Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeim. padėtis - nevedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), individuali veikla (duomenys neskelbtini), teistumas: teistas paskutinį kartą 2023-03-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmų pagal 138 str. 2 d. 8 p. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, vad. LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 1 m.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. J. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, jog tyrėja pasakė, kad pradėta byla dėl vairavimo išgėrus. Galvojo, kad čia kažkas juokauja. Tyrėjai nurodė dieną, kada turėjo jis atvykti. Nuvykęs jis tyrėjams pasakė, jog tuo metu, kai nutiko įvykis, jis buvo (duomenys neskelbtini). Tą dieną, kai nutiko, įvykis automobilis stovėjo aikštelėje. Jis po savaitės vyko duoti parodymų. Ta mašina pusiau darbinė. Ji neužsirakina, raktai buvo palikti pačioje mašinoje. Mašinoje būna padėta ir jo asmeninių daiktų. Registratorius neužfiksavo vairavimo fakto. Tyrėjai jam parodė tik vaizdo įrašą prie mašinos. Buvo iškviesta ir jo motina, buvo kartu su ja pas tyrėjus. Kol apklausinėjo motiną, jis laukė eilėje. Tą dieną turėjo įvykti akistata, tačiau belaukiant, pareigūnas kitam asmeniui parodė jį ir pasakė, kad tai jis tas žmogus, kuris neblaivus vairavo. Akistatoje žmonės buvo į jį nepanašūs. Automobilis priklauso motinai. 2025 m. vasario 4 d. minimas automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini). Tą dieną jis stovėjo nemokamoje automobilių aikštelėje. Ten gal koks vaikų darželis ar mokykla. Automobilio rakteliai buvo mašinoje. Nemažai žmonių žinojo, kad ta mašina būna neužrakinta. (Duomenys neskelbtini) jis buvo sakęs šią informaciją, jie žinojo, kad ta mašina neužrakinta. Tuo metu jis pats buvo (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą grįžo įvykio dienos ryte. Pareigūnų skambučio sulaukė tik po kelių dienų. Vasario 4 d. grįžo per pietus. Į (duomenys neskelbtini) važiavo su (duomenys neskelbtini). Jis turėjo pervežti automobilį į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) žinojo, kad jis bus išvykęs. Kiti žmonės žinojo, kad raktą palieka mašinoje. Nežino, kas tuo metu vairavo mašiną. Liudytojai jam nėra žinomi. Dėl vaizdo įrašų prašymo neturi, nes čia matosi iš visokių epizodų padarytas kažkoks. Buvo akistata, jis buvo priimamajame, kol motina davė parodymus, laukė eilės. Vėliau lauke iškart prie durų jis rūkė, atėjo turbūt tyrėjas, nes be uniformos, prie kitų pareigūnų kalbėjo. Ir priėjo prie jo, pradėjo sakyti, kad jį atpažins pareigūnai. Ėjo pareigūnas ir pareigūnė, vienas iš tų, kas darė akistatą, ir jis iš karto parodė pirštu, jog tai jis. Jis pasakė tyrėjai, kad reaguotų, bet nereagavo.

2025-02-11 ir 2025-02-20 apklaustas įtariamuoju J. J. atsisakė duoti parodymus (1 tomas 96-97 ir 101-102 lapai).

Teisiamajame posėdyje liudytoja T. J. atsisakė duoti parodymus.

2025-03-14 apklausta liudytoja T. J. parodė, kad jis dėl to įvykio nieko nežino, mašina ji seniai atidavė sūnui ir nieko nežino kur stovėjo ir kur buvo mašina ir nori pasinaudoti savo teise ir parodymus neduoti. (1 tomas 78-80 lapai).

