Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, pagrindinio išsilavinimo, neturinti nuolatinės gyvenamosios vietos, neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. nužudė kitą žmogų, t. y. 2011 m. vasario 10 d., apie 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su R. B. metu tyčia keturis kartus smogė peiliu pastarajam į krūtinę bei kitas kūno vietas, dėl ko nuo durtinio-pjautinio kiaurinio krūtinės ląstos sužalojimo su vidaus organų bei stambios krūtinės ląstos kraujagyslės pažeidimu R. B. mirė įvykio vietoje. Taip N. K. tyčia nužudė R. B.

Iš GMP kvietimo kortelės matyti, kad 2011-02-10 18.09 val. priimtas iškvietimas dėl sužeidimo peiliu ir 18.16 val. adresu (duomenis neskelbtini), Klaipėdoje, rastas mirusiojo R. B. lavonas (t. 1, b. l. 23).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad bute, adresu (duomenis neskelbtini), Klaipėdoje, aptiktas gulintis ant grindų mirusiojo R. B. lavonas su smurto žymėmis – durtinėmis- pjautinėmis žaizdomis. Kambaryje spintelės, ant kurios padėta mikrobangų krosnelė, stalčiuje rastas ir paimtas įpakuojant ir užantspauduojant peilis juodos spalvos kotu, kurio ašmenys suteptos šviežiu krauju (t. 1, b. l. 5–18).

Iš specialisto išvados Nr. M 106/11(03) matyti, kad R. B. mirė nuo durtinio- pjautinio kiaurinio krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimo su dešinio plaučio, stemplės ir dešiniosios žastinės galvos venos pažeidimo. Tarp šio sužalojimo ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kiti sužalojimai mirčiai įtakos neturėjo. Durtinės-pjautinės žaizdos padarytos keturiais dūriais. Atsižvelgiant į žaizdų ilgį, galų pobūdį, kanalų gylį bei ekspertui pateikto peilio geležtės savybes, žaizdos galėjo būti padarytos teismo med. ekspertui pateikto peilio geležte. Mirusiojo kraujyje rasta 3,59 prom. etilo alkoholio (t.1, b. l. 26–37).

Iš specialisto išvados Nr. 107 matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis apžiūrėtas ir ištirtas. Nustatyta, kad jis yra buitinės paskirties ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (t. 1, b. l. 43-44).

Iš specialisto išvados Nr. S 123/11(01) matyti, kad ant įvykio vietos apžiūros metu paimto ir pateikto tirti peilio yra R. B. kraujas su 99,9999999999 proc. tikimybe (t.1, b. l. 47–48).

Savo parodymus įtariamoji N. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b. l. 113–119).

2011-02-10 20.26 val. N. K. nustatytas 2,38 promilių girtumas (t. 1, b. l. 91).

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvados matyti, kad nėra duomenų, jog N. K., jai inkriminuojamos veikos padarymo metu būtų sirgusi kokiu nors psichikos sutrikimu ar būtų buvusi kokios nors laikinos psichinės veiklos sutrikimo būsenos, dėl kurios būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjusi jų valdyti. Ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Nenustatyta, kad N. K. būtų buvusi fiziologinio afekto ar kitos laikinos psichikos sutrikimo būsenos, dėl ko būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar nebūtų galėjusi jų valdyti. N. K. priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikyti nereikia (t.1, b. l. 182,183).

Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad jų visumos pakanka pripažinti, jog būtent N. K. konflikto metu, suduodama peiliu R. B. į krūtinę bei kitas kūno vietas, nužudė R. B. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs liudytojų A. V., D. J., V. L., D. S., ekspertų D. V., D. T. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis, byloje esančias specialisto išvadas, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotus duomenis, konstatuoja, jog šie įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, sukėlusius R. B. mirtį, padarė N. K. tyčia keturis kartus virtuviniu peiliu smogdama R. B. į krūtinę bei kitas kūno vietas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad mirtį sukėlusį sužalojimą R. B. galėjo padaryti kiti asmenys.

