- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- 1-1037-836/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18626-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- F. V. R.
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas, Vidas Adomaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F. V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. gegužės 14 d. apie 10.25 val., F. V. R., šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R. B. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį R. B. į galvos sritį, tuo padarydamas R. B. nubrozdinimą kaktos kairėje bei sugadindamas nukentėjusiajam priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7“, kuris nuo suduoto smūgio iškrito R. B. iš rankų, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą bei sugadino nukentėjusiajam R. B. priklausantį 255 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną.
Kaltinamasis F. V. R. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad prieš metus sūnus V. R. savo teritorijoje kasė tujas. Priėjo kaimynas su keiksmažodžiais, nusispjovė ir nuėjo. Po 10-15 minučių atėjo filmuodamas ir kišo jam į veidą savo telefoną, jis susinervino, įsižeidė, kad jo teritorijoje jį filmuoja ir dar apspjovė, todėl norėjo sugriebti telefoną, bet nepavyko. Prie nukentėjusiojo jis rankų nekišo, jam blogai su širdimi, jis tik dešine ranka norėjo telefoną atimti, bet neatėmė, nes nukentėjusysis pasilenkė prie žemės. Buvo nukentėjusiajam sugriebęs už rankos, bet jo nemušė. Paskui nukentėjusysis atsitiesė, o jis suklupo. Tada sūnus jį pakėlė ir nuvedė atsisėsti, o nukentėjusysis nueidamas juos filmavo, bent jau laikė pakėlęs telefoną, kad atrodytų jog filmuoja. Nežino ar nukentėjusiajam iš rankų iškrito telefonas. Nukentėjusysis iš rankų telefono nebuvo paleidęs. Nuo jo judesio nukentėjusiajam telefonas negalėjo iškristi. Įvykis vyko ant bendro keliuko. Jis labai susijaudinęs, todėl ne visas aplinkybes tiksliai prisimena. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes yra nekaltas. Jis gauna 415 Eur pensiją, gyvena jiems su žmona priklausančiame būste.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis R. B. parodė, kad įvykis galėjo būti 2020 m. gegužės 14 d. Jis dirbo savo kieme, (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad kaltinamasis su dviem sūnumis pjauna valstybinius medžius. Paklausė, kodėl jie taip daro, juk pavasaris, dėl paukščių negalima tokiu metu pjauti medžių. Jie jį užsipuolė necenzūriniais žodžiais. Tada jis nuėjo namo, pasiėmė telefoną ir išėjęs į Gedimino gatvę juos filmavo. Buvo nuo jų maždaug už 5-10 metrų. Filmuodamas, telefoną laikė rankoje, maždaug ties krūtine, kaklu. Kaltinamasis pasakė „pidere, dink iš čia“, pavadino gaidžiu, o paskui greitu žingsniu priėjo ir smūgiavo - dešinės rankos kumščiu sudavė į kaktą. Jis nuo smūgio suklupo, iš rankų iškrito telefonas, bandė pakelti telefoną ir pajuto dar vieną smūgį, bet kas sudavė, nematė. Nuo smūgių jam skaudėjo. Telefono kaltinamasis nelietė, telefonas nukrito ant žemės, nes jis po smūgio suklupo ant kelių, galėjo iš rankų iškristi ir jo kritimo metu. Telefoną pastebėjo ant žemės netoli savęs, bet nepamena iš kurios pusės. Taip pat nepamena, ar nukritęs telefonas gulėjo ant nugarėlės, ar ant priekio. Paėmęs telefoną ir laikydamas jį rankoje, grįžo namo ir maždaug po valandos kreipėsi į policiją, nes iškart po įvykio buvo stresas. Nepamena, kaip laikė telefoną eidamas namo, ar nueidamas atsisukdavo į juos, ar nueidamas filmavo, po smūgio nieko nepamena. Kaltinamojo jis neapspjovė. Įvykio