Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

nuteistajai N. K.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. K. ir jos gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) bei nukentėjusiosios R. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 12 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2012 m. vasario 21 d.

Iš nuteistosios N. K. nukentėjusiajai R. Š. priteista 4349 litai turtinės ir 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. nuteista už tai, kad 2011 m. vasario 10 d. apie 18 val., bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) , būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su R. B. metu tyčia 4 kartus smogė jam peiliu į krūtinę ir kitas kūno vietas. Nuo patirto durtinio - pjautinio kiaurinio krūtinės ląstos sužalojimo su vidaus organų bei stambios krūtinės ląstos kraujagyslės pažeidimu R. B. įvykio vietoje mirė.

Gynėjo ir nuteistosios teigimu, minėtoje išvadoje nurodoma, kad nėra duomenų, jog N. K. , jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, būtų sirgusi kokiu nors psichikos sutrikimu (1 punktas). Tačiau iš medicininių dokumentų yra žinoma, kad 2010 m. spalio 7 d. N. K. nustatytas psichikos elgesio sutrikimas, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (TLK – 10 F19.2). Be to, ekspertizės akto 2 punkte nurodyta, kad N. K. psichinė būsena atitinka priklausomybės alkoholiui sindromą F 10.21 ir adaptacijos sutrikimą, užsitęsusią depresinę reakciją F 43.21 kriterijus. Tai pagal TLK 10 5 skyrių priskiriama psichikos ir elgesio sutrikimams: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas (F10-19) bei neuroziniai, stresiniai ir somatofoniniai sutrikimai (F40-49). Apeliantams nesuprantama, kodėl išvadoje aiškiai nenurodyta, ar liga (F 19.2) turėjo įtakos N. K. suvokiant savo veiksmų esmę bei galėjo įtakoti jos veiksmus.

Gynėjas ir nuteistoji cituoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad N. K. nepadėjo išaiškinti tiesos, savo parodymus teisiamojo posėdžio metu pradėjo keisti. Tačiau advokatas ir jo ginamoji teigia manantys, kad tiesa byloje nebuvo nustatyta ne dėl N. K. kaltės. Be to, pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistosios parodymų yra prieštaringos. Vienu atveju skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad N. K. iš esmės savo kaltės dėl R. B. nužudymo neneigė, tačiau bylą nagrinėjant teisme, pastaroji ėmė keisti savo parodymus dėl smūgių sudavimo, teigdama, jog neprisimena, kaip ir kada smūgiavo peiliu nukentėjusiajam, o ikiteisminio tyrimo metu sutiko su tuo, ką sakė tyrėja. Tačiau kitoje nuosprendžio dalyje nurodoma, kad „kaltinamoji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, todėl visko tiksliai negali nurodyti“.

