- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- eI2-6415-331/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03077-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 23S19905 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) atsisakė pakeisti pareiškėjai E. P. leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
1.1. Departamentas 2023 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 23S22296 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių bei įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Departamento Sprendimą Nr. 1; 2) įpareigoti Departamentą pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo išnagrinėti iš naujo; 3) panaikinti Departamento Sprendimą Nr. 2.
2.1. Paaiškina, kad 2022 m. lapkričio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius išdavė jai naujai įformintą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2023 m. vasario 9 d. Nurodo, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje jai buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. leidimas laikinai gyventi keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis – Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Departamentas Sprendimu Nr. 1 atsisakė pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes ji atsakydama į Departamento klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai)), pažymėjo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Sprendime Nr. 1 akcentuojama, jog pareiškėjai Departamente 2022 m. lapkričio 29 d. atsiimant naujai įformintą leidimą laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2023 m. vasario 9 d., taip pat buvo pateiktas užpildyti klausimynas, tuomet pareiškėja į 11 klausimą atsakymo nurodė nežinanti. Departamento manymu, tai reiškia, kad praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui, pareiškėja jau suformavo ir turėjo savo aiškią nuomonę šiuo klausimu.
2.2. Teigia, kad Departamentas 2023 m. sausio 16 d. išsiuntė Valstybės saugumo departamentui (toliau – ir VSD) paklausimą Nr. 3279107, prašant nurodyti, ar jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. VSD 2023 m. sausio 31 d. surašė raštą Nr. 18-844 (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad VSD vertinimu, jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime Nr. 1 nurodyta, jog pareiškėja deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Pareiškėja pabrėžia, kad kategoriškai nesutinka su Departamento priimtais Sprendimais. Teigia, kad nurodydama atsakymą į klausimą dėl Krymo priklausomumo, nesuprato šio klausimo prasmės. Akcentuoja, kad jokiais būdais nepalaiko Rusijos valstybės veiksmų Ukrainoje. Pareiškėjos nuomone, Departamento Sprendime Nr. 1 nurodomi visiškai jos ideologijos neatitinkantys teiginiai, turinys yra šokiruojantis, nepagrįstas, neatitinkantis tikrovės. Priešingai Sprendime Nr. 1 nurodytai informacijai, pareiškėja neturėjo daugiau nei vieno mėnesio, tam kad apgalvotų ir suformuotų aiškią nuomonę Krymo klausimu. Taip pat teigia, kad 2022 m. lapkričio 29 d., atsiimdama naujai įformintą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojusį iki 2023 m. vasario 9 d., užpildė klausimyną ir nurodė nežinanti, kam priklauso Krymas, nes nesuprato klausimo prasmės (kaip suprasti išsireiškimą „priklauso“). Vėliau, 2023 m. sausio 11 d., atvykus į Departamentą, jo darbuotoja nurodė, kad klausimynas užpildytas blogai – kadangi 11 klausime būtina pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų ir negalima prirašyti jokių prierašų su trečiu atsakymo variantu. Mano, jog toks klausimynas, kuriame nesuteikiama galimybė aiškiai išdėstyti savo politinių pažiūrų, nepateikiant atviro klausimo, o nurodant tik testo tipo klausimą su pateikiamais dviem atsakymo variantais, yra ydingas, palieka galimybių netinkamai interpretuoti asmens politines pažiūras ir nepagrįstai pripažinti asmenį keliančiu grėsmę Lietuvos valstybei.
