Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės G. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys R. V., uždaroji akcinė bendrovė „Admituras“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Antstolė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta suteikti jai leidimą įeiti į gyvenamąsias patalpas, taip pat UAB „I.“ vadovei R. V. už antstolės patvarkymo nevykdymą paskirta vienkartinė 100 Eur bauda, o ne bauda už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną.

6. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog antstolė G. Ž. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0188/17/00613, pradėtoje pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-85-169/2016 dėl 2 208 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. V. uždarajai akcinei bendrovei UAB „Admituras“. 2017 m. liepos 14 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S17-188-10897 „Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ (vykdomosios bylos lapas 37). Patvarkyme nutarta skirti ekspertizę nekilnojamo turto – buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „JT auditas ir vertinimas“. Patvarkymas skolininkei išsiųstas paštu jos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grąžintas antstolei su žyma, jog skolininkė neatsiliepė į pranešimus (vykdomosios bylos lapai 33, 35–36). Patvarkymas 2017 m. lapkričio 9 d. skolininkei išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nurodant, jog skolininkė turi informuoti antstolę raštu, kada turto vertintojas ir antstolė gali apžiūrėti areštuotą turtą (vykdomosios bylos lapas 38). 2019 m. balandžio 8 d. antstolė priėmė naują patvarkymą Nr. S-19-188-7578 „Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ (vykdomosios bylos lapai 69–70). Patvarkymas skolininkei išsiųstas paštu, tačiau grįžo neįteiktas (vykdomosios bylos lapai 78, 83). Patvarkyme nurodyta, jog skolininkė raštu ar elektroninėmis priemonėmis turi nurodyti tikslią datą ir laiką, kada turto vertintojas galėtų atvykti apžiūrėti turto. Patvarkymas 2019 m. balandžio 11 d. išsiųstas skolininkei elektroniniu paštu. Laiške nurodoma informuoti apie laiško gavimą. 2019 m. balandžio 16 d. laiške skolininkė nurodė, jog dokumentus gavo (vykdomosios bylos lapai 79, 81). 2019 m. gegužės 5 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-19-188-10000 „Dėl pranešimo-prašymo netenkinimo“. Patvarkymo 4 punkte skolininkė pakartotinai informuojama, jog 2019 m. balandžio 8 d. patvarkyme buvo įpareigota sudaryti sąlygas turto vertintojui atlikti turto apžiūrą; skolininkė pakartotinai įpareigojama per 3 darbo dienas nuo patvarkymo išsiuntimo dienos informuoti antstolę, kada bus sudarytos sąlygos turto vertintojui atlikti buto apžiūrą. Patvarkymas skolininkei išsiųstas elektroniniu paštu (vykdomosios bylos lapas 90).

7. 2019 m. birželio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-7248-824/2019, skolininkei R. V. paskirta 100 bauda už antstolio patvarkymo Nr. S-18-188-18496 nevykdymą (vykdomosios bylos lapas 99). Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-13580-911/2019, netenkino antstolės prašymo išduoti leidimą priverstinai įeiti į skolininkės vardu registruotas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos lapas 116).

8. 2020 m. balandžio 15 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-188-7592 UAB „I.“ įpareigota iš skolininkės R. V. darbo užmokesčio išieškoti ir pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą patvarkyme nurodytą darbo užmokesčio dalį. Patvarkyme nurodyta, jog antstolė turi būti informuota, jeigu pinigus bus vėluojama pervesti daugiau nei 15 dienų, taip pat pabrėžta, jog už šio antstolės reikalavimo nevykdymą gali būti skiriama bauda (vykdomosios bylos lapas 120). Patvarkymas buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta, tačiau grįžo neįteiktas (vykdomosios bylos lapas 122), todėl apie patvarkymą UAB „I.“ buvo informuota elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), taip pat patvarkymas išsiųstas skolininkei elektroninio pašto, kuriuo vykdomosios bylos metu naudojasi skolininkė, adresu (duomenys neskelbtini).

9. Antstolė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. skolininkė paskambino į antstolės kontorą telefonu ir informavo, jog į gyvenamąsias patalpas kiti asmenys nebus įleidžiami.

10. 2020 m. spalio 1 d. antstolės padėjėjas surašė aktą apie nepatekimą į gyvenamąsias patalpas Nr. S-20-188-2210, jame nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 4 d. nuvykęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo įleistas į gyvenamąsias patalpas. Akte nurodyta, jog durų niekas neatidarė, pasak kaimynų, bute niekas negyvena.

Dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas

11. Civilinio proceso kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas turi teisę įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.

12. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismo leidimas patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė vykdymo procese, taikoma tada, kai tai būtina išieškojimui įvykdyti. Ši priemonė taikoma tuo atveju, kai vykdymo veiksmus atliekantis antstolis išnaudoja visas galimybes patekti į skolininko būstą, netaikydamas prievartinio pobūdžio veiksmų, ir nustačius, jog skolininkas ar kiti patalpoje gyvenantys asmenys aiškiai atsisakė vykdyti antstolio reikalavimą dėl leidimo patekti į gyvenamąsias patalpas. Pažymėtina, jog toks reglamentavimas susijęs su tuo, kad siekiama išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp vykdymo procese siekiamų tikslų ir būsto neliečiamumo teisės, kuri yra prigimtinė, todėl jos apsaugai ir gynimui skiriamas ypatingas dėmesys. Suteikiant antstoliui teisę įeiti į gyvenamąsias patalpas, svarbu konstatuoti, jog antstolis laikėsi visų procedūrinių reikalavimų, kiek tai susiję su teisės apžiūrėti skolininko patalpas realizavimu.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, įvertinus antstolės pateiktus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju tinkamai išnaudotos visos priemonės išieškojimui įvykdyti. Vykdomojoje byloje nėra objektyvių rašytinių duomenų apie tai, kad antstolė tinkamai informavo skolininkę apie ketinimą atvykti apžiūrėti skolininkės gyvenamąsias patalpas, o skolininkė būtų atsisakiusi vykdyti antstolės reikalavimą leisti apžiūrėti skolininkei priklausantį turtą – tik nurodoma, jog skolininkė tokią informaciją suteikė telefonu. Antstolė, prieš vykdama apžiūrėti turto, turėtų raštu informuoti skolininkę apie tikslų atvykimo laiką. Nepatekimo į gyvenamąsias patalpas aktą antstolė gali surašyti, tik tinkamai prieš protingą terminą informavusi skolininkę apie numatomos apžiūros laiką ir nurodytu laiku nuvykusi į apžiūros vietą bei nepatekusi į patalpas. Tik išpildžius šiuos reikalavimus būtų galima konstatuoti, jog skolininkė atsisakė vykdyti antstolės reikalavimą leisti apžiūrėti patalpas. Būtų neteisinga teigti, jog skolininkė neleidžia antstolei apžiūrėti patalpų, jei ji nėra informuota apie tikslų laiką, kada antstolė atvyks šių patalpų apžiūrėti.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje vykdomojoje byloje yra pakankamai duomenų, kad skolininkė nebendradarbiauja su antstole vykdymo procese: ji nuolatos teikia antstolei reikalavimus ir prašymus, grasina viešumu, tačiau nevykdo antstolės reikalavimų nurodyti, kada antstolė galėtų apžiūrėti gyvenamąsias patalpas, nors antstolės patvarkymus gauna. Toks antstolės reikalavimų nevykdymas yra nepateisinamas, tačiau neatleidžia antstolės nuo pareigos laikytis procedūrinių reikalavimų vykdymo procese.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pagal vykdomosios bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad skolininkė neįleidžia antstolės į gyvenamąsias patalpas, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino antstolės prašymo suteikti leidimą patekti į gyvenamąjį būstą Civilinio proceso kodekso 615 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

16. Pažymėtina, jog antstolė, tinkamai pagal nutarties 13 punktą įforminusi nepatekimo į patalpas faktą, turi teisę vėl kreiptis į teismą, prašydama išduoti leidimą įeiti į gyvenamąsias patalpas.

Dėl baudos skyrimo

17. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 2, 3 dalys).

18. Antstolė 2020 m. balandžio 15 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-188-7592, juo įpareigojo skolininkės R. V. darbdavę UAB „I.“ iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA; taip pat įpareigojo informuoti, jeigu pinigus vėluojama pervesti daugiau nei 15 dienų, ir nurodyti vėlavimo priežastis (vykdomosios bylos lapai 120–121). Antstolės patvarkymas buvo išsiųstas skolininkės darbovietei UAB „I.“ adresu (duomenys neskelbtini), taip pat elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir pačiai skolininkei, kuri yra UAB „I.“ vadovė, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos lapai 122–124). Antstolė nurodo, jog UAB „I.“ patvarkymo dėl skolos išieškojimo nevykdo. Duomenų apie tai, kodėl neatliