Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. B., jos atstovui advokatui Algiui Staškūnui, atsakovui V. V., jo atstovei advokatei Indrei Butvilei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neimantei Nicienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui V. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. birželio 9 d. Išvadoje nurodė, jog nepilnamečių vaikų V. V. ir N. V. interesus atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove D. B.. Tikslinga nustatyti konkrečią bendravimo tvarką su vaikų tėvu.

Teismo posėdyje ieškovė D. B. papildomai paaiškino, jog nuo 2020 m. sausio mėnesio viena išlaiko dvi nepilnametes dukras, atsakovas neteikia išlaikymo. Nuo kovo mėnesio iki liepos mėnesio atsakovas su vaikais nebendravo. Bendraudamas su vaikais atsakovas negražiai kalba apie ją, vaikų mamą. Vaikams toks bendravimas su tėvu yra nemalonus. Vaikai gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, ten sudarytos geros sąlygos vaikams augti, mokytis. Patikslino, jog 2020 m. birželio mėnesį skaičiavo vaikų poreikiams reikiamas išlaidas - maistui vienam vaikui per mėnesį išleido 150 Eur, drabužiams 100 Eur, batams 50 Eur, pramogoms 50 Eur, degalams 25 Eur, už psichologo konsultacijas 25 Eur, telefonui, internetui apie 12 Eur; vaikams buvo pirkti paspirtukai – vienai dukrai už 290 Eur, kitai - už 350 Eur. Dukroms reikalingi akiniai, perkami kremai sausai odai tepti, vaikus leidžia į gimtadienius, jie eina į būrelius. Bendra suma yra apie 500 Eur vienam vaikui per mėnesį. Iš tėvo prašo priteisti 300 Eur, nes ji šiuo metu yra bedarbė, jos pajamos yra 440 Eur, kiekvienas vaikas gauna 100 Eur vaiko pinigų, tačiau neužilgo jos didžioji dukra bus pilnametė, tuomet vaiko pinigai sumažės iki 60 Eur. Išlaidų patiria ruošiantis mokslo metams, nes reikia pirkti mokslo reikmenis, 20 Eur kainavo spintelė mokyklai, 100 Eur – uniforma. Ji neturi kito nekilnojamojo turto, tik butą, kuriame gyvena, atsakovas turi veikiančią įmonę, nekilnojamojo turto. Nesutinka su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka, nes jis nori su vaikais matytis kiekvieną savaitgalį ir per atostogas, o tai jai yra nepriimtina.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Algis Staškūnas papildomai paaiškino, jog atsakovo siūlomą bendravimo tvarką netikslinga nustatyti, nes atsakovas nori visus savaitgalius praleisti su vaikas, tad ieškovei liks tik rūpesčiai dėl vaikų priežiūros darbo dienomis, ji negalės savaitgaliais leisti laiko su vaikais, susiplanuoti savaitgalio išvykų ir pan. Ieškinyje nurodytos vaikų išlaikymo išlaidos atitinka vaikų interesus, mergaitės yra augančios, jų išlaikymo poreikiai kyla. Tėvai turi užtikrinti normalias sąlygas vaikų augimui, vaikas turi jaustis pilnavertis tarp savo bendraamžių, turi turėti galimybę lankyti būrelius, lavintis. Atsakovas yra darbingas, tad turi galimybę ir privalo teikti išlaikymą vaikams.