dieną kreipėsi į ligoninę, nes buvo bloga, negera, skaudėjo. Sužalojimas buvo kairėje pusėje, byloje yra nuotraukos. Reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir turtinei už sugadintą telefoną. Neturtinę žalą įvertino 1500 Eur, jam buvo sutrikdyta sveikata, patyrė stresą, pirko vaistus nuo skausmo ir nervų. Nedarbingumas nebuvo išduotas, ėjo į darbą. Pasekmes jaučia ir dabar, stresuoja, jaučiasi nesmagiai, be to, tai jau ne pirmas kartas, kai jie jį sumuša - prieš du metus jis yra rašęs pareiškimą dėl sumušimo. Jie yra susipykę su visa gatve. Telefonas buvo su apsauginiu stiklu, bet buvo sudaužytas visas telefono ekranas ir sudaužyta galinė dalis. Nepamena, ar telefonas buvo su įmaute. Iki įvykio telefonas sugadinimų neturėjo. Telefoną sutvarkė J. B. įmonė. Po įvykio kaltinamasis jo neatsiprašė, net nesisveikina. Jų sklypai ribojasi, turi bendrą tvorą, dėl kurios irgi vyksta konfliktai, nagrinėjamos bylos teisme. Jis yra rašęs skundą dėl medžių, V. R. yra rašęs skundų dėl šunų, keiksmažodžių, tvoros
Specialistas G. A. C. teisiamojo posėdžio metu patvirtino byloje pateiktas išvadas Nr. G 1173/2020 (02) ir Nr. pG 1937/2020 (02) dėl R. B. nustatyto sužalojimo. Nurodė, kad sužalojimas R. B. galėjo būti padarytas kumščiu ne mažiau kaip vieno trauminio kontakto metu. Vienu smūgiu galima taip sužaloti žmogų. Oda, kontakto metu su kita oda, gali nubrozdinti. Be to, ranka turi nagus, žiedą ir nuo jų taip pat gali atsirasti nubrozdinimas.
Liudytojai V. R. ir V. R., kurie yra kaltinamojo sūnūs, pasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teise ir teisme atsisakė duoti parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais kitais įrodymais.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad R. B. pranešė, jog 2020 m. gegužės 14 d. apie 11.00 val., šalia namo (duomenys neskelbtini), kaimynas jam sudavė ranka vieną kartą per galvą, tuo metu buvęs rankoje mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S7“ iškrito ant kelio ir sudužo. Protokole taip pat nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur šalia, dešinėje pusėje yra dviejų aukštų nebaigtas statyti namas. Priešais pastarąjį namą yra nupjautų medžių kelmai. Įvykio vietos apžiūros metu pareiškėjas R. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S7“, kurį apžiūrėjus buvo matyti, kad yra įskilęs telefono apsauginis stiklas dešiniajame viršutiniame kampe bei kairėje pusėje, telefono nugarėlėje apgadintas kameros stiklelis, nugarėlės dešinė pusė bei apatinė dalis (1 t., b. l. 1- 9, 12).
Iš policijos registruojamų įvykių suvestinės matyti, kad 2020 m. gegužės 14 d. 17.34 val. užregistruotas R. B. pranešimas, kad jį maždaug prieš dvi valandas užpuolė kaimynas, trenkė iš rankos per galvą, sudaužė telefoną (1 t., b. l. 44-47).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2020 m. gegužės 14 d. 17.30 val. užfiksuotame telefoninio skambučio iš numerio +(duomenys neskelbtini) garso įraše, girdima kaip R. B. praneša, kad prieš porą valandų jis buvo užpultas kaimyno, jam sudavė iš rankos į galvą ir sudaužė telefoną (1 t., b. l. 52, 53-55).
Nukentėjusysis R. B. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kėdainiuose, kurioje 2020 m. gegužės 14 d. vyko konfliktas su R., parodė vietą, kurioje buvo smurtaujama jo atžvilgiu, kad suduodant smūgį į galvą F. V. R. stovėjo prie pat jo, maždaug 0,20 cm atstumu, taip pat parodė į kurias kūno vietas jam buvo suduoti smūgiai (į galvos sritį) bei pademonstravo kaip kėlė nuo žemės savo mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 77-86).
