- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2-2156-1050/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Greičiūtė-Petrauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vip Logistic“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vailida“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Baltic Underwriting Agency“
- Advokatai
- Evelina Nevulienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vip Logistic“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vailida“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Baltic Underwriting Agency“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas UAB „Vip Logistic“ (toliau tekste – ir Ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vailida“ (toliau tekste – ir Atsakovas) 3 449,33 EUR nuostolių; 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 342,43 EUR už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad UAB „Vip Logistics“, vykdydama įmonės (duomenys neskelbtini) 2020-01-14 elektroniniu paštu gautą užsakymą automobilių pervežimui, susitarė su Atsakovu dėl krovinio – 3 naujų „(duomenys neskelbtini)“ automobilių – pervežimo iš Batily miesto Prancūzijoje į Lion miestą Prancūzijoje. Šalys šį susitarimą įformino raštu sudarydamos užsakymą Nr. VIPLR09054.
3. Vykdant krovinio pervežimą, vežamas automobilis (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas. Šis įvykis užfiksuotas CMR važtaraštyje Nr. FR-GR2000858605 ir žalos užfiksavimo protokole Nr. 01682060, kurie yra pasirašyti Atsakovo vairuotojo. Apgadinta transporto priemonė, siekiant nustatyti padarytų nuostolių dydį, buvo perduota ekspertizei, kurią atliko įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir 2020-02-04 surašė ekspertizės ataskaitą. Ekspertizės ataskaitoje nurodoma, jog dėl šio įvykio transporto priemonės kategorija „nauja“ turi būti panaikinta ir nustatyta kategorija „naudota“ bei taikoma procedūra „reforme B“. Nustatyta remonto kaina 440,50 Eur. „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės veikloje naudojamoje duomenų bazėje taip pat buvo užpildytas pranešimas, jog transporto priemonę, kurios VIN (duomenys neskelbtini), draudžiama remontuoti ir parduoti kaip naują produktą, t. y. dėl vežėjo kaltės atsiradus stogo sugadinimui, transporto priemonė pagal „(duomenys neskelbtini)“ taisykles nebegalėjo būti parduota kaip nauja.
4. Dėl automobilio sugadinimo jo gamintoja „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2020-03-05 sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų įmonei (duomenys neskelbtini) s. a. s. sumokėti už remontą 440,50 EUR ir už nuvertėjimą 3 379,33 EUR. Taip pat už ekspertizės atlikimą. Nuvertėjimo suma buvo paskaičiuota pagal automobilio gamintojos „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-01 patvirtintas naujų transporto priemonių, pateikiamų pirkimo platformai DCE ir apgadintų gabenant kelių transportu, tvarkymo taisykles Nr. 22020-0098. Taisyklės taikomos naujoms „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėms, kurios buvo apgadintos jas gabenant kelių transportu. Taisyklių taikymo sritis – „(duomenys neskelbtini)“ filialai Europoje, „CAT“ centrai Prancūzijoje ir Europoje. Taisyklių 5.5 punkte yra nurodyta, kad už naujos transporto priemonės apgadinimą, dėl kurio ji nebegali būti parduodama kaip nauja, taikomas 10 proc. nuvertėjimo koeficientas nuo naujos transporto priemonės vertės ir nuvertėjimo sąskaita siunčiama už transporto priemonės apgadinimą atsakingam asmeniui. Iš sąskaitos matyti, kad apgadinto automobilio vertė buvo 33 793,34 EUR. Tokiu būdu 10 proc. nuo naujo automobilio kainos sudaro 3 379,33 EUR. Užsakovė įmonė (duomenys neskelbtini) s. a. s. Ieškovės pareikalavo atlyginti remonto išlaidas, pateikdama sutartiniam vežėjui – Ieškovei, 2020-03-06 sąskaitą 3 819,83 EUR sumai. Šios sąskaitos išklotinėje nurodyta pristatymo data 2020-01-16, automobilio, vežusio krovinį, numeris (duomenys neskelbtini), suma – 3 379,33 EUR nuvertėjimas ir 440,50 EUR remontas. 2020-05-04 (duomenys neskelbtini) s. a. s. pranešė apie vienašalį įskaitymą ir pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 5160776 paskaičiuotų nuostolių atlyginimą įskaitė į Ieškovei mokėtinas sumas už suteiktas paslaugas. Dėl to Ieškovui buvo sumokėta tik likusi 1 075,20 EUR suma. Tokiu būdu Ieškovas atlygino „CAT s.a.s“ patirtus nuostolius dėl pervežimo metu apgadinto automobilio, kurio faktinis vežėjas buvo Atsakovas ir įgijo teisę nuostolių atlyginimo reikalauti iš Atsakovo. Atsakovas, pripažindamas savo kaltę dėl automobilio sugadinimo, yra atlyginęs tik 440,52 EUR už remontą, tačiau atsisako sumokėti 3 379,33 EUR už nuvertėjimą ir 70,00 EUR už ekspertizės atlikimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 440,50 EUR automobilio remonto išlaidos Ieškovui buvo atlygintos. Dėl 70,00 EUR ekspertizės išlaidų atlyginimo Ieškovas iki ieškinio pateikimo į Atsakovą nesikreipė, taip pat mano, kad šios išlaidos nebuvo būtinos ir pagrįstos, kadangi remonto sąmatos paskaičiavimui nėra reikalingumo samdyti ekspertų įmonę, juo labiau, su remonto sąnaudomis Atsakovas sutiko ir jas atlygino. Atitinkamai, Ieškovo reikalavimas dėl 3 379,33 EUR automobilio nuvertėjimo priteisimo yra nepagrįstas ir neteisėtas ir turėtų būti atmestas dėl šių argumentų: remiantis CMR Konvencijos 1 straipsniu, ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nagrinėjamam ginčui taikytina CMR konvencija. Atsakovas sutinka, kad buvo padaryti tam tikri sugadinimai minėtai transporto priemonei, tačiau teigia, kad žala dėl šio automobilio apgadinimo jau buvo atlyginta, o tai, kad buvo padaryta papildoma žala, Ieškovas neįrodė ir nepateikė tai patvirtinančių tinkamų įrodymų. Remiantis CMR konvencijos nuostatomis, tinkamais įrodymais tokiu atveju laikytini dokumentai, patvirtinantys, kad transporto priemonė po remonto buvo realizuota už mažesnę kainą ar eksperto išvada, paremta detaliais skaičiavimais ir teisės aktų reikalavimais. Šioje byloje tokių įrodymų nėra. Atitinkamai, automobilio gamintojo konstatavimas, kad nuvertėjimas yra toks, jo neindividualizuojant, nepagrindžiant jokiais skaičiavimais ir dokumentais, o remiantis bendromis taisyklėmis, su kuriomis faktinis vežėjas nei buvo supažindintas, nei jas akceptavo, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.
6. Trečiasis asmuo AB „Baltic Underwriting agency“ (toliau – ir Trečiasis asmuo) pateikė atsiliepimą (DOK-254506), kuriame nurodė, kad su Ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, Ieškovas neįrodė prašomų atlyginti nuostolių dydžio ir jų pagrįstumo. Ieškovas pateiktu ieškiniu nurodo, jog Ieškovas apmokėjo (duomenys neskelbtini) s.a.s. bendrą 3 819,83 EUR sumą pagal pateiktą sąskaitą ir taip atlygino dėl ginčo automobilio patirtus nuostolius savo užsakovui (duomenys neskelbtini) s.a.s, to pasėkoje, regreso tvarka šią sumą prašo atlyginti Atsakovo. Vežėjas turi atlyginti tik pagrįstus nuostolius, t. y. lėšų sumokėjimas Trečiajam asmeniui negali būti laikomas tinkamu patirtų nuostolių įrodymu. Minėtas aplinkybes ir tokį aiškinimą patvirtina ir susiformavusi teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009 išaiškino, kad vežėjas turi atlyginti tik pagrįstus nuostolius. Tam, kad nuostoliai būtų pripažinti patirtais, turi būti pagrįsta nuostolių kilmė, sudėtis ir jų dydis. Priešingu atveju sumokėtos sumos laikomos rizika, tenkančia jas sumokėjusiam asmeniui, t. y. vien lėšų sumokėjimas trečiajam asmeniui negali būti laikomas tinkamu patirtų nuostolių įrodymu. Minėta praktika taikoma/cituojama eilėje vėliau nagrinėtų vežėjų civilinės atsakomybės bylų. Remiantis CMR konvencijos nuostatomis bei jos aiškinimu teismų praktikoje, tinkamais įrodymais tokiu atveju laikytini dokumentai, patvirtinantys, kad transporto priemonė po remonto buvo realizuota už mažesnę kainą ar eksperto išvada, paremta detaliais skaičiavimais ir teisės aktų reikalavimais. Šioje byloje tokių įrodymų Ieškovas nepateikė. Automobilio gamintojo konstatavimas, kad nuvertėjimas yra toks jo neindividualizuojant, nepagrindžiant jokiais skaičiavimais ir dokumentais, o remiantis bendromis taisyklėmis, su kuriomis faktinis vežėjas nei buvo supažindintas, nei jas akceptavo, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Minėtas aplinkybes, kad tokiu atveju neturėtų būti vadovaujamasi gamintojo vienasmeniškai nustatytu vertinimu, patvirtina ir teismų praktika, kurioje nurodyta, kad „kyla pagrįstų abejonių, ar žala buvo nustatyta objektyviai, nes pats automobilių gamintojas ir savininkas turėjo galimybę nustatyti tik jam naudingą žalos dydį, kurį jam ir atlygino ieškovė, net nekėlusi ginčo dėl nustatyto žalos dydžio, kadangi, kaip pati apeliantė patvirtino ir savo apeliaciniame skunde, su krovinio savininku ir automobilio gamintoju ją sieja ilgalaikiai krovinių ekspedijavimo teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad kiekvienas gamintojas savo gaminį nori įvertinti geriausiai ir kartu brangiausiai, todėl nėra pagrindo automobilio gamintojo ir savininko žalos apskaičiavimą vertinti kaip objektyvų <...>. Minėtoje sutartyje nustatytas automobiliui padarytos žalos dydis vertintinas kaip susitarimo šalių bendras sprendimas, tačiau ne faktiniai patirti nuostoliai, kaip ir PGK procedūra, kuri yra sutartinių teisinių santykių tarp automobilio gamintojo ir apeliantės dalis, kuria remiantis atlyginami nuostoliai (Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-265-459/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad vežėjas turi atlyginti tik pagrįstus nuostolius; tam, kad nuostoliai būtų pripažinti patirtais, turi būti pagrįsta nuostolių kilmė, sudėtis ir jų dydis. Priešingu atveju sumokėtos sumos laikomos rizika, tenkančia jas sumokėjusiam asmeniui, t. y. vien lėšų sumokėjimas trečiajam asmeniui negali būti laikomas tinkamu patirtų nuostolių įrodymu. <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Teismų praktika patvirtina ir tai, kad ir ekspertų išvada dėl nuvertėjimo taip pat negali remtis sutartiniu nuvertėjimu: „<...> Vertinant ieškovės pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ atliktų ekspertizių išvadas kaip rašytinius įrodymus, laikytina, kad jos neatitinka turto vertinimo ataskaitų, nes jos nebuvo atliktos individualizuojant šiuos konkrečius įvykius, tačiau apsiribojant vienodu abiem atvejais 20 procentų nuvertėjimo konstatavimu, nedetalizuojant, kodėl ir kokiu metodu yra apskaičiuotas 20 procentų nuvertėjimas. Todėl pagrįstai, šie ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nelaikytini tinkamais įrodymais, siekiant įrodyti krovinio sugadinimą pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ginčo krovinio sugadinimo pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatytas taisykles (CPK 178 straipsnis)“ (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-788-794/2018).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
7. Teismo posėdžio metu Ieškovo atstovė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus ir visiškai palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, kad pagal pateiktus procesinius dokumentus apgadintam automobiliui buvo atlikta tam konkrečiam automobiliui ekspertizė, kurios metu konstatuota, kad pažeidimų vežant transporto priemones pasėkoje, automobilis nebeteko savo naujo automobilio kategorijos ir nebegalėjo būti parduodamas kaip naujas. Automobilio gamintojas, remdamasis savo nustatytomis taisyklėmis, būtent ir paskaičiavo 10 procentų nuvertėjimą. Todėl iš Ieškovo pusės pateikti nuostoliai yra įrodyti. Tuo tarpu Atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad vertės netekimas buvo paskaičiuotas netinkamai, teismui nepateikė. Nuvertėjimas buvo individualizuotas, pateikta ekspertizės ataskaita, buvo nustatyta, kad transporto priemonė nebegalės būti parduodama kaip nauja.