Teisiamajame posėdyje liudytojas N. T. parodė, jog su kaltinamuoju nesieja jokie ryšiai. 2025 m. vasario 4 d. jis buvo su draugu P. P., tą vakarą buvo apsvaigę nuo alkoholio, vaikščiojo po miesto centrą ir eidami lygtais sutiko šį žmogų (J. J.), kuris vairavo automobilį. Užsimezgė pokalbis, paprašė cigaretės, pavaišino. Vietoj stovėdami kažką kalbėjo, tiksliai nepamena ar jis, ar jo draugas P. pasakė apie tai, jog jiems reiktų važiuoti namo, kviest taksi, ir tas nepažįstamas žmogus, kurį sutiko, klausė jų į kurią pusę jiems reikia važiuoti. Jie atsakė, jog jiems reikia vykti iki (duomenys neskelbtini). Tas žmogus pasisiūlė juos pavežti. Jie sutiko. Vėliau kelyje juos sustabdė policijos pareigūnai. Jie tikrino vairuotojo blaivumą. Jų paprašė išlipti iš automobilio. Paprašė pateikti dokumentus. Jie dar stovėjo kokį pusvalandį laiko. Po to jie paklausė, ar gali eiti namo, jiems atsakė, jog gali. Jie su P. P. išėjo. Važiuojant, greitis buvo viršijamas. Kiek matė, vairuotojas pūtė į alkotesterį. Kiek girdėjo, buvo nustatytas 1,7 promilių neblaivumas vairuotojui. Kai susipažino su vairuotoju, nesakė jam savo vardo. Kai važiavo, jis sėdėjo automobilio gale, jo draugas sėdėjo priekyje.

2025-02-21 apklaustas liudytoju N. T. parodė, kad 2025-02-04 jis susitiko su savo draugu P. P., jie buvo (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivūs. Kiek atsimena, eidami (duomenys neskelbtini) gatve, prie (duomenys neskelbtini) turgavietės, pamatė prie kelio stovintį priparkuotą automobilį "VW Passat" ir šalia jo stovintį rūkantį vyrą. Pas juos pasibaigė cigaretės, todėl jie priėjo prie to asmens paprašyti cigarečių. Jis juos pavaišino. Jis tą vyrą matė pirmą kartą, anksčiau jo nepažinojo. Kai jie su P. ir tuo vyru rūkė, P. pasakė jam kviesti taksi važiuoti namo. Tai išgirdo minėtas vyras ir paklausė, kur jiems reikia važiuoti, jie pasakė, kad link (duomenys neskelbtini), ir jis pasiūlė juos pavežti. Tas vyras iš pažiūros neatrodė neblaivus, alkoholio kvapo jis nuo jo nepajuto. Jie sutiko, kad jis pavežtų, įsėdo į jo mašiną, jis sėdo už vairo ir jie nuvažiavo. Apie ką jie kalbėjo važiuojant jis, neatsimena. Važiuodamas tas vyras viršijo greitį. Juos dideliu greičiu pasukus į kažkokią gatvę, važiuojant tiesiai, pamatė iš paskos važiuojantis policijos automobilis su švyturėliais, ar buvo garso signalas, neatsimena. Tada vairuotojas sustojo, prie jo priėjo policijos pareigūnai. Atsimena, kad juos sustabdė vienas ekipažas, po kelių minučių privažiavo kitas ekipažas. Pareigūnai paprašė jo dokumentų, kuriuos jis jiems pateikė. To vyro pokalbio su pareigūnu jis gerai negirdėjo, nes tada prie jo priėjo kitas pareigūnas ir paprašė jo dokumentų, jis jų tada su savimi neturėjo, tai pasakė savo asmens kodą, pareigūnas surašė jo duomenis. Po to matė, kad pareigūnai tikrino vairuotojo blaivumą, jis papūtė į alkoholio matuoklį, ir jam buvo nustatytas girtumas, kiek pamena, antrą kartą tas vyras pūsti atsisakė. Po to tas vyras tiesiog kažkur išėjo, palikęs automobilį, jie liko stovėti su pareigūnais, paklausė, ar gali eiti, jie pasakė, kad gali. ( 1 tomas 73-75 lapai ).