2.3. Pažymi, kad Lietuvoje gyvena (duomenys neskelbtini) metų, yra ištekėjusi už (duomenys neskelbtini) piliečio, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters V. P., kurios gimimo liudijime nurodyta, jog ji yra (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog gerbia šalį, kurioje gyvena, gerbia ir palaiko Lietuvos valstybės politinę poziciją, nes tik dėl tokios priežasties savo dukters tautybę nurodė (duomenys neskelbtini). Pabrėžia, kad VSD padaryta išvada apie neva jos keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui nepagrįsta, nedaranti pagrindo atsisakyti pakeisti jos leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
2.4. Akcentuoja, kad ginčijamu Sprendimu Nr. 1 yra pažeidžiamos jos teisės į šeimos gyvenimo gerbimą. Paaiškina, kad atsisakius jai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra paneigiama jos teisė nuolat gyventi su Lietuvos Respublikos piliečiu sutuoktiniu S. P. ir nepilnamete, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dukterimi V. P. Pareiškėja su sutuoktiniu S. P. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėja su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters V. P. Lietuvos Respublika yra pareiškėjos šeiminių ir socialinių interesų centras. Pareiškėjos dukra yra Lietuvos Respublikos pilietė, ji lanko mokyklą, kurioje ugdymo procesas vyksta išimtinai tik lietuvių (jos gimtąja) kalba, jos pirma pasirinkta užsienio kalba – anglų, kuri puikiai sekasi, pareiškėjos dukra gauna apdovanojimus Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondo ,,Kalbų kengūra“ organizuojamose olimpiadose. Antroji dukters užsienio kalba – vokiečių. Pareiškėjos dukra save laiko lietuve, puikiai kalba lietuviškai, Lietuva yra jos gimtinė ir mylimas kraštas. Akivaizdu, jog jeigu pareiškėja būtų priversta išvykti iš Lietuvos ir į ją negalėtų grįžti iki 2025 m. rugsėjo 2 d., tai visą paauglystę jos nepilnametė dukra būtų priversta praleisti be vieno svarbiausių savo gyvenime žmonių – be savo motinos. Toks Lietuvos institucijos sprendimas padarytų be galo žalingą įtaką nepilnamečio vaiko vystymuisi, jo įprastinės gyvenimo aplinkos stabilumui, galimai sąlygotų ir neigiamą požiūrį į Lietuvos institucijas. Atkreipia dėmesį, kad jos sutuoktinio darbas susijęs su nuolatinėmis išvykomis į užsienio valstybes, dėl ko būtent jai tenka daugiausia rūpintis nepilnamete dukterimi, užtikrinti ne tik jos kasdienių poreikių tenkinimą, bet ir rūpintis sveikata, laisvalaikiu, užklasiniu lavinimu, poilsiu. Tuo tarpu pareiškėjos sutuoktinis dukters gyvenime dalyvauja ženkliai mažiau dėl to, kad dažnai būna išvykęs. Pareiškėja ir jos sutuoktinis net negali patikėti, jog Departamento Sprendimas Nr. 1 galėtų būti paliekamas galioti, nes tokiu atveju arba svetimi asmenys turėtų prižiūrėti V. P., kol jos tėvas būtų išvykęs į ilgalaikes komandiruotes, arba sutuoktinis būtų priverstas keisti darbą ir nebevykti į komandiruotes, kas sąlygotų esminį šeimos turtinės padėties pablogėjimą. Juolab, kad 2023 m. sausio 23 d. pareiškėjos sutuoktinis patyrė traumą, kurios metu lūžo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), bei buvo sužalotos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl ko pareiškėjos sutuoktinis du mėnesius privalo dėvėti kaklo apykaklę ir riboti sunkų fizinį darbą ir krūvį. Taigi, šiuo metu net nėra aiškios jo darbinės galimybės, egzistuoja tikimybė, kad pareiškėja taps vienintele šeimos išlaikytoja, o jeigu ji būtų priversta išvykti į Rusijos Federaciją, abejotinos jos galimybės įsidarbinti minėtoje šalyje dėl itin glaudžių ryšių su Lietuva.