Teismo posėdyje atsakovas V. V. paaiškino, jog vaikus myli, jam patinka leisti laiką su vaikais, jais rūpintis. Su vaikais mažiau matėsi dėl paskelbto karantino. Jis pritaria vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, tačiau prašomas priteisti išlaikymas yra per didelis ir nesąžiningas, sutinka teikti išlaikymą po 125 Eur per mėnesį vienam vaikui. Jis turi sveikatos problemų, per dieną gali dirbti 6 valandas, reikia daryti pertraukas. Karantino situacija šalyje labai pakenkė jo verslui, jam sunku užsidirbti, jo verslas yra sezoninis. Jis kas metus moka draudimo įmokas vaikų draudimui nuo nelaimingų atsitikimų. Su ieškovės siūloma bendravimo tvarka sutinka.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Indrė Butvilė papildomai paaiškino, jog tikslinga nustatyti maksimalią vaikų bendravimo tvarką su tėvu, suteikiant galimybę vaikų tėvui kiekvieną savaitgalį susitikti su vaikais. Mokyklos poreikiams vienai mergaitei užtenka per metus 350 Eur sumos; rūbams ir avalynei per metus užtenka 500 Eur, pramogoms – 20 Eur per mėnesį, iš viso vaiko poreikiams reikalinga 350 Eur suma per mėnesį. Vaikai gauna iš valstybės vaiko pinigus. Atsakovo turima įmonė 2019 m. uždirbo 129 Eur pelno, kurį galima išsiimti dividentais, tad nėra galimybių didinti darbo užmokestį. Susirasti papildomą darbą atsakovui yra sudėtinga, nes jis turi sveikatos problemų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas V. V. yra nepilnamečių vaikų V. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. Tarp ieškovės ir atsakovo kilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog V. V. ir N. V. šiuo metu gyvena su ieškove jai asmeninės nuosavybės teisė priklausančiame trijų kambarių bute. Iš 2020 m. birželio 9 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyt, jog bute yra visi patogumai, švaru, tvarkinga, butas trijų kambarių. Iš vaiko nuomonės išklausymo aktų matyti, jog dukros nurodė, jog mama jomis rūpinasi, padeda ruošti pamokas, jos nori ir toliau gyventi su mama. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog ieškovė tinkamai rūpinasi dukromis. Esant duomenų, jog nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, kuri užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, V. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaikų interesams (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje nurodė, jog abiejų nepilnamečių dukrų Vytautės ir Neringos poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro ne mažiau 1015 Eur per mėnesį: vaikų maitinimui - 240 Eur, mokslo reikmenims (paruošimas mokyklai) vidutiniškai 110 Eur per mėnesį, aprangai ir avalynei po 140 Eur, maitinimui mokykloje - 50 Eur, kišenpinigiai, laisvalaikis, pramogos - 100 Eur, gydymo išlaidos, vaistai, vitaminai - 80 Eur, telefonų kortelių papildymas - 10 Eur, internetas ir televizija - 10 Eur, išlaidų dalis buto išlaikymui ir komunaliniams patarnavimams - 80 Eur, higienos reikmenys - 50 Eur, degalai automobiliui vaikų vežiojimui į mokyklą, būrelius, muzikos mokyklą - 60 Eur, ekskursijos, išvykos - 30 Eur; Vytautės lankomos pamokos muzikos mokykloje - 20 Eur per mėnesį, karate sporto treniruotės - 30 Eur; Neringos užsiėmimų būrelis - 5 Eur kas mėnesį. Bendra išlaidų suma vienam vaikui išlaikyti ir tenkinti minimalius materialinius poreikius per mėnesį sudaro apie 507 Eur.

Atsakovas nurodė, jog vieno vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį užtenka 350 Eur sumos, tad abiejų dukrų poreikiams – 700 Eur. Nurodė, jog ieškovės nurodytos išlaidos mažintinos šiose srityse – higienos išlaidos mažintinos nuo 50 Eur iki 10 Eur (abiems dukroms per mėnesį), degalų išlaidos – nuo 60 Eur iki 20 Eur, pramogoms – nuo 100 Eur iki 40 Eur, mokslams – nuo 110 Eur iki 60 Eur, aprangai ir batams - nuo 140 Eur iki 82 Eur, komunalinių mokesčių dalis – nuo 80 Eur iki 40 Eur. Taip pat nurodė, jog vaistams nėra išleidžiama 80 Eur, nes mergaitės sveikos, neturi specialių poreikių.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Spręsdamas šalių ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, teismas prioritetą teikia vaikų teisėms ir interesams, analizuoja vaikų poreikius, kuriuos lemia jų gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius.

Vertinant ieškovės ir atsakovo pateiktus nepilnamečių vaikų V. V. ir N. V. poreikių paskaičiavimus, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė ieškinyje vaiko poreikius paskaičiavo išlaidas nurodydama abiems vaikams. Byloje nustatyta, jog dukros yra panašaus amžiaus, turinčius panašius poreikius, panašios sveikatos būklės, todėl vertinant atskirai kiekvieno vaiko poreikius, ieškovės nurodytos sumos turi būti dalijamos iš dviejų. Išklausius ieškovės, atsakovo paaiškinimus apie nepilnamečių vaikų poreikius, įpročius, laisvalaikį, sveikatos būklę, teismas sprendžia, jog ieškovės pateikta vaikų poreikių lentelė iš esmės yra pagrįsta, tačiau atsižvelgtina ir į atsakovo pastabas dėl kai kurių poreikių paskaičiavimo išlaidų sričių, tad šiek tiek mažintinos išlaidos pramogoms, mokslo išlaidoms, vaistams.

Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, į jų sveikatos būklę, į užimtumą mokykloje, darytina išvada, jog vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir kt. Įvertinus ieškovės ir atsakovo pateiktus vaiko poreikių skaičiavimus, atsižvelgus į tai, jog ieškovė nepateikė pakankamai išlaidas pagrindžiančių dokumentų, teismas sprendžia, nepilnamečių vaikų V. V. ir N. V. poreikiams patenkinti kas mėnesį yra pakankama 450 Eur suma kiekvienam vaikui, kuri yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ši nustatyta suma atitinka ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, jog orientaciniu kriterijumi priteistino išlaikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįstama, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2020 m. sausio 1 d. yra patvirtinusi 607 Eur minimaliąją mėnesinę algą (atskaičius mokesčius – apie 440 Eur).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020 buvo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, jog pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Kadangi ieškovė nurodė, jog šiuo metu gauna 100 Eur išmoką kiekvienam vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, laikytina, jog iš 450 Eur vaikui būtinos sumos per mėnesį Valstybė skiria 100 Eur, tad likusi 350 Eur išlaikymo suma paskirstytina ieškovei ir atsakovui.

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė šiuo metu nedirba, gauna 440 Eur nedarbingumo išmoką, 300 Eur vaiko pinigų už tris auginamus vaikus, 100 Eur išlaikymą vyriausiajai dukrai, nuosavybės teise valdo butą, kuriame gyvena su vaikais, duomenų apie kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra. Ieškovas yra dirbantis, jo vidutinis darbo užmokestis yra minimalus, jam priklauso 100 procentų UAB „Velovita“ akcijų, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso ne vienas nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas, butas, žemės sklypai. Atkreiptinas dėmesys, jog 2020 metais atsakovas įsigijo net du žemės sklypus - 2020 m. sausio 16 d. įsigijo dalį žemės sklypo, kurio vertė yra 6780 Eur, 2020 m. vasario 28 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo dalį žemės sklypo, kurio vertė yra 4080 Eur, nors tuo metu jau neteikė išlaikymo vaikams.

Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, atsižvelgus į tai, jog ieškovei tenka kasdienė vaikų priežiūra, didžiausioji vaikų rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo, nustatant, jog ieškovas turi padengti 60 procentų vaikų išlaikymui būtinų lėšų, o ieškovė – 40 procentų. Nors atsakovo darbo užmokestis yra minimalus, šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, jog atsakovas yra sveikas, dėl jo turimų sveikatos problemų darbingumas nėra apribotas, tad gali užsiimti veikla, iš kurios gautų pakankamai pajamų, be to gali parduoti dalį turimo nekilnojamojo turto ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą pareigos išlaikyti vaiką vykdymą, nes teismų praktikoje išaiškinta, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis kasmet moka draudimo įmokas už dukrų nelaimingų atsitikimų draudimą, nėra pagrindo mažinti išlaikymo, nes vieną kartą per metus mokamos 48,14 Eur ir 55,24 Eur draudimo įmokos nelaikytinos reikšmingomis sumomis, lyginant su metine vaiko poreikiams reikalinga suma.

Vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo V. V. jo nepilnamečių dukrų V. V. ir N. V. išlaikymui priteistinas po 210 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis); išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė D. B..

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, jog atsakovas nebeteikė vaikams išlaikymo nuo 2020 m. sausio mėnesio, todėl laikytina, jog atsakovas turi pareigą mokėti išlaikymo įsiskolinimą už 2020 m. sausio, vasario, kovo mėnesius – po 210 Eur kiekvienam vaikui už kiekvieną mėnesį, iš viso 1260 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Nors atsakovas nurodė, jog 2019 m. gruodžio mėnesį davė ieškovei 400 Eur sumą vaikų išlaikymui, tačiau ši aplinkybė laikytina neįrodyta, nes atsakovas nepateikė įrodymų apie šios sumos sumokėjimą, o ieškovė nepatvirtino gavusi pinigus, ieškinio šioje dalyje nesumažino.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Pagal CK 3.155 straipsnį abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti.

Ieškovė ir atsakovas pateikė savo siūlomas nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarkas: 2020 m. birželio 17 d. atsakovas pateikė teismui savo siūlomą poziciją dėl bendravimo tvarkos; atsižvelgdama į atsakovo pasiūlymą dėl bendravimo tvarkos, 2020 m. liepos 20 d. ieškovė pateikė savo siūlomą bendravimo tvarką. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Įvertinus ieškovės 2020 m. liepos 20 d. teismui pateiktą bendravimo tvarką, teismas sprendžia, jog pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką vaikams bus užtikrinta galimybė bendrauti su tėvu, negyvenančiu su vaikais, todėl, atsakovui neprieštaraujant, nustatytina ieškovės siūloma bendravimo tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas), todėl tokiu atveju žyminis mokestis yra priteisiamas iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio pateikimą mokėtina žyminio mokesčio suma buvo 122 Eur, tai yra (300 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.) + (1800 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl ieškinį patenkinus 70 procentų, 85,40 Eur žyminio mokesčio suma išieškotina iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog sumokėjo advokatui už teisines paslaugas 800 Eur – 600 Eur už paruošiamuosius dokumentus, 200 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose.