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. S. parodė, jog jis eismo įvykio gerai neprisimena. Prisimena, jog tąkart patruliavo maršrutu (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, jog nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės įvažiavo Volkswagen Passat ir susimėtė ant kelio, tada pamatęs juos, vairuotojas pradėjo didinti greitį, jį pasivijo ties (duomenys neskelbtini) g., ir šitas pilietis (J. J.) buvo už vairo. Sustabdžius, prašė asmens dokumento. Šiuo momentu, tiksliai nepasakys, kokį dokumentą pateikė, dabar tiksliai nepaskys, ar prisistatė. Teko tikrinti neblaivumą, pamena, kad buvo nustatytas, bet koks, tiksliai nepasakys. Ne vienas važiavo. Tiek laiko praėjo, tikrai nepamena, kokį asmens dokumentą pateikė, ar asmens dokumentą, ar vairuotojo pažymėjimą, neprisimena. Asmens tapatybę tikrino pagal nuotrauką ant vairuotojo pažymėjimo ar asmens dokumento, nepamena, ką pateikė. Visų detalių neprisimena. Kolega tikrino per POLI bazę pagal pateiktą dokumentą. Pagal išvaizdą, nuotrauką, pagal asmens veidą buvo tas pats asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu jis dalyvavo atpažįstant asmenį. Jis tuo metu 100% nebuvo garantuotas, kad ten tas pats asmuo, bet vėliau, kai asmuo pradėjo ginčytis su ikiteisminio tyrimo pareigūne, tai atpažinau iš kalbėsenos, kaip su jais bendravo, iš išvaizdos, veido bendrų bruožų - tai tikrai tas pats. Jam niekas iš tyrėjų neparodė asmens, kad jis atpažintų, nesufleravo. Pamena, jog tikrino vieną kartą neblaivumą, antrą kartą asmuo atsisakė tikrintis. Kiti kolegos bendravo su tuo asmeniu, jis buvo automobilyje ir rašė tarnybinį pranešimą. Po to įvykį perdavė kitam policijos ekipažui. Jie išvažiavo. Pagarsinus liudytojo R. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (tomas I b. l. 45-46), parodė, jog jo teisingi parodymai.

2025-02-18 apklaustas liudytoju R. S. parodė, kad 2025-02-04 apie 02:05 val. patruliuojant nustatytu maršrutu, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pastebėjo automobilį VW PASSAT, kuris dideliu greičiu išsukinėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobilis sukdamas susimėtė ir didindamas greitį nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobilis buvo pasivytas, įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, automobilis VW sustojo pirmoje eismo juostoje artų dešiniojo kelkraščio, (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio, kairės pusės vairuotojo lango, jį atidarė asmuo, kuris sėdėjo už automobilio vairo ir jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, asmens buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą, asmuo pateikė vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę, vizualiai sutikrinus asmens nuotrauką pateiktuose dokumentuose su sustabdytu asmeniu, buvo nustatyta, kad tai tas pats asmuo. Asmens buvo paklausta, ar jis nevartojo alkoholio, asmuo atsakė, kad ne, todėl buvo nuspręsta patikrinti asmens neblaivumą, patikrinus asmens neblaivumą pirmu pūtimu buvo nustatytas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas, po 15 minučių priėjus prie asmens ir paprašius asmens antrą kartą pasitikrinti neblaivumą, jis kategoriškai atsisakė tai daryti. Automobilyje, kartu važiavo du keleiviai. Automobilio vairuotojas paaiškino, kad kartu su draugais vartojo alkoholį ir norėjo juos parvežti namo. (1 tomas 45-46 lapai).

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. S. parodė, jog su J. J. nesieja jokie ryšiai. Įvykį atsimena. Tuo metu dirbo, su savo kolege važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) gatvės, pamatė ekipažą, taip pat iš jų skyriaus pareigūnai stovėjo, stovėjo M. L., sustojo, pamatė, kad sustabdė automobilį, prie automobilio stovėjo M., stovėjo J. J. M. pranešė, kad sustabdė automobilį, nes asmuo įpūtė promilių, ir M. baiginėjant darbą, pasiūlė jam, M. S., perimti įvykį. Jis, M. S., sėdėjo mašinoje, J. J. buvo atėjęs prie mašinos, jį atpažino, nes buvo vaikystėje pažįstami. Pasisveikino. Po to jis, M. S., išlipo, pakalbėjo, klausė, kas nutiko. J. J. pasakojo, kad išvažiavo iš namų draugų paimti ar kažką tokio. Pasakojo, jog buvo išgėręs. Pagarsinus liudytojo M. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (tomas I b. l. 68-71), parodė, jog jo parodymai teisingi. Jam J. J. buvo nurodęs, jog gėrė degtinę. Jis pats matė, kaip J. J. gėrė. Nereagavo į kolegės perspėjimą.