N. K. savo kaltės iš esmės nužudžius R. B. neneigia, savo parodymus kaltinamoji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodė, kaip smūgiavo peiliu, nurodė ir kitas esmines detales, kurios atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, tačiau teismo posėdžio metu kaltinamoji savo parodymus dėl smūgių sudavimo pradėjo keisti, teigdama, jog neprisimena, kaip ir kada smūgiavo peiliu nukentėjusiajam, teigė, jog ką tyrėja sakė, su tuo ji ir sutiko, bandydama įsivaizduoti nusikaltimą, tačiau teismas šiuos kintančius kaltinamosios parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaltinamoji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, todėl visko tiksliai negali nurodyti. Vis dėlto nors kaltinamosios parodymai proceso metu šiek tiek kito, tačiau N. K. iš esmės neneigė nužudžiusi R. B. Jos kaltė dėl įvykdyto nusikaltimo įrodyta surinktų įrodymų visuma.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 p. išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nustatydamas subjektyvuosius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, teismas laiko svarbiomis visas R. B. nužudymo faktinės aplinkybės – smurto pobūdį, padarytų sužalojimų lokalizaciją ir kiekį, jų pobūdį, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltinamosios ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų ir ekspertų parodymai patvirtina, kad kaltinamoji N. K. ir nukentėjusysis R. B. piktnaudžiavo alkoholiu. Konfliktas tarp jų kilo dėl nuolatinių girtavimų, asocialaus gyvenimo būdo, nedarbo. Kaltinamoji nurodė, jog pavartojus alkoholio dažnai dėl to vykdavo konfliktai. Kaltinamosios reakcija buvo neadekvati situacijai ir smurtinių veiksmų pobūdžiui. Suduodama keturis smūgius peiliu R. B. į krūtinę bei kitas kūno vietas, kur sukoncentruoti itin jautrūs, gyvybiškai svarbūs žmogaus organai, akivaizdžiai suvokė savo veiksmų pavojingumą. Konflikto metu suduoti smūgiai peiliu patvirtina, kad turinti gyvenimiškos patirties ir būdama normalaus protinio išsivystymo N. K. suprato, kad daro kito žmogaus sveikatai bei gyvybei pavojingą veiką, ir, tai suvokdama, atitinkamai negalėjo nenumatyti, kad nuo tokių smūgių nukentėjusiajam gali būti padaryti jo sveikatai ar net gyvybei pavojingi sveikatos sutrikdymai, kad dėl tokio jos smurto gali atsirasti bet kokie padariniai, tarp jų ir nukentėjusiojo R. B. mirtis, ir nors tiesiogiai nenorėjo tokių padarinių, t. y. nužudyti nukentėjusiojo R. B., tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Šios išdėstytos aplinkybės atitinka netiesioginės tyčios požymius, numatytus BK 15 straipsnio 3 dalyje. Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad N. K., veikdama netiesiogine tyčia, nužudė nukentėjusįjį R. B., tarp jos veiksmų ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jos veika turi būti kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas daro išvadą, kad nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto turi būti perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį dėl tokių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato kvalifikuojantį nužudymą požymį, t. y. atsakomybę tam, kas nužudė artimą giminaitį ar šeimos narį. Šeimos sudėtį apibrėžiantys įstatymai ir įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai traktuoja skirtingai. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Darytina išvada, kad teismai šeimos nario sąvoką turi aiškinti atsižvelgdami į teisinių santykių pobūdį, o ne vadovaudamiesi suformuluotomis sąvokomis arba terminais, kurie turėtų būti itin svarbūs sprendžiant ginčus, ir ypač tuomet, kai skirtingose teisės šakose yra nevienareikšmiška šeimos bei šeimos nario sąvoka. LAT yra nurodęs, kad BK 248 straipsnio taikymas negali būti ribojamas siejant jas su minėtų CK normų, reguliuojančių gyvenimo neįregistravus santuokos turtinius santykius, įsigaliojimu ir taikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje Nr. 2K-615/2004).

Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų ir duomenų, esančių byloje, visuma neleidžia patikimai daryti išvados, kad R. B. buvo N. K. šeimos narys. Jie neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos ir nakvodavo tik kur surasdavo nakvynę. Tik paskutiniuosius du mėnesius abu gyveno pas liudytoją V. L. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. B. ir N. K. būtų sieję kokie nors bendri šeimos reikalai, noras sukurti šeimą, bendras ūkis, vaikai ar kiti būdingi šeimai požymiai. Teismo nuomone, juos siejo tik girtavimas ir valkatavimas ir tai gana neilgą laiko tarpą. Liudytojai taip pat patvirtino, jog jie pažįstami buvo neilgą laiko tarpą, net nukentėjusiojo mama nebuvo mačiusi sūnaus draugės. Taigi anksčiau nurodyti N. K. veiksmai atitinka ne BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, o BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Todėl kaltinamosios nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.

