Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei E. M., tretieji asmenys Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, servitutų nustatymo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. Š. ir atsakovė E. M. po motinos mirties pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5495, išduotą 2003 m. spalio 31 d., lygiomis dalimis (po ½ dalį) paveldėjo šį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini, gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1918 m., pažymėtą plane Nr. 1A1/m; gyvenamojo namo priklausinius: klojimą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1918 m., plane pažymėtą Nr. 2I1/m; svirną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1918 m., plane pažymėtą Nr. 3I1/m; pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1918 m., plane pažymėtą Nr. 4I1/m; ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1920 m., plane pažymėtą Nr. 5I1/m; ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1970 m., plane pažymėtą Nr. 6I1/m; kiemo statinius (lauko tualetą v, šulinį k), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytus 1920 m. (1 t., b. l. 16-42).

Šalims priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra Sartų ir Gražutės regioninių parkų teritorijoje ir patenka į valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zoną (1 t., b. l. 37-42).

Ieškovui 2019-11-04 įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą statyti 2003 m., baigtumo proc. 98 procentai, priklausantį žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37-42).

Šalys nesutaria dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais ir siekia atidalinti namų valdą, susidedančią iš gyvenamojo namo, klojimo, svirno, pirties, dviejų ūkinių pastatų ir kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto). Šalių paveldėtas turtas – gyvenamasis namas ir jo priklausiniai buvo statyti kaip viena namų valda. Gyvenamasis namas skirtas gyventi šeimai, o ūkio pastatai ir kiti priklausiniai – tenkinti kitus šeimos ūkio poreikius. Bylos duomenys patvirtina, kad namų valdoje gyvena atsakovė, kuri ūkininkauja ir naudojasi ūkiniais pastatais, viename jų laiko gyvulius.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Taigi, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstomi atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos, prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijimas natūra galimas tuomet, kai daiktas yra dalus, t. y atidalijus daiktą, nepadaroma žala jo paskirčiai. Nesant galimybės atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės dalies, atitinkančios bendraturčių nuosavybės teisės dalis, nustatoma naudojimosi turtu tvarka tokiu būdu, kad būtų padaryta kuo mažiau žalos jų teisėms ir teisėtiems interesams.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009, 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 ). Taip pat pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, laikomasi nuostatos, kad teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018).

Kartu pažymėtina, kad tuo atveju, kai bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, teismas gali atmesti abiejų šalių reikalavimus. Tokio pobūdžio bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

Dėl žemės sklypo

Kaip minėta, ieškovas ir atsakovė nekilnojamąjį turtą paveldėjo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantis 13,8591 ha ploto žemės sklypas yra Sartų ir Gražutės regioninių parkų teritorijoje ir patenka į valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zoną. Dėl to sklypui yra taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtinti Nacionalinių ir regioninių parkų teritorijos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir apribojimai (XXXIV skyrius) bei Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos.

Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai. Išskirtinių atvejų, išvardintų tame pačiame straipsnyje, nagrinėjamojoje byloje nėra. Taigi, atsižvelgiant į šalių valdomo žemės sklypo plotą bei esant virš nurodytam teisiniam reglamentavimui, žemės sklypo atidalijimas yra negalimas, todėl nustatytina tik naudojimosi juo tvarka. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka bus aptarta žemiau.

