- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- e2S-387-460/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Rietavo turgus“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,AKSEL“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorinių planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, viešoji įmonė Plungės technologijų
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje
pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rietavo turgus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,AKSEL“ dėl statinio nukeldinimo, skolos bei palūkanų priteisimo,
pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,, AKSEL“ dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, deklaracijos ir statinio teisinės registracijos panaikinimo,
pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, AKSEL“ priešieškinį ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį,
tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorinių planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, viešoji įmonė Plungės technologijų ir verslo mokykla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Rietavo turgus“ ieškinį ir atsakovės UAB ,, AKSEL“ priešieškinį atmetė. Ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį tenkino iš dalies, teismas nusprendė: 1) panaikinti 2012 m. kovo 29 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 12-29; 2) įpareigoti UAB „AKSEL“ per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant jame esantį pastatą - kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) tuo atveju, jei UAB „AKSEL“ per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį valstybinės žemės sklype, visas išlaidas išieškant iš UAB „AKSEL“. Kitą ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinio dalį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo dalį, kuria UAB „AKSEL“ įpareigota per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant jame esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutarė pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: ,:suteikti UAB ,,AKSEL“ 6 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka, o, neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą 6 mėnesių terminą, įpareigoti UAB „AKSEL“ per 1 (vieną) mėnesį nuo 6 mėnesių termino pabaigos dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), nugriauti joje esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę“. Kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.
Šalies argumentai
2. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 22 d. gautas atsakovės UAB ,,AKSEL” prašymas dėl sprendimo vykdymo termino pratęsimo. Prašyme nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė. Teismas sprendė, kad šiuo atveju UAB „AKSEL“ turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį, nes byloje nenustatyta, kad atlikti statybos darbai toje vietoje apskritai negalimi ir kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų (2020 m. birželio 23 d. nutarties 75 – 81 punktai). Statinio įteisinimui apeliacinės instancijos teismas suteikė 6 mėnesių terminą, kuris baigsis 2020 m. gruodžio 23 d. Siekdama įteisinti statinį atsakovė pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Plungės ir Rietavo skyriui 2020 m. birželio 29 d. prašymą dėl 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimo atnaujinimo. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2020 m. liepos 28 d. rašte nurodė, kad tolimesni formavimo ir pertvarkymo veiksmai projekto ZSFP-39286 žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Kadangi teritorinio NŽT skyriaus atsakymas į atsakovės prašymą buvo nekonkretus, atsakovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. ikiteismine tvarka pateikė skundą centriniam administratoriui. NŽT praleidusi skundo nagrinėjimo terminus, atsiuntė atsakovei paštu 2020 m. spalio 14 d. raštą, pasirašytą NŽT direktoriaus pavaduotojo, kurį atsakovė gavo tik 2020 m. spalio 21 d. Atsakovei kilo pagrįstų abejonių, ar jos skundas ikiteismine tvarka yra išnagrinėtas tinkamai. NŽT 2020 m. spalio 14 d. rašte „Dėl jūsų skundo“ nenurodė, kad atsakovės skundas yra nagrinėjamas ikiteismine tvarka ir kad dėl jo yra priimtas sprendimas, kurį galima skųsti teismui. Skundo nagrinėjimui nebuvo sudaryta komisija, sprendimą priėmė ne Tarnybos direktorius, o direktoriaus pavaduotojas, t. y. buvo nesilaikyta NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintų „Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių“. Šiame rašte visiškai neanalizuoti teritorinio skyriaus veiksmai ir pareiškėjai skyriaus pateiktas atsakymas, o greičiau laisvai ir neteisingai interpretuojamos jau išnagrinėtos bendrosios kompetencijos teisme bylos aplinkybės. Be to, NŽT 2020 m. spalio 14 d. rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui, nors ginčas išnagrinėtas ikiteismine tvarka antrą kartą tokia tvarka nebenagrinėjamas administracinių ginčų komisijoje. Esant tokioms abejonėms ir ginčo aplinkybėms atsakovė UAB „AKSEL“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir skunde atsakove nurodė būtent NŽT, t. y. centrinį administratorių bei prašė teismo įpareigoti NŽT sudaryti komisiją ginčo nagrinėjimui ir išnagrinėti pareiškėjo skundą tinkamai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi vis tik sprendė, kad ginčą NŽT ikiteismine tvarka išnagrinėjo, nes tokia ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą yra privaloma ir pasiūlė pareiškėjai su skundu kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą pagal NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus buveinės adresą. Atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį atsakovė nedelsdama jau kitą dieną su 2020 m. lapkričio 26 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus. Atsakovė UAB „AKSEL“, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, skunde Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams patikslino proceso šalis, t. y. atsakovu nurodė NŽT Plungės ir Rietavo skyrių, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu centrinį administratorių. Atsakovė mano, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai, atsisakė priimti pareiškėjos (atsakovės) skundą, dėl šios teismo nutarties atsakovė pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. O Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai atskirąjį skundą priėmė ir perdavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsakovė prašyme nurodė, kad ėmėsi skubių ir adekvačių priemonių, kad įteisintų statinį, tačiau to negali padaryti dėl piktybiškų NŽT veiksmų. Atsakovė yra priversta skųsti NŽT veiksmus teismui ir ginti savo pažeistas teises. Dėl NŽT neveikimo ir atsisakymo suformuoti sklypą ar jo dalį atsakovei, ji negali įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties ir įteisinti statinio per jai suteiktą 6 mėn. terminą. Todėl teismo prašė pratęsti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi nustatytą terminą atsakovės statiniui įteisinti vieneriems metams, tai iki 2021 m. gruodžio 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. sausio 15 d. gautas trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimas į prašymą, kuriame nurodė, kad atsakovės galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius neatsiejamos nuo galimybės įgyti teises į valstybinę žemę, kurioje pastatytas statinys. Šiuo atveju jam nėra suteikta teisė priimti sprendimus dėl valstybinės žemės formavimo ir jos perleidimo trečiųjų asmenų nuosavybėn ar valdymui, todėl pagal savo kompetenciją dėl prašymo gali pasisakyti tik NŽT, kuri taip turėtų įvertinti, ar teisinės prielaidos atsakovei įgyti teises į žemę ir tokiu būdu pašalinti neteisėtos statybos padarinius yra realios. Todėl teismo prašė atsakovės prašymą spręsti teismui.
4. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. sausio 18 d. gautas trečiojo asmens valstybės įmonės Turto banko atsiliepimas į prašymą, kuriame nurodė, kad atsakovės prašyme nurodomos priežastys nesudaro pagrindo pratęsti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi nustatytą terminą atsakovės statiniui įteisinti dar mažiausiai vieniems metams, t. y. iki 2021 m. gruodžio 23 d. Pažymėjo, jog nors atsakovė prašyme teigia, kad dėl Lietuvoje paskelbto karantino teisminiai ginčai yra nagrinėjami lėčiau, o valstybės ir savivaldybių institucijos dirba tik nuotoliniu būdu, tačiau nėra pagrįstas teiginys, kad institucijų sprendimų priėmimas ir vykdymas dėl nuotolinio darbo tampa neoperatyvus ir lėtas, kadangi yra pakitusi tik institucijų darbo organizavimo forma, dirbant nuotoliniu būdu institucijų darbo grafikas nėra pakitęs ir yra taikomi tie patys įstatyminiai prašymų bei skundų nagrinėjimo terminai. Teismo prašė atsakovės prašymą atmesti.