V. R., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip specialusis liudytojas, nurodė, kad sklype, (duomenys neskelbtini), statosi namą, kuriame 2020 m. gegužės 14 d. apie 10.20 val., tikslaus laiko neprisimena, kartu su broliu V. R. ir tėvu F. V. R. pjovė tujas. Bedirbant prie jų priėjo kaimynas R. B., kuris stovėdamas ant keliuko pradėjo juos vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, klausė ar yra išduotas leidimas tujų pjovimui, pasakė „aš jus kartą pamokiau, dar jums to mažai?“. Jis savo tėvui ir broliui pasakė, kad nereikia kreipti dėmesio į R. B. provokacijas, tačiau pastarasis priėjęs prie jo tėvo F. V. R., jį apspjovė ir nuėjo į savo namo kiemą. Maždaug po 10-20 min. vėl atėjo R. B., rankoje laikydamas mobilaus ryšio telefoną. Mano, kad R. B. jį ir jo tėvą bei brolį filmavo telefonu, nes telefoną buvo nukreipęs būtent į juos. V. R. priėjęs arčiau R. B.paklausė „ko tu čia nori“, „kiek čia knisiesi“ ar kažką panašaus, galimai pasakė kokį įžeidžiantį žodį R. B. atžvilgiu. Kadangi toks R. B. elgesys labai sunervino jo tėvą, pastarasis kažką pasakė R. B. ir matomai, norėdamas atimti iš R. B. telefoną, pradėjo eiti artyn R. B., tačiau nepriėjęs pastarojo, tėvas suklupo. Jis (V. R.) puolė prie tėvo ir jį prilaikydamas nuvedė prie šulinio, kuris yra maždaug 4 m atstumu nuo vietos kur stovėjo R. B.. Jo tėvas F. V. R. tikrai nesudavė R. B. smūgio į galvą ar kaip kitaip nesmurtavo jo atžvilgiu. V. R. liepė skambinti į policiją dėl provokuojančio R. B. elgesio. Kai jis nuvedė tėvą prie šulinio ir ten jį pasodino, jis ir pats pradėjo telefonu filmuoti R. B.. Ant R. B. kūno jis nematė jokių matomų išorinių sužalojimų, pastarasis visą laiką buvo su kepure su snapeliu, jo rūbai buvo neišpurvinti, taip pat jis nematė, kad pastarojo telefonas būtų apgadintas. Matė, kad R. B. vienu momentu buvo kažką pasikėlęs nuo žemės ir toliau juos visus filmavo. Nei jis, nei jo brolis V. R., nei jo tėvas F. V. R., R. B. jokių smūgių nesudavė, fizinio smurto jo atžvilgiu nenaudojo. Pats R. B. yra konfliktiškas žmogus, konfliktai su juo prasidėjo maždaug prieš 10 metų dėl jo tvoros. Prisimena, kad įvykio metu, kai jo tėvas ėjo artyn R. B., jis pats buvo netoli tėvo, o brolis V. buvo maždaug 3 metrų atstumu nuo tėvo. Mano, kad R. B. kaltina juos nebūtais dalykais, nes nori pasipelnyti, kadangi teisme vyksta civilinės bylos nagrinėjimas dėl žemės užgrobimo ir statinių pastatymo neišlaikant reikalaujamo atstumo iki kaimynų ribos (1 t., b. l. 154-158, 161-163). Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 164-173).
Akistatos tarp nukentėjusiojo R. B. ir liudytojo V. R. metu V. R. liko prie savo apklausos metu duotų parodymų, su nukentėjusiojo parodymais, kad 2020 m. gegužės 14 d. įvykusio konflikto metu F. V. R. sudavė jam smūgį į galvą, po smūgio iškrito jam iš rankų telefonas ir sudužo, nesutiko. V. R. nurodė, kad tėvo smūgio R. B. nematė ir jo nebuvo, tėvas norėjo atimti telefoną (1 t., b. l. 174-180).