Dėl gyvenamojo namo

Ieškovas prašo atidalinti gyvenamąjį namą pagal UAB „Romas ir Virgis“ 2018-08 parengtą Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato patalpų dalijimo į du turtinius vienetus pasiūlymo projektą (3 t., b. l. 10-38) ir priteisti jo asmeninėn nuosavybėn namo dalį, projekte pažymėtą turtiniu vienetu Nr. 1, o plane pažymėtus ind. 1-2/16.49; 1-3/24.68 ir 1-4/7,81, taip pat rūsį ir palėpės dalį, pažymėtą ind. P-2/ 63,12 kv. m. Ieškovo manymu, taip padalinus gyvenamąjį namą, ir ieškovas ir atsakovė turės atskiras patalpas, atskirus įėjimus, kiekvienas galės netrukdomai naudotis savo turtu. Ieškovo siūlomas pastogės padalijimas atitinka atidalijamam statiniui keliamus reikalavimus, nes pertvara pastogėje plane nurodyta pagal namo sieną. Ieškovas neturi jokių pretenzijų, kad virš jo patalpos, kurios ind. 1-4/7,81 kv. m (koridorius) pastogė atitektų atsakovei. Kadangi ieškovui atitenka koridoriaus patalpa ind. 1-4/7,81, ieškovas įsipareigoja savo lėšomis užsandarinti patekimą į palėpę iš šios patalpos, o ieškovas ir atsakovė turėtų patekti į savo palėpės patalpų dalis įsirengę laiptus iš lauko pusės pro palėpėje esančius langus. Be to, ieškovas įsipareigoja uzufrukto teise leisti atsakovei naudotis rūsio patalpomis iki atsakovės gyvos galvos.

Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko. Jos manymu, gyvenamojo namo padalinti į du savarankiškus turtinius vienetus nėra faktinės ir teisinės galimybės. Ji remiasi faktine namo būkle ir eksperto išvada, jog gyvenamojo namo padalinti į du savarankiškus turtinius vienetus neįmanoma. Namas yra vienbutis, kiekviena jo dalis turi savo paskirtį: rytinė nešildoma dalis – kamara (plane indeksas 1-3) ir pirkaitė su rūsiu (indeksas 1-2) (naudojama produktų ir daiktų laikymui bei miegojimui šiltuoju metų laiku). Pietinė – virtuvė (indeksas 1-6) ir bendras kambarys su krosnimi (indeksas 1-5) – gyvenama vieta. Nuosavybės dalis name padalinus natūra būtų bloginamos abiejų šalių naudojimosi namu sąlygos. Atsakovė nebegalėtų naudotis rūsiu, be to, patalpoje 1-4 yra užlipimas į palėpę, todėl atsakovė netektų patekimo į palėpę, kuri yra virš visų patalpų. Įvesti atskiras komunikacijas ar pertvarkyti atskiras dalis vis tiek būtų neįmanoma. Nėra parengtas namo atidalinimo į du butus projektas, nėra gautas tam nei statybos techninis sąvadas, nei rekonstrukciją leidžiantis dokumentas. UAB „Romas ir Virgis“ parengė ne namo atidalinimo į du butus projektą, o tik patalpų dalijimo pasiūlymo projektą, kuriuo yra kėsinamasi į avarinės būklės konstrukcijas be jokio techninio projekto, statybos leidimo. Ieškovas pasiima savo naudojimui vienintelį rūsį ir vienintelį patekimą į nepadalintą pastogę. Namas yra nedalus į du savarankiškus turtinius vienetus, nes tam nėra gautas nei regioninio parko leidimas, nei savivaldybės sąlygų sąvadas, neparengtas atidalinimo architektūrinis, darbo bei techninis projektas, neišduotas statybos leidimas, todėl vienintelis teisingas ir sąžiningas ginčo išsprendimas yra naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymas, o ne atidalinimas.

Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų (priešieškinio) faktinį pagrindą.

Ieškovas patikslintame ieškinyje (2 t., b. l. 51-56) nurodė, jog atsižvelgdamas į atsakovės teiginius, kad neva gyvenamojo namo atidalinti į du turtinius vienetus negalima, kreipėsi į projektavimo bendrovę UAB „Romas ir Virgis“, kad būtų atliktas „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato(duomenys neskelbtini). patalpų padalijimo į du turtinius vienetus“ projektas, ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Romas ir Virgis“ atlikto „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) patalpų padalijimo į du turtinius vienetus pasiūlymo projektą“ iš kurio matyti, kad gyvenamąjį namą padalinti į du turtinius vienetus realiai galima. Todėl reiškia reikalavimą dėl namo atsidalijimo į du turtinius vienetus (2 t., b. l. 59-87, 3 t., b. l. 10-38).