Gynėjas ir nuteistoji nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo šiurkščiai pažeistos nuteistosios teisės, nes jai, būnant šoko ir sunkaus girtumo būsenos, kažkas liepė rašyti paaiškinimą – prisipažinimą, taip paruošdamas ją vėliau vykusiai apklausai. 2011 m. vasario 10 d. parašytame paaiškinime N. K. nurodė tiksliai neatsimenanti konflikto. Tokius parodymus ji davė ir 2011 m. vasario 11 d. vykusios apklausos metu. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad paaiškinime nuteistoji nurodė, kad peiliu smogė nukentėjusiajam į petį, o apklausos metu parodė apie nukentėjusiojo mirtį sukėlusį sužalojimą. Gynėjo ir N. K. teigimu, šios apklausos metu tyrėjams jau buvo žinoma, nuo kurio sužalojimo mirė R. B. . Be to, ekspertas patvirtino, kad 2011 m. vasario 11 d. vykusios apklausos metu N. K. buvo abstinencijos būsenos. Apeliantai netgi nurodo manantys, jog šios apklausos metu N. K. galėjo būti nustatytas 1-1,2 promilės girtumas, nes literatūroje rašoma, kad vidutinis moters organizmo alkoholio perdirbimo greitis yra 0,1 promilės. Būdama tokios būsenos, N. K. negalėjo prisiminti įvykio aplinkybių bei duoti parodymų apie smūgių sudavimo mechanizmą. Esant šioms aplinkybėms, gynėjas ir N. K. nurodo, kad ji (nuteistoji) parodymus keitė arba davė netikslius parodymus ne dėl to, kad siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su N. K. paskirta bausme. Gynėjas ir apeliantė teigia manantys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti N. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). 2010 m. vasario 10 d. N. K. buvo sumušta, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, nukentėjusysis niekur nedirbo, neturėjo pomėgių, gyveno iš mamos pensijos, galėjo numatyti žalingas alkoholio pasekmes, nesiekė pakeisto savo gyvenimo būdo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji yra jauno amžiaus, yra tikimybė, kad į laisvę ji išeis ankščiau laiko, todėl turės galimybę pakeisti savo gyvenimo būdą, pradėti dirbti ir atlyginti padarytą žalą. Nukentėjusioji teigia mananti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pernelyg atsižvelgta į nuteistosios turtinę padėtį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė jų apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistosios ir jos gynėjo bei nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistosios N. K. ir jos gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl N. K. kaltės ir veikos kvalifikavimo padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Nesutikdami su skundžiamu nuosprendžiu, nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniame skunde nurodo pažeidimus, susijusius su procesinių dokumentų neįteikimu nuteistajai, kurie, jų manymu, buvo padaryti ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas. Iš byloje esančių raštų apie procesinių dokumentų įteikimą matyti, kad kaltinamasis aktas, išverstas į N. K. suprantamą rusų kalbą jai įteiktas 2011 m. liepos 14 d. (b. l. 46, t. 2), o skundžiamas nuosprendis, išverstas į rusų kalbą - 2012 m. kovo 13 d. (b. l. 4, t. 3). Be to, pirmosios instancijos teisme prokuroras išreiškė prašymą pridėti prie bylos dokumentą, patvirtinantį kaltinamojo akto bei jo vertimo į rusų kalbą įteikimą N. K. . Proceso dalyviai, taip pat ir nuteistoji bei jo gynėjas advokatas nenurodė pastabų apie šio dokumento neteisingumą. Priešingai - jie neprieštaravo, kad minėtas dokumentas būtų pridėtas prie bylos (b. l. 59, t. 2).

Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme buvo pažeista nekaltumo prezumpcija bei nešališkumo principas – buvo pasirinkta viena nužudymo versija, kad N. K. yra kalta, o kitos pastarosios pateiktos versijos nebuvo tiriamos, nerenkami ir ją teisinantys įrodymai. Iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti įvykį matę liudytojai, taip pat ir kiti asmenys, kurie galėjo parodyti bylai reikšmingų aplinkybių, įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas. Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo tiriami įrodymai bei N. K. keltos versijos apie jai darytą poveikį ikiteisminio tyrimo metu, buvo renkami ir tiriami įrodymai, siekiant nustatyti, ar nužudytasis buvo N. K. šeimos narys, taip pat tirta, ar R. B. nužudymas buvo padarytas dėl staiga kilusio didelio N. K. susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, ar N. K. būsena nusikaltimo padarymo metu galėjo turėti įtakos pastarosios veiksmams.

Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai keliamos versijos, kad R. B. galėjo būti mirtinai sužalotas kitų asmenų ir kitu peiliu, nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausta kitą dieną po įvykio, N. K. neneigė konflikto metu sudavusi smūgį peiliu R. B. į krūtinę, nuo kurio šis prisėdo, po to – nukrito ant žemės. Nuteistoji šios apklausos metu patvirtino, kad įvykio vietoje kartu buvę D. J. ir V. L. su nukentėjusiuoju nekonfliktavo ir prieš jį jokių veiksmų neatliko (b. l. 108-109, t. 1). Tai, kad konflikto, kurio priežasties neprisimena, metu sudavė R. B. smūgį peiliu, N. K. patvirtino ir 2011 m. vasario 17 d. parodymų patikrinimo vietoje (b. l. 113-119, t. 1) bei kitoje ikiteisminio tyrimo apklausoje, parodydama ir tai, kad nepageidauja pakeisti savo ankstesnėje apklausoje duotų parodymų, kurie yra išsamūs (b. l. 185, t. 1). Pirmosios instancijos teisme nuteistoji keitė savo parodymus, tvirtindama, kad to momento, kai buvo sužalotas R. B. , ji neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, nes visi sakė, jog ji yra kalta, o ji nežinojo, kaip įrodyti savo nekaltumą, apklausos bei parodymų patikrinimo vietoje metu išsirinkdavo vieną iš tyrėjos pateiktų versijų ir taip parašydavo, pirmos apklausos metu, tyrėjos kabinete stovėjo butelis su alkoholiu ir ją tai trikdė, nes norėjo išgerti. Tačiau N. K. pirmosios instancijos teisme tuo pačiu teigė „gal ir nužudžiau aš jį“, neneigė ir to, kad įvykio metu turėjo rankose peilį, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu neparodė, kad įvykio vietoje buvę D. J. ir V. L. konfliktavo ar vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį (b. l. 94-95, t. 2).