2025-03-10 apklaustas liudytoju M. S. parodė, kad 2025-02-04 važiuojant (duomenys neskelbtini) g. pamatė tarnybinį automobilį su švyturėliais, sustojo paklausti ar reikia pagalbos. Bendraujant su ekipažu iš automobilio Volkswagen vairuotojo pusės išlipo asmuo ir priėjo prie tarnybinio automobilio, kurį jis atpažino, kadangi vaikystėje augo viename kaime (duomenys neskelbtini), tai buvo J. J., asmuo tai pat jį atpažino pasakydamas " o P. M.". Išlipęs iš automobilio paklausė J. J. ką jau prisidirbai, jisai atsakę biški buvo išgėręs, vežė draugus namo, jiems būnant įvykio vietoje J. J. pūsti antrą kartą atsisakė, pats asmeniškai jam paaiškino pasekmes, tačiau jis tik atsake jam " pochui" vis vien geriau jau nebus, ir pastoviai kartojo ar bus sulaikytas. Sėdint automobilyje pildant procesinius dokumentus J. J. stovėjo prie savo automobilio Volkswagen su savo draugais ir vartojo alkoholinius gėrimus, į reikalavimą nevartoti alkoholinių gėrimų nereagavo, po kurio laiko J. J. atsiklaupė prie savo automobilio ir nepastebėtas pasišalino iš įvykio vietos galimai link (duomenys neskelbtini) g. Palikęs visus savo asmeninius dokumentus jų tarnybiniame automobilyje. Užpildžius visus procesinius dokumentus automobilis buvo pristatytas į saugomą aikštele (duomenys neskelbtini). Jam stovint lauke prie tarnybinio automobilio ne vieną kartą prie jo buvo priėjęs J. J. su juo bendraujant, jam asmeniškai prisipažino, kad vairavo automobilį. (1 tomas 68-71 lapai).

Teisiamajame posėdyje liudytojas P. P. parodė, jog su kaltinamuoju nesieja jokie ryšiai. Tąkart jie buvo po darbo baliaus, gal trečią dieną gėrė jis alkoholį, buvo girtas, nelabai visko ir prisimena. Pamena, kaip su N. T. buvo centre, nuėjo gerti alkoholio. N. T. pasakojo, kad vaikščiojo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) g. jie, jis pats nelabai pamena, kažkas tokio, eidami kažkur, norėjo namo važiuoti. Sakė, kad nepažįstamas žmogus buvo, kad juos abu pavežė bet ne iki galo. Jis prisimena, jog buvo policija. Jis pats buvo labai girtas. Jis pats, kai vežė, sėdėjo priekyje automobilio, keleivio vietoje. Jo draugas N. T. sėdėjo gale. Po to jie išsikvietė pavėžėją ir parvyko namo. Mano, jog juos pavežė kažkoks žmogus, bet ne šitas, kuris sėdi salėje. Pirmą kartą ji mato. N. T. sakė, kad kažkoks vyrukas pavežė. Jie kalbėjosi su juo, prašė cigaretės. Jis neprisimena, buvo girtas, vos ant kojų pastovėjo. Viską, ką paaiškino, jam pasakė N. T. Jis pats neprisimena.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. S. parodė, jog su kaltinamuoju nesieja jokie ryšiai. Dirba ji Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniąja tyrėja. Į klausimą, jog nereagavo į kaltinamojo prašymą atsakė, jog visus gautus prašymus sukėlė į informacinę tyrimo sistemą ir pridėjo prie bylos. Jokiam pareigūnui pirštu nerodė, kad atpažintų kaltinamąjį. Turėjo atvykti du pareigūnai, tą dieną jie dirbo skirtinguose ekipažuose, jie buvo perspėti iš anksto, nes šaukimas buvo jų viršininkui išsiųstas, kad tą dieną atvyktų. Kiek pamena, pareigūnai turėjo surasti statistus vadinamus manekenus, kad išeiti į lauką ieškoti statistų. Jos kabinetas yra viduje, yra priimamasis-koridoriukas, per kurį praeinama ir praeinama į komisariato vidų. Pareigūnai stipriai vėlavo. Jie išėjo ir ieškojo statistu. Ji visą laiką buvo kabinete. Aišku, išeidami jie galėjo matyti kaltinamąjį. Po to jie laukė pirmo pareigūno. Paskambino jis, turėjo užbaigti procesinį veiksmą. Tuomet ji pasikvietė kaltinamojo motiną. Taupė laiką. Po to kalbant su mama, atėjo pirmas pareigūnas, buvo pirmas atpažinimas, pavardė S., pagal laiką turi matytis kuris pirmas, kuris antras. Mama dar pasakė, kad ji skuba į polikliniką, tada ji mamą nuvedė į koridoriuką, liko kabinete pareigūnas, kuris atėjo atpažinimui, ir jis visą laiką sėdėjo kabinete. Po to pareigūnai atvedė statistus ir pakvietė J. J., susodino visus. Ji iš savo kabineto atvedė pirmą pareigūną atlikti atpažinimo. Per atpažinimo veiksmą niekas tikrai nerodė pirštais. Antras pareigūnas vėlavo dar labiau, pasiliko vėl tie trys statistai su J. J. tame pačiame kabinete. Laukė jie pareigūno. Jis atėjo. Atliko atpažinimo veiksmą. Pirmas liudytojas apklaustas byloje, antro liudytojo, kiek pamena, jis sirgo ar negalėjo atvykti, todėl nespėjo apklausti, o po to pati tris savaites sirgo, todėl byla buvo perduota kitai tyrėjai, nespėjo ji visko atlikti. Ji negalėjo atmesti J. J. prašymo, iškart sutarė, kad išdėstytų savo prašymus, pastabas, ir šis prašymas buvo įdėtas į IBPS, ji atmesti niekaip negalėjo. Su šiuo prašymu turėjo susipažinti prokurorė, o po to jau tenkinti arba netenkinti.Jie išėmė telefono išklotinę, išanalizuota, nebuvo tų skambučių, tai galimai jo nebuvo Lietuvoj, bet irgi neaišku, tiesiog nebuvo skambučių.