Atsiliepimas
5. 2021 m. sausio 19 d. teisme gautas ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimas į prašymą, kuriame nurodė, kad su atsakovės prašymu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad atsakovės argumentai, jog teisminis ginčas su Nacionaline žemės tarnyba dėl sklypo atsakovei suformavimo gali užsitęsti, nevaldydamas nuomos ar nuosavybės teise žemės sklypo (toliau ir Žemės sklypas) ar jo dalies, atsakovė negali įteisinti statinio, dėl COVID-19 pandemijos Lietuvoje yra paskelbtas karantinas, kurio metu teisminiai ginčai yra nagrinėjami lėčiau, turi būti atmestini, nes atsakovė pati piktybiškai vilkina visus procesus, kurie nustatyti Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Teismo prašė atsakovės prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
6. 2021 m. vasario 2 d. teisme gauti atsakovės UAB ,,AKSEL” papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsakovei pretenzijų neturi ir dėl statinio įteisinimo atsakovei visų pirma reikėtų išspręsti žemės nuomos ar pirkimo klausimus. Nurodė, kad iš NŽT pateikto atsiliepimo matosi, jog jie nesuprato Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kad atsakovei buvo suteiktas 6 mėn. terminas įteisinti statinį, o ne jį nugriauti. Be to, NŽT atsiliepimas į atsakovės prašymą kaip tik patvirtina atsakovės motyvus, kad atsakovė priversta bylinėtis su NŽT ir tam reikia papildomo laiko. NŽT atsiliepime teigia, kad neturi pagrindo atnaujinti kitos paskirties 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų ir suformuoti UAB „AKSEL“ žemės sklypą (jo dalį) prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato. Kitaip sakant, NŽT atsisako vykdyti Klaipėdos apygardos teismo nutartį geruoju. Pažymėjo, kad VĮ Turto bankas atsiliepimas vertinamas kritiškai, kadangi jis neparemtas faktinėmis ginčo aplinkybėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutartimi prašymas tenkintas. Teismas nutarė atidėti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo iš dalies pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020 įvykdymą iki 2021 m. gruodžio 23 d. Pagrindiniai teismo argumentai:
7.1. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovė atliko aktyvius veiksmus, siekdama įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį – pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka.
7.2. Pažymėjo, kad atsakovė, siekdama įteisinti minėtą statinį iškart po nutarties įsiteisėjimo 2020 m. birželio 29 d. kreipėsi į NŽT Plungės ir Rietavo skyrių su prašymu dėl 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimo atnaujinimo. Teismo vertinimu, tai rodo, kad atsakovė po nutarties įsiteisėjimo ėmėsi skubių ir adekvačių priemonių, kuriomis įteisintų statinį, tačiau to padaryti negali dėl neteisėtų NŽT veiksmų, todėl atsakovė, siekdama apginti savo teises, yra priversta skųsti NŽT veiksmus, kurie šiuo metu pagal atsakovės atskirąjį skundą nagrinėjami Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
7.3. Teismas nenustatė, kad patenkinus atsakovės prašymą ir atidėjus teismo sprendimo vykdymą bus pažeisti bylos šalių interesai ir jie patirs nepagrįstų nuostolių. Konstatavo, jog duomenų, apie tai, kad atidėjus teismo sprendimo vykdymą bylos šalys patirs papildomų nuostolių, byloje nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą atmesti. Pagrindiniai argumentai:
8.1. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius 2012 m. rugsėjo 10 d. rašte, adresuotame VšĮ Žemaitijos kolegijai aiškiai nurodė, kad pasibaigus panaudos sutartyje numatytam terminui ar sutartį nutraukus anksčiau termino, statinys turi būti nugriautas vieno mėnesio laikotarpyje, o žemės sklypas sutvarkytas ir išlygintas.
8.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 805 „Dėl VšĮ Žemaitijos kolegijos likvidavimo“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 36VĮ-112-(14.36.2.) „Dėl 2004 m. kovo 4 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. PN68/2004-0045 pabaigos“, Valstybinės žemės panaudos 2004 m. kovo 4 d. sutartis Nr. N68/2004- 0045 pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro.