Siekiant išsiaiškinti, ar ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu nebuvo pažeistos N. K. teisės bei, ar šių apklausų metu pastarajai nebuvo daroma įtaka, pirmosios instancijos teisme buvo apklausta liudytoja D. S. , atlikusi ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje. Ši liudytoja parodė, kad N. K. pirmą kartą buvo apklausta kitą dieną po nagrinėjamo įvykio, ji tuo metu jau nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, parodymus N. K. davė pati, savarankiškai viską papasakojo, patalpoje, kur vyko apklausa, butelio su alkoholiu nebuvo, joks spaudimas jai nebuvo daromas, juolab, kad apklausoje dalyvavo jos gynėjas, vertėja (tai matyti ir iš apklausos protokole esančių parašų (b. l. 109, t. 1)), kabinete buvo ir konvojaus pareigūnai. Minėta liudytoja taip pat patvirtino, kad savo parodymų nuteistoji nekeitė ir parodymų patikrinimo vietoje bei apklausiama antrą kartą, visi tyrimo veiksmai buvo atlikti dalyvaujant pastarosios gynėjui (b. l. 110, t. 2), kurie pasirašė ant procesinių dokumentų (b. l. 113, 185, t. 1).

Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu kažkas liepė rašyti prisipažinimą nuteistajai, taip siekiant paruošti ją kitoms apklausoms (b. l. 92-93, t. 1). Iš šio N. K. surašyto rašto turinio matyti, kad jame nėra jokių kitokių aplinkybių, kurių nuteistoji nebūtų parodžiusi ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose. Priešingai, šiame rašte nurodytos esminės įvykio aplinkybės sutampa su apklausose bei parodymų patikrinimo vietoje duotais N. K. parodymais. Tas pats pasakytina ir dėl apeliaciniame skunde nurodyto teiginio, kad atliekant nuteistosios apklausas, tyrėjai jau buvo žinoma, nuo kokio sužalojimo mirė R. B. . Specialisto išvada, atlikus nukentėjusiojo lavono tyrimą, surašyta 2011 m. vasario 21 d. (b. l. 26, t. 1), o parodymus apie tai, į kurią kūno vietą sužalojo R. B. , N. K. davė 2011 m. vasario 11 d. (b. l. 107-109, t. 1), šiuos parodymus, dalyvaujant gynėjui advokatui V. Žarkovui, ji patvirtino ir 2011 m. birželio 9 d. vykusioje apklausoje (b. l. 185,t . 1).

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino N. K. duotus parodymus, o parodymų, susijusių su nužudymo faktu, keitimą pagrįstai įvertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu nėra prieštaringos. Skundžiamame nuosprendyje, įvertinus nuteistosios būseną, kad nusikaltimo padarymo metu jai nustatytas 2,38 promilių girtumas, pagrįstai nurodyta, kad N. K. visko tiksliai negali nurodyti - iš jau aptartų apeliantės N. K. parodymų matyti, kad ji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme negalėjo pasakyti, kodėl tarp jos ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kiek kartų ji sudavė jam peiliu. Tačiau negalėjimas tiksliai nurodyti aplinkybių nebūdingas kalbant apie esmines aplinkybes, apie kurias pasakojo nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau, kaip jau buvo minėta, savo parodymus pakeitė pirmosios instancijos teisme.

Visuma šių duomenų patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nukentėjusįjį R. B. nužudė būtent N. K. . Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde cituojami eksperto D. Vitkaus parodymai, kad „dūrį, koks buvo nustatytas nukentėjusiajam, galima padaryti ir iš priekio, ir iš nugaros. Matėsi, kad padėtis keitėsi. Tai kairėj, tai dešinėj sužalojimai, dar ranka sužalota“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad be apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, minėtas ekspertas pirmosios instancijos teisme parodė ir tai, kad „jei mirtinas smūgis ir buvo suduotas pirmas, žmogus galėjo judėti, nervai nebuvo nupjauti. Priešintis trumpą laiką galėjo“ (b. l. 95, t. 2). Jo surašytoje specialisto išvadoje Nr. M 106/11 (03) taip pat nurodyta, kad R. B. mirtis ištiko praėjus kelioms - keliolikai minučių po patirto durtinio – pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo (b. l. 28, t. 1). Todėl šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. B. padėtis konflikto metu, kai jam buvo suduotas pirmas smūgis peiliu (net jei būtent šis smūgis turėjo įtakos mirčiai), galėjo keistis, ir tai nereiškia, kad sužalojimus jam padarė skirtingi asmenys. Kaip jau buvo minėta, nei nuteistoji, nei įvykio vietoje buvę liudytojai neparodė, kad prieš nukentėjusįjį smurtą vartojo kas nors kitas, o ne N. K. .

