Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-541-280/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-09-19
Bylos Nr.: e2A-541-280/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Margarita Dzelzienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Birutė Valiulienė
Ieškovas: A. Š.
Atsakovas: E. M.
Trečiasis asmuo: (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-541-280/2019Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00566-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14; 2.4.2.9.1; (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-05-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15-420-2019 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei E. M., tretieji asmenys (duomenys neskelbtini)regioninių parkų direkcija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, servitutų nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Š. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pagal jo pateiktą planą; tai padarius prašė įpareigoti ieškovą ir atsakovę įsirengti patekimus į jiems skirtas patalpas; nustatyti (duomenys neskelbtini)žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarką pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2017-05-09 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas A. Š. kartu su atsakove E. M. 2003 m. paveldėjo po ½ dalį žemės sklypo su statiniais. Atsakovė trukdo ieškovui naudotis ir valdyti jam priklausančią paveldėto turto dalį, neleidžia nekliudomai naudotis gyvenamuoju namu, todėl prašo teismo jo dalį atidalyti.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto naudojimo tvarką pagal jos pasiūlymą; nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarką pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-11-08 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą atsakovės nurodyta tvarka; nustatyti, kad kiekvienas statinių savininkas ir naudojamos žemės bendrasavininkas be kito žemės bendrasavininko atskiro sutikimo savo statinius, esančius ant jo naudojamos žemės dalies naudos, valdys ir eksploatuos savo nuožiūra ir be kito žemės bendrasavininko atskiro sutikimo; prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2019-05-06 sprendimu ieškovo A. Š. ieškinį atmetė, o atsakovės E. M. priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė (duomenys neskelbtini)žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., naudojimo tarp savininkų tvarką pagal atsakovės pateiktą A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-11-08 parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą: ieškovui A. Š. paskyrė naudotis žemės sklypais, plane pažymėtais ind. 1, kurio plotas 14732 kv. m, ir ind. 4, kurio plotas – 53644 kv. m; atsakovei E. M. teismas paskyrė naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu ind. 3, kurio plotas – (duomenys neskelbtini)kv. m; žemės sklypą aplink gyvenamąjį namą ir po juo, plane pažymėtą ind. 2, kurio bendras plotas 1838 kv. m, ir per žemės sklypą nuo bendro naudojimo kelio einantį lauko kelią, kurio paskirtis privažiuoti prie gyvenamojo namo ir kitų pastatų, šalių planuose pavadintą „lauko kelias“, paskyrė bendram ieškovo ir atsakovės naudojimui.

5. Teismas nustatė tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką: ieškovui A. Š. paskyrė naudotis patalpą (kambarį), inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-3/24.68; atsakovei E. M. paskyrė naudotis patalpą (kambarį), inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-5/34,71, visas kitas patalpas: priestatą, pažymėtą ind. 1-1/3,40, koridorių, inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-6/13,14, kambarį, inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-2/16.49, koridorių, inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-4/7,81, taip pat rūsį, inventorinėje byloje pažymėtą ind. R, ir palėpę paliko bendram naudojimui.

6. Teismas atidalino bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą-namo priklausinius sekančia tvarka: ieškovui A. Š. asmeninėn nuosavybėn priteisė klojimą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane Nr. 2Ilm, kurio vidutinė rinkos vertė – 341 Eur, ūkio pastatą (lauko virtuvę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane Nr. 6I1ž, kurio vidutinė rinkos vertė – 20 Eur, kiemo statinį (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); teismas atsakovei E. M. asmeninėn nuosavybėn priteisė svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane Nr. 3Ilm, kurio vidutinė rinkos vertė – 106 Eur, pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane Nr. 4Ilm, kurios vidutinė rinkos vertė – 65 Eur, ūkio pastatą (tvartą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane Nr. 5Ilm, kurio vidutinė rinkos vertė – 265 Eur, kiemo statinį (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje teismas priešieškinį atmetė.

7. Teismas priteisė iš ieškovo A. Š. 4976 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei E. M. bei 32,31 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

8. Teismas nustatė, kad ieškovas A. Š. ir atsakovė E. M. po motinos mirties pagal paveldėjimo teisės liudijimą lygiomis dalimis (po ½ dalį) paveldėjo šį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1918 m., pažymėtą plane Nr. 1A1/m; gyvenamojo namo priklausinius: klojimą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1918 m., plane pažymėtą Nr. 2I1/m; svirną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1918 m., plane pažymėtą Nr. 3I1/m; pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1918 m., plane pažymėtą Nr. 4I1/m; ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1920 m., plane pažymėtą Nr. 5I1/m; ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1970 m., plane pažymėtą Nr. 6I1/m; kiemo statinius (lauko tualetą v, šulinį k), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytus 1920 m. (toliau – ginčo turtas)(1 t., b. l. 16-42).

9. Šalims priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini)regioninių parkų teritorijoje ir patenka į valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zoną (1 t., b. l. 37-42).

10. Ieškovui 2019-11-04 įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą statyti 2003 m., baigtumo proc. 98 procentai, priklausantį žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37-42).

11. Teismas konstatavo, kad šalys nesutaria dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais ir siekia atidalinti namų valdą, susidedančią iš gyvenamojo namo, klojimo, svirno, pirties, dviejų ūkinių pastatų ir kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto).

12. Šalių paveldėtas turtas – gyvenamasis namas ir jo priklausiniai buvo statyti kaip viena namų valda. Gyvenamasis namas skirtas gyventi šeimai, o ūkio pastatai ir kiti priklausiniai – tenkinti kitus šeimos ūkio poreikius. Bylos duomenys patvirtina, kad namų valdoje gyvena atsakovė, kuri ūkininkauja ir naudojasi ūkiniais pastatais, viename jų laiko gyvulius.

13. Ieškovas ir atsakovė nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą paveldėjo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantis (duomenys neskelbtini)ploto žemės sklypas su statiniais yra (duomenys neskelbtini)regioninių parkų teritorijoje ir patenka į valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zoną. Dėl to sklypui yra taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtinti Nacionalinių ir regioninių parkų teritorijos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir apribojimai (XXXIV skyrius) bei Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos.

14. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai. Išskirtinių atvejų, išvardintų tame pačiame straipsnyje, nagrinėjamojoje byloje nėra. Atsižvelgdamas į šalių valdomo žemės sklypo plotą bei esant virš nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas padarė išvadą, kad žemės sklypo atidalijimas yra negalimas, todėl nustatė tik naudojimosi juo tvarką pagal atsakovės pasiūlymo projektą.