8.3. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „AKSEL“ statinį pastatė valstybinėje žemėje ir atsakovė pagal teisės aktų nuostatas neturi valstybinės žemės patikėtinio sutikimo statinio statybai valstybinėje žemėje, todėl tai yra savavališkas statinys. Kadangi atsakovė UAB „AKSEL“ pažeidė imperatyvias statybą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl savavališkos statybos pasekmės turi būti šalintinos šiuos statinius nugriaunant.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „AKSEL“ su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pagrindiniai argumentai:
9.1. Apeliantės atskirasis skundas yra santrauka iš įvairių NŽT procesinių dokumentų (ieškinio, atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą ir kt.) jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Tačiau teismas nenagrinėjo bylos iš naujo, o tik sprendė, ar yra pagrindas atidėti sprendimo įvykdymą.
9.2. Iš NŽT atsiliepimo į atsakovės prašymą ir atskirojo skundo matyti, kad apeliantė nesuprato Klaipėdos apygardos teismo nutarties, nes mano, kad atsakovė per 6 mėn. terminą turėjo nugriauti savo pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Tuo tarpu šio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties 81 p. aiškiai parašyta, kad teismas pakeičia sprendimo dalį, kuria nurodyta per 1 mėn. nugriauti atsakovės pastatą, suteikiant atsakovei terminą savavališkai statybai įteisinti. Būtent statinio įteisinimui, o ne nugriovimui apeliacinės instancijos teismas skyrė 6 mėn. terminą.
9.3. NŽT atsisako vykdyti Klaipėdos apygardos teismo nutartį geruoju. Todėl UAB „AKSEL“ buvo priversta užvesti atskirą administracinę bylą dėl neteisėtų NŽT veiksmų, apie šią bylą yra nurodyta ir atsakovės 2021 m. gruodžio 21 d. prašyme teismui.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-58-520/2021 patenkino UAB „AKSEL“ atskirąjį skundą ir administracinė byla prieš NŽT bus nagrinėjama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose. Atsižvelgiant į kategorišką NŽT poziciją ir į tai, kad bylos nagrinėjimas administraciniame teisme gali užsitęsti, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas bus skundžiamas apeliacine tvarka, teismo sprendimo atidėjimas iki 2021 m. gruodžio 23 d. yra tinkamas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašo trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti bei panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės- atsakovės UAB „AKSEL“ prašymą atmesti. Pagrindiniai argumentai:
10.1. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas visiškai sutinka ir pritaria NŽT pozicijai, išdėstytai atskirajame skunde. Pažymi, jog atsakovės UAB „AKSEL“ nurodytos priežastys nesudarė pagrindo pratęsti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi nustatyto terminą atsakovės statiniui įteisinti dar mažiausiai vieniems metams, t. y. iki 2021 m. gruodžio 23 d.
10.2. NŽT nėra ir nebuvo sudariusi sandorio dėl žemės suteikimo statiniui statyti, t. y. reikiamus įgaliojimus turintis subjektas nebuvo aiškiai išreiškęs valios suteikti konkrečias apibrėžtas teises į valstybinę žemę statiniui statyti.
10.3. VĮ Turto bankas pritaria NŽT pozicijai, jog šiuo atveju, atsakovė neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo įsiteisinti valstybinėje žemėje pastatyto viešojo maitinimo paslaugų statinio.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorinių planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirojo skundo pagrįstumą spręsti teismui. Pagrindiniai argumentai:
11.1 Akivaizdu, kad ne bet kokie turtiniai, finansiniai ar kitokie iškilę sunkumai yra pakankamas pagrindas CPK 284 straipsnyje įtvirtintam sprendimo vykdymo atidėjimo institutui taikyti, nes priešingas aiškinimas neatitiktų teismų praktikoje įvardyto šio instituto taikymo išimtinumo kriterijaus.