Parodymų patikrinimo vietoje metu F. V. R. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kėdainiuose, kurioje 2020 m. gegužės 14 d. įvyko konfliktas tarp jo ir R. B., kur pastarasis jį apspjovė, kur jis suklupo kuomet ėjo link R. B. ir kur tuo metu stovėjo R. B. (atstumas tarp jų buvo – 1,90 m), taip pat parodė vietą, kur buvo jo sūnūs V. ir V. R., kai jis suklupo (2 t., b. l. 130-138).
J. B. įmonės 2020 m. gegužės 18 d. Defektiniame akte nurodyta, kad R. B. priklausančiam mobiliam telefonui „Samsung Galaxy S7“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) yra dužęs ekranas, sudaužytas galinis dangtelis, pagrindinė kamera. Remonto kaina yra 255 eurai su PVM (1 t., b. l. 111).
2020 m. spalio 27 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas R. B. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S7“, IMEI (duomenys neskelbtini)), kurio galerijoje yra vaizdo įrašas pavadinimu 20200514_102545, vaizdo įrašo sukūrimo data 2020 m. gegužės 14 d. 10.25 val. Įrašas buvo atsiųstas el. paštu ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui (1 t., b. l. 115).
2020 m. birželio 4 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris buvo atsiųstas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) (R. B.) į elektroninį paštą mindaugas.yla@policija.lt (persiųstas į el. paštą gintare.petrauskiene@policija.lt). Vaizdo įraše užfiksuotas senyvo amžiaus vyras, žilų plaukų, su akiniais, vilkinis tamsios spalvos marškinius su kelnėmis (F. V. R.), sakantis „pydare, dink iš čia“ ir einantis artyn link filmavimo įrenginio, užsimojantis ir suduodantis. Netrukus filmavimo įrenginys galimai nukrenta (1 t., b. l. 127-129).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti iš adresato (duomenys neskelbtini) el. paštu gintaute.ribaciauskiene@policija.lt gauti vaizdo įrašai ir fotonuotrauka. Viename vaizdo įraše nufilmuotas vyras (R. B.), kuris abejomis rankomis laiko mobilaus ryšio telefoną, taip pat matyti, kad dešinėje rankoje turi dar kažkokį daiktą, tačiau tiksliai nesimato kokį. Kitame vaizdo įraše nufilmuota smėlio krūva, už kurios stovi tamsios spalvos „BMW“ automobilis; filmuojamas vaizdas padidinamas, filmavimo įrenginys pakreipiamas kairiau, filmuojamas medis, už kurio stovi vyras (R. B.). Fotonuotraukoje matomas dešiniu šonu nufotografuotas prie medžio stovintis vyras (R. B.) (1 t., b. l. 181-184, 185-186).
2020 m. lapkričio 3 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas V. R. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Iphone“, kuriame yra 2020 m. gegužės 14 d. padaryti du vaizdo įrašai ir nuotrauka, kurie sutampa su atsiųstais ikiteisminį tyrimą atlikusiam pareigūnui failais. Vaizdo įrašų laikas 10.26 val. ir 10.27 val., nuotraukos – 10.27 val. (1 t., b. l. 190-196).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1173/2020 (02) nurodyta, kad R. B. nustatytas nubrozdinimas kaktos kairėje. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (t. y. 2020 m. gegužės 14 d. apie 11.00 val. sudavus ranka vieną kartą per galvą). Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 89).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. pG 1937/2020 (02) nurodyta, kad R. B. nustatytas nubrozdinimas kaktos kairėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (t. y. 2020 m. gegužės 14 d. apie 11.00 val. sudavus dešinės rankos kumščiu vieną kartą į galvos sritį). Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 97).
Byloje pateiktos specialisto G. A. C. atlikto tyrimo metu padarytos nukentėjusiojo R. B. nuotraukos, kuriose matyti nubrozdinimas nukentėjusiojo kaktos kairėje pusėje (3 t., b. l. 9-17).