Dėl namo

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pateikė UAB „Romas ir Virgis“ parengtą ne namo atidalinimo į du butus projektą, o tik namo patalpų dalijimo pasiūlymo projektą, sudarytą pagal paties ieškovo pageidavimus. Šiame pasiūlymo projekte tik schematiškai nubraižytas patalpų atsidalijimo variantas pagal ieškovo norus. Gyvenamasis namas nebuvo apžiūrėtas, nėra jokio galimo atsidalijimo techninio įvertinimo ir pagrindimo, nėra net jokios išvados apie galimybę padalinti gyvenamąjį namą į du savarankiškus turtinius vienetus. Teismas nurodė, kad atsakovės pateiktame vertinimo akte, apžiūrėjus namą ir kiekvieną jo patalpą, įvertinta namo pagrindinių ir bendrų konstrukcijų išdėstymas ir būklė, teisės aktų (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų) reikalavimai, kurių turi būti laikomasi vykdant namo rekonstrukciją. Šį vertinimo aktą surašė statybos inžinerijos mokslo daktaras statybos ekspertas D. K., įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, turintis teisę eiti Statinio projekto ekspertizės dalies vadovo ir ypatingo statinio dalinės ekspertizės vadovo pareigas.

16. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra parengęs projektą gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal statybinius techninius reikalavimus, kad jis yra gavęs ar gaus atitinkamus sutikimus ir leidimus bei kad atskirų įlipimų į palėpę iš lauko įrengimas yra apskritai techniškai galimas, tuo labiau, kad ieškovo siūlomoje atsakovei įrengti įlipimo į palėpę vietoje yra elektros įvadas (vertinimo akto 1, 4 lapai), kad įlipimai gali būti įrengiami minimaliomis sąnaudomis ir be jokios žalos namo laikančiosioms konstrukcijoms, savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių paskaičiavimų ar sąmatų.

17. Ieškovo atidalinimo plane numatyta panaikinti įėjimo duris iš koridoriaus 1-6, kuris pagal jo pasiūlymą atitenka atsakovei, ir į patalpą 1-2, atitenkančią ieškovui, kurioje yra įlipimas į rūsį (3 t., b. l. 37). Iš to neaišku, kaip atsakovė pagal ieškovo siūlymą galėtų pasinaudoti uzufrukto teise ir patekti į rūsį.

18. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas laikė, jog ieškovas neįrodė, kad bendrą šalių gyvenamąjį namą galima atidalinti CK 4.80 straipsnyje numatyta tvarka natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos

19. Teismas, vadovaudamasi ankščiau nurodytais motyvais, sprendė, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką tikslinga nustatyti pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą, t. y. ieškovui paskirti naudoti patalpą (kambarį), inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-3/24.68, atsakovei paskirti naudoti patalpą (kambarį), inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-5/34,71, visas kitas patalpas: priestatą, pažymėtą ind. 1-1/3,40; koridorių, pažymėtą ind. 1-6/13,14; kambarį, pažymėtą ind. 1-2/16.49; koridorių, pažymėtą ind. 1-4/7,81; taip pat rūsį, pažymėtą ind. R ir palėpę palikti bendram naudojimui. Priestatas, koridorius 1-6/13,14 ir kambarys 1-2/16.49 paliekami bendram naudojimui, kad abi šalys galėtų patekti į vienintelį rūsį, į kurį įėjimas įrengtas iš kambario 1-2/16.49, o koridorius 1-4/7,81 paliekamas bendram naudojimui, kad abi šalys galėtų patekti į palėpę.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos

20. Teismas pažymėjo, kad ir ieškovas ir atsakovė pasiūlė tokią naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, kad abiem šalims paskiriami jų idealiąsias dalis atitinkantys žemės sklypo plotai. Tačiau teismui nustačius aukščiau nurodytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti nustatyta pagal ieškovo pasiūlytą variantą, t. y. pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2017-05-09 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (1 t., b. l. 14-15).

21. Teismas atsižvelgė į tai, jog šalių paveldėtas žemės sklypas yra Saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini)regioninių parkų teritorijoje ir patenka į valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zoną, žemės sklypo naudojimui yra taikomi papildomi apribojimai. Tarp, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 136.7 punktas nustato, jog pagal bendruosius apribojimus visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatytąja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija. Statybos ir rekonstravimo darbai gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos.

22. Pagal ieškovo variantą būtų galima nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką tik tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškovo reikalavimas atidalinti gyvenamąjį namą ar nustatyti naudojimosi juo tvarką pagal jo pasiūlytą, UAB „Romas ir Virgis“ 2018-08 parengtą, gyvenamojo namo padalijimo į du turtinius vienetus pasiūlymo projektą. Tokiu atveju būtų galima ir net tikslinga nustatyti, kad ieškovui ir atsakovei skirtinos naudotis žemės sklypo dalys būtų po jiems atitenkančiomis gyvenamojo namo patalpomis. Teismui nusprendus nustatyti aukščiau nurodytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kuomet ir ieškovui ir atsakovei skiriama naudotis tik po vieną kambarį, o visomis kitomis patalpomis, t. y. beveik visu namu, šalys galės naudotis bendrai, tikslinga skirti bendro naudojimo žemę po ir aplink gyvenamąjį namą. Priešingu atveju šalims būtų apsunkintos galimybė patekti į bendro naudojimo patalpas, taip pat prižiūrėti ir išlaikyti gyvenamąjį namą.

23. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad namų valdoje nuolat gyvena tik atsakovė, kuri ūkininkauja, sodina daržus ir laiko gyvulius. Tarp šalių per 15 metų susiklostė tam tikra naudojimosi žemės sklypu tvarka. Šalys nepateikė jokių įstatymo leistinų įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų, kuri žemės sklypo dalis yra geresnė ar vertingesnė. Ieškovas nepaneigė atsakovės teiginio, kad jis pats savo valia pasirinko atokiausią, ramiausią, labiausiai atitolusią nuo kitų pastatų sodybos dalį – vandens apsuptą pusiasalį, kur pasistatė naują pirtį. Pažymėtina, kad abi šalys šiuo metu yra įsirengusios du lieptus ir dvi maudymosi vietas, todėl sąžininga nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad abi šalys išsaugotų po vieną lieptą ir po vieną maudynės vietą. Tuo tarpu, pagal ieškovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą abi maudymosi vietos su lieptais atitektų ieškovui. Kartu pastebėtina, kad pagal ieškovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą jam atitektų ir pirtis, plane pažymėta ind. 4I1/m, nors jis jau turi pasistatęs naują pirtį.

24. Dėl nurodytų motyvų teismas laikė, jog ieškovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu projektas negali būti pripažintas tinkamu, užtikrinančiu šalių interesų pusiausvyrą, ir naudojimosi žemės sklypu tvarką tikslinga nustatyti pagal atsakovės pateiktą A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-11-08 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (2 t., b. l. 122-125), kuris yra racionalesnis, labiau atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Dėl kitų pastatų (priklausinių) atidalijimo

25. Teismui nusprendus nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-11-08 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, šalims priteisė priklausinius, kurie patenka į joms tenkančią žemės sklypo dalį.