Atsakovė, atsikirsdama į šį ieškovo reikalavimą, pateikė specialisto išvadą – statybos eksperto D. K. 2017-08-18 vertinimo aktą (1 t., b. l. 80-101), kuriame nurodoma, jog padalinti gyvenamąjį namą į du savarankiškus turtinius vienetus nėra galimybės.

Pastebėtina, jog UAB „Romas ir Virgis“ parengė ne namo atidalinimo į du butus projektą, o tik namo patalpų dalijimo pasiūlymo projektą, sudarytą pagal paties ieškovo pageidavimus. Šiame pasiūlymo projekte tik schematiškai nubraižytas patalpų atsidalijimo variantas, kurį norėtų ieškovas, gyvenamasis namas nebuvo apžiūrėtas, nėra jokio galimo atsidalijimo techninio įvertinimo ir pagrindimo, nėra net jokios išvados apie galimybę padalinti gyvenamąjį namą į du savarankiškus turtinius vienetus. Tuo tarpu atsakovės pateiktame vertinimo akte, apžiūrėjus namą ir kiekvieną jo patalpą, įvertinta namo pagrindinių ir bendrų konstrukcijų išdėstymas ir būklė, teisės aktų (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų) reikalavimai, kurių turi būti laikomasi vykdant namo rekonstrukciją. Šį vertinimo aktą surašė statybos inžinerijos mokslo daktaras statybos ekspertas D. K., įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, turintis teisę eiti Statinio projekto ekspertizės dalies vadovo ir ypatingo statinio dalinės ekspertizės vadovo pareigas. Statybos vadovo ir statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, Ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo pareigas ir kt.

Kaip jau buvo minėta, šalys turi ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas neprašė šaukti specialistą į teismo posėdį ir jį apklausti, neprašė skirti statybos ekspertizę.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog šalių paveldėtas žemės sklypas yra Saugomoje teritorijoje – Sartų ir Gražutės regioninių parkų teritorijoje ir patenka į valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zoną, žemės sklypo naudojimui yra taikomi papildomi apribojimai. Taip, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 136.7 punktas nustato, jog pagal bendruosius apribojimus visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatytąja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija. Statybos ir rekonstravimo darbai gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos.

Byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra parengęs projektą gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal statybinius techninius reikalavimus, kad jis yra gavęs ar gaus atitinkamus sutikimus ir leidimus. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad atskirų įlipimų į paliepę iš lauko įrengimas yra apskritai techniškai galimas, tuo labiau, kad ieškovo siūlomoje atsakovei įrengti įlipimo į paliepę vietoje yra elektros įvadas (vertinimo akto 1, 4 lapai), kad įlipimai gali būti įrengiamį minimaliomis sąnaudomis ir be jokios žalos namo laikančiosioms konstrukcijoms, savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių paskaičiavimų ar sąmatų.

Atidalijimo plane matyti, kad ieškovas numato panaikinti įėjimo duris iš koridoriaus 1-6, kuris pagal jo pasiūlymą atitenka atsakovei, į patalpą 1-2, atitenkančią ieškovui, kurioje yra įlipimas į rūsį (3 t., b. l. 37). Iš to neaišku, kaip atsakovė galėtų pasinaudoti uzufrukto teise ir patekti į rūsį.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas laiko, jog ieškovas neįrodė, kad bendrą šalių gyvenamąjį namą galima atidalinti CK 4.80 straipsnyje numatyta tvarka natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Byloje nėra nė vieno bendraturčio reikalavimo priteisti jam visą turtą natūra, sumokant kitam bendraturčiui piniginę kompensaciją. Teismas negali išeiti už ieškinio ribų, todėl ieškovo reikalavimas atidalinti gyvenamąjį namą atmestinas ir tenkintinas atsakovės reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu.

Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos

Teismui nusprendus, kad atidalinti gyvenamąjį namą į du savarankiškus turtinius vienetus nėra galimybės, nustatoma naudojimosi juo tvarka.