11.2 Šiuo atveju atsakovė niekada nebuvo ir nėra žemės sklypo, kuriame stovi ginčo pastatas, savininkė ar teisėta naudotoja. Taip pat NŽT nėra ir nebuvo sudariusi sandorio dėl žemės suteikimo statiniui statyti, t. y. reikiamus įgaliojimus turintis subjektas nebuvo aiškiai išreiškęs valios suteikti konkrečias apibrėžtas teises į valstybinę žemę statiniui statyti. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo įsiteisinti valstybinėje žemėje pastatyto statinio. Pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atidėtas teismo sprendimo vykdymas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020 iš dalies pakeistas ir atsakovė UAB ,,AKSEL” įpareigota per 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. birželio 23 d.) pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka, o, neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą 6 mėnesių terminą, įpareigota UAB „AKSEL“ per 1 (vieną) mėnesį nuo 6 mėnesių termino pabaigos dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), nugriauti joje esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties motyvuojamosios dalies 81 punkte nurodoma, kad „pakeistina sprendimo dalis, kuria nurodyta per 1 mėnesį nugriauti atsakovės pastatą, suteikiant atsakovei terminą savavališkai statybai įteisinti“.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
16. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovė statinį pastatė valstybinėje žemėje ir atsakovė pagal teisės aktų nuostatas neturi valstybinės žemės patikėtinio sutikimo statinio statybai valstybinėje žemėje, todėl tai yra savavališkas statinys. Kadangi atsakovė pažeidė imperatyvias statybą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl savavališkos statybos pasekmės turi būti šalintinos šiuos statinius nugriaunant. NŽT manymu, atsakovės prašymas apskritai negali būti nagrinėjamas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi nustatyto termino pratęsimo, nes atsakovė siekia įsiteisinti neteisėtai pastatytą statinį. Apeliantės vertinimu. atsakovė neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo įsiteisinti valstybinėje žemėje pastatyto statinio. Pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Dėl šios priežasties atsakovė neturi ir subjektinės teisės reikalauti išsinuomoti valstybei priklausančią žemės sklypo dalį.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
18. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi nurodyto straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti ar atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
19. Kasacinis teismas savo plėtojamoje praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo ar tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas, išdėstymas ar tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas atidėti, išdėstyti sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką nagrinėjamas, jau kai teismo sprendimas įsigalioja, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013; 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013,).
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismuose nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, ieškinio dalyku byloje buvo savavališkos statybos padarinių pašalinimas – pastato – kavinės - baro (toliau ir Statinys) nugriovimas ir statybvietės sutvarkymas. Teismams išnagrinėjus bylą iš esmės, buvo konstatuota, jog nagrinėjamo ginčo atveju yra galimas tik vienintelis neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdas – Statinio nugriovimas.
21. Dera pažymėti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020 atsakovei UAB ,,AKSEL“ buvo suteiktas 6 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. birželio 23 d.) terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka, t. y. atsakovei UAB ,,AKSEL“ suteiktas terminas / galimybė savavališką statybą įteisinti (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties motyvuojamųjų dalių 79, 81 punktai, rezoliucinės dalies 2 pastraipa).
22. Taigi, net ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020, kuria pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020, kuriais atsakovė UAB ,,AKSEL” įpareigota nugriauti Statinį, atsakovė nebuvo praradusi teorinės galimybės šį Statinį įteisinti: jai buvo suteiktas 6 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. birželio 23 d.) terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka.
23. Kaip žinoma, pažeidimai šalintini laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų statytojui, taip pat kitų sąlygų dėl statybos galimumo. Atkeiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau - Statybos įstatymas), 3 straipsnio 2 dalies redakcijoje, įtvirtintoje 2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992, reglamentuotos šios sąlygos: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Taigi, asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 674/2013).
24. Bylos duomenimis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiai teisinei situacijai spręsti aktualu ir tai, jog atsakovė UAB ,,AKSEL“, siekdama įteisinti statinį, pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui 2020 m. birželio 29 d. prašymą dėl 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimo atnaujinimo. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2020 m. liepos 28 d. rašte nurodė, kad tolimesni formavimo ir pertvarkymo veiksmai projekto ZSFP-39286 žemės sklypui rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. ikiteismine tvarka pateikė skundą centriniam administratoriui. NŽT atsiuntė atsakovei 2020 m. spalio 14 d. raštą, pasirašytą NŽT direktoriaus pavaduotojo. NŽT laikosi pozicijos, kad atsakovės UAB ,,AKSEL“ prašymas, kuriuo prašoma NŽT spręsti klausimą dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų atnaujinimo ir suformuoti UAB „AKSEL“ žemės sklypą (jo dalį) prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato-kavinės-baro, yra nepagrįstas. NŽT nuomone, ji neturi teisinio pagrindo atnaujinti kitos paskirties 8,2694 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų ir suformuoti UAB „AKSEL“ žemės sklypą (jo dalį) prie nelegaliai pastatyto jai nuosavybės teise priklausančio pastato-kavinės-baro.