Atsiliepimas
8. Teismo posėdžio metu Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, kadangi jis nepagrįstas, neteisėtas ir neatitinkantis teismų praktikos ir teisinio reglamentavimo. Todėl prašė jį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Šiam ginčui taikytina CMR konvencija, t. y. griežto veikimo specialus teisės aktas, jame yra aiškiai numatytos griežtos vežėjo atsakomybės ribos. Kaip matyti iš CMR konvencijos, iš esmės yra nurodyta, kad sugadinus krovinį, turėtų būti atlyginama krovinio nuvertėjimo suma. Tačiau kaip tiksliai ji yra skaičiuojama, yra detalizuojama teismų praktikoje. Remonto kaina nėra nurodoma CMR konvencijoje, tačiau vežėjas supranta, kad žala buvo padaryta ir ji turi būti atlyginta, tačiau ne visada yra gaunami tinkami įrodymai. Todėl remiamasi pirmine remonto sąmata ir ji atlyginama. Tokiu atveju, jei ekspeditorius, ar krovinio savininkas mano, kad žalos yra padaryta daugiau, jis turi pateikti tinkamus įrodymus šiai žalai pagrįsti. Teismų praktikoje nurodoma, kad tai galėtų būti arba ekspertizės aktas, tačiau jis negali būti neindividualizuotas, turi būti paremtas atitinkamais skaičiavimais. Antra, tai gali būti pirkimo-pardavimo sąskaita, kuri parodytų nuvertėjimo sumą. Tokių įrodymų Ieškovas nepateikė ir nepagrindė tinkamais įrodymais. Todėl reikalavimas yra nepagrįstas. Dėl įrodymų, kokie turi būti teikiami, Ieškovas buvo informuotas ikiteisminėje stadijoje. Ieškovui buvo žinomos ir turėjo galimybę tokius įrodymus pateikti, jei tie nuostoliai buvo didesni. Ieškovas neginčijo nuostolio dydžio, tačiau tai nereiškia, kad tas nuostolių dydis yra pagrįstas. Atsakovas neturėjo tiesioginio santykio su (duomenys neskelbtini) ir su „(duomenys neskelbtini)“, ir niekada nepripažino, neakceptavo neindividualizuotų Taisyklių, todėl jomis negali būti vadovaujamasi skaičiuojant nuostolių dydį. Ieškovo teiginiai, kad į bylą pateiktas ekspertizės aktas yra individualizuotas, yra nepagrįstas. Į bylą pateikta „(duomenys neskelbtini)“ ataskaita yra pateikta dėl remonto dalies. Šiuo atveju kalbama apie remonto kaštus, kuriuos Atsakovas atlygino. Dėl transporto priemonės nuvertėjimo ekspertizės akto nėra. Dalyje dėl ekspertizės išlaidų Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad jos nebuvo būtinos. Jos būtų atlyginamos, jei jos būtų tikslingos (pavyzdžiui, nuvertėjimo skaičiavimas ir pan.) ir ko nebūtų atlikusi remonto įmonė, atlikdama remontą. Įprastai remonto įmonė, atlikdama remontą, už tą pačią kainą sudaro sąmatą, kurią, jei vežėjas nekvescionuoja, atlygina, ir jokie papildomi kaštai nėra patiriami. Todėl šios išlaidos nebuvo būtinos. Todėl ir šioje dalyje Ieškovo reikalavimas turi būti atmestas. Esant nurodytam, Trečiojo asmens atstovė prašo Ieškovo ieškinį atmesti visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
