- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- TA-130-492/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00462-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- O. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. K. (O. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. K. (O. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas O. K. (O. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PM) 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 27 d. bausmę atliko Alytaus PN 7-ame lokaliniame sektoriuje, buvo paskirtas į 13-o būrio 3-ią miegamąjį. Teigė, jog gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, todėl jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose. Sanitariniame mazge, prausykloje trūko sanitarinių įrenginių, todėl tekdavo stovėti eilėse. Prausyklos patalpose buvo įrengta rūkykla, kurios plotas buvo labai mažas. Nurodė, kad prausyklose nebuvo šilto vandens, o galimybė nusiprausti po šiltu dušu suteikiama tik vieną kartą per savaitę. Prausyklų būklė labai bloga, skardų konstrukcijos pavojingai sutrūkusios, miegamuosiuose esančios lovos senos, čiužiniai bei patalynė seni, pageltę, jie nėra valomi ir dezinfekuojami. Pareiškėjas teigė, kad gyveno patalpose, įrengtose virš metalo apdirbimo cecho, kuriame 2017 m. kilo gaisras, gaisro metu į gyvenamąsias patalpas skverbėsi dūmai, nuteistųjų iš gyvenamųjų patalpų niekas neevakavo. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnį, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią emocine depresija, pažeminimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui Alytaus PN tekdavo nuo 3,13 iki 3,19 kv. m ploto. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais, apranga, asmens higienos priemonėmis, kitu inventoriumi ir švaros priemonėmis buvo aprūpintos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Alytaus visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA-309 ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545) higienos normų pažeidimų nenustatė. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose rūkyti draudžiama ir jose nerūkoma, prie bendrabučio tipo kiekviename būryje, lauke, įrengtos rūkymo vietos. Nurodė, kad Alytaus PN priklausančiose patalpose ginčo laikotarpiu gaisrų nebuvo, duomenų, kad dėl kilusio gaisro būtų sutrikdyta pareiškėjo sveikata, nėra. Darbo cechai ir jų patalpos priklauso viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Mūsų amatai“, virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. Alytaus PN nurodė, kad prieš išduodant minkštą inventorių (čiužinius, pagalves, antklodes) jis yra dezinfekuojamas. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam padarytą neturtinę žalą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 27 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, nustatė, kad unitazų, pisuarų ir praustuvių skaičius 7 lokaliniame sektoriuje, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių, neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose numatytų materialinio buitinio aprūpinimo normatyvų, todėl galėjo susidaryti eilės prie sanitarinių įrenginių, o kitus pareiškėjo nusiskundimus atmetė kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog kalinimo sąlygos Alytaus PN galėtų būti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme.
7. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprūpinimo sąlygų analizę, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas priėjo prie išvados, kad nesant įrodymų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, yra pagrindas šioje byloje apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą
III.
8. Pareiškėjas O. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.
9. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas neteisingas. Iš pareiškėjo reikalauta pateikti įrodymus, tačiau neatsižvelgta į tai, kad jis yra pažeidžiama ginčo šalis ir pataisos įstaigos administracija jam netalkins renkant įrodymus. Alytaus PN pateikė sutartis ir kitus dokumentus, įrodančius, kad vykdoma dezinfekcija, bet neaišku, ar to pakanka, nes nėra įrodymų, kad iš tiesų taip yra dirbama. Dėl 2017 m. kilusio gaisro Alytaus PN išsisuko nuo atsakomybės nurodydami, kad Alytaus PN gaisro nebuvo, tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis skunde nurodė, jog gyvenamosios patalpos yra virš metalo apdirbimo cecho, kuris priklauso UAB „Mūsų amatai“.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
11. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo laikymo sąlygų Alytaus PN nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 27 d., atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl sanitarinių įrenginių trūkumo, o kitus nusiskundimus atmetęs kaip nepagrįstus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 27 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
14. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą. Nors pareiškėjas prašo tenkinti skundo dalį, kuri buvo atmesta, nesutikimo motyvus pateikia tik dėl 2017 m. kilusio gaisro ir, jo įsitikinimu, netinkamo įrodymų vertinimo dėl dezinfekcijos vykdymo. Taip pat pareiškėjas išreiškia nesutikimą su sprendimu pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, ir atkreipia dėmesį į jo ribotas galimybes rinkti ir pateikti įrodymus.
15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
16. ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad jo galimybės pateikti įrodymus yra ribotos, tačiau šio teiginio nekonkretizavo, nesusiejo su jokiomis jo skundžiamomis aplinkybėmis ir nenurodė, kokių įrodymų konkrečiai jam nepavyko gauti.
17. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, ir kt.). Dėl įkalinimo įstaigų režimui būdingų apribojimų negalima realistiškai tikėtis, kad įkalintieji pateiks savo kamerų nuotraukas ar pateiks tikslius jų ploto, temperatūros ar apšvietimo matavimų duomenis. Vis dėlto pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13); 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08).
18. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto byloje esančių įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir bylos duomenis vertino tinkamai.
20. Pareiškėjas skunde, be kita ko, teigė, kad čiužiniai bei patalynė yra nedezinfekuojami. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės laikosi pozicijos, kad byloje pateikti dokumentai nepatvirtina dezinfekcijos faktiško vykdymo. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Alytaus PN prieš išduodant minkštą inventorių: čiužinius, pagalves, antklodes, jis yra dezinfekuojamas, taip pat tai yra daroma ir gavus nuteistųjų prašymus. Byloje pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545 užfiksuota, kad Alytaus PN dezinfekavimo kamera veikia; pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas; su tuo susijusių pažeidimų nenustatyta. Byloje taip pat pateiktas Alytaus PN dezinfekuojamojo minkšto inventoriaus apskaitos žurnalas Nr. 272, iš kurio matyti, kad ginčo laikotarpiu buvo vykdoma čiužinių, pagalvių ir antklodžių dezinfekcija. Taigi pareiškėjo nusiskundimai dėl patalynės ir čiužinių nedezinfekavimo yra paneigti byloje pateiktais įrodymais, todėl atmestini.
21. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde teigia, kad gaisras buvo kilęs metalo apdirbimo ceche, virš kurio įrengtos gyvenamosios patalpos, tačiau šių teiginių konkrečiai nesusieja su būtent jam padaryta neturtine žala: pareiškėjas nedetalizuoja, kada konkrečiai šis gaisras įvyko, kur tuo metu buvo pareiškėjas. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl užteršto oro ar kitų nepatogumų dėl metalo apdirbimo cecho. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos pareiškėjo teiginius kaip deklaratyvius ir nesudarančius pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo.
22. Pareiškėjas šioje byloje prašo priteisti jam 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
24. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
25. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz. LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-758-575/2020; 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3465-968/2020).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 27 d. nebuvo užtikrintas pakankamas sanitarinių įrenginių kiekis), atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo būtų kilę kokie nors ilgalaikio pobūdžio neigiami padariniai (pvz., sveikatos sutrikimai), nenustačius, kad dėl sanitarinių įrenginių trūkumo pareiškėjas kreiptųsi į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, neturi pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui kilo tokio masto pasekmės, kad būtų pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo O. K. (O. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.