Dėl servitutų nustatymo

26. Ieškovas prašė nustatyti kelio servitutus pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-01-26 parengtą planą (2 t., b. l. 9-10), ir pažymėtus: ind. S1 – kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 994 kv. m; ind. S2 – kelio servitutas su teise naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 10297 kv. m; ind. S3 – kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 1279 kv. m. Savo reikalavimo ieškovas nepagrindė ir nemotyvavo.

Žemesnės instancijos teismas

27. Nagrinėjamojoje byloje, teismas sprendė, kad šalys siekia nustatyti tik naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes žemės sklypas negali būti atidalintas į du atskirus turtinius vienetus, ir teismas tokį reikalavimą tenkino. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką nuosavybės teisė nesikeičia, abu bendraturčiai – ir ieškovas, ir atsakovė – lieka žemės sklypo savininkai. Esant tokioms aplinkybėms sprendė, kad nėra teisinio pagrindo servitutų nustatymui, todėl šį ieškovo reikalavimą atmetė.

Dėl kitų ieškovo reikalavimų

28. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimai įpareigoti ieškovą A. Š. savo lėšomis įsirengti pastogėje pertvarą per 12 mėn. skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal UAB „Romas ir Virgis“ parengtą pastogės pasidalijimo planą; įpareigoti ieškovą A. Š. savo lėšomis užsandarinti patekimą į palėpę iš patalpos, plane pažymėtos ind. 1-4 ir įsirengti įėjimą į jam tenkančią palėpės dalį, plane pažymėtą ind. P-1/42,35 kv. m., per 12 mėn. skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti ieškovą A. Š. įsirengti atskirą elektros apskaitą jam atitenkančioje namo dalyje be atsakovės E. M. sutikimo per 6 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatyti uzufrukto teisę atsakovei E. M. naudotis iki gyvos galvos rūsio dalimi į kurį patenkama iš patalpos, plane pažymėtos ind. 1-2 (sandėliukas). (šios patalpos atitenka ieškovui A. Š.); įpareigoti atsakovę E. M. savo lėšomis įsirengti patekimą į jai tenkančią palėpės dalį, plane pažymėtą ind. P-2/63,12 kv. m. per 12 mėn. skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra išvestiniai ir galėtų būti tenkinami tik tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškovo reikalavimas atidalinti gyvenamąjį namą. Teismui nusprendus atmesti šį reikalavimą, atmetė ir išvestinius reikalavimus.

Dėl atsakovės papildomo reikalavimo

29. Atsakovės reikalavimas nustatyti, kad kiekvienas statinių savininkas ir naudojamos žemės bendrasavininkas be kito žemės bendrasavininko atskiro sutikimo savo statinius, esančius ant jo naudojamos žemės dalies naudos, valdys ir eksploatuos savo nuožiūra ir be kito žemės bendrasavininko atskiro sutikimo.Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.). Todėl šalys galės naudotis joms priteistais statiniais-priklausiniais prie namo savo nuožiūra ir teismo sprendime papildomai aptarti ir nustatyti šalims teises, kurias jos ir taip turi pagal įstatymą, nereikia. Taip pat teismas negali teismo sprendimu leisti šalims ateityje atlikti veiksmus, kurių atlikimui gali būti reikalingas kitų asmenų ar valstybės institucijų leidimai ar sutikimai.

Motyvuojamoji dalis

30. Nagrinėjamojoje byloje ieškinys buvo atmestas, o priešieškinys tenkinamas, išskyrus vieną išvestinį reikalavimą, todėl iš ieškovo buvo priteistos atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

31. Apeliantas A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. gegužės 06 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15-420/2019, dėl pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, servitutų nustatymo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės E. M. apelianto A. Š. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Teigia, kad ginčijamu teismo sprendimu buvo grubiai pažeistos apelianto (ieškovo) A. Š. teisės į turimą dalį bendrojoje nuosavybėje, nes būtent atsakovei E. M. teismas priteisė naudotis geresnę ir didesnę namo dalį (su krosnimi ir atskiru įėjimu), jai paskiriant naudotis patalpą - kambarį, inv. byloje pažymėtą ind. 1-5/34,71 m² ir priestatą, pažymėtą ind. 1-1/3,40 m². Tuo tarpu apeliantui priteisė patalpą - kambarį, inv. byloje pažymėtą ind. 1-3/24.68 m², t.y. tik vienu atskiru kambariu, o visa kita bendrai.

33. Nors teismas sprendime nurodė, kad „ atsakovei E. M. paskirta naudotis patalpa (kambarys), inventorinėje byloje pažymėta ind. 1-5/34,71, visas kitas patalpas, tame tarpe priestatą, pažymėtą ind. 1-1/3,40;“ paskyrė naudotis bendrai, tačiau inv. byloje patalpa pažymėta ind. 1-1/3,40 m² yra nurodyta, kaip tambūras, o ne priestatas.

34. Taip pat sprendime neteisingai nurodomos ir kitos patalpos. Nurodyta, kad „ koridorių, inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-6/13,14; kambarį, inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-2/16.49; koridorių, inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-4/7,81; taip pat rūsį, inventorinėje byloje pažymėtą ind. R, ir palėpę palikti bendram naudojimui.“ Tačiau iš inventorinės bylos matyti, kad patalpa, pažymėta ind. 1-6/13,14, yra ne koridorius, o virtuvė. Taip pat patalpa, pažymėta ind. 1-2/16.49, yra ne kambarys, o sandėlis.

35. A. E. M. naudotis paskyrus patalpą, pažymėtą ind. 1-1/3,40 m² (tambūrą), A. Š. neturės galimybės patekti į tris patalpas, kurios paskirtos bendram naudojimui: 1-2/16,49 m² (sandėlį), 1-6/13,14 m² (virtuvę) ir rūsį, nes į šias patalpas jų nepertvarkius patenkama tik per patalpą-tambūrą, pažymėtą ind. 1-1/3,40 m².

36. Apeliantas A. Š. savo teises į nuosavybę stengėsi įgyvendinti geranoriškai, bandydamas susitarti su bendrasavininke atsakove E. M., tačiau nepavyko. Jis nagrinėjant bylą teisme siūlė atsakovei E. M. apsikeisti namo dalimis (pusėmis), tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė, reikalaudama vos ne viso namo, ką teismas ir padarė, pažeisdamas bendrasavininko interesus, apribodamas teisę į privatų gyvenimą, priteisdamas tik vieną izoliuotą kambarį, o paskirtomis bendro naudojimo patalpomis apeliantas neturės galimybės naudotis, nes neturės galimybės į jas patekti, nors pagal atidalijimo projektą yra galimybė turėti visą dalį namo.