2025-02-18 asmens parodymo atpažinti metu, liudytojas R. S. atpažino J. J. kaip asmenį, kuris 2025 m. vasario 04 d., 02.05 val. (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį, būdamas neblaivus. (1 tomas 50-55 lapai).

2025-02-18 apklaustas liudytoju M. L. davė analogiškus, kaip ir liudytojas R. S. parodymus. (1 tomas 57-59 lapai).

2025-02-18 asmens parodymo atpažinti metu, liudytojas M. L. atpažino J. J. kaip asmenį, kuris 2025 m. vasario 04 d., 02.05 val. (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį, būdamas neblaivus. (1 tomas 61-65 lapai).

Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdyboje 2025-02-04 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad 2025 m. vasario 04 d., 02.05 val. (duomenys neskelbtini) g. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pil. J. J. gim. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Volkswagen", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 1.75 promilių girtumas, antruoju pūtimu tikrintis girtumą asmuo atsisakė. (1 tomas 1-8 lapai).

2025-02-04 apžiūros metu buvo apžiūrėtas automobilis „Wolksvagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas 17-26 lapai).

2025-02-05 apžiūros metu buvo apžiūrėti policijos pareigūno kūno kameros įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad naudojant „Windows Media Player“ leistuvą apžiūrima vienas vaizdo įrašas ,,PSS-20250204-020644UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė 10 minučių 2 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fikVVsuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos (toliau - Pareigūnas 1). Vaizdas pradedamas fiksuoti tarnybiniame automobilyje. Šalia tarnybinio automobilio, prie pareigūnų, priėjęs vyras (ikiteisminiame tyrime nustatytas kaip J. J.) – tamsiais, trumpais plaukais, vilkintis juodą striukę, šviesiai pilkas kelnes, avintis juodus batus. Pareigūnas 1 sako, kad J. J. buvo nustatytas 1.75 girtumas. J. J. pareigūnams sako, kad suvartojo 0,7 l alkoholio kartu su dviem asmenimis, vėliau vartojo alų. J. J. aiškina, kad norėjo nuvežti neblaivius draugus namo. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20250204-021832UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė 9 minutės 45 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno 1 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti kelkraštyje, šalia važiuojamosios kelio dalies. Pareigūnas 1 prieina prie galinių, atidarytų minėto automobilio durelių. Vaizdo įraše nėra matoma, tačiau girdima, kad pareigūnas 1 bendrauja su vyru. Pareigūnas 1 pildo vyro asmens duomenis. Pareigūnas prieina prie vairuotojo durelių. Iš vairuotojo vietos išlipa J. J. Pastarasis atsisako tikrintis blaivumą antrą kartą. Girdima, kad šalia pareigūnų stovi kiti asmenys. Vienas iš asmenų vartoja necenzūrinius žodžius bei pasiunčia pareigūną ,,nachui“. Pareigūnai pildo procesinius dokumentus. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20250204-020603UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė 40 sekundžių. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno 1 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti tarnybiniame automobilyje. Nėra matoma, tačiau girdima, kad vyras atsisako tikrintis blaivumą antrą kartą. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. (1 tomas 30-32 lapai).