2.5. Mano, kad dėl vieno neteisingai suprasto klausimo klausimyne pareiškėja, kuri visą gyvenimo Lietuvoje laiką laikėsi įstatymų, yra įstatymus gerbiantis asmuo, nedalyvaujanti absoliučiai jokiuose politiniuose judėjimuose, yra nepagrįstai pripažįstama keliančia grėsmę Lietuvos saugumui ir dėl šios nepagrįstos priežasties jai uždraudžiama gyventi Lietuvoje, uždraudžiant į Lietuvą atvykti net dvejus su puse metų, iki 2025 m. rugsėjo 2 d. Tokiu būdu Departamentas prieš pareiškėjos ir jos nepilnametės dukters norą nusprendžia, kad nepilnametė Lietuvos Respublikos pilietė nuo savo motinos bus išskirta ne trumpiau nei dvejų su puse metų laikotarpiui. Mano, jog toks Departamento Sprendimas Nr. 1 grubiai pažeidžia Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Be to, Lietuvos Respublika yra ir pareiškėjos ekonominių interesų centras. Pareiškėja su sutuoktiniu gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nors ginčijamame Sprendime Nr. 1 akcentuojama, kad pareiškėjos gaunamos pajamos per (duomenys neskelbtini) metų gyvenimo Lietuvoje laikotarpį tebuvo draudimo valstybės lėšomis išmokos asmeniui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir 1,5 mėn. gautas darbo užmokestis, tačiau tokia situacija yra susidariusi dėl to, kad pareiškėjai nėra įmanoma suderinti nepilnametės dukters priežiūrą su darbu dėl pareiškėjos sutuoktinio nuolatinių komandiruočių į užsienį. Dėl šios priežasties pareiškėjos šeima yra pasirinkusi tokį šeimos modelį, kuomet sutuoktinis rūpinasi šeimos finansais, o pareiškėja – šeimos buitimi bei nepilnametės dukters poreikiais. Nepaisant to, primintina, jog pareiškėjos sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. ½ dalis šių pajamų priklauso ir pareiškėjai. Pareiškėja, būdama namų šeimininke, nekelia absoliučiai jokios grėsmės Lietuvos valstybei.
2.6. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir prašo skundą atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėja 2022 m. gruodžio 9 d. buvo pateikusi prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena užsienietės sutuoktinis, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis. 2023 m. sausio 11 d. pareiškėja asmeniškai atvyko į Departamentą pateikti prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis, pateikė užpildytą klausimyną. Pareiškėja, atsakydama į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai), pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijai. Nurodo, kad VSD Rašte atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėja, pildydama klausimyną nurodė, kad jos vertinimu, Krymas priklauso Rusijos Federacijai ir tai deklaruodama išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
3.1. Teigia, kad kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Taip pat teigia, kad įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o šios užsienietės šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punktu, pareiškėjai nustatomas 2 metų ir 6 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių.
3.2. Mano, kad ginčijamas Sprendimas Nr. 1 priimtas vadovaujantis VSD Raštu. Pažymi, kad Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, todėl remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pabrėžia, kad VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad klausimyne pareiškėjos pateikti atsakymai nepatvirtina, kad ji, deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Departamento įsitikinimu klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrąsias leidimo gyventi Lietuvoje prašančio asmens pažiūras, vertybes ir vidinius įsitikinimus dėl Rusijos agresyvios užsienio politikos okupuojant ir aneksuojant suverenios valstybės teritorijas. Mano, kad klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiška, nedviprasmiška, tuo labiau, kad pareiškėja turi aukštąjį išsilavinimą, atsakymas į ją leidžia identifikuoti asmens pažiūras, vertybes. Galų gale, klausimynas pildomas ranka, net ir pažymėjus atsakymą šalia yra galimybė raštu pateikti paaiškinimą.