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1176,80 Eur išlaidų – 423,50 Eur už atsiliepimo surašymą, 245,10 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje, 245,10 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdyje bei 254,10 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas pagrindė bylinėjimosi išlaidas rašytiniais įrodymais, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinį patenkinus 70 procentų, ieškovei iš atsakovo priteistina 560 Eur bylinėjimosi išlaidų (800 Eur x 70 proc.), o atsakovui iš ieškovės – 353,04 Eur bylinėjimosi išlaidų (1176,80 Eur x 30 proc.). Tarpusavyje įskaičius mokėtinas sumas, ieškovei iš atsakovo priteisina 206,96 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų – V. V., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams – V. V., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) kiekvienai iš jų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. balandžio 8 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų – V. V., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1260 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų), tai yra po 630 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.

Nepilnamečių vaikų V. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. B..

Nustatyti atsakovo V. V. teisę ir pareigą bendrauti su nepilnametėmis dukromis V. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini)

1. Atsakovas bendrauja su dukterimis kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 17 val., pasiimdamas dukteris iš jų gyvenamosios vietos pas ieškovę ir po bendravimo grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą pas ieškovę.

2. Dukterys leidžia pusę savo mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario (Velykų) atostogų pas atsakovą, atsakovui jas pasiimant iš jų gyvenamosios vietos pas ieškovę nuo paskutinės mokslų dienos, prieš prasidedant atostogoms, 16 val. ir grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą pas ieškovę priklausomai kokios atostogos, jei jos tęsiasi savaitę, tai dukras pristatant po 3,5 (trijų su puse) dienų.

3. Lyginiais metais Kūčias ir Kalėdas dukterys švenčia su atsakovu, nelyginiais metais - su ieškove. Pusę atostogų praleidžia su atsakovu ir pusę - su ieškove, arba pusę atostogų praleidžia su ieškove, o kitą pusę su atsakovu, priklausomai nuo to, su kuo švenčia šventes.

4. Lyginiais metais Naujuosius metus dukterys švenčia su ieškove, nelyginiais metais - su atsakovu.

5. Lyginiais metais Velykas vaikai švenčia su ieškove, nelyginiais - su atsakovu.

6. Svarbias šeimos šventes, kaip senelių, tetų, pusbrolių ir pusseserių gimtadienius, krikštynas ar kitas šventes vaikai švenčia su tuo iš tėvų, pas ką vyksta svarbi šventė. Jei tėvai sutars, bendravimo savaitgalius bus galima susikeisti.

7. Atsakovas turi teisę, iš anksto įspėjęs ieškovę, išsivežti dukteris jų mokyklinių atostogų metu atostogauti į užsienį. Ieškovė taip pat turi teisę išsivežti dukteris atostogų metu į užsienį, todėl, jei kažkuris norės tai padaryti, turėtų tai aptarti kuo anksčiau, kad dėl to nekiltų ginčų.

8. Kiekvienais metais dukterys švenčia Tėvo dieną ir atsakovo gimtadienį su atsakovu.

9. Kiekvienais metais dukterys švenčia Motinos dieną ir ieškovės gimtadienį bei jų sesers K. B. gimtadienį su ieškove.

10. Kitas iš tėvų turi teisę atvykti ir pasveikinti dukteris jų gimtadienio dieną pas tą iš tėvų, su kuriuo dukterys tą dieną pagal aukščiau nustatytą tvarką leidžia laiką.

11. Atsakovas turi teisę atvykti į dukterų ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigas kitu, nei aukščiau nurodyta, laiku, domėtis visais su dukterimis susijusiais klausimais, taip pat susitikti ten su dukterimis ir leisti su jomis laiką, jei tai nekliudo dukterų ugdymo ar sveikatos priežiūros procesui.

12. Ieškovė privalo prieš dieną iki atsakovo bendravimo su dukterimis pagal nustatytą tvarką pradžios informuoti atsakovą SMS žinute arba telefonu, jei atsiranda aplinkybių, dėl kurių dukterys ar kuri nors iš jų negalėtų praleisti joms ar jai skirto laiko su atsakovu.

13. Atsakovas turi teisę nevaržomai bendrauti su dukterimis telefonu ar kitomis ieškovės gyvenamojoje vietoje esančiomis ryšio priemonėmis (Skype ir t. t.).

14. Visais su dukterų ugdymu susijusiais klausimais (dėl mokyklos, būrelių ir t.t. lankymo) tėvai priima sprendimus bendru sutarimu.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybei 85,40 (aštuoniasdešimt penkis eurus 40 ct) žyminio mokesčio, nurodant jį sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 206,96 Eur (du šimtus šešis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.