2025-02-17 apžiūros metu buvo apžiūrėti policijos pareigūno kūno kameros įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad naudojant „Windows Media Player“ leistuvą apžiūrima vienas vaizdo įrašas ,,PSS-20250204-021925UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė 8 minutės 9 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos (toliau - Pareigūnas 1). Vaizdas pradedamas fiksuoti kelkraštyje. Pareigūnas 2 prašo pateikti pažymėjimą. Vaizdo įraše matomas tamsiai mėlynos spalvos ,,Volkswagen Passat“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini)). Iš vairuotojo vietos išlipa vyras, J. J. – tamsiai rudais, trumpais, retais plaukais, vilkintis juodą palaidinę, juodą striukę su gobtuvu, kurios krūtinės srityje, kairėje pusėje matomas baltas ,,HH“ logotipas, tamsiai pilkas kelnes, avintis tamsiai rudus batus. J. J. ant kairės rankos riešo turi juodą laikrodį. Pareigūnas 2 prašo J. J. pasitikrinti blaivumą. Pastarasis atsisako. Šalia pareigūno 2 ir J. J. stovi vyras (toliau – vyras 1) – tamsiai rudais, vešlesniais, trumpais, plaukais, dėvintis juodą striukę su kairėje krūtinės pusėje esančiu ,,HH“ logotipu. Šalia mašinos stovi vyras 1 ir vyras (toliau – vyras 2) – trumpais, tamsiais plaukais, vilkintis juodą striukę su gobtuvu, juodas kelnes. Toliau tęsiama vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20250204-020029UTC+0200“ apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 4 minutės 4 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos (toliau - Pareigūnas 1). Vaizdas pradedamas fiksuoti tarnybiniame automobilyje. Pareigūnai vyksta į iškvietimą. Pareigūnai sustoja. Kelkraštyje matomas minėtas tamsiai mėlynos spalvos ,,Volkswagen Passat“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini)) automobilis. Pareigūnas 1 prieina prie vairuotojo durelių. Prie vairo sėdi minėtas J. J. Vyras 1 sėdi ant galinės sėdynės. Vyras 2 sėdi priekinėje keleivio vietoje. J. J. neigia vartojęs alkoholį. Pareigūnas 1 tikrina J. J. blaivumą. Vyrui nustatytas 1.75 promilių girtumas. (1 tomas 27-29 lapai).

2025-02-04 neblaivumo nustatymo aktu J. J., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0442 (patikros sertifikatas Nr. 2262206) nustatytas 1,75 promilių girtumas, nustatyti neblaivumo požymiai. (1 tomas 33-35 lapai).

Tyrimo metu buvo gauta įtariamojo J. J. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė. Apžiūros metu nustatyta, kad įtariamojo telefono numeris veikė (duomenys neskelbtini), nuo 2025-02-04, 01:31 val. iki 02:29 val. šiose (duomenys neskelbtini) vietose, t. y. (duomenys neskelbtini). (1 tomas 112-115 lapai).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 17 punkte numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis J. J. savo kaltę neigė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, teigė, jog 2025 m. vasario 4 d. jis buvo (duomenys neskelbtini), miegojo viešbutyje iš vasario 3 d. į vasario 4 d., grįžo vasario 4 dieną. Pristatė viešbučio dokumentą dėl registracijos. Kaltinamasis teigė, jog automobilis „Wolksvagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo motinai, stovėjo tuo metu nemokamoje aikštelėje (duomenys neskelbtini), jis buvo darbinis, nerakintas, su užvedimo rakteliais viduje, apie tai daug kas žinojo. Teismo posėdžiu metu kaltinamojo motina T. J. pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir atsisakė duoti parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, jog automobilį buvo perdavusi naudotis sūnui J. J.