Nustatant naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką turi būti atsižvelgiama į visetą kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje: teisėtumą, adekvatumą dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinę taiką ir proporcingumą, naudojimosi daiktu racionalumą (patogumą) ir efektyvumą, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumą. Bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – bendraturčiui paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015 ir kt.).

Teismas, svarstydamas ieškovo reikalavimą atidalinti gyvenamąjį namą pagal UAB „Romas ir Virgis“ 2018-08 parengtą Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato patalpų dalijimo į du turtinius vienetus pasiūlymo projektą ir priteisti jam namo dalį, projekte pažymėtą turtiniu vienetu Nr. 1, o plane pažymėtus ind. 1-2/16.49; 1-3/24.68 ir 1-4/7,81, taip pat rūsį ir palėpės dalį, pažymėtą ind. P-2/ 63,12 kv. m, jau nurodė motyvus, dėl kurių šis atidalijimas nėra galimas. Dėl tų pačių motyvų teismas sprendžia, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką tikslinga nustatyti pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą, t. y. ieškovui paskirti naudotis patalpa (kambarį), inventorinėje byloje pažymėta ind. 1-3/24.68, atsakovei paskirti naudotis patalpa (kambarį), inventorinėje byloje pažymėta ind. 1-5/34,71, visas kitas patalpas: priestatą, pažymėtą ind. 1-1/3,40; koridorių, pažymėtą ind. 1-6/13,14; kambarį, pažymėtą ind. 1-2/16.49; koridorių, pažymėtą ind. 1-4/7,81; taip pat rūsį, pažymėtą ind. R ir paliepę palikti bendram naudojimui. Priestatas, koridorius 1-6/13,14 ir kambarys 1-2/16.49 paliekami bendram naudojimui, kad abi šalys galėtų patekti į vienintelį rūsį, į kurį įėjimas įrengtas iš kambario 1-2/16.49, o koridorius 1-4/7,81 paliekamas bendram naudojimui, kad abi šalys galėtų patekti į paliepę.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos

Pažymėtina, kad ir ieškovas ir atsakovė pasiūlė tokią naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, kad abiem šalims paskiriami jų idealiąsias dalis atitinkantys žemės sklypo plotai. Tačiau teismui nustačius aukščiau nurodytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti nustatyta pagal ieškovo pasiūlytą variantą, t. y. pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2017-05-09 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (1 t., b. l. 14-15). Pagal šį variantą būtų galima nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką tik tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškovo reikalavimas atidalinti gyvenamąjį namą ar nustatyti naudojimosi juo tvarką pagal jo pasiūlytą, UAB „Romas ir Virgis“ 2018-08 parengtą, gyvenamojo namo padalijimo į du turtinius vienetus pasiūlymo projektą. Tokiu atveju būtų galima ir net tikslinga nustatyti, kad ieškovui ir atsakovei skirtinos naudotis žemės sklypo dalys būtų po jiems atitenkančiomis gyvenamojo namo patalpomis. Teismui nusprendus nustatyti aukščiau nurodytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kuomet ir ieškovui ir atsakovei skiriama naudotis tik po vieną kambarį, o visomis kitomis patalpomis, t. y. beveik visu namu, šalys galės naudotis bendrai, tikslinga skirti bendro naudojimo žemę po ir aplink gyvenamąjį namą. Priešingu atveju šalims būtų apsunkintos galimybė patekti į bendro naudojimo patalpas, taip pat prižiūrėti ir išlaikyti gyvenamąjį namą.