Skundžiamame nuosprendyje taip pat teisingai nustatyta, kad nusikaltimo įrankis – peilis, kuriuo mirtinai sužalotas R. B. , buvo su juodu kotu, o ne peilis mediniu kotu, kurio ašmenų galas bukas.

Ikiteisminio tyrimo metu, atlikus įvykio vietos apžiūrą, spintelės stalčiuje buvo rastas ir paimtas juodos spalvos kotu vienašmenis peilis, kurio ašmenys buvo sutepti šviežiu krauju su nubraukimais iki viršūnės 12 centimetrų ilgyje. Šios apžiūros metu taip pat buvo rastas vienašmenis rudu kotu virtuvinis peilis, kurio ašmenų galas bukas. Šio peilio ašmenys buvo švarūs, dėmių, panašių į kraują, nerasta. Todėl šis peilis paliktas kambaryje kaip neturintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b. l. 5-8, 17-18, t. 1). Specialisto išvadoje Nr. M 106/11 (03) nustatyta, kad atsižvelgiant į žaizdų ilgį, galų pobūdį, kanalų gylį bei ekspertui pateikto peilio geležtės savybes (ilgį, plotį ir kt.), šios žaizdos galėjo būti padarytos pateikto peilio geležte (fotolentelė Nr. 8) ( 26-28, 36, t. 1). Kitoje specialisto išvadoje Nr. S 123/11 (01) nustatyta, kad ant minėto peilio su juodos spalvos kotu yra nukentėjusiojo R. B. kraujas su 99,9999999999 % priklausomybe (b. l. 47-48, t. 1). Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. J. , kuris buvo įvykio vietoje, taip pat parodė, kad nusikaltimo įrankis – peilis buvo su juoda rankena (b. l. 76, t. 2). Apie aplinkybę, kad įvykio metu N. K. panaudojo būtent peilį su juoda rankena, minėtas liudytojas parodė ir iš karto po įvykio, apklaustas 2011 m. vasario 11 d. (b. l. 81-83, t. 1). Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, ekspertas D. Vitkus pirmosios instancijos teisme iš tikrųjų parodė, kad „jei būtų pateiktas kitas peilis, būtų galima nustatyti, ar juo būtų galima tokius sužalojimus padaryt, bet tam reikalinga atlikti papildomų tyrimų (b. l. 95, t. 2). Tačiau šis eksperto teiginys nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad mirtinas dūris R. B. buvo padarytas būtent tuo peiliu, kuris ir buvo pateiktas ekspertui, surašiusiam specialisto išvadą.

Apeliaciniame skunde minimų kitų liudytojų A. V. , D. S. bei nuteistosios parodymai taip pat nepatvirtina, kad R. B. mirtinai buvo sužalotas kokiu nors kitu peiliu. Liudytojas A. V. , Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pareigūnas į įvykio vietą atvyko gavęs pranešimą apie sužalotą žmogų. Tačiau iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis įvykio vietoje nesiaiškino įvykio aplinkybių, be kita ko ir susijusių su nusikaltimo įrankiu (b. l. 88-89, t. 1; b. l. 60, t. 2). Liudytoja D. S. , atlikusi ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, parodė, kad nebuvo tikslinga imti peilio ruda medine rankena, nes ant jo nebuvo jokių kraujo dėmių. Ant peilio, kuris buvo paimtas įvykio vietoje, buvo rasta kraujo, todėl jis ir buvo paimtas (b. l. 110, t. 2). Tiesa, nuteistoji N. K. ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme teigė, kad R. B. ji sužalojo peiliu, kurio kotas buvo medinis, o peilio galas – nupjautas (b. l. 107-109, 113, t. 1; b. l. 94-95, t. 2), tačiau visuma aukščiau aptartų aplinkybių neginčijamai paneigia tokius pastarosios teiginius.