Kaltinamosios N. K. gynėjas advokatas teisiamojo posėdžio metu teigė, jog kaltinamajai būtina paskirti atlikti kompleksinę psichiatrinę–psichologinę ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar kaltinamoji nusikaltimo padarymo metu buvo normalios ar kitokios emocinės būsenos ir ar ta būsena galėjo daryti įtaką N. K. veiksmams. Tokie kaltinamosios gynėjo advokato teiginiai yra visiškai nepagrįsti bei nuneigti teisiamojo posėdžio metu. Apklaustas ekspertas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nenustatyta, jog N. K. būtų buvusi fiziologinio afekto ar kitoje laikino psichikos sutrikimo būsenos. Be to, ekspertas paaiškino, kad teismo psichiatrijos praktikoje nėra, kad intoksikacijos alkoholiu metu būtų vertinama kažkokia žmogaus emocinė būsena. Patologiniai girtumai, patologinės– fiziologinės būsenos gali būti vertinamos tik nesant intoksikacijos alkoholiu arba esant labai nežymiems alkoholio kiekiams. Darytina išvada, jog jei žmogus girtas ir neprigirdytas prieš jo valią, klausimai dėl emocinės būklės nėra sprendžiami. Ekspertas nenustatė, kad kaltinamosios elgesys atitiktų kokį nors psichikos sutrikimą, dėl kurio ji negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir negalėtų jų valdyti. Alkoholį N. K. vartojo savo noru, žinodama alkoholio neigiamas pasekmes. Be to, kaltinamajai buvo atlikta ir ambulatorinė ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu ir dabar N. K. gali dalyvauti teisiamajame posėdyje ir būti teisiama, taigi N. K. suvokia savo veiksmų esmę.

Būtina pažymėti ir tai, jog teisiamojo posėdžio metu ištirti ir išanalizuoti duomenys, liudijantys faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei atskleidžiantys ne tik nusikaltimo vykdytoją N. K., bet ir jos atliktus konkrečius veiksmus ir tyčios turinį, t. y. jos veikų subjektyviąją pusę, pagrįstai leidžia teigti, kad R. B. nužudymas nebuvo sąlygotas staiga kilusio didelio kaltinamosios susijaudinimo ar kitokių nukentėjusiojo neteisėtų, nusikalstamų veiksmų prieš ją. Bylos duomenys tokių faktų ir kaltinamosios bei jo gynėjo gynybinės versijos nepatvirtino. Ištirti byloje įrodymai – nukentėjusiojo mirties priežastis, sužalojimai ir jų pobūdis, liudytojų, ekspertų parodymai patvirtina nukentėjusiojo smurtinę mirtį. Taigi teismas visumos duomenų pagrindu konstatuoja, kad nukentėjusysis kaltinamosios buvo nužudytas paprasto buitinio konflikto metu, dėl nesivaldymo ir dėl girtumo, tyčia, veikiant netiesiogine jos forma.

Nepagrįsti ir kaltinamosios gynėjo advokato teiginiai dėl byloje netinkamai nustatyto nusikaltimo įrankio – peilio. Advokato manymu, nėra aišku, kuriuo peiliu buvo nužudytas R. B., gynėjas advokatas teisiamojo posėdžio metu kėlė versiją, jog R. B. galėjo būti sužalotas ne vienu peiliu. Teismas pažymi, jog nusikaltimo įrankis – peilis – buvo rastas ir paimtas. Nustatyta, jog ant peilio buvo šviežias kraujas. DNR ekspertizė nustatė, kad tai yra būtent nukentėjusiojo R. B. kraujas. Ekspertas konstatavo, jog būtent šiuo peiliu galėjo būti padarytas pagrindinis ir mirtinas sužalojimas. Be to, peilis buvo apžiūrėtos BPK nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio vietos, daiktų apžiūra atlikta laikantis LR BPK 207 str. reikalavimų. Įvykio vietos apžiūros metu peilis buvo nufotografuotas, kaip to reikalauja BPK 207 str. 2 d., ir paimtas. Kalbant apie tariamai kitą peilį, kuriuo galėjo būti padaryti kiti sužalojimai nukentėjusiajam, tai neturi esminės reikšmės, nes bylos duomenimis vienareikšmiškai nustatyta, jog pagrindinis – mirtinas – dūris buvo atliktas būtent su peiliu, kuris apžiūrėtas BPK nustatyta tvarka ir byloje pripažintas įrodymu. Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad N. K., veikdama netiesiogine tyčia, nužudė nukentėjusįjį R. B.