Liudytojas N. T. parodė, jog tąkart su draugu P. P., jie buvo neblaivūs, juos pamatė ir pasiūlė pavežti J. J. Būtent J. J. buvo už vairo. Taip nurodė N. T. Jo draugas P. P. dėl didelio girtumo neatsiminė įvykio aplinkybių. Jo nurodymas dėl to, kad ne J. J. juos pavežė yra niekinis, nes jis pats teigė, jog vos pastovėjo ant kojų ir nieko neprisiminė iš to vakaro, pridūrė, jog detales sužinojo iš savo bičiulio N. T. pasakojimo.

Liudytojas R. S. teigė, kad 2025-02-04, apie 2.00 val. nakties buvo sulaikytas kaltinamasis J. J., tąkart sėdėjęs už automobilio vairo, kuris buvo neblaivus, važiuodamas su mašina susimėtė, padidino greitį, jie, patruliai, kilus įtarimui, vairuotoją pasivijo. Jie patruliavo, sustabdė „Wolksvagen Passat“ automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Asmeniui matavo neblaivumą, pirmą kartą nustatė neblaivumą, antrą kartą matuotis neblaivumą asmuo atsisakė. J. J. pateikė dokumentą, duomenys buvo sutikrinti. Buvo nustatyta jo asmens tapatybė. Ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti metu, liudytojas R. S. atpažino J. J. kaip asmenį, kuris 2025 m. vasario 04 d., 02.05 val. (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį, būdamas neblaivus. 2025-02-18 asmens parodymo atpažinti metu, liudytojas M. L. atpažino J. J. kaip asmenį, kuris 2025 m. vasario 04 d., 02.05 val. (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Liudytojo R. S. parodymus patvirtina liudytojo M. L. parodymai. Taigi, šie įrodymai patikimi. Nenustatyta, jog anksčiau patruliai būtų pažinoję kaltinamąjį J. J., ar kaip nors būtų norėję jam pakenkti.

Be to, apklaustas dar vienas liudytojas M. S. parodė, kad tąkart patruliuodamas pamatė tarnybinį automobilį su švyturėliais, sustojo paklausti, ar reikia pagalbos. Bendraujant su ekipažu, iš automobilio Volkswagen vairuotojo pusės išlipo asmuo ir priėjo prie tarnybinio automobilio, kurį jis atpažino, kadangi vaikystėje augo viename kaime (duomenys neskelbtini), tai buvo J. J. Išlipęs iš automobilio paklausė J. J., ką tas prisidirbo, tas atsakė, jog buvo gėręs alkoholio. Jiems būnant įvykio vietoje, J. J. pūsti į alkotesterį antrą kartą atsisakė, jis, M. S., pats asmeniškai J. J. paaiškino pasekmes, tačiau tas tik atsakė, jog jam "pochui", vis vien geriau jau nebus, ir pastoviai kartojo, ar bus sulaikytas. Sėdint automobilyje, pildant procesinius dokumentus, J. J. stovėjo prie savo automobilio Volkswagen su draugais ir vartojo alkoholinius gėrimus, į reikalavimą nevartoti alkoholinių gėrimų nereagavo, po kurio laiko J. J. atsiklaupė prie savo automobilio ir nepastebėtas pasišalino iš įvykio vietos galimai link (duomenys neskelbtini) g., palikęs visus savo asmeninius dokumentus jų tarnybiniame automobilyje. Jam stovint lauke prie tarnybinio automobilio, ne vieną kartą prie jo buvo priėjęs J. J., kuris asmeniškai prisipažino, kad vairavo automobilį. Taigi, liudytojas M. S. nuosekliai ir išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes ir atpažino J. J., kadangi šį asmenį pažinojo vaikystėje. Liudytoja J. S. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu procesinių pažeidimų nebuvo fiksuota, visi kaltinamojo prašymai buvo pridėti prie baudžiamosios bylos medžiagos, procesiniai veiksmai atlikti tinkamai.