Apeliaciniame skunde, iškeliant versiją, kad R. B. galėjo būti nužudytas kitu peiliu, remiamasi ir N. K. atliktu asmens neblaivumo testu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajai iš karto po įvykio nustatytas 2,38 promilės neblaivumas niekaip nepatvirtina apeliacinio skundo teiginio, kad R. B. smūgiai galėjo būti suduoti kitu peiliu (b. l. 91, t. 1).

Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, kaip nusikaltimo įrankis – peilis – atsidūrė prie mikrobangų krosnelės. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistosios parodymų, ji neprisiminė, kur padėjo peilį po to, kai juo sudavė smūgius R. B. . Tik pirmosios instancijos teisme N. K. ėmė tvirtinti, kad peilį padėjo į spintelę prie lovos (b. l. 94, t. 1). Tačiau kaip jau buvo minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis buvo nužudytas peiliu su juoda rankena, kuris įvykio vietoje buvo rastas spintelės, ant kurios stovėjo mikrobangų krosnelė, stalčiuje (b. l. 16, t. 1). Tai, kad nuteistoji teigia prisimenanti, kad ji nusikaltimo įrankį padėjo į kitą vietą, nei ten, kur šis nusikaltimo įrankis buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu, jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Aplinkybę, kad R. B. sužalojimai buvo padaryti peiliu su juoda rankena, patvirtina ne tik įvykio vietos apžiūros protokolas, bet ir kiti byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai.

Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su N. K. atlikta teismo psichiatrijos ambulatorine ekspertize ir atlikus šią ekspertizę surašytu ekspertizės aktu Nr. 85TPK-104/2011. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši ambulatorinė ekspertizė atlikta nepažeidžiant nustatytų reikalavimų. Atliekant šios rūšies ekspertizę N. K. , kaip teisingai ir nurodyta apeliaciniame skunde, dalyvavo ne tik ekspertizės aktą surašęs ir jį pasirašęs teismo psichiatras – ekspertas D. Tamašauskas, bet ir teismo psichologas – ekspertas stažuotojas, teismo psichiatrė – ekspertė stažuotoja, teismo psichologė – ekspertė. Tačiau teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose nėra įtvirtintas draudimas tokiems asmenims dalyvauti atliekant ambulatorinę ekspertizę (nuostatų 54-58 punktai). Be to, pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas D. Tamašauskas parodė, kad, atliekant ekspertizę, dalyvavo psichologas stažuotojas ir psichiatrė stažuotoja. Šie asmenys privalo mokytis, todėl, įspėti dėl atsakomybės už informacijos paviešinimą, dalyvavo atliekant ekspertizę. Stažuotojai ant ekspertizės akto nepasirašė, nes jie neturi tokios teisės. Ekspertas pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad atliekant ekspertizę, dalyvavo ir psichologė, tačiau jai klausimų nebuvo užduota, ji dalyvavo tik akto surašyme (b. l. 95-96, t. 2).

Priešingai nei nurodo apeliantai, ekspertizės akte neneigiama, kad N. K. buvo nustatyti įvairūs sutrikimai ir ligos: atminties ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, neorganinė enurezė (vaikų naktinis šlapimo nelaikymas), organinis emocinio labilumo sutrikimas, trauminė galvos smegenų liga, taip pat nurodyta ir tai, kad ji buvo gydoma ir dėl priklausomybės nuo kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų (alkoholis, amfetaminas) (F19.2). Įvertinęs anamnestinius duomenis, pateiktą medicininę dokumentaciją bei dabartinę N. K. psichinę būseną, ekspertas padarė išvadą, kad nėra duomenų, kad N. K. , jai inkriminuojamos veikos padarymo metu, būtų sirgusi kokiu nors psichikos sutrikimu ar būtų buvusi kokioje nors laikinoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje, dėl kurios būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjusi jų valdyti. Pirmosios instancijos teisme ekspertas D. Tamašauskas papildomai paaiškino, kad psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį yra priskiriamas bendrai prie psichikos sutrikimų, tokių kaip mikčiojimas, nevalingas šlapinimasis naktimis į lovą. Teismo psichiatrijos praktikoje nėra atvejų, kad intoksikacijos alkoholiu metu būtų sprendžiama apie žmogaus emocinę būseną. Pataloginiai girtumai, pataloginės – fiziologinės būsenos gali būti sprendžiamos tik nesant intoksikacijos alkoholiu arba esant labai nežymiems alkoholio kiekiams. Nenustatyta, kad N. K. būtų buvusi fiziologinio afekto ar kitos laikino psichikos sutrikimo būsenos. Ekspertas sutiko, kad emocinė būsenos nustatymas yra daugiau psichologo uždavinys, tačiau taip pat nurodė, kad jei psichologas būtų atsakinėjęs į tokį klausimą, jis būtų parašęs tą patį, nes nenagrinėjamos asmens būsenos esant alkoholinio apsvaigimo būsenoje (b. l. 95-96, t. 2). Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymo metu N. K. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jai iš karto po įvykio buvo nustatytas 2.38 promilių girtumas (b. l. 91, t. 1).