Iš Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-422-673/2020 matyti, kad buvo patenkintas R. B. skundas ir panaikintas Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK nutarimas, kuriuo R. B. nubaustas 30 Eur bauda už tai, kad 2020 m. gegužės 14 d. viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, kibo prie namo kieme dirbusio F. V. R., tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir administracinio nusižengimo byla nutraukta (1 t., b. l. 139-141).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra, nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Taip pat pažymėtina ir tai, jog BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, tai yra, kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.
Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, taigi, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, kai sugadinto svetimo turto vertė viršija 250 Eur sumą, bet neviršija 12 500 Eur sumos.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis F. V. R., tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R. B. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį R. B. į galvos sritį, tuo padarydamas R. B. nubrozdinimą kaktos kairėje bei sugadindamas nukentėjusiajam priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7“, kuris nuo suduoto smūgio iškrito R. B. iš rankų, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą bei sugadino nukentėjusiajam R. B. priklausantį 255 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną.
Kaltinamasis kaltės nepripažino, tačiau nurodė, kad buvo susinervinęs, įsižeidęs, kad yra filmuojamas, kišamas jam prie veido telefonas ir kad nukentėjusysis jį apspjovė, nors nei telefono laikymas arti kaltinamojo veido, nei jo apspjovimas byloje nėra patvirtintas jokiais įrodymais, į bylą pateikti vaizdo įrašai tokių aplinkybių taip pat nepatvirtina. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo pareiškimą apie sumušimą ir sugadintą turtą. Nukentėjusysis tiek pranešdamas apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu, tiek pareiškime, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, kad buvo sumuštas, nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis F. V. R. sudavė jam ranka į galvą ir kad nuo smūgio jis nukrito ir sudužo jam iš rankų iškritęs telefonas. Kaltinamojo argumentas, jog nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, nagrinėjamu atveju laikytinas nepagrįstu. Nukentėjusiojo parodymai apie F. V. R. jam suduoto smūgio aplinkybes buvo aiškūs ir nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, be to, jo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip kaltinamasis prieina, užsimoja ir suduoda, tuomet iš nukentėjusiojo rankų iškrenta telefonas. Nors nukentėjusiojo parodymuose buvo neaiškumų dėl kitų įvykio aplinkybių, kitų jam galimai suduotų smūgių, tačiau nagrinėjamoms nusikalstamos veikoms tai įtakos neturi, kaltinimų dėl kitų nukentėjusiajam galimai suduotų smūgių nagrinėjamoje byloje nėra pareikšta. Be to, kaip nurodė nukentėjusysis, po F. V. R. jam suduoto smūgio, jis suklupo, jautė skausmą ir po smūgio nieko neprisimena. Tačiau teismas neturi pagrindo nesivadovauti tais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
Nors kaltinamasis ir tvirtino, kad nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas gali būti sumontuotas, sukurtas ne įvykio dieną, tačiau šie jo teiginiai paneigti ir įrašo autentiškumas patvirtintas byloje esančiais objektyviais duomenimis. Iš 2020 m. spalio 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad minimas įrašas nukentėjusiojo telefone buvo sukurtas 2020 m. gegužės 14 d. 10.25 val., ką patvirtina ir įrašo pavadinimas – 20200514_102545, kuriame taip pat atsispinti įrašo sukūrimo laikas. Be to, tą patį įrašą 2020 m. gegužės 14 d. nukentėjusysis persiuntė savo atstovui advokatui V. A. per „Viber“ programėlę, kas buvo patvirtinta apžiūrėjus advokato telefoną posėdžio metu. V. R. pateiktas