Pačios N. K., alkotesterio, liudytojų V. L., D. J. parodymais nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu N. K. buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai patvirtina pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, N. K. pripažįstama BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Lengvinančių N. K. padėtį aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamosios gynėjas advokatas prašė pripažinti kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog ji bandė suteikti mirusiajam pagalbą, be to, prašė atsižvelgti į tai, kad veika padaryta dėl fizinės prievartos, t. y. BK 59 str. 1 d. 6 p. nurodyta aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis arba rizikingas nukentėjusiojo elgesys, tačiau įvertinus bylos duomenis teismas neturi pagrindo tai pripažinti kaip kaltinamosios padėtį lengvinančios aplinkybės. Nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis, bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamosios reakcija buvo neadekvati situacijai ir smurtinių veiksmų pobūdžiui. Nukentėjusysis kaltinamosios buvo nužudytas paprasto buitinio konflikto metu, dėl nesivaldymo ir dėl girtumo. Byloje nenustatyta ir ta aplinkybė, jog kaltinamoji būtų bandžiusi suteikti nukentėjusiajam pagalbą, pačios N. K. parodymais greitąją medicinos pagalbą iškvietė ne ji.

Skiriant bausmę kaltam asmeniui, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriuje „Bausmės skyrimas“ nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuostatomis: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), ir skiria bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, kad paskirtąja bausme būtų pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (LR BK 11 str.) nusikaltimų kategorijos, nusikalstamą veiką N. K. padarė tyčia, taip pat atsižvelgiama į nepataisomas šio nusikaltimo pasekmes (R. B. mirtis), į kaltinamosios asmenybę, anksčiau neteista, priklausoma nuo alkoholio bei narkotikų, niekada niekur nedirbo, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, teismui nepadėjo išsiaiškinti tiesos, savo parodymus teisiamojo posėdžio metu pradėjo keisti, taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui, taip pat į nusikaltimo padarymo būdą ir motyvus. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama ir į tai, kad N. K. nukentėjusiųjų teismo posėdžio metu atsiprašė. Įvertinus bylos aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, amžių ir kitas bausmės dydžiui turinčias reikšmės aplinkybes, N. K. skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra šiek tiek didesnis už BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Į kaltinamajai skirtinos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas iki nuosprendžio paskelbimo (BK 66 str.), o iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai paliktina jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji R. Š. pareiškė 6370 litų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kuri susidaro iš 4349 litų už R. B. laidojimo išlaidas ir papildomai turėtų šeimos kapavietės rekonstrukcijos išlaidų – 2021 litų bei 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

R. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pripažinus N. K. kalta dėl R. B. nužudymo, kaltinamajai remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.246–6.249 str. atsirado pareiga atlyginti turtinę žalą, susijusią su laidotuvių išlaidomis. Teismo nuomone, dėl laidojimo išlaidų 4349 litų dalies nukentėjusiosios turėtos išlaidos yra realios ir nėra padidintos bei patvirtintos pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas, tačiau dėl šeimos kapo rekonstrukcijos ieškinys atmestinas, nes byloje nepateikti tai pagrindžiantys įrodymai ir duomenys dėl šių išlaidų būtinumo.

Taip pat nukentėjusioji prašo jai priteisti 50 000 litų neturtinę žalą. Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai nusikaltimu atimta asmens gyvybė. Dėl šios priežasties neturtinė žala turi būti nukentėjusiajai priteista, nes ji neteko artimo giminaičio: brolio, tai, be abejonės, sukėlė artimiems asmenims dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, kadangi padarytas nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes – brolio mirtį, ir tuo padaryta ypatinga žala. Teismas konstatuodamas itin sunkias šio nusikaltimo (nužudymo) pasekmes, vis dėlto pripažįsta nukentėjusiosios pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatitinkančias sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, t. y. teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, įvertinus kalto asmens turtinę padėtį (neturi jokio turto, oficialaus pragyvenimo šaltinio), atkreipiant dėmesį į tai, jog atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi tiksliai įvertinti neturtinę žalą pinigais nėra įmanoma, priteistinos neturtinės žalos dydis atitinkamai mažintinas, priteisiant nukentėjusiajai R. Š. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Šioje baudžiamojoje byloje daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo pripažintas virtuvinės paskirties peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, saugomas Klaipėdos AVPK NTB SNTS patalpose. Peilis pripažintinas nusikaltimo įrankiu, todėl įsiteisėjus nuosprendžiui turi būti sunaikintas.

Nukentėjusiojo rūbus ir avalynę, saugomus Klaipėdos AVPK NTB SNTS patalpose, grąžinti nukentėjusiajai R. Š. N. K. džinsines kelnes – grąžinti jai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

N. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti jai laisvės atėmimą dvylikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2011-02-10 iki 2012-02-21.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Priteisti iš N. K. nukentėjusiajai R. Š. 4349 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt devynis) turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus, saugomus Klaipėdos AVPK NTB SNTS patalpose: peilį – sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, nukentėjusiojo rūbus ir avalynę grąžinti nukentėjusiajai R. Š., N. K. džinsines kelnes – grąžinti N. K.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajai šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.