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad N. K. , būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia nužudė R. B. , todėl jos veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalis numato, kad kaltininkui už tokį nusikaltimą gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė nuo 7 iki 15 metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, į tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskyrė N. K. 1 metais už sankcijos vidurkį didesnę laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nei įvykį matęs liudytojas D. J. , nei pati nuteistoji neparodė, kad R. B. įvykio metu elgėsi provokuojančiai ar rizikingai. Priešingai – N. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad įvykio metu R. B. jokių smūgių jai nesudavė, jos nesužalojo, o dėl kokių priežasčių ji paėmė peilį ir juo sudavė nukentėjusiajam – ji nežino. Pirmosios instancijos teisme ji tai pat neparodė, kad nukentėjusysis būtų atlikęs kokius nors veiksmus, formuojančius ar stiprinančius jos vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką ar skatino ją pradėti nusikalstamą veiką. Be to, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su R. B. pasirinktu gyvenimo būdu ar ankstesniu jo elgesiu taip pat neduoda pagrindo švelninti nuteistajai paskirtą bausmę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, N. K. paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, ji nėra per griežta, todėl nešvelnintina. Į paskirtos bausmės laiką teisingai įskaitytas laikas, kurį N. K. išbuvo sulaikyta ir suėmimta.

Dėl nukentėjusiosios R. Š. apeliacinio skundo

Skundžiamame nuosprendyje teisingai išspręsti ir su civiliniu ieškiniu susiję klausimai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad laidodama R. B. , kuris yra jos brolis, patyrė 4349 litus turtinės žalos (laidojimo išlaidų) (b. l. 50-51, 63-64, t. 1). Nukentėjusioji pateikė ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (b. l.53-62, t. 1). Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusioji pateikė dar vieną civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad be jau paminėtų išlaidų ji taip pat sumokėjo 2021 litą už kapavietės rekonstrukciją (b. l. 42, t. 2) bei patyrė 50 000 litų neturtinės žalos (b. l. 43-44, t. 2). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, pagrįstai nustatė, kad nukentėjusioji nepateikė dokumentų ir kitų būtinumą rekonstruoti šeimos kapą pagrindžiančių įrodymų, todėl civilinio ieškinio dalį dėl 2021 lito atlyginimo atmetė. Ši nuosprendžio dalis nukentėjusiosios skunde nėra ginčijama. Tačiau pastaroji nesutinka su jai priteistu neturtinės žalos atlyginimu, argumentuodama tuo, kad ieškinyje nurodyta 50 000 litų suma yra bendra jai ir jos motinai nukentėjusiajai L. B. . Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti.

Šioje baudžiamojoje byloje civiline ieškove yra pripažinta tik nukentėjusioji R. Š. (b. l. 65, t. 1), kuri pateikė ir civilinius ieškinius. Jos motina L. B. šioje byloje pripažinta nukentėjusiąja, tačiau civilinio ieškinio ji nepareiškė. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajai L. B. .

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, įvertinęs sunkią nuteistosios turtinę padėtį, taip pat pagrįstai sumažino prašomos neturtinės žalos dydį ir priteisė nukentėjusiajai 20 000 litų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasis nuomonės, kad Lietuvos Respublikos BPK 38 straipsnyje, Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais (kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai). Tuo tarpu iš nukentėjusiosios R. Š. parodymų pirmosios instancijos teisme negalima daryti išvados, kad jos ir nužudytojo R. B. santykiai buvo itin artimi, kad juos siejo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (b. l. 60-61, t. 2). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį yra teisingas ir pagrįstas ir toks sprendimas nelaikytinas žeminančiu ar įžeidžiančiu, kaip tai nurodo nukentėjusioji.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios N. K. ir jos gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) bei nukentėjusiosios R. Š. apeliacinius skundus atmesti.