vaizdo įrašas taip pat patvirtina nukentėjusiojo įrašo autentiškumą, kadangi peržiūrėjus įrašus ir juos sugretinus, matyti, jog V. R. filmavo R. B. (tam tikrą laiką) tuo pat metu, kai R. B. filmavo juos. Ir nors buvo keliama versija, kad V. R. įrašas buvo padarytas jau po nukentėjusiajam suduoto smūgio, tačiau matyti, kad pirmasis V. R. įrašas buvo atliekamas tuo pat metu, kaip ir nukentėjusiojo, tik nukentėjusysis filmavimą tęsė, o V. R. nutraukė. Nukentėjusiojo įrašo trukmė 1.15 min, įrašas pradėtas 10.25 val., tad sutampa su tuo, kad V. R. pirmasis įrašas buvo sukurtas 10.26 val. Nors kaltinamojo gynėjas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas yra sumontuotas, kėlė įvairias versijas jo autentiškumo paneigimui, teigė, kad minimuose nukentėjusiojo ir V. R. pateiktuose įrašuose skamba ne vienodi žodžiai ir neva nukentėjusioji pusė tik klaidina teismą, tačiau tokie gynybos argumentai yra visiškai nepagrįsti ir netgi akivaizdžiai neteisingi. Teismui peržiūrėjus įrašus nekyla abejonių, kad jie daryti vienu metu, įrašuose girdimos tos pačios konflikto dalyvių frazės, matoma vaizdo įrašų kryptis, kuri atitinka pagal įrašuose matomą telefonų laikymo kryptį. Antrasis V. R. pateiktas vaizdo įrašas galimai padarytas jau po suduoto smūgio, tačiau jame nėra užfiksuotas nukentėjusiojo ir kaltinamojo kontaktas, jame taip pat nėra aiškiai matomas nukentėjusysis ar jo rankose laikomas mobiliojo ryšio telefonas, todėl nei sužalojimų nei telefono apgadinimų jame nėra galimybės pamatyti. Tai, kad įraše matomas nukentėjusysis su kepure, nepatvirtina kad suduoto smūgio metu ta kepurė nenukrito, taip pat nepaneigia aplinkybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį ir kepurei smūgio metu kontaktuojant su oda.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados patvirtina nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastą – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadose, kurios buvo patvirtintos ir teisimojo posėdžio metu apklausto specialisto, nurodoma, kad R. B. nustatytas nubrozdinimas kaktos kairėje galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu, o sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2020 m. gegužės 14 d. apie 11.00 val. sudavus dešinės rankos kumščiu vieną kartą į galvos sritį. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos – suduoto smūgio, ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų masto, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis tyčia panaudojo fizinį smurtą – sudavė ranka, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvados, nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas, specialisto padarytos nukentėjusiojo nuotraukos bei kita rašytinė bylos medžiaga. Ta pačia veika, tai yra tuo pačiu suduotu smūgiu, buvo ne tik nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas ir padarydamas nežymus sveikatos sutrikdymas, bet ir sugadintas jam priklausantis telefonas.
Tai, kad kaltinamasis sugadino svetimą turtą, įrodo: nukentėjusiojo parodymai, kad jis nuo F. V. R. smūgio suklupo ir jam iš rankų iškrito telefonas, kuris sudužo; pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuoti vizualiai matomi telefono apgadinimai, padarytos nuotraukos; pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, iš kurio matyti, kad R. B. pranešė, kad buvo sumuštas ir buvo sudaužytas jo telefonas; taip pat defektinis aktas, kuriame nurodoma, kad R. B. priklausančiam mobiliam telefonui yra dužęs ekranas, sudaužytas galinis dangtelis, pagrindinė kamera, remonto kaina yra 255 Eur su PVM; nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip F. V. R. prieina prie nukentėjusiojo, užsimoja, suduoda ir telefonas krenta, vaizdo įrašas nutrūksta; taip pat ir paties kaltinamojo parodymai, kad jis norėjo sugriebti, atimti nukentėjusiojo telefoną; liudytojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad F. V. R. ėjo link R. B., norėdamas atimti iš pastarojo telefoną.