Be to, bylos duomenys patvirtina, kad namų valdoje nuolat gyvena tik atsakovė, kuri ūkininkauja, sodina daržus ir laiko gyvulius. Tarp šalių susiklostė tam tikra naudojimosi žemės sklypu tvarka. Šalys nepateikė jokių įstatymo leistinų įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų, kuri žemės sklypo dalis yra geresnė ar vertingesnė. Ieškovas nepaneigė atsakovės teiginio, kad jis pats savo valia pasirinko atokiausią, ramiausią, labiausiai atitolusią nuo kitų pastatų sodybos dalį – vandens apsuptą pusiasalį, kur pasistatė naują pirtį. Pažymėtina, kad abi šalys šiuo metu yra įsirengusios du lieptus ir dvi maudymosi vietas, todėl sąžininga nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad abi šalys išsaugotų po vieną lieptą ir po vieną maudynės vietą. Tuo tarpu, pagal ieškovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą abi maudymosi vietos su lieptais atitektų ieškovui. Kartu pastebėtina, kad pagal ieškovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą jam atitektų ir pirtis, plane pažymėta ind. 4I1/m, nors jis jau turi pasistatęs naują pirtį.

Dėl nurodytų motyvų teismas laiko, jog ieškovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu projektas negali būti pripažintas tinkamu, užtikrinančiu šalių interesų pusiausvyrą, ir naudojimosi žemės sklypu tvarką tikslinga nustatyti pagal atsakovės pateiktą A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-11-08 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (2 t., b. l. 122-125), kuris yra racionalesnis, labiau atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Ieškovui A. Š. paskirtina naudotis žemės sklypais, plane pažymėtais ind. 1, kurio plotas 14732 kv. m, ir 4, kurio plotas – 53644 kv. m; atsakovei E. M. paskirtina naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu ind. 3, kurio plotas – 68377 kv. m. Žemės sklypas aplink gyvenamąjį namą ir po juo, plane pažymėtas ind. 2, kurio bendras plotas 1838 kv. m, ir per žemės sklypą nuo bendro naudojimo kelio einantis lauko kelias, kurio paskirtis privažiuoti prie gyvenamojo namo ir kitų pastatų, šalių planuose pavadintas „lauko kelias“, o ieškovo plane pavadintas dar ir S3 – paskirtini bendram naudojimui. Tokiu būdu ieškovui viso paskirtina naudotis 69295 kv. m žemės sklypu, o atsakovei – 69296 kv. m žemės sklypu.

Dėl kitų pastatų (priklausinių) atidalijimo

Teismui nusprendus nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-11-08 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, šalims priteistini priklausiniai, kurie patenka į joms tenkančią žemės sklypo dalį. Ieškovui asmeninėn nuosavybėn priteistini klojimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. 2Ilm, kurios vidutinė rinkos vertė – 341 Eur; ūkio pastatas (lauko virtuvė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. 6I1ž, vidutinė rinkos vertė – 20 Eur; kiemo statinis (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); o atsakovei asmeninėn nuosavybėn priteistini svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. 3Ilm, kurio vidutinė rinkos vertė – 106 Eur; pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta Nr. 4Ilm, kurios vidutinė rinkos vertė – 65 Eur; ūkio pastatas (tvartas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. 5Ilm, kurio vidutinė rinkos vertė – 265 Eur; kiemo statinis (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)..

Dėl servitutų nustatymo

Ieškovas prašo nustatyti kelio servitutus pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-01-26 parengtą planą (2 t., b. l. 9-10), ir pažymėtus: ind. S1 – kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 994 kv. m; ind. S2 – kelio servitutas su teise naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 10297 kv. m; ind. S3 – kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 1279 kv. m. Savo reikalavimo ieškovas nepagrindė ir nemotyvavo.

CK 4.111 straipsnis numato, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

Nagrinėjamojoje byloje šalys siekia nustatyti tik naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes žemės sklypas negali būti atidalintas į du atskirus turtinius vienetus, ir teismas tokį reikalavimą tenkina. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką nuosavybės teisė nesikeičia, abu bendraturčiai – ir ieškovas, ir atsakovė – lieka žemės sklypo savininkai. Esant tokioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo servitutų nustatymui, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas.