3.3. Pažymi, kad tai, jog pareiškėja turi nepilnametę dukrą, šiuo atveju nėra reikšminga, nes tai nepaneigia VSD išvadų. Departamentas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja klausimyną pildė 2 kartus – 2022 m. lapkričio 11 d. ir 2023 m. sausio 11 d. Akcentuoja. kad pirmą kartą jai nurodžius, kad ji nežino atsakymo į klausimą dėl Krymo priklausomybės, 2023 m. sausio 11 d. pildymo metu gautas atsakymas patvirtina apie susiformavusią pareiškėjos nuomonę šiuo klausimu. Departamento vertinimu, šis atsakymas buvo pakankamas vertinti pareiškėjos nuomonę kaip palaikančią Rusiją karo su Ukraina rėmuose, nesutampančią su Lietuvos pozicija, todėl VSD pagrįstai padarė išvadas, kad jos pažiūros laikytinos kaip remiančios Rusijos karinę politiką ir keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui. Atsakovo įsitikinimu, ginčijami Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Mano, kad sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Teigia, kad sprendimai priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėjos interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisinamas tuo faktu, kad šioje valstybėje gyvena jos sutuoktinis ar nepilnametis vaikas, o šeimos narių interesai negali būti aukščiau už visuomenės saugumo interesus.
3.4. Teismo posėdyje Departamento atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir prašo skundą atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad skundžiamas Departamento Sprendimas Nr. 1 priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.
4.1. Akcentuoja, kad pareiškėja klausimyne pažymėjo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Pažymi, kad pareiškėja deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. VSD vertinimu, tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD įsitikinimu, pareiškėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Teigia, kad pareiškėją pripažinus keliančia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui, jos asmeniniai interesai, netgi šeimyniniai, skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau už Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.
4.2. Teismo posėdyje VSD atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo numatytu būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo Nr. 1, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dėl Departamento Sprendimo Nr. 2, kuriuo buvo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių, kartu įtraukiant į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių, teisėtumo bei pagrįstumo. Taip pat pagrindo įpareigoti Departamentą pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo išnagrinėti iš naujo.
6.1. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 29 d. Departamento pateiktame klausimyne 11 klausime (Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą: Ukrainai / Rusijos Federacijai) nepažymėjo nei vieno atsakymo varianto, tačiau padarė prierašą ir nurodė ,,nežinau“.
6.2. Pareiškėja 2023 m. sausio 11 d. Departamento pateiktame klausimyne 11 klausime (Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą: Ukrainai / Rusijos Federacijai) pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai.
6.3. VSD Rašte nurodė, kad VSD vertinimu, jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes ji deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD prašė neišduoti pareiškėjai naujo ir panaikinti turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams bei šiam laikotarpiui minėto asmens duomenis pateikti į Centrinės antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.
6.4. Departamentas priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Užsienietė, deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiškėja remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad užsienietė yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Vertinant pareiškėjos socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad užsienietė su leidimais laikinai gyventi, išduotais šeimos susijungimo pagrindu, nepertraukiamai Lietuvos Respublikoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos santuoka su (duomenys neskelbtini) piliečiu S. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., sudaryta (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turi nepilnametę dukterį – (duomenys neskelbtini) pilietę V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Užsienietė nuo 2009 m. kovo 20 d. iki 2009 m. liepos 31 d. ir nuo 2011 m. sausio 21 d. iki 2012 m. sausio 22 d. gavo draudimo valstybės lėšomis išmokas kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, Lietuvoje per visą gyvenimo laikotarpį dirbo tik 1,5 mėn. (nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d.) ir šiuo metu niekur nedirba. Migracijos departamento vertinimu, tai, kad pareiškėjos sutuoktinis ir duktė yra Lietuvos Respublikos piliečiai, savaime jai nesuteikia teisės gauti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, toks leidimas gyventi gali būti išduodamas, tik jeigu asmuo atitinka UTPĮ nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą ir nėra nustatyta atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų. Tai, kad pareiškėja, Lietuvoje nepertraukiamai gyvendama nuo (duomenys neskelbtini) m., iki šiol nesiekė gauti leidimo nuolat gyventi, kas sudaro pagrindo manyti, kad ji nėra tiek integravusi į Lietuvos visuomenę, jog laikytu save nuolatine Lietuvos gyventoja ir siektų šio statuso. Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais ir užkardyti galinčias kilti grėsmes.