Kaltinamasis kaltės dėl turto sugadinimo taip pat nepripažino, tvirtino, kad telefonas negalėjo būti apgadintas keliose vietose, jis nukrito į drabužius, o ne ant žemės, be to, nukentėjusysis po įvykio nueidamas namo filmavo, taigi jo telefono kameros stikliukas nebuvo įskilęs. Teismas su tokiais kaltinamojo argumentais nesutinka, kadangi jie paneigti kitais objektyviais bylos duomenimis, ir laiko juos gynybine versija. Kaip matyti iš nukentėjusiojo pateikto vaizdo įrašo, po kaltinamojo suduoto smūgio telefonas krenta, vaizdas tampa tamsus, lyg užfiksuojami drabužiai, tačiau vaizdas išsijungia ir įraše nėra matoma telefono nukritimo pabaiga, t. y. įrašo vaizdas iki pat nutrūkimo juda. Be to, iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad konfliktas įvyko ir telefonas buvo apgadintas ant kelio, kurio danga kieta ir nelygi, akmenuota. Iš V. R. pateikto antrojo vaizdo įrašo, kuris tikėtina padarytas jau po suduoto smūgio, matyti, jog nukentėjusysis nusisukęs nuo R. sklypo į priešingą pusę, žiūri į telefono ekraną, tačiau priešingai nei teigia kaltinamasis, R. nefilmuoja. Atvykus policijos pareigūnams, buvo padarytos apgadinto telefono nuotraukos, kuriose be kitų apgadinimų, matomi ir telefono galinės kameros stikliuko pažeidimai. Ir nors apžiūrint telefoną, protokole nurodyta, kad matyti, jog yra įskilęs telefono apsauginis stiklas, tačiau pareigūnai, atlikę apžiūrą, apsauginio stikliuko nebuvo nuklijavę, todėl ir telefono ekrano sugadinimų, jo neapžiūrėję, negalėjo pastebėti. Tuo tarpu J. B. įmonės, kuri nukentėjusiojo teigimo atliko telefono remonto arbus, pateiktame defektacijos akte nurodyta, kad R. B. priklausančiam mobiliam telefonui yra dužęs ekranas, sudaužytas galinis dangtelis, pagrindinė kamera, nurodyta remonto kaina – 255 Eur. Nukentėjusysis taip pat tvirtino, jog už telefono remontą sumokėjo 255 Eur. Teismui nekyla abejonių pateikto defektacijos akto teisingumu, be to, jame neminimas sudaužytas apsauginis stikliukas, tad akivaizdu, kad telefonas buvo apžiūrėtas be jo.
Teismo vertinimu, kaltinamasis suduodamas smūgį nukentėjusiajam suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai bei turtui, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes ir šių pasekmių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos baigtos, kadangi buvo sukeltos straipsnių sankcijose numatytos pasekmės.
Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 106-107, 108), nedirba, yra pensininkas (2 t., b. l. 109, 110). Nuo 2011 m. sausio 3 d. yra VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros grupėje (organinis nerimo sutrikimas), Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruotas (2 t., b. l. 105), nekilnojamojo turto, automobilių neturi (2 t., b. l. 113, 114). Teismas kaltinamajam bausmes skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtinos inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis), neteistam kaltinamajam nustatant žemesnį nei vidurkis bausmės dydį, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą, kuris galėtų daryti teigiamą įtaką jo elgesiui – dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai sutapčiai, paskirtos bausmės subendrintinos jas apimant.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis R. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš civilinio atsakovo F. V. R. priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos ir 255 Eur turtinės žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko.
Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Turtinę žalą civilinis ieškovas grindžia telefono remonto išlaidomis, nurodydamas, kad dėl kaltinamojo veiksmų, kuomet jis staiga smūgiavo, nukentėjusiajam iš rankų iškrito (buvo išmuštas) telefonas „Samsung S7“ ir buvo apgadintas, o telefono remontas kainavo 255 Eur.
Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinio nusikalstamo veiksmo – suduoto smūgio, buvo sugadintas nukentėjusiojo telefonas, kuris po smūgio iškrito nukentėjusiajam iš rankų, todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė turtinę žalą. Nukentėjusysis nurodė, kad už telefono sutaisymą sumokėjo 255 Eur, patirtas nukentėjusiojo išlaidas patvirtina ir byloje esantis defektacijos aktas, kuriame telefono remonto kaina taip pat nurodoma 255 Eur. Nors kaltinamasis ir tvirtino, kad defektacijos aktas nėra kvitas, todėl nepatvirtina nukentėjusiojo realiai patirtos žalos, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad įvykio metu sugadintas telefonas buvo sutaisytas ir, kad telefono remonto išlaidos yra tokios, kokios nurodytos defektacijos akte. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. gegužės 14 d. pareiškimo apie nusikalstamą veiką priede – foto lentelėje užfiksuoti telefono nugarėlės apgadinimai nesutampa su 2020 m. spalio 27 d. apžiūros protokolo priede - foto lentelėje užfiksuotais apgadinimais, kas taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad telefoną jis tvarkė, o vėliau, t. y. 2020 m. spalio 20 d. sudaužė pats. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę dėl svetimo turto sugadinimo, nustačius, jog nukentėjusysis dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, pareikštam civilinio ieškinio reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo esant realiam bei įrodytam byloje nustatytomis aplinkybėmis bei defektacijos aktu, teismas daro išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo F. V. R. nukentėjusiajam R. B. 255 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).
Nukentėjusysis, grįsdamas neturtinę žalą, ieškinyje nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus, buvo priverstas kreiptis į gydymo įstaigą, atitinkamą laikotarpį negalėjo bendrauti su aplinkiniais, sportuoti, mėgautis kitais kasdieniais gyvenimo teikiamais malonumais. Patyrė didelius psichologinius išgyvenimus, nes po šio įvykio nesijaučia saugus viešosiose vietose, persekioja netikrumo ir nesaugumo jausmas, išgyvena dėl sveikatos, nes sumušimai buvo padaryti galvoje, dėl ko nėra aiškios tokio sumušimo pasekmės ateityje. Smurtas buvo panaudotas matant kitiems asmenims, dėl ko nukentėjusysis kažkuria prasme buvo viešai pažemintas.
Teismui nekyla abejonių, jog dėl F. V. R. neteisėtų veiksmų - fizinio smurto panaudojimo, nukentėjusiajam neabejotinai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtino ir specialisto išvados, jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti atlyginti. Tačiau pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl patirto sveikatos sutrikdymo R. B. būtų nustatyti išliekamieji reiškiniai, dėl kurių šiuo metu jam būtų reikšmingai pablogėjusi sveikata. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusiajam po įvykio suteikus pirmąją pagalbą, vėliau būtų tekę dėl patirto sužalojimo vėl kreiptis į gydytoją, būti nedarbingam. Duomenų apie jo apribotą galimybę bendrauti su aplinkiniais ar negalėjimą atlikti kažkokių kasdieniame gyvenime ar buityje būtinų veiksmų, taip pat nėra. Nukentėjusysis nebuvo gydomas stacionariai, po apžiūros skubios pagalbos skyriuje buvo išleistas į namus. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 300 Eur. Teismo vertinimu, būtent toks priteistinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką ir CK 6.250 straipsnyje numatytus vertinimo kriterijus, yra teisingas ir pakankamas patenkinti nukentėjusiojo interesus.
Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo civiliniam ieškovui priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti ir nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuris patvirtina, kad nukentėjusysis R. B. savo atstovui advokatui V. A. už atstovavimą ir dokumento surašymą sumokėjo 1 000 Eur (3 t., b. l. 30). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje, nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusiosios atstovas dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, parengė civilinį ieškinį dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, teikė nukentėjusiajam paslaugas ir ikiteisminio tyrimo metu. Teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 1000 Eur suma yra protinga ir nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam.
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 126-128), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Penki kompaktiniai diskai su vaizdo, garso įrašais bei nuotraukomis, saugomi byloje prie 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 10,81 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnis) ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
F. V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.
F. V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti F. V. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš F. V. R. nukentėjusiajam R. B. 255 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų) turtinės žalos atlyginimą, 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (555 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, taip pat 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) už advokato teisinę pagalbą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš F. V. R. 10,81 Eur (dešimt eurų 81 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – penkis kompaktinius diskus su vaizdo, garso įrašais bei nuotraukomis, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.