37. Kadangi atsakovė E. M., kaip bendraturtė, prieštaravo kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, teismas privalėjo tokius atsakovės veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kuri labiausiai atitinka Apelianto A. Š. pateiktą atidalijimo variantą.

38. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas naudotis atsakovei E. M. patalpą- kambarį, inv. byloje pažymėtą ind. 1-5/34,71 m², visiškai nemotyvavo esminio dalyko, jog paskiriant minėtą patalpą naudotis atsakovei, ieškovas neturės galimybės šildytis jam priskirtos naudotis patalpos, kadangi negalės prieiti prie krosnies, jam teks įsirengti atskirą šildymą ir kas kompensuos visa tai.

Žemesnės instancijos teismas

39. Tuo pačiu pažymėtina, kad paskiriant minėtą patalpą naudotis tik atsakovei, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir netyrė aplinkybių, ar apeliantas A. Š. turės technines galimybės šildyti jam tenkančią naudotis patalpą. Byloje atsakovės E. M. pateiktame naudojimosi gyvenamojo namo patalpų plane taip pat nenurodyta, kaip techniškai bus išspręstas šalims tenkančių naudotis patalpų šildymo ir elektros naudojimo klausimas. Teismas paliko tarp bendraturčių neišspręstą klausimą.

40. Pirmos instancijos teismas, paskirdamas atsakovei E. M. naudotis patalpa (kambariu), inventorinėje byloje pažymėtu ind. 1-5/34,71, visas kitas patalpas: priestatą, pažymėtą ind. 1-1/3,40“, tuomet apeliantas neturės galimybės patekti į kitas bendro naudojimo patalpas.

41. Mano, kad apelianto pateiktame patikslintame ieškinyje šie klausimai buvo išspręsti pilnumoje, nepažeidžiant atsakovės E. M. interesų ir teisėtų lūkesčių.

42. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nustačius atsakovės pageidaujamą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, abi šalys turės technines galimybes naudotis vandeniu bei elektros sistema, ir dėl to kiekvienai šaliai tenkanti naudotis namo dalis galės būti naudojama pagal paskirtį. Iš atsakovės pateikto naudojimosi nekilnojamuoju turto projekto nematyti, kurioje ginčo pastato vietoje yra vandentiekis ir nematyti, ar techniškai yra įmanoma abiems šalims naudotis vandentiekiu. Šių aplinkybių nesiaiškino ir pirmosios instancijos teismas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nenurodė.

43. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir paskirdamas naudotis atsakovei E. M. žemės sklypu, plane pažymėtu ind. 3, kurio plotas – (duomenys neskelbtini)kv. m, visiškai nepasisakė dėl šiame sklype esančio elektros kabelio, kuris priklauso apeliantui (ieškovui) A. Š., nors apelianto ieškinyje buvo nurodytas vienas pagrindinių argumentų, kodėl jis savo pasiūlyme, dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pageidauja naudotis ta dalimi žemės.

44. Teismui patenkinus priešieškinį liko neišspręstas klausimas, kaip apeliantas (ieškovas) A. Š. galės patekti prie kabelio jame atsiradus techniniams gedimams. Teismas turėjo išspręsti šį klausimą, nustatant servitutą ar kabelio apsauginę zoną (uždraudžiant statyti laikinus ir kitokius statinius, arti ir sodinti medžius).

45. Teismo sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia apelianto (ieškovo) teisėtus lūkesčius, nes jam paskirta žemės dalis yra mažesnės vertės ir neracionali naudojimui, kadangi jam paskirti du sklypai, o atsakovei tik vienas. Nors apelianto (ieškovo) siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka leistų tiek apeliantui A. Š., tiek ir atsakovei E. M. racionaliai naudoti paveldėtą žemės sklypą ir jame esančius statinius taip, kad ateityje būtų išvengta konfliktų naudojantis paveldėtu turtu.

46. Apeliantas, atsidalindamas gyvenamąjį namą ir kitus statinius, nesiekė sau naudos, nes atsakovei prašė priteisti geresnę ir didesnę namo dalį, svirną, bei klojimą, kurie yra vertingesni, nei A. Š. tenkanti namo dalis ir tvartas.

Žemesnės instancijos teismas

47. Teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinį dėl ūkinių pastatų atidalijimo, pažeidė lygiateisiškumo principą, nes apeliantui priteisė sugriuvusius arba griūvančius statinius (klojimą, lauko virtuvę, kurios natūroje nėra ir šulinį, kuris užvirtęs).

48. Kilus ginčui tarp bendrasavininkų dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu, pirmenybė turi būti teikiama atidalijimui, o šiuo atveju pirmos instancijos teismas taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos taikymo analogiškose bylose, nes kelias pažymėtas S1 turi būti nurodytas, kaip servitutinis, nes juo patenkama į sklypą, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini).

49. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, šios proceso teisės normos netaikė, jos taikymo sąlygų nenustatinėjo ir jų egzistavimo nekonstatavo, o taikė CPK 93 straipsnio 1 dalį ir priteisė atsakovės E. M. naudai dideles išlaidas, nors ne dėl apelianto (ieškovo) A. Š. netinkamo elgesio užsitęsė procesas.

50. Priešieškinys buvo patenkintas iš dalies, o priteistos visos išlaidos, net ir už kadastrinius matavimus, nors viso sklypo kadastrinius matavimus užsakė ir už matavimų atlikimą mokėjo vienas apeliantas (ieškovas) A. Š., nors pusė sumos turėjo sumokėti atsakovė-sklypo bendrasavininkė E. M., kadangi jos pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas buvo atliktas remiantis šiais kadastriniais matavimais.

51. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu nurodo, kad neturi suinteresuotumo šioje byloje ir prašo priimti sprendimą vadovaujantis įstatymais.

52. A. E. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. gegužės 06 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15-420/2019, dėl pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, servitutų nustatymo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo palikti nepakeistu ir apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovės E. M. naudai iš apelianto A. Š. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

53. Mano, kad apeliantas (ieškovas) A. Š. be teisinio pagrindimo teigia, jog teismo sprendimas pažeidžia jo teises į nuosavybės neliečiamumą. Teismas šioje byloje itin dėmesingai, stropiai, sąžiningai aiškinosi (netgi sklypo vietoje) ar yra įmanoma atidalinti nuosavybę, ar geriau nustatyti naudojimosi tvarką. Teismas ten kur buvo įmanoma atidalinti nuosavybę (kiemo statinius), ten statinius atidalino, o ten kuri neįmanoma atidalinti (gyvenamasis namas ir žemė) – nustatė naudojimosi tvarką. Toks ginčo išsprendimas yra sąžiningas ir teisėtas.