Dėl kitų ieškovo reikalavimų

Ieškovas taip pat prašė: įpareigoti ieškovą A. Š. savo lėšomis įsirengti pastogėje pertvarą per 12 mėn. skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal UAB „Romas ir Virgis“ parengtą pastogės pasidalijimo planą; įpareigoti ieškovą A. Š. savo lėšomis užsandarinti patekimą į palėpę iš patalpos, plane pažymėtos ind. 1-4 ir įsirengti įėjimą į jam tenkančią palėpės dalį, plane pažymėtą ind. P-1/42,35 kv. m., per 12 mėn. skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti ieškovą A. Š. įsirengti atskirą elektros apskaitą jam atitenkančioje namo dalyje be atsakovės E. M. sutikimo per 6 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatyti uzufrukto teisę atsakovei E. M. naudotis iki gyvos galvos rūsio dalimi į kurį patenkama iš patalpos, plane pažymėtos ind. 1-2 (sandėliukas). (Šios patalpos atitenka ieškovui A. Š.); įpareigoti atsakovę E. M. savo lėšomis įsirengti patekimą į jai tenkančią palėpės dalį, plane pažymėtą ind. P-2/63,12 kv. m. per 12 mėn. skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nurodyti ieškovo reikalavimai yra išvestiniai ir galėtų būti tenkinami tik tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškovo reikalavimas atidalinti gyvenamąjį namą. Teismui nusprendus atmesti šį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai reikalavimai.

Dėl atsakovės papildomo reikalavimo

Atsakovės reikalavimas nustatyti, kad kiekvienas statinių savininkas ir naudojamos žemės bendrasavininkas be kito žemės bendrasavininko atskiro sutikimo savo statinius, esančius ant jo naudojamos žemės dalies naudos, valdys ir eksploatuos savo nuožiūra ir be kito žemės bendrasavininko atskiro sutikimo, gavęs leidimą statybai (rekonstrukcijai) ir kitą reikiamą dokumentaciją, atliks statybos, remonto, rekonstrukcijos darbus, šalys visas komunikacijas į savo turto patalpas įsives atskirai kiekviena savo lėšomis ir naudos savarankiškai; be kito žemės bendrasavininko atskiro sutikimo naudojamąją žemę naudos savo nuožiūra ir iš jos gaunama nauda bus to naudotojo asmeninė, teismo manymu, yra perteklinis, todėl atmestinas. Šiuo teismo sprendimu atidalijami gyvenamojo namo priklausiniai, ieškovo asmeninėn nuosavybėn priteisiami statiniai, esantys jam skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, o atsakovės asmeninėn nuosavybėn priteisiami statiniai, esantys jai skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Kaip jau buvo minėta, atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Todėl šalys galės naudotis joms priteistais statiniais savo nuožiūra ir teismo sprendime papildomai aptarti ir nustatyti šalims teises, kurias jos ir taip turi pagal įstatymą, nereikia. Taip pat teismas negali teismo sprendimu leisti šalims ateityje atlikti veiksmus, kurių atlikimui gali būti reikalingas kitų asmenų ar valstybės institucijų leidimai ar sutikimai.

Tokiu būdu, ieškinys atmestinas, o priešieškinys iš esmės tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Abi šalys prašė priteisti iš kitos šalies jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas turėjo 3967,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė – 5076 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamojoje byloje ieškinys atmetamas, o priešieškinys tenkinamas, išskyrus vieną išvestinį reikalavimą, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Byloje nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 95 Eur žyminį mokestį valstybei už priešieškinį, sumokėjo 481 Eur A. B. tyrinėjimų įmonei už žemės sklypo kadastrinius matavimus ir plano parengimą, sumokėjo 400 Eur MB Statybos ekspertizių centras už namo vertinimo akto parengimą ir surašymą, turėjo 4000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, sumokėjo 100 Eur advokatų kontorai Legitum.

Teismas pripažįsta, kad atsakovės sumokėtas žyminis mokestis, taip pat sumokėtos sumos A. B. tyrinėjimų įmonei už žemės sklypo kadastrinius matavimus ir plano parengimą ir MB Statybos ekspertizių centras už namo vertinimo akto parengimą ir surašymą, buvo būtinos, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl jai iš ieškovo priteistinos.

