Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje 2020 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. LK-49 netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. M. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. vasario 7 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 7 d.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis T. M. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas. Teismas sprendė, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo T. M. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be šių duomenų, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu T. M. iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti net 93 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei, dėl ko, nuteistojo elgesio pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimą, paminėtų nuostatų nepažeidė ir priėmė motyvuotą nutartį, dėl kurios teisėtumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.

10. Bylos duomenimis, laisvės atėmimo bausmę T. M. atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jokių nepadengtų finansinių įsipareigojimų ar civilinių ieškinių, pataisos įstaigos duomenimis, neturi. Be to, nuteistasis šio metu mokosi 10 – oje klasėje, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, už gerą elgesį pataisos įstaigoje buvo paskatintas 2 kartus, turi pastovią gyvenamąją vietą. Nors šios aplinkybės teigimai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, kurias nuteistasis akivaizdžiai ignoruoja, pagrįstai spręstina, jog vien tik šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra pakankamos.

11. Minėta, jog nuteistojo T. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką atitinka 93 balus ir prilyginama vidutinei rizikos grupei. Tačiau statinių svertinių taškų suma šioje bausmės vykdymo stadijoje tesiekia 45 balus, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme yra vis dar galima ir turi būti toliau vykdoma izoliavus asmenį nuo visuomenės. Darant šią išvadą svarbu paminėti, kad nuteistojo elgesys pataisos namuose nebuvo pavyzdingas. Jis 2 kartus buvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už ką 1 kartą jis buvo baustas drausmine tvarka, o 2019 m. kovo 13 d. jis buvo įspėtas žodžiu. Esant šių duomenų visumai akivaizdu, kad nuteistojo elgesio korekcija išimtinai vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą, kuris, taip pat įvertinus ir ankstesnius T. M. teisės pažeidimus, nelaikytinas pakankamu daryti neabejotiną išvadą, jog šiuo metu asmuo jau yra pasiruošęs tolesniam bausmės atlikimui laisvėje. T. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti.

12. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, negalima nevertinti to, kad T. M. praeityje ne kartą teistas, nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnametis, nusikalstamas veikas vykdė ir bendrininkų grupėje. T. M. būdingi pasikartojantys nusikaltimai nuosavybei, paskutinis nusikaltimas yra sunkesnis už prieš tai buvusius. Nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau jis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto. Nors visos šios aplinkybės nėra lemiamos svarstant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau teismas visgi negali į jas neatsižvelgti.

13. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam T. M., įvertintini ir nuteistojo asmenybės pokyčiai/jų nebuvimas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami devyni kriminogeniniai rizikos veiksniais, kurių didžioji dalis (aštuoni) yra kintantys ir teigiamu nuteistojo elgesiu gali būti koreguojami. Aplinkybės, galinčios T. M. įtakoti nusikalsti ateityje, yra ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo būdas, susijęs su alkoholio vartojimu, smurtinis elgesys, kurį lemia savikontrolės problemos, asocialios vertybinės nuostatos, savikritiškumo ir empatijos stoka, motyvacijos nebuvimas sprendžiant savo netinkamo elgesio problemas, savo elgesio pasekmių minimizavimas, mąstymo lankstumo stoka, nepakankama motyvacija savo elgesio keitimui. Visos šios aplinkybės, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, daro neigiamą įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką, tačiau šiuo metu nuteistasis jokių pozityvaus užimtumo programų nelanko, tokiu būdu, visiškai ignoruodamas aplinkybes, paskatinusias jį nusikalsti praeityje, nesistengdamas jų eliminuoti ir keisti savo asmenybę išimtinai vien tik teigiama linkme.

14. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors, individualiame socialinės reabilitacijos plane T. M. buvo įpareigotas lavinti savo darbo įgūdžius, tačiau pataisos namuose jis nedirba, prašymo darbinti nėra pateikęs. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis neatitinka formalaus reikalavimo, nes nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių visa apimti.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią T. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, be to, nuteistasis tik iš dalies laikosi socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo T. M. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.