54. Teismo sprendimu atsakovei priskiriamas naudotis kambarys ind. 1-5 (34,71 kv.m.), o ieškovui/apeliantui – kambarys ind. 1-3 (24,68 kv.m.). Visas kitas patalpas, tame tarpe ir priestatą ar tambūrą, kuris pažymėtas ind. 1-1 (3,40 kv.m.) paliekama bendram naudojimui. Ieškovas savo ieškinyje pageidavo būtent minėtosios- rytinės namo pusės; nebuvo pareiškęs pretenzijų į šildomą-vakarinę namo pusę. Byloje net nebuvo ginčo tarp šalių, kad atsakovei atitektų kambarys ind. 1-5 (34,71 kv.m.), o ieškovui/apeliantui – kambarys ind. 1-3 (24,68 kv.m.).

55. Ieškovas jau yra siekęs minėtą kambarį name, ind. 1-3 (24.68 kv.m.) vienašališkai užsiimti, net neperspėjęs bendrasavininkės buvo įrengęs spyną ir užrakinęs minėtą kambarį su visais ten esančiais daiktais.

56. Ginčo namas yra senovinė vieno šildomo galo troba su viena duonkepe krosnimi virtuvėje ir pečiumi viename trobos gale. Tokiame name visa ūkininko šeima žiemą gyveno šildomoje trobos dalyje, o tik vasarą naudodavosi kamara (minėtu ind. 1-3 (24.68 kv.m.) kambariu). Šiuo atveju natūralu, kad atsakovė gyvendama jau daugiau nei 20 metų sodyboje ištisus metus, prieš tai ilgus metus slaugiusi šiame name judviejų tėvus, prašė jai teismo skirti naudotis šildomą kambarį (su pečiumi) pagal nusistovėjusią ilgametę tvarką. Ieškovas į sodybą atvažiuoja tik vasaroti, nežiemoja ir jau daug metų apsistoja naujame pirties pastate.

57. Ieškovas pastaruosius 15 metų rūpindamasis tik naujuoju pastatu-pirtimi ir gerbūviu aplink jį, visiškai neinvestavo ir niekaip nesirūpino nykstančiais kitais ūkio statiniais, tame tarpe ir gyvenamuoju namu. Ieškovas iki 2016 metų pabaigos jokių pretenzijų atsakovei dėl naudojimosi namu ir kitais pastatais nereiškė.

58. Gyvenamasis namas nėra atidalintas, o jame tik nustatyta naudojimosi tvarka, kas įrodo, jog nuosavybės dalys į namą išlieka nepakitusios - po ½ dalį, o naudojami kambariai netampa asmenine nuosavybe, todėl apelianto pretenzijos dėl neva mažesnės jam tenkančios namo dalies yra nepagrįstos teise ir nesudaro pagrindo apeliacijai.

59. Apeliantas A. Š. savo teises į nuosavybę niekaip nesiekė įgyvendinti geranoriškai bandydamas susitarti, priešingai, pateikė raginimą išsikraustyti, nors naudojimo tvarka buvo nenustatyta, dėl jos nesusitarta.

60. Ieškovas nepateikė jokių techninių ar teisinių galimybių vertinimo: kaip būtų galima pertvarkyti vienbutį namą į tinkamą gyventi dvibutį. Ieškovas pateikė tik namo naudojimosi planą, be jokių techninių sąlygų, statybos reikalavimų atitikties, techninių sprendinių, be statybos projekto ir leidimo.

61. Atsakovė pateikė įrodymus, jog gyvenamojo namo padalinti į du savarankiškus turtinius vienetus nėra faktinės ir teisinės galimybės. Atsakovė remiasi faktine namo būkle ir eksperto išvada, jog gyvenamojo namo padalinti į du savarankiškus turtinius vienetus neįmanoma. Namas yra vienbutis, kiekviena jo dalis turi savo paskirtį: rytinė nešildoma dalis – kamara (plane indeksas 1-3) ir pirkaitė su rūsiu (indeksas 1-2) (naudojama produktų ir daiktų laikymui bei miegojimui šiltuoju metų laiku). Pietinė – virtuvė (indeksas 1-6) ir bendras kambarys su krosnimi (indeksas 1-5) – gyvenama vieta. Nuosavybės dalis name padalinus natūra būtų bloginamos abiejų šalių naudojimosi namu sąlygos.

62. Ieškovas siūlo uzufrukto teise atsakovei naudotis rūsiu, tačiau neatsako į klausimą, kaip atsakovė galės juo naudotis, nes vienintelė įlipimo anga yra patalpoje 1-2, kuri ieškovo plane atitenka jam pačiam. Atsakovės neišvengiamas naudojimasis ja net neįvardijamas (ieškovo pasiūlyme nelieka bendro įėjimo, todėl kasdienis patekimas į rūsį laikomam maistui pasiimti tampa apsunkintas arba neįmanomas).

63. Atsakovei rūsys yra beveik kasdien būtinas, jai pastoviai gyvenant bei ūkininkaujant. Jame laikomos bulvės ir kitos daržovės gyvuliams, sau. Esamos būklės namas yra senovinio tipo vieno galo troba, daugiau nei 100 metų amžiaus, kuriame tik dalis patalpų savo paskirtimi yra gyvenamos, tik viena patalpa šildoma, kurioje yra krosnis su dūmtraukiu. Kitos skirtos ūkio reikmėm ir sandėliavimui, kaip prieš 100 metų ir buvo įprasta šio krašto kaime.

64. Po žeme iš ežero gilumos per rūsio ir ind. 1-2/16,49 m² patalpas (kad neužšaltų) į virtuvę yra atvestas vanduo. Elektros įvadas yra pietinėje namo sienoje - ir tai yra bendrosios namo konstrukcijos. Elektra išvedžiota į visas patalpas, taip pat ir į ieškovo kambarį ind. 1-3 (24.68 kv.m.).

65. Ieškovas iki 2016 metų pabaigos nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų dėl atsakovės gyvenimo paveldėtame name, nei dėl žemės naudojimosi tvarkos. Atvirkščiai, daugybę metų tarpusavyje sutarta tvarka ir ribos galiojo ir nesikeičia nuo pat tėvų mirties. Tai patvirtina kasmet abiejų šalių deklaruojami šienaujamų bei kitų žemės naudmenų plotai (duomenys neskelbtini)seniūnijos žemėtvarkos skyriuje ir už juos gautos išmokos.