9. Byloje nėra ginčo, kad Ieškovas, vykdydamas įmonės (duomenys neskelbtini) 2020-01-14 elektroninių paštu gautą užsakymą automobilių pervežimui, susitarė su Atsakovu dėl krovinio – 3 automobilių pervežimo iš Batily miesto Prancūzijoje į Lion miestą Prancūzijoje (Ieškinio priedas Nr. 1). Ieškovas ir Atsakovas 2020-01-14 sutartimi-užsakymu Nr. VIPLR09054 (toliau – ir Sutartis) susitarė, kad Atsakovas (vežėjas) už sutartą kainą perveš krovinį maršrutu nuo Batily iki Liono Prancūzijoje. Sutartyje numatyta, pervežimai bus vykdomi vadovaujantis CMR konvencija (Sutarties 2.1 punktas, ieškinio 2 priedas).
10. Iš į bylą pateikto 2020-01-15 CMR važtaraščio ir 2020-01-21 sugadinimo akto nustatyta, kad viena iš vežamų transporto priemonių (duomenys neskelbtini) buvo sugadinta – įlenktas, subraižytas stogas (Ieškinio priedai Nr. 3 ir Nr. 4). Dėl šios faktinės aplinkybės ginčo byloje nėra.
11. „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu 2020-02-04 „(duomenys neskelbtini)“ parengė ekspertizės ataskaitą, kuria yra nustatyta transporto priemonės remonto transporto kaina – 440,50 EUR (be PVM) (toliau – ir Ekspertizės ataskaita) (Ieškinio priedas Nr. 6). Šiame akte taip pat nurodoma, kad transporto priemonės kategorija „nauja“ turi būti panaikinta ir nustatyta kategorija „naudota“ (procedūra „reforma B“) (Ieškinio priedas Nr. 6).
12. „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės veikloje naudojamoje duomenų bazėje 2020-01-24 buvo užpildytas pranešimas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas, įgaliotas nustatyti nuvertėjimą, užpildė pasiūlymą, kad transporto priemonei taikomas B nuvertėjimas (Ieškinio priedas Nr. 7).
13. Nagrinėjamu atveju pradinis užsakovas – įmonė (duomenys neskelbtini) s.a.s. pareikalavo atlyginti išlaidas, pateikdama sutartiniam vežėjui – Ieškovui, 2020-03-06 sąskaitą 3 819,83 EUR sumai (3 379,33 EUR nuvertėjimas ir 440,50 EUR remontas). 2020-05-04 (duomenys neskelbtini) s.a.s. pranešė apie vienašalį įskaitymą (ieškinio priedas Nr. 12), ir pagal 2020-03-06 sąskaitą paskaičiuotų nuostolių atlyginimą įskaitė į Ieškovui mokėtinas sumas už suteiktas paslaugas. Taigi tokiu būdu Ieškovas apmokėjo (duomenys neskelbtini) s.a.s. bendrą 3 819,83 EUR sumą pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą ir taip atlygino dėl ginčo automobilio patirtus nuostolius savo užsakovei (duomenys neskelbtini) s.a.s. ir nagrinėjamoje byloje regreso tvarka šią sumą prašo atlyginti iš Atsakovo.
