- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- e2YT-10463-793/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05193-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė, „Turto bankas“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė (toliau ir VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, pradėdama paliktąjį turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo R. J. mama A. J.. Pareiškėjas R. J. per įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Klaipėdos miesto 13-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po mamos mirties. Pareiškėjui pasikreipus į notarą paaiškėjo, kad pareiškėjo mama, nors faktiškai visą turtą (butą) valdė, nepriėmė palikimo po pareiškėjo tėvo J. J. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties. Klaipėdos m. 13-ojo notaro biuro notarė patvirtino, kad po J. J. mirties į notarę dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir palikimas nepriimtas. Kitaip tariant, po pareiškėjo tėvo J. J. mirties nei vienas iš įpėdinių į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Testamento J. J. sudaręs nebuvo. Pareiškėjo tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo tėvai santuokos metu įsigijo 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taigi, po J. J. mirties liko jam priklausanti ½ dalis buto, (duomenys neskelbtini). Per įstatymo nustatytą terminą po sutuoktinio J. J. mirties pareiškėjo mama A. J. į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė, kadangi dėl teisinių žinių stokos ir senyvo amžiaus ji tiesiog nežinojo, jog būtina tai padaryti. Pareiškėjo mama paprasčiausiai galvojo, kad mirus sutuoktiniui turtas automatiškai pereina jai. Be to, pareiškėjo mama visada sakydavo, kad po jos mirties turtas atiteks vieninteliam vaikui, t. y. pareiškėjui R. J., todėl pareiškėjo mama kreiptis į notarą po pareiškėjo tėvo mirties nematė prasmės. Po sutuoktinio J. J. mirties, A. J. išimtinai viena valdė ir disponavo visą bendrą (savo ir sutuoktino) turtą, t. y. butą, (duomenys neskelbtini). A. J. iki pat savo gyvenimo pabaigos gyveno jos ir sutuoktinio bendrai įgytuose namuose ((duomenys neskelbtini)), šiuo butu rūpinosi ir prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius ir t.t.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškėjo R. J. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų priimti mamos palikimą.
5. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo tėvas J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina – J. J. sutuoktinė – A. J. mirė (duomenys neskelbtini) J. J. ir A. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). (santuokos su J. J. metu) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu A. J. įsigijo nekilnojamą turtą – 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, po sutuoktinio J. J. mirties jo sutuoktinė A. J. liko gyventi bute(duomenys neskelbtini), šia aplinkybę pagrindžia su pareiškimu pateikti mokėti mokesčiai už šildymą, vandenį, televiziją, telefoną, namo administratoriui, 2018 metais užsakytas internetas. A. J. Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis mirusioji deklaravo gyvenamąją vietą adresu, (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po J. J. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. A. J. yra J. J. sutuoktinė, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.13 straipsnis). Pareiškėjas yra J. J. sūnus, pirmos eilės įpėdinis, tačiau jis palikimo nepriėmė. Duomenų apie kitus pirmos ir antros eilės įpėdinius byloje nėra.
6. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
7. Taigi palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
8. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
10. Byloje esantys įrodymai, kaip daugelis sumokėtų sąskaitų už komunalinius mokesčius, 2018 m. liepos 4 d. interneto užsakymas adresu, (duomenys neskelbtini), A. J. vardu leidžia daryti išvadą, kad A. J. po sutuoktinio J. J. mirties toliau naudojosi butu, esančiu adresu, (duomenys neskelbtini), jame gyveno, mokėjo mokesčius, šį turtą prižiūrėjo, juo rūpinosi. A. J. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save turto savininke po savo sutuoktinio mirties.
11. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. J. priėmė po savo sutuoktinio J. J. mirties atsiradusį palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
Teismas nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – paveldėjimo teisių įgyvendinimas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.