66. Nusistovėjusi žemės naudojimosi tvarka galiojo ilgus metus – nuo pat 2004 metų. Ši tvarka tenkino tiek apeliantą/ieškovą, tiek atsakovę. Ieškovas, 2016 metais įregistravęs ir padidinęs savo nekilnojamojo turto dalį bendroje žemėje, nusprendė pakeisti nusistovėjusią tvarką. Tai ieškovo pasirinkimas – ieškovas nusprendė tą tvarką pakeisti be bendraturčių interesų derinimo teismo keliu, todėl, atsakovės nuomone, yra teisinga, kad dokumentų rengimo išlaidos šiam pasirinktam būdui įgyvendinti ir turėjo tekti būtent ieškovui. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmiausia kadastriniai matavimai buvo reikalingi ieškovui registruoti naująjį nekilnojamą turto objektą-pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šiame sklype savo asmenine nuosavybe.

Žemesnės instancijos teismas

67. Elektros kabelio klausimas nėra ieškinio dalykas. Teismas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad elektros kabelis yra kilnojamas objektas, be to pagal LR Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. XII-2683 (2016-10-18) 31 str. 10 sklypas lieka bendras, tik nustatyta naudojimosi tvarka, o minėtoji kabelio vieta pagal daugiametę faktinę nusistovėjusią tvarką tarp bendrasavininkų, yra šienaujama ir tvarkoma atsakovės. Galiojant šiai nusistovėjusiai tvarkai, ieškovas/apeliantas ir nusitiesė šį kabelį, nei derinęs, nei tardamasis su atsakove, tiesiai per daržus, nesivargindamas net kaip nors pažymėti jo tiesimo vietos (tai nevėlu padaryti ir dabar, pažymint nekasimo vietą ir gylį).

68. Reikalavimo užtikrinti patekimą prie kabelio nebuvo, be to, apsaugos zoną nustato įstatymai.

69. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia apelianto (ieškovo) teisėtus lūkesčius, nes jam paskirta žemės dalis yra mažesnės vertės ir neracionali naudojimui, kadangi jam paskirti du sklypai, o atsakovei tik vienas. Atsakovės plane dalių skaičius nesiskiria, taip pat ir jų pasiskirstymas. Tačiau ieškovo planas neišsaugo ilgametės faktinio naudojimosi tvarkos, ieškovo ieškiniu siūlomas žemės naudojimas beveik visiškai išstumia atsakovę iš jos faktiškai naudojamos dalies. Ieškovo siūlyme nėra aiškių atskirų naudojimosi dalių, privatumas išsaugomas tik ieškovui pusiasalyje. Ieškovo žemės plano pasekmės iš esmės kardinaliai pakeistų atsakovės gyvenimą, kas sukeltų didelius nepatogumus. Ji su visais savo ūkyje laikomais gyvuliais ir paukščiais liktų be tvarto, be daržų.

70. Byloje nebuvo atlikti nešališki objektyvūs vertinimai ūkinių pastatų, todėl vienintelis objektyvus vertinimo kriterijus yra Valstybinio kadastro duomenys. Juose įvardyta, kad visi šios sodybos statiniai yra didesnio, nei 70%, nusidėvėjimo. O išvykstamojo posėdžio metu, jame dalyvaujant teismui bei šalims ir tretiesiems asmenims – Gražutės regioninio parko direkcijai bei Žemės tarnybos atstovams, akivaizdžiai buvo įsitikinta avarine visų pastatų būkle.

71. Papildomai atsakovė pateikė specialisto išvadą – statybos eksperto D. K. 2017-08-18 vertinimo aktą (1 t., b. l. 80-101), kuriame nurodoma, jog padalinti gyvenamąjį namą į du savarankiškus turtinius vienetus nėra galimybės-tai grėstų jo išlikimui, kad namas yra sudėtingos avarinės būklės. Visiems teismo dalyviams abejonių nekilo, kad tokios būklės esami statiniai savaime vertės turi nedaug, jie dalinai tinkami naudoti ūkio reikmėms pagal savo paskirtį. Visi pastatai reikalingi perstatyti, yra nerekonstruotini. Akivaizdu, kad šiuo atveju didžiausią vertę sudaro ne statinys, o jo vieta ir užstatymo plotas, nes sklypui galioja Saugomų teritorijų apribojimai, sklypas yra Gražutės regioninio parko apsaugos zonoje ir visi esami pastatai išsidėstę pakrantės apsaugos zonoje. Todėl atsakovės nuomone, apelianto skundas dėl pastatų vertės yra niekuo nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

72. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.)

73. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

74. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir patenkintas iš dalies priešieškinys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

75. Kasacinis teismas savo praktikoje suformavo kriterijus, taikytinus nustatant nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarką: 1) teisėtumo kriterijus – nustatoma naudojimosi tvarka turit būti teisėta ir atitinkanti teisės aktuose numatytus reikalavimus, nepažeidžianti trečiųjų asmenų teisių, 2) adekvatumo dalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėje kriterijus – naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus – siūlomoje naudojimosi tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nei vieno bendraturčio teisės nustatant tvarką nebus pažeistos ir kuo mažiau apribotos. Tvarka turi būti tokia, kad kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms; 4) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus – turi būti stengiamasi kuo mažiau keisti nusistovėjusią faktinę tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007 ir kt.).

76. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus bei procesinius šalių dokumentus, nustatytas byloje aplinkybes sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

77. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu ieškinys atmestas, o priešieškinys tenkintas iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl gyvenamojo namo

78. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, įgyta po motinos mirties 2003 metais, priklausančio gyvenamo namo naudojimosi tvarką, priskirdamas šalims naudojimui kambarius: Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiame namo plane pažymėtas ind. 1-5/34,71 paskyrė E. M., ind. 1-3/24,68 – A. Š., o visas kitas namo patalpas : priestatą, pažymėtą ind. 1-1/3,40; - virtuvę, inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-6/13,14; sandėlį, inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-2/16,49; koridorių, inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-4/7,81; taip pat rūsį, inventorinėje byloje pažymėtą ind. R, ir palėpę paliko bendram šalių naudojimui.

79. Apelianto teigimu, pagal šią tvarką jis neturės galimybės patekti į tris bendro naudojimo patalpas, nes patalpa, pažymėta ind.1-1/3,40, kurią teismas nurodė, kaip priestatą, nors byloje ši patalpa nurodyta kaip tambūras, paskirta atsakovei, be to, teismas neteisingai nurodė kitų patalpų pavadinimus.

80. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, patalpa 1-1 vienur įvardinta kaip priestatas, kitur – kaip tambūras. Pirmosios instancijos teismas patalpą, pažymėtą ind. 1-1/3,40 nurodė kaip priestatą, o ne kaip tambūrą, tačiau tai nekeičia teismo nustatytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, nes paties žodžio tambūras (pranc. tambour) viena iš reikšmių yra priestatas (www.lietuviukalboszodynas.lt), be to, iš patalpų numeracijos, nurodyto ploto, galima aiškiai suprasti, kokios patalpos buvo paskirtos šalims naudotis bendrai.