14. Byloje kilo ginčas dalyje dėl nuostolių, kuriuos Ieškovo teigimu, sudaro 3 379,33 EUR transporto priemonių nuvertėjimo suma ir 70,00 EUR už atliktą ekspertizę. Atsakovas nesutinka apmokėti šių nuostolių, kadangi, jo nuomone, nuostoliai byloje nėra tinkamais įrodymais pagrįsti (pavyzdžiui, įrodymai, patvirtinantys, kad transporto priemonė po remonto buvo realizuota už mažesnę kainą ar eksperto išvada, paremta detaliais skaičiavimais ir pan.) Be to, Atsakovo nuomone, automobilio gamintojo konstatavimas, kad nuvertėjimas yra toks, jo neindividualizuojant ir nepagrindžiant jokiais skaičiavimais ir dokumentais, o bendromis Taisyklėmis, su kuriomis faktinis vežėjas nebuvo supažindintas ir jų neakceptavo, yra nepagrįstas.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalyje dėl 440,50 EUR transporto priemonės remonto sumos nėra. Abi ginčo šalys pripažino, kad paminėtą sumą už transporto priemonės remontą Ieškovas Atsakovui yra sumokėjęs.
Dėl nuostolių (transporto priemonės nuvertėjimo ir ekspertizės atlikimo išlaidų) priteisimo.
16. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys, arba suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio.
17. Krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiško sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymą ir kt.).
18. CMR konvencijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo ar sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami.
19. Nagrinėjamoje byloje Ieškovas patirtus nuostolius grindžia šiais į bylą pateiktais įrodymais – „(duomenys neskelbtini)“ 2020-03-05 sąskaita-faktūra, kurioje nurodytas turto vertės sumažėjimas 10 %, šiuo atveju atitinkamai – 3 379,33 EUR sumai (Ieškovo ieškinio priedas Nr. 7), kuris buvo paskaičiuotas pagal automobilio gamintojos „(duomenys neskelbtini)“ 2017-01-01 patvirtintas naujų transporto priemonių, pateikiamų pirkimo platformai DCE ir apgadintų gabenant kelių transportu, tvarkymo taisykles Nr. 22020-00-98 (toliau tekste – ir Taisyklės) bei įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės ataskaita (toliau – ir Ekspertizės ataskaita).
20. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aukščiau paminėti įrodymai, kuriais remiasi Ieškovas, nėra pakankami pagrįsti nuostolius, atsiradusius dėl transporto priemonės sugadinimo. Ši teismo išvada grindžiama žemiau nurodomais argumentais.
21. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad į bylą pateikti įrodymai – Taisyklės, Pranešimas apie naujos (duomenys neskelbtini) markės transporto priemonės praradimą, „(duomenys neskelbtini)“ 2020-03-05 sąskaitoje-faktūroje nurodytas turto vertės 10 % sumažėjimas, kuriais remiasi Ieškovas, yra vienasmeniškai išrašyti, priimti (ir) ar pasirašyti gamintojo (duomenys neskelbtini) ir/ar (duomenys neskelbtini) atstovų. Kaip matyti iš Taisyklių, kuriomis grindžiamas turto vertės 10 % sumažėjimas, turinio, jos yra standartizuotos ir yra taikomos neapibrėžtam ir neindividualizuotam objektų ratui (objektas – naujos transporto priemonės, skirtos pateikti pirkimo DCE platformai, remiantis (duomenys neskelbtini) atsakomybe, ir apgadintos gabenant kelių transportu; Taikymo sritis – (duomenys neskelbtini) filialai Europoje, Taisyklių bendrosios nuostatos, taip pat Taisyklių 5.5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šios Taisyklės taikomos neapibrėžtam objektų ratui, šiuo atveju