6.5. Departamentas priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių, kartu įtraukiant į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių. Sprendimas Nr. 2 priimtas, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendime Nr. 2 pažymėta, jog pareiškėja, deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Šiame Sprendime nustatytos analogiškos aplinkybės kaip ir Sprendime Nr. 1. Pareiškėjai nustatytinas 2 metų ir 6 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
7. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos UTPĮ, Kriterijų vertinimo tvarkos, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) nuostatos.
7.1. UTPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
7.2. UTPĮ 35 straipsnio, nustatančio atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus, 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
7.3. UTPĮ 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
7.4. Pagal UTPĮ 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal to paties straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (UTPĮ 133 straipsnio 7 dalis).
7.5. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Lietuvos Respublika Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (UTPĮ 133 straipsnio 8 dalis).
7.6. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
7.7. Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta 38 punkte nustatyti terminai.
7.8. Vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Departamentas arba Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl šių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje.
8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje klausimus, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ nuostatas, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1055-492/2023).
8.1. LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija.
8.2. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).
9. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekanti plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
10. Pareiškėja skunde teigė, kad klausimyne nurodė nežinanti, kam priklauso Krymas, nes nesuprato klausimo prasmės. Departamento pateiktame klausimyne turėtų būti sudaryta galimybė atsakymą pateikti atviru klausimu.
10.1. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja Departamento pateiktą klausimyną pildė du kartus, t. y. 2022 m. lapkričio 29 d. ir 2023 m. sausio 11 d. Pareiškėja, pildydama klausimyną 2022 m. lapkričio 29 d., 11 atsakyme nurodė, kad nežino, kam priklauso Krymas ir klausimyne nepažymėjo nei vieno atsakymo varianto. Pareiškėja 2023 m. sausio 11 d. pildydama klausimyną 11 klausime pažymėjo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Sutiktina su atsakovu, jog pareiškėja, atsakydama į klausimą, kam priklauso Krymas, galėjo padaryti prierašą ir paaiškinti savo poziciją. Iš ginčijamų Sprendimų turinio matyti, jog jie priimti išimtinai vadovaujantis vien tik VSD Rašte pateikta informacija dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui dėl to, kad ji pildydama klausimyną pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Nors ginčijamuose Sprendimuose paminėti pareiškėjos socialiniai, šeimyniniai ir ekonominiai ryšiai, tačiau minėti ryšiai nėra vertinti, kaip tai kelia grėsmę valstybės saugumui. Pastebėtina, jog ginčijami Sprendimai priimti neįvertinus individualios pareiškėjos situacijos, kadangi apsiribota ties vienu atsakymu klausimyne, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi 2022 m. gruodžio 9 d., todėl tikslinga vertinti klausimyne pateiktus duomenis po prašymo pateikimo, t. y. 2023 m. sausio 11 d. pildyto klausimyno duomenis.
10.2. Iš VSD Rašto matyti, jog VSD vertinimu, pareiškėja, deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Į bylą pateiktas 2023 m. sausio 11 d. klausimynas patvirtina, jog pareiškėja atsakydama į 11 klausimą nurodė, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai.
10.3. VSD Rašte yra nurodoma šiandieninė geopolitinė situacija, aptariamos galimos grėsmės valstybės saugumui, nurodoma, kad pareiškėja pažymėjo klausimyne, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, tačiau jokios kitos aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, kiti atsakymai į Departamento klausimyną nėra aptariami, nėra vertinama tai, kad pareiškėjos sutuoktinis ir jos nepilnametė dukra yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, aplinkybė, ar pareiškėja turi ryšių (duomenys neskelbtini), kadangi yra šios šalies pilietė, neatsižvelgta į tai, jog pareiškėja Lietuvoje gyvena (duomenys neskelbtini) metų, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad Departamentas būtų atlikęs papildomą situacijos vertinimą, siekiant išsiaiškinti tikrąjį pareiškėjos požiūrį, pvz. atlikdamas papildomą apklausą raštu ar žodžiu. Vien tai, kad pareiškėja du kartus pildė klausimyną, nereiškia, kad Departamentas du kartus atliko pareiškėjos deklaruojamos situacijos vertinimą, kadangi, kaip minėta, vieną kartą klausimynas buvo pateiktas prieš pareiškėjai pateikiant prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, o kitą kartą jau po prašymo pateikimo. Be to, pareiškėja 2022 m. lapkričio 29 d. klausimyne nurodė nežinanti, kam priklauso Krymas. Taigi, tokiu būdu ji neišreiškė palaikymo Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje. VSD Rašto turinys, kita byloje esanti medžiaga suponuoja išvadą, kad VSD Rašte pareiškėjos vertinimas dėl jos keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo pagrįstas išimtinai viena aplinkybe – klausimyne pažymėtu atsakymu dėl Krymo.
10.4. Pažymėtina, kad nors Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu turi teisę remtis išvadomis dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi priimti vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsniu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 ir kt.).
10.5. Iš ginčijamų Sprendimų turinio matyti, jog jie priimti vadovaujantis VSD Raštu, nevertinant individualių aplinkybių. VSD nurodyti duomenys, jog klausimyne pažymint, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, nepatvirtina realios pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos Respublikai. Sprendžiant apie pareiškėjos keliamą grėsmę Lietuvai, VSD Rašte buvo remtasi bendro pobūdžio informacija, susijusia su Rusijos vykdoma agresija Ukrainos atžvilgiu bei jos vykdomu režimu. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjos situacijos vertinimas nebuvo atliktas. Abstrakčiai nurodant, jog pareiškėja nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi, kad per visą gyvenimo Lietuvoje laikotarpį dirbo tik 1,5 mėn. ir iki šiol niekur nedirba, kad per visą gyvenimo Lietuvoje laikotarpį gavo draudimo valstybės lėšomis išmokas kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, nereiškia, jog pareiškėja kelia grėsmę. Be to, neįvertinta tai, ar pareiškėja turi ryšių su Rusijos Federacijoje gyvenančiais asmenimis, nenurodyta, kokiais būtent pareiškėjos veiksmais kyla grėsmė Lietuvos Respublikai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD Raštu, tačiau galutinį sprendimą atlikęs visų aplinkybių vertinimą priima būtent Migracijos departamentas.
10.6. Nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali. Kaip jau buvo minėta, grėsmė turėtų būti vertinama visumoje kartu su atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į asmens faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes. Ginčo atveju toks vertinimas pareiškėjos atžvilgiu nebuvo atliktas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjos veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjos veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamus Sprendimus. Nenustačius konkrečių veiksmų praeityje ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjos tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, kuri grindžiama tik aplinkybe dėl klausimyne pažymėto atsakymo apie Krymą, teismo vertinimu, Departamento nurodyta pareiškėjos keliama grėsmė laikytina formalia. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs požymiai, kad pareiškėja kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
11. Pareiškėja skunde taip pat teigė, kad Lietuvoje gyvena (duomenys neskelbtini) metų, yra ištekėjusi už (duomenys neskelbtini) piliečio, turi nepilnametę dukterį, kuri yra (duomenys neskelbtini), todėl Sprendimu Nr. 1 yra pažeidžiamos jos teisės į šeimos gyvenimo gerbimą. Uždraudus pareiškėjai gyventi Lietuvoje ir jai išvykus, dukros vystymuisi būtų padaryta žalinga įtaka. Be to, pareiškėja rūpinasi dukra, nes jos sutuoktinis nuolat būna komandiruotėse, o šiuo metu yra patyręs traumą, kas sąlygoja tai, jog pareiškėja taps vienintele šeimos išlaikytoja. Pareiškėja rūpinasi šeimos buitimi, o sutuoktinis – finansais, tačiau sutuoktinio gaunamas užmokestis yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
11. 1. Vadovaujantis EŽTT praktika, pagal kurią Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje A., C. ir B. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje A. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93), darė išvadą, kad teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010). Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).