Teismas, priteisdamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, įvertina bylos sudėtingumą, taip pat, tai, kad atsakovės atstovas rengė ir pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, du atsiliepimus į patikslintus ieškinius, priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kitus procesinius dokumentus, dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose, vietos apžiūroje, atstovo darbo vieta yra Vilniuje. Teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Be to, ieškovas, reikšdamas ieškinį, turėjo įvertinti, kad teismo sprendimas jam gali būti nepalankus ir iš jo gali būti priteistos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Todėl iš ieškovo priteistina atsakovei 4000 Eur išlaidų advokato pagalbai.

Atsakovės sumokėti 100 Eur advokatų kontorai Legitum negali būti pripažinti būtinomis bylinėjimosi išlaidomis nagrinėjamojoje byloje. Iš pinigų paėmimo kvito matyti, kad šį suma sumokėta už patarimą ir kitas teisines paslaugas 2017 m. balandžio 21 ar 24 d., o ieškinys teismui pateiktas tik 2017 m. birželio 8 d. Kadangi šias išlaidas atsakovė turėjo dar iki ieškinio pareiškimo ir nepateikė jokių įrodymų, kad jos buvo būtinos ir susijusios su busimu ieškiniu ir nagrinėjama byla, ieškovas neturi atlyginti jai šių išlaidų. Dėl nurodyto iš ieškovo atsakovei priteistina 4076 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistina valstybei 32,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo A. Š. ieškinį atmesti.

Atsakovės E. M. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti 13,8591 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Baibių k.v., esančio (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-11-08 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą:

- ieškovui A. Š. paskirti naudotis žemės sklypais, plane pažymėtais ind. 1, kurio plotas 14732 kv. m, ir ind. 4, kurio plotas – 53644 kv. m;

- atsakovei E. M. paskirti naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu ind. 3, kurio plotas – 68377 kv. m;

- žemės sklypą aplink gyvenamąjį namą ir po juo, plane pažymėtą ind. 2, kurio bendras plotas 1838 kv. m, ir per žemės sklypą nuo bendro naudojimo kelio einantį lauko kelią, kurio paskirtis privažiuoti prie gyvenamojo namo ir kitų pastatų, šalių planuose pavadintą „lauko kelias“, paskirtini bendram ieškovo ir atsakovės naudojimui.

- ieškovui A. Š. paskirti naudotis patalpa (kambarį), inventorinėje byloje pažymėta ind. 1-3/24.68;

- atsakovei E. M. paskirti naudotis patalpa (kambarį), inventorinėje byloje pažymėta ind. 1-5/34,71, visas kitas patalpas: priestatą, pažymėtą ind. 1-1/3,40;

- koridorių, inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-6/13,14; kambarį, inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-2/16.49; koridorių, inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-4/7,81; taip pat rūsį, inventorinėje byloje pažymėtą ind. R, ir paliepę palikti bendram naudojimui.

Atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą sekančia tvarka:

- ieškovui A. Š. asmeninėn nuosavybėn priteisti klojimą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane Nr. 2Ilm, kurio vidutinė rinkos vertė – 341 Eur; ūkio pastatą (lauko virtuvę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane Nr. 6I1ž, kurio vidutinė rinkos vertė – 20 Eur; kiemo statinį (šulinį), unikalus (duomenys neskelbtini);

- atsakovei E. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane Nr. 3Ilm, kurio vidutinė rinkos vertė – 106 Eur; pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane Nr. 4Ilm, kurios vidutinė rinkos vertė – 65 Eur; ūkio pastatą (tvartą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane Nr. 5Ilm, kurio vidutinė rinkos vertė – 265 Eur; kiemo statinį (lauko tualetą), unikalus Nr. 4391-8004-9079;

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. Š. 4076 Eur (keturis tūkstančius septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei E. M..

Priteisti iš ieškovo A. Š. 32,31 Eur (trisdešimt du eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.