26. Teismas akcentuoja tai, kad atsakovė UAB „AKSEL“ yra pateikusi skundą dėl NŽT 2020 m. spalio 14 d. sprendimo. Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-4395-583/2021 pagal UAB „AKSEL“ skundą. Skunde atsakovė UAB „AKSEL“, teigdama, kad NŽT nesilaikė jos pačios patvirtintų „Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių“, nes pagal šias Taisykles sprendimą turi priimti Tarnybos direktorius, o ne jo pavaduotojas (Taisyklių 3 p.), kad ginčo nagrinėjimui galėjo būti sudaryta komisija (Taisyklių 3 p.), o ne pavesta skundą nagrinėti eilinei NŽT darbuotojai. Skundu prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. spalio 14 d. sprendimą ir įpareigoti NŽT sudaryti komisiją atsakovės skundui išnagrinėti bei nagrinėti atsakovės UAB „AKSEL“ skundą iš naujo.
27. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindą spręsti, kad Statinio įteisinimo procedūros dar nėra iki galo užbaigtos. Teismas sprendžia, kad tik išnagrinėjus UAB „AKSEL“ skundą iš esmės, bus įvertinta, ar NŽT tinkamai išnagrinėjo UAB „AKSEL“ skundą ir priėmė atitinkamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė buvo aktyvi, siekė nustatytu terminu įteisinti Statinį, tačiau savavališkos statybos padarinių nepašalino dėl objektyvių aplinkybių – dėl kitokios NŽT pozicijos Statinio įteisinimo klausimu. Dėl to, siekiant užtikrinti ginčo šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, teismas pagrįstai pripažino, kad yra pagrindas atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties įvykdymą.
28. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovė negali įteisinti statinio „dėl neteisėtų NŽT veiksmų, todėl atsakovė siekdama apginti savo teises yra priversta skųsti NŽT veiksmus“. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pabrėžia, jog nors teismas konkrečiai nepaaiškino, kuo pasireiškė neteisėti NŽT veiksmai, tačiau iš teismo procesinio sprendimo turinio galima nuspręsti, kad NŽT nesutikimas atlikti žemės sklypo planavimo procedūras, sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo, nuomos sutartį, kt., teismo nepagrįstai buvo laikomas neteisėtais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu, NŽT pozicija – atsisakymas atnaujinti kitos paskirties 8,2694 ha ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras ir suformuoti UAB „AKSEL“ žemės sklypą (jo dalį) prie nelegaliai pastatyto jai nuosavybės teise priklausančio pastato-kavinės-baro, negali būti įvertinti kai neteisėti veiksmai. Tai laikytina NŽT, valstybės institucijos pozicija. Kaip minėta, jos 2020 m. spalio 14 d. sprendimas (jo priėmimas) bus vertinamas administracinėje byloje.
29. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė UAB „AKSEL“ įrodė išimtines aplinkybes, kurios pagrindžia objektyviai egzistuojantį pagrindą atidėti teismo sprendimo įvykdymą papildomam terminui. Įvertinus tai, kad administracinio teismo procesiniai sprendimai paprastai gali būti skundžiami, o pirmasis posėdis numatytas 2021 m. gegužės 4 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis), terminas atidėti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo iš dalies pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020 įvykdymą iki 2021 m. gruodžio 23 d., yra proporcingas teisiniam ginčui išspręsti.
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 284 straipsnio nuostatas bei pagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.
31. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.