11.2. Departamentas Sprendimuose vertino pareiškėjos šeiminius ryšius bei nustatė, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje nepertraukiamai gyvena nuo (duomenys neskelbtini), pareiškėja su (duomenys neskelbtini) piliečiu yra sudariusi santuoką (duomenys neskelbtini), ji turi nepilnametę dukterį – (duomenys neskelbtini) pilietę, kuri gimusi (duomenys neskelbtini) m., pareiškėja nuo 2009 m. kovo 20 d. iki 2009 m. liepos 31 d. ir nuo 2011 m. sausio 21 d. iki 2012 m. sausio 22 d. gavo draudimo valstybės lėšomis išmokas kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, Lietuvoje per visą gyvenimo laikotarpį dirbo tik 1,5 mėn. (nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d.) ir šiuo metu niekur nedirba. Taip pat Sprendimuose pažymėta, jog pareiškėja nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi.
11.3. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėja yra sudariusi santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu ir su juo turi nepilnametę dukterį. Taip pat nustatyta, jog pareiškėja niekur nedirba, o jos sutuoktinis šiuo metu yra patyręs traumą, tačiau iki tol važinėdavo į komandiruotes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, ar pareiškėja turi stiprius ryšius su Rusijos Federacija, jog būtų galima teigti, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui. Departamentas Sprendimuose nustatė, kad užsienietės šeiminiai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais šeimos nariais, kurie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai, siekis likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas ir negali būti pateisintas tuo faktu, kad šioje valstybėje gyvena jos šeimos nariai. Nors pareiškėjos interesas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas tuo, kad Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis ir nepilnametė duktė, tačiau atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi ir draudimas pareiškėjai atvykti negali būti nustatomas vadovaujantis vieninteliu atsakymu pildant klausimyną. Teismas daro išvadą, jog Departamento Sprendimai, kuriais apribota pareiškėjos teisė į šeimą, nėra laikytina proporcinga priemone, nes nebuvo atliktas individualus situacijos vertinimas, siekiant nustatyti pareiškėjos keliamos grėsmės realumą.
12. Atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir VAĮ reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
12.1. Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, LVAT biuletenį Nr. 25, 2014, 130–142 puslapiai). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (LVAT 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398- 442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje Nr. A444-2366/2012).
12.2. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant Sprendimus Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, nes į Sprendimus tik perkėlė VSD Raštą bei nurodė asmeninius duomenis apie pareiškėją, neįvertinęs duomenų visumos, taip nesilaikydamas VAĮ 10 straipsnio 5 dalies, įpareigojančios viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintų viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimų, todėl Sprendimai naikintini kaip neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimų pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
13. ABTĮ 88 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas gali patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad atsakovo Sprendimas Nr. 1, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi ir Sprendimas Nr. 2, kuriuo pareiškėjai nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių̨ bei įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių, pripažinti neteisėtais, Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.
14. Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
15. Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pateiktame prašyme pareiškėja nurodė, jog patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo atlyginti iš atsakovo Departamento. Pareiškėja sudarė su advokate D. V. teisinių paslaugų sutartį. Patirtas išlaidas įvardino kaip skundo parengimą (10 val.) ir įkainojo 1 500 Eur suma. Į bylą pateiktas banko ,,Swedbank“ 2023 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, jog S. P. minėtai advokatei apmokėjo nurodytą sumą.
16. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą teismui neviršija maksimalios priteistinos sumos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, taip pat į tai, kad nemažai yra analogiško pobūdžio bylų, todėl teismo vertinimu pareiškėjos prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą tikslinga sumažinti ir priteisti pareiškėjai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. P. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 23S19905.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 23S22296.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.
Priteisti pareiškėjai E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.