Kaltinamojo J. J. pateiktas dokumentas iš viešbučio (duomenys neskelbtini)enerodo, jog jis tikrai nakvojo jame 2025-02-04, apie 2.00 val., neatmetama, jog jis galėjo registruoti du asmenis tą dieną minėtame viešbutyje ir pats dar dienos metu parvykti į Lietuvą. Tą patvirtina ir vaizdo įrašai iš patrulių body kamerų, jog juose patrulių sustabdytas matyti tikrai J. J., teismui dėl to abejonių nekilo.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, iš įrodymų visumos konstatuoja, kad kaltinamasis J. J. 2025-02-04 apie 2 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį ,,Volkswagen Passat" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 2025-02-04 02:02 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 1,75 promilių girtumą, o antrą kartą jis vengė neblaivumo patikrinimo.

Tai, jog J. J. vairavo automobilį neblaivus, patvirtina liudytojų M. S., R. S., M. L., N. T. parodymai, body kamerų vaizdo įrašų medžiaga, asmens parodymo atpažinti protokolų medžiaga, alkotesterio rezultatas, J. J. telefono išklotinės, kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą taip pat patvirtina liudytojos J. S. parodymai, automobilio apžiūros protokolas.

Kaltinamojo J. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

IV. Bausmės skyrimo klausimai kaltinamajam

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020).

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. J. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad pažeidžia KET numatytas taisykles ir sąmoningai veikė.

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. J. pakankamai jauno amžiaus, vidurinio išsilavinimo, šeimos sukūręs neturi, vaikų neturi, neįgalumo grupės neturi, dirbantis, J. J. nuo 2024 m. sausio 8 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, teistas, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmų 2023-03-02 nuosprendžiu pagal 138 str. 2 d. 8 p. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri atidėta pagal BK 75 straipsnį 1 metams.

Kaltinamasis baustas administracine tvarka. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Prokurorė pasiūlė kaltinamajam paskirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti. Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti J. J. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, arešto bausmę kaltinamajam tikslinga atidėti, manant, jog bausmės tikslai kaltinamajam J. J. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, netaikant intensyvios priežiūros, bet paskiriant jam įpareigojimą, nes kaltinamasis J. J. dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, žala nepadaryta, nusikaltimas nesunkus. Atsižvelgus į visas aplinkybes, bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas vieneriems metams paskiriant įpareigojimą - tęsti darbą, dirbti.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013 ir kt.).

Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad J. J. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir jų turtui.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. J. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustatė 1,75 promilių neblaivumą, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 (trijų) metų šios priemonės taikymo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 11 d.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis ,,Volkswagen Passat" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog minėtas automobilis priklauso kaltinamojo motinai T. J., dėl kurios nėra nustatyta, jog ji leido asmeniui vairuoti automobilį neblaiviam, nors ir buvo perdavusi automobilį valdyti sūnui, bet tai nereiškia, jog motina buvo orientuota į tai, jog sūnus darytų nusikaltimus. Dėl to konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, ne pats automobilis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). EMPREKIS duomenimis vidutinė automobilio Volkswagen Passat kaina Lietuvoje su PVM 1390 Eur. (b. l. 85).

Kaip minėta, J. J. vairuojamas automobilis „VW Passat“ priklausė ne jam, o trečiajam asmeniui. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo minėtą automobilį. Iš pateiktos kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra sveikas, turi pastovų darbą ir pastovias pajamas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad taikant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (1390 Eur), kaltinamasis nepatirs iškirtinai didelių neigiamų turtinių pasekmių ir ši baudžiamojo poveikio priemonė, įvertinus aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, bus proporcinga ir adekvati poveikio priemonė padarytai nusikalstamai veikai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo J. J. išieškotina visa automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1390 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos BK 72⁵ straipsnyje nurodyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. J. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, kuri turi būti įvykdytas per 12 mėnesių (vienerius metus) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

J. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas prie bylos užpakalinio viršelio), perduotinas VĮ „Regitra“.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 90 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymą kaltinamajam J. J. atidėti 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam įpareigojimą: pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Paskirti kaltinamajam J. J. Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, skaičiuojant terminą nuo 2025 m. vasario 11 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti kaltinamajam J. J. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti iš kaltinamojo automobilio ,,Volkswagen Passat" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą - 1390 Eur valstybės naudai.

J. J. taikomas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą reikia į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6610.

1) susisiekti su probacijos tarnyba Vilniuje (Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), e. p. (duomenys neskelbtini) per penkias darbo dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame jo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

5. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šias pareigas:

1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;

2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;

3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.

6. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

7. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.