81. Kaip nurodyta ankščiau, visos patalpos, išskyrus kambarius, pažymėtus ind. 1-5 ir 1-3, paskirtos bendram šalių naudojimui. Todėl apelianto argumentai, kad jis neturės galimybės per priestatą (tambūrą) patekti į bendro naudojimo patalpas, nes teismas šią patalpą paskyrė atsakovei, visai nepagrįsti.

82. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patalpą ind. 1-5(kambarį) paskyrė atsakovei, nes ginčo namas yra vienbutis, kambarys(1-5) vienintelė patalpa, kaip nurodė ir pats ieškovas, yra šildoma, joje stovi pečius, atsakovė šiame name jau daug metų gyvena nuolatos, atsakovas į sodybą atvyksta tik poilsiauti, todėl jai šildoma gyvenamoji patalpa reikalingesnė užtikrinti gyvenant nuolatinai. Be to, šia gyvenama patalpa atsakovė naudojasi daugelį metų.

83. Pirmosios instancijos teisme ginčo tarp šalių dėl gyvenamųjų patalpų-kambarių skyrimo iš esmės nebuvo. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl namo atidalinimo, atsakovei naudotis paskirtą patalpą-kambarį, ind. 1-5, taip pat prašė skirti atsakovei, taigi teikdamas savo siūlymą nemanė, kad atsakovei paskyrus šią patalpą, būtų pažeistos jo teisės ar teisėti interesai. Kai teismas nustatė naudojimosi tvarką pagal atsakovės projektą, toks siūlymas jau tapo ieškovui nebetinkamu.

84. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

85. Nagrinėjamu atveju atsakovei paskirta šiek tiek didesnė, nei turima pagal idealiąsias dalis, patalpa, tačiau tai padaryta dėl objektyvių priežasčių, nes kitos gyvenamojo namo patalpos, kuriose yra namo įranga ar iš kurių patenkama į kitas patalpas, yra paskirtos bendram naudojimui, nes tai užtikrina šalims galimybę be kliūčių naudotis gyvenamuoju namu ir jame esančia įranga. Gyvenamosios patalpos, kurios skirtos naudotis atskirai ieškovui ir atsakovei yra izoliuotos, ir jomis naudojantis atskirai nebus pažeidžiamos šalių teisės, padės išvengti konfliktų, tuo pačiu ir neatsiras techninių kliūčių pasinaudoti bendra įranga.

86. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo sprendimu pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šalims nepavykus gražiuoju susitarti, tiek ieškovas, tiek atsakovė, kreipdamiesi į teismą buvo priversti įgyvendinti savo kaip bendrasavininkų teises. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų trukdžiusi ieškovui naudotis bendrąja daline nuosavybe, atvirkščiai, ieškovas gavo sutikimą ir bendrame sklype pasistatė naują pirtį, įteisino savo nuosavybės teises į ją. Aišku tai, kad šalys, būdami bendraturčiai nuo 2003 m., tik paskutiniu metu susipyko, kai ieškovas, pasistatęs pirtį tik sau, neleido atsakovei perstatyti svirno, pradėjo nebesutarti, nebesugebėjo pasiekti bendro sutarimo.

87. Susipyko iš esmės ne tik dėl naudojimosi tvarkos, o dėl buvusio ankstesnio elgesio naudojantis bendra nuosavybe, ėmė vienas kitą kaltinti teisių suvaržymu. Tačiau abu yra garbaus amžiaus, ligoti, fiziškai sunku jiems daryti po dalinimo kokius tai namo pertvarkymus, namo nusidėvėjimo laipsnis objektyviai neleidžia patalpų tinkamai perplanuoti, išorėje įrenginėti naujas konstrukcijas(laiptus). Perplanavimą turi lydėti namo rekonstrukcija, o to daryti tik vienoje namo dalyje irgi nėra techninės galimybės..

88. Kaip minėta ankščiau, sprendimu nustatyta, kad šalys, išskyrus kambarius 1-3 ir 1-5, visomis patalpomis gali naudotis bendrai, abi šalys į bendro naudojimosi patalpas gali ir galės patekti be jokių apribojimų, todėl apelianto teiginiai, kad yra pažeistas socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, yra laikomi daugiau deklaratyviais. Bendro naudojimo patalpos, išskyrus virtuvę, iš esmės yra naudojamos tik pateikimui į kitas namo patalpas.

89. Ieškovo ieškinį dėl namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad toks atidalinimas yra galimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Ieškovo pateiktame UAB „Romas ir Virgis“ projekte yra numatytas ne namo atidalinimas į du butus, o namo patalpų padalijimo projektas, kuris parengtas net neapžiūrėjus namo, neįvertinus, kad 1918 m. statytas 100,23 kv. m. naudingo ploto, iš kurio 59,39 kv.m. gyvenamojo ploto, nusidėvėjęs 70 procentų( 2000 m. duomenimis), taigi namas yra avarinės būklės, o dėl jo perplanavimų nėra pateiktas techninis projektas, todėl pasiūlymo projektas negali būti pripažįstamas tinkamu.

90. Apeliantas teigia, kad jis neturės galimybės šildytis jam paskirtos patalpos, tačiau kaip nurodyta ankščiau, jis šiame name nuolat negyvena, atvyksta į sodybą tik poilsiauti, be to, vietoj senos pirties yra pasistatęs tik sau naują pirtį, kurioje ir apsigyvena, ją įregistravęs savo vardu, gavus atsakovės sutikimą. Name tik dvi šildomos patalpos, jų dalinti ir paskirti abiems nėra fizinės galimybės.

91. Atsakovė savo atsiliepimu į patikslintą ieškinį yra nurodžiusi, kad į virtuvę, t.y. į patalpą ind. 1-6, (13,14 kv.m.) yra atvestas vanduo. Ši patalpa yra bendro naudojimo, ieškovas po teismo sprendimo priėmimo turės galimybę ja naudotis. Elektros įvadas yra pietinėje namo sienoje. Elektra išvedžiota į visas patalpas, taip pat ir į ieškovui skirtą patalpą ind. 1-3,24,68, taigi ieškovui bus užtikrintas ir elektros tiekimas. Ieškovas šių nurodytų aplinkybių neginčijo, taigi jo teisės nėra pažeistos šiuo atžvilgiu.

92. Be to, ieškovas dublike yra nurodęs, kad jis galėtų įsirengti atskirą šildymą ir elektros sistemą. Atsakovas pagal nustatytą namo naudojimo tvarką šiai dienai gali naudotis bendra elektros ir vandentiekio sistema, esant norui, gali įsirengti ir atskiras sistemas savo kambariui, o už bendro naudojimo patalpų apšvietimą reikė mokėti abiems savininkams proporcingai naudotam laikui. Bet kokiu atveju šiai dienai, nustačius ginčijamą naudojimo tvarką, elektros ir vandens tiekimas abiems bendraturčiams yra užtikrintas.

93. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas savo apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atidalyti namą pagal paruoštą namo atidalijimo projektą ir nustatydamas naudojimo namu tvarką, pažeidė prioritetinį atidalinimo principą.

94. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija pagal nustatytas bylos aplinkybes neturi pagrindo sutikti. Pagal kasacinio teismo praktiką, kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimo bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Tačiau aptariama taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Ši taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

95. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

96. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, atsižvelgęs į šalių bendro namo pagrindinę naudojimo paskirtį (gyvenamoji), sprendžia, kad ieškovas, kuriam tenka procesinė pareiga pagrįsti savo siūlomo atidalijimo varianto priimtinumą ir tinkamumą neįrodė, kad egzistuoja techninės galimybės atidalinti vieno buto 2018 m. statytą gyvenamąjį namą taip, kad jam nebūtų padaryta esminė žala.

97. Todėl, atsižvelgęs į namo vertę, jo fizinį stovį ir į tai, kad ieškovas name nuolat negyvena ir juo naudojasi periodiškai, be to, turi ginčo žemės sklype pasistatęs naują pirtį, pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kurią teismas padarė lygindamas ieškovo atidalinimo ir atsakovės naudojimosi tvarkos nustatymo projektus, jog atidalyti namą iš bendrosios nuosavybės pagal ieškovo pateiktą projektą nagrinėjamu atveju nėra fizinės galimybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant atsakovės, kaip bendraturčio, teisių ir teisėtų interesų, pagrįsta. Šiai dienai atsakovės gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas labiau atitinka bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo kriterijus (CK 4.75, 4.81 str.).

Dėl žemės sklypo

98. Ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai paskyrė atsakovei naudotis žemės sklypu plane pažymėtu Nr. 3, kurio plotas (duomenys neskelbtini)kv.m, bet nepasisakė dėl elektros kabelio, kuris priklauso apeliantui bei nepagrįstai nenustatė servituto ar kabelio apsauginės zonos bei neužtikrino ieškovo patekimo prie kabelio jame atsiradus techniniams gedimams.

99. Nustatyta, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi žemės sklypų naudojimo tvarka, į kurią bei į kitus kriterijus atsižvelgęs, pirmosios instancijos teismas patvirtino naudojimo žemės sklypu tvarką. Atsakovas per sklypą nusitiesė elektros kabelį, kuris po padalinimo yra atsakovei paskirtame žemės sklypo plote.

100. Pagal įstatymą požeminių kabelių linijos apsaugos zona – išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta. Apsaugos zona – greta (aplink) elektros tinklų (tinklus) esanti teritorija (žemės juostos ir oro erdvės), skirta užtikrinti tinkamą elektros tinklų apsaugą ir saugų jų eksploatavimą, kurioje galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (elektros tinklų apsaugos taisyklės), kuriose yra numatyti draudžiami atlikti darbai (Elektros energetikos įstatymas, Elektros tinklų apsaugos taisyklės). Taigi servituto šiuo atveju nereikalinga nustatinėti CK 4.124 str. 1 d., 4.123 str.) , o apsaugos zona nustatyta įstatymu.

101. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka pažeidžia apelianto (ieškovo) teisėtus lūkesčius, nes jam paskirta žemės dalis yra mažesnės vertės ir neracionali naudojimui, kadangi jam paskirti du sklypai.

102. Pagal pateiktą apelianto planą ginčo sklypas jame dalinamas į 3 dalis, iš kurių ieškovui taip pat tenka dvi lauko keliu viena su kita susisiekiančios dalys, taigi be sklypo suskaidymo vargiai ar galima nustatyti naudojimo tvarka pagal tenkančias dalis ir sklypo konfigūraciją. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad viena ar kita žemės sklypo dalis yra vertingesnė ar geresnė, todėl ieškovo teiginiai apie jam tekusią prastesnę žemės sklypo dalį, išskyrus neužaugusią ežero pakrantę, nepagrįsti. Palikus teismo nustatytą naudojimo tvarką, yra užtikrintas abiejų bendrasavininkų patekimas prie ežero pakrantės, į maudynių vietą. Ši vertingesnė sklypo dalis, į kurią pretenduoja abu bendraturčiai, turi būti naudojama abiejų savininkų lygiomis dalimis.

Dėl kitų statinių

103. Atsakovo teigimu, teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, atsakovui priteisdamas sugriuvusius ar griūnančius statinius (klojimą, lauko virtuvę, kurios natūroje nėra, užvirtusį šulinį). Tačiau sodybos visi statiniai yra nusidėvėję, ieškovas pats tai nurodė savo ieškinyje, pripažindamas, kad sugriuvo lauko virtuvė, baigia griūti pirtis ir kiti visi pastatai avarinės būklės. Įvertinus tai, ir kad atsakovė laiko gyvulius, tam jai reikalingas tvartas ir svirnas, teismas padalijo kitus sodybai priklausančius statinius. Priešingai nei ieškovas, atsakovė neturi pirties, todėl jai paskirta pirtis.

104. Šalims atidalinti sodybos statiniai-namo priklausiniai stovi kiekvienai iš šalių priskirtoje žemės sklypo dalyje, todėl toks atidalinimas pripažįstamas racionaliu ir mažinančiu konfliktus tarp šalių. Kadangi šalys nepateikė kitos, nei Nekilnojamojo kadastro pastatų vertės, kuria vadovaujantis nustatyta, kad ieškovui atlikus pastatų atidalinimą atiteko pastatų, kurių viso plotas yra 115,36 kv.m, vertė - 361 Eur, o atsakovei - 97,23 kv.m/436 Eur, ieškovo argumentai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo laikomi nepagrįstais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

105. Apeliantas taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir mano, kad teismas turėjo įvertinti priežastis,(kaltina atsakovę netinkamu elgesiu) dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

106. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

107. Byloje nustatyta, kad šalys, t.y. bendraturčiai, nesutardami tarpusavyje dėl bendrosios nuosavybės valdymo, kreipėsi į teismą, teisminis procesas užsitęsė, nes buvo teikiami įvairūs procesiniai dokumentai – teikiamas patikslintas ieškinys, tiek ieškovas, tiek atsakovė teismui teikė įvairius atidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo variantus, atlikinėjo kadastrinius matavimus, taigi aktyviai dalyvavo procese bei gynė savo teises, teikdami rašytinius įrodymus.

108. Byloje nėra nustatytas nei vienos iš šalių netinkamas procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu, todėl teismui patenkinus atsakovės reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 str. 1 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

109. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

110. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovei nepateikus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančio dokumento, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-05-06 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Margarita DzelzienėLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė