pilietis, todėl mano, kad yra teisinis pagrindas juo patikėti, kad laiduotojo pareigas atliks tinkamai. Jis sutinka laiduoti už savo gerą pažįstamą R. K. ir prašo ją perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą. Prašo leisti laiduoti be užstato, kadangi jo materialinė padėtis nėra labai gera, pajamos nėra labai didelės (b. l. 154-155).
Teisiamojo posėdžio metu galimas laiduotojas S. L. nurodė, kad jis pažįsta kaltinamąją, jie labai artimai bendrauja, šiuo metu jai yra sunkus laikotarpis ir jis stengiasi ją išklausyti. Ji yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, kad vairavo išgėrusi. Jis pažinojo ją kai ji dar turėjo vyrą, jos vyras ją išdavė ir jie pradėjo artimai bendrauti, jai reikėjo psichologinio palaikymo, todėl atsirado toks ryšys. Jie leidžia laiką kartu. Jis žino, kad ji labai gailisi ir pergyvena, tuo metu, kai ji tai padarė, ji buvo apatijoje, viskas buvo blogai, nebuvo darbo, paliko vyras, kuris bandė jai daryti spaudimą, šantažavo. Ji jam pasakė, kad susipyko su vyru, lygtai bandė taikytis, jis (S. L.) labai nesigilino, bet ji jam pripažino, kad buvo išgėrusi. Jis apie įvykį sužinojo tą pačią akimirką, kai ją sustabdė, ji jam sakė, kad ją sustabdė policija ir ji nežino, ką daryti, kad pasimetusi. Ji jam paskambino, kad jis ją palaikytų, sakė, kad nežino, ką ji padarė, jai viskas baisu, prašė padėti. Ji pasakė, kad buvo išgėrusi, bet lyg ten su pūtimu kažkas buvo, jis dabar tiksliai negali pasakyti, bet ji sakė, kad išgėrusi buvo, kad ją kaltina, kad vairavo išgėrusi. Jis detalių jokių negali pasakyti, tik kad ji atsisakė pūsti. Ji suklydo, kad išvis atsisėdo už vairo, bet ten buvo tokia situacija, kad ji susipyko su vyru, jis pradėjo ją šantažuoti, kad net atims vaiką ir sugriaus gyvenimą, ji sakė, kad net nenorėjo vairuoti. Jis negali pasakyti, ar ji vairavo, ar atsisakė pūsti, bet susidarė įspūdį, kad ji nevairavo, o užvedusi automobilį sėdėjo, kaip jis suprato. Jis žinojo, kad tą dieną ji buvo išgėrusi, bet nelabai klausė jos, ką ir kur gėrė, ji jam kiek nori, tiek papasakoja. Dėl to, kokią teigiamą įtaką jis galės jai daryti, tai jie leidžia laiką kartu ir jis jai skiria ypatingą dėmesį, šiuo metu ji negali vairuoti, todėl jis padeda jai ir jos vaikui, nuveža vaiką į mokyklą. Kai su ja kalba, jis jaučia, kad ji yra nusivylusi ir labai gailisi to, ką padarė, ji sako, kad nesės už vairo išgėrusi. Paskutiniu metu jis yra jai autoritetas, ji visuomet laikėsi savo žodžio, yra pareiginga ir protinga moteris. Jis smerkia šią situaciją, jis pats patyrė daug situacijų ir jam buvo panašiai, kai atrodo, kad nerandi kito būdo pabėgti nuo realybės, nes ji labai dusina. Jis garantuoja, kad ji labai gailisi ir jos poelgį vertina kritiškai, kategoriškai sako, kad tai yra negerai, nepateisina jos. Jo išsilavinimas yra spec. vidurinis, jis vykdo individualią veiklą, dirba (duomenys neskelbtini), jam reikia būti (duomenys neskelbtini). Jis nėra nei teistas, nei baustas administracine tvarka, turi visas vairavimo kategorijas, net teisę vairuoti traukinį. Pats visiškai nevartoja alkoholio, yra kategoriškai prieš tai, nes gyvena aktyvų gyvenimo būdą, sportuoja, jis nori, kad ji išvis nevartotų alkoholio, aiškina jai, kad alkoholis kenkia visam kūnui. Jis savo gyvenimo požiūriu ir būdu jai padarys teigiamą įtaką, net neabejoja, kad ji jo klausys. Jis sutinka su užstatu, kokia suma paskirta.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju kaltinamoji R. K., nors ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu jau savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat būtina įvertinti ir R. K. apibūdinančių duomenų visumą. Ji yra šiuo metu nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 157), neteista (b. l. 99-100), nebausta administracine tvarka per pastaruosius 1 metus (b. l. 102). Byloje nėra duomenų apie jos priklausomybes ar blogus įpročius. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti S. L., kuri yra kaltinamosios geras draugas. Tiek R. K., tiek S. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jie bendrauja nuolat ir artimai, S. L. šis įvykis yra žinomas, jis R. K. veiksmus vertina neigiamai, yra pajėgus jai daryti įtaką, būti autoritetu, skatinti ją nevartoti alkoholio. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad S. L. yra neteistas. Nors iš teismo gauto administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad S. L. per pastaruosius penkerius metus buvo ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, tačiau minėti pažeidimai nebuvo šiurkštūs, dauguma jų susiję su netinkamu transporto priemonės statymu arba kitais smulkiais KET pažeidimais, už juos paskirtos baudos yra sumokėtos, S. L. nebuvo trauktas atsakomybėm už vairavimą neblaiviam ar kitus šiurkščius KET pažeidimus. Apibendrinant išdėstytus argumentus ir įvertinus kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, konstatuotina, kad šiuo atveju S. L. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jį su kaltinamąja sieja pakankamai tvirtas ryšys, jis yra kritiškas kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai, jo vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu ji gali daryti teigiamą įtaką R. K., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismas taip pat įvertina tai, kad nors teikdamas prašymą dėl laidavimo S. L. prašė užstato neskirti, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis nurodė sutinkantis sumokėti užstatą, jei teismas jį paskirtų, kas vertintina kaip rimtas apsisprendimas prisiimti laiduotojo pareigas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, R. K., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojo S. L. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad R. K. vairavo transporto priemonę, kuomet, jai nustačius neblaivumo požymius, ji atsisakė pasitikrinti blaivumą, automobilį ji vairavo dienos metu, mieste, kur tokiu metu būna daug eismo dalyvių, tokiu būdu ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jos, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga R. K. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams – mažesniam nei vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. liepos 8 d. kaltinamajai R. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, tokiu būdu nuo šios dienos kaltinamoji realiai neturėjo galimybės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. liepos 8 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasi R. K. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajai, o AB „Artea bankas“, automobilio valdytojas yra UAB (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju teismas byloje nenustatė pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajai perdavė automobilį žinodamas, kad ji šį automobilį panaudos darydama nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).
VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 40 590 eurų. Teikdama prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamoji R. K. prašė konfiskuoti tik dalį automobilio vertės, t.y. 5 000 Eur, nurodydama, kad tokia piniginė suma jai yra labai didelė, bet realiai įgyvendinama, nes jos finansinė padėtis nėra labai gera, ji yra nedirbanti, registruojasi Užimtumo tarnyboje, viena augina mažametį sūnų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskrecijos teisę spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl automobilio vertės konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamoji R. K. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodama, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas Vilniaus mieste, dienos metu, kuomet įvykio vietoje galėjo būti tiek pėsčiųjų, tiek ir kitų transporto priemonių, nors nagrinėjamo įvykio metu realių pasekmių ar žalos nekilo. Taip pat įvertintina tai, jog kaltinamoji yra neteista, per pastaruosius metus administracine tvarka nebausta, nors praeityje ir turėjusi administracinių baustumų, tačiau šios nuobaudos nebegaliojančios. Taip pat įvertintina kaltinamosios turtinė padėtis – ji šiuo metu yra nedirbanti, iki 2025 m. rugpjūčio 5 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), iš teismo gauto išplėstinio SODROS duomenų išrašo matyti, kad kaltinamosios atlyginimas už darbą šioje įmonėje siekė apie 1000 Eur. Šiuo metu kaltinamoji registruojasi Užimtumo tarnyboje. Taip pat iš SODROS duomenų matyti, kad ji yra įsigijusi verslo liudijimą, tačiau teismas neturi duomenų, ar kaltinamoji vykdo individualią veiklą ir gauna iš to kokias nors pajamas. Kaltinamoji yra išsiskyrusi, pačios teigimu viena augina mažametį sūnų. Pastarosios aplinkybės teismui sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamosios turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, nors pažymėtina, kad duomenų, kurie suteiktų galimybę teismui pilnai įvertinti kaltinamosios turtinę padėtį, R. K. teismui nenurodė.
Vis dėlto, įvertinus paminėtas aplinkybes, kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju visos automobilio vertės, t. y. 40 590 Eur, konfiskavimas iš kaltinamosios neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltinamosios asmenybės, visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, o kaltinamajai tai būtų per didelė finansinė našta. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra pagrindo iš kaltinamosios valstybės naudai konfiskuoti dalį automobilio vertės, kurios dydis sudaro sumą, artimą 1/5 daliai šio automobilio vertės, t. y. konfiskuotina 8 000 Eur suma. Šiuo konkrečiu atveju tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonė yra teisinga, proporcinga kaltinamosios asmenybei ir jos padarytai nusikalstamai veikai ir yra pakankama prevenciniams tikslams įgyvendinti.
Baigiamųjų kalbų metu prokuroras taip pat prašė kaltinamajai R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Teismo vertinimu, šiuo atveju minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra netikslingas, įvertinus tai, kad R. K. yra teisiama pirmą kartą, anksčiau nėra padariusi teisės pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą manyti, jog ji yra priklausoma nuo alkoholio. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslams užtikrinti pakaks kitų R. K. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajai R. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 124-126) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – R. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio – perduotinas saugoti AB „Regitra“.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai viekai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, saugomi vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos galinio viršelio – paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo S. L. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti R. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 8 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš jos valstybės naudai dalį automobilio „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės – 8 000 Eur.
Kaltinamajai R. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – R. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio – perduoti saugoti AB „Regitra“.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai viekai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, saugomus vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos galinio viršelio – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti R. K. ir S. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti R. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 ar 244 straipsnį.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.