teismui kyla abejonių, ar nuostoliai (transporto priemonės nuvertėjimas, kurį įrodinėja Ieškovas) yra pagrįsti ir buvo nustatyti objektyviai, nes šiuo atveju transporto priemonės nuvertėjimas buvo paskaičiuotas paties automobilių gamintojo jo neindividualizuojant. Kita vertus, nėra aišku, ar apskritai šie nuostoliai buvo realiai patirti, kadangi, teismo vertinimu, vien faktinė aplinkybė, kurią įrodinėja Ieškovas, kad transporto priemonės statuso pakeitimas iš „naujos“ į „naudota“, savaime nereiškia, kad transporto priemonė, visų pirma, nuvertėjo, visų antra, nuvertėjo Ieškovo nurodytos sumos dydžiu. Kaip teisingai pastebi Atsakovas procesiniuose dokumentuose, taip pat Trečiojo asmens atstovė, šioje byloje nėra pateikta įrodymų, kad apie pagrįstus, realius nuostolius, pavyzdžiui, transporto priemonės realizavimas už mažesnę kainą, eksperto išvada, paremta detaliais skaičiavimais ir pan. Teismų praktikoje įprastai nurodoma, kad neįrodžius ir nepagrindus šių aplinkybių, esant panašioms situacijoms, nukentėtų atsakovo (vežėjo) interesai, kadangi ieškovas pakliūtų į akivaizdžiai geresnę situaciją nei atsakovas, nes ieškovas rinkos kainomis pardavęs automobilį, ne tik už jį yra galimybė gauti gerokai didesnę sumą, tačiau dar ir papildomai lėšų iš atsakovo. Taigi, teismų praktikoje konstatuota, kad susiklosčius tokiai situacijai, nepagrįstai nukentėtų atsakovo interesai (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-311-262/2016).
22. Siekiant eliminuoti kilusias abejones dėl nuostolių pagrįstumo ir jų dydžio Ieškovui 2021-02-10 vykusio posėdžio metu buvo pasiūlyta pateikti šias faktines aplinkybes aptvirtinančius įrodymus, tačiau Ieškovo atstovė nurodė, kad visi įrodymai, kuriais grindžiamas ieškinys, yra pateikti į bylą ir daugiau įrodymų, patvirtinančių nuostolių faktą ir jų dydį, teismui nebus teikiama.
23. Visų antra, vertinant kitą Ieškovo pateiktą įrodymą, kuriuo remiamasi siekiant įrodyti Ieškovo patirtus nuostolius ir jų dydį, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ Ekspertizės ataskaitą, atkreiptinas dėmesys, kad šia Ekspertizės ataskaita buvo nustatyta ne transporto priemonės nuvertėjimas, kuris būtų paskaičiuotas atlikus išsamius ir individualizuotus tyrimus, o šiame dokumente yra paskaičiuotos tik remonto išlaidos, dėl kurių, kaip jau minėta, ginčo šioje byloje nėra. Ekspertizės ataskaitoje yra tik papildomai konstatuota faktinė aplinkybė, kad transporto priemonė „nauja“, turi būti panaikinta ir nustatyta kategorija „naudota“ (ieškinio priedas Nr. 6).
24. Kita vertus, Ekspertizės aktas, jei jame ir būtų konstatuotas nuvertėjimo dydis, taip pat šiuo atveju nebūtų pakankamas konstatuoti egzistuojant Ieškovo nurodytus nuostolius ir jų dydį kaip pagrįstus remiantis šiuo dokumentu.
25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.
26. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje specialiosios žinios apibūdinamos kaip išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti. Ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva (ex officio). Teismas, paskirdamas ekspertizę, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę atlikti parinktam subjektui (ekspertui ar ekspertizės įstaigai), pateikia tyrimui reikiamą medžiagą, o ekspertas atlieka tyrimą ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja išvadą dėl pateiktų klausimų (CPK 212 – 216 straipsniai).
27. Taigi eksperto išvadą galima apibrėžti kaip įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstytą nuomonę, gautą atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
28. Galiausiai, teismų praktikoje yra konstatuota „(duomenys neskelbtini)“ įrodomoji reikšmė nagrinėjamose bylose. Pavyzdžiui, vienoje bylų, nagrinėtų Vilniaus apygardos teisme, nurodyta, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės išvados atliktos, nesilaikant CPK nuostatų reikalavimų, taigi, pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertinimu, nelaikytinos ekspertizės išvadomis CPK 216 straipsnio prasme. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios išvados laikytinos kaip rašytiniai įrodymai byloje ir vertintinos greta kitų esančių byloje įrodymų. Vertinant ieškovės pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ atliktų ekspertizių išvadas kaip rašytinius įrodymus, laikytina, kad jos neatitinka turto vertinimo ataskaitų, nes jos nebuvo atliktos individualizuojant šiuos konkrečius įvykius, tačiau apsiribojant vienodu abiem atvejais 20 procentų nuvertėjimo konstatavimu, nedetalizuojant, kodėl ir kokiu metodu yra apskaičiuotas 20 procentų nuvertėjimas. Todėl pagrįstai, šie ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nelaikytini tinkamais įrodymais, siekiant įrodyti krovinio sugadinimą pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ginčo krovinio sugadinimo pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatytas taisykles (CPK 178 straipsnis)“ (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-788-794/2018).
29. Ieškovas taip pat prašo priteisti 70,00 EUR nuostolius, kurie, Ieškovo teigimu, buvo patirti ekspertizės išlaidoms padengti. Teismo vertinimu, byloje Ieškovas nepagrindė ir šių nuostolių dydžio. Apskritai nėra aišku, kodėl šios išlaidos buvo patirtos, kadangi nėra duomenų, kad Atsakovas su remonto išlaidomis būtų nesutikęs, taip pat nėra duomenų, kad šios išlaidos buvo būtinos ir buvo tikslinga, reikalinga samdyti ekspertų įmonę šiam tikslui. Ieškovas nepaneigė Trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad šiuo atveju būtų buvę pakankamas remonto darbus atlikusios įmonės remonto sąmatos paskaičiavimas. Taigi neįrodžius poreikio samdyti ekspertų įmonę, Atsakovas neturi prisiimti dėl to kilsiančių neigiamų pasekmių, t. y. Ekspertizės ataskaitos išlaidų, kuriomis buvo paskaičiuotos remonto išlaidos. Todėl ir šioje nuostolių dalyje ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
30. Pažymėtina, kad, reikalaudamas atlyginti nuostolius, jų dydį, kaip ir sutarties pažeidimo faktą bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir nuostolių, privalo įrodyti Ieškovas, t. y. asmuo, reikalaujantis atlyginti nuostolius (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vežėjas turi atlyginti tik pagrįstus nuostolius. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Ieškovas, regreso tvarka reikalaudamas jo išlaidų, patirtų dėl krovinio pervežimo pavėlavimo, privalo įrodyti nuostolius (jų faktą, kilmę, sudėtį ir dydį), priežastinį ryšį tarp pavėluoto pristatymo ir nuostolių (išmokų, išlaidų ir kitokių turtinių praradimų) bei neteisėtus veiksmus, sudariusius pagrindą nuostoliams atsirasti (pavėluotą krovinio pristatymą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui, taip pat ir regresinio reikalavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Balthana“ v. UAB „ Baltcargo“, bylos Nr. 3K-3-213/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Jutatransa“ v. UAB „ Girteka“, bylos Nr. 3K-3-177/2009).
31. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nuostolių ir jų dydžio nagrinėjamoje byloje Ieškovas nagrinėjamos bylos atveju nepagrindė ir neįrodė, todėl Ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas visa apimtimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad Atsakovas ir Trečiasis asmuo būtų patyrę bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos nėra priteistinos.
33. Teismas byloje patyrė 7,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovo ieškinys yra atmestas, šios išlaidos priteistinos iš Ieškovo į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VIP Logistic“ ieškinį.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VIP Logistic“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 7,00 EUR (septyni eurai 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „VIP Logistic“, kad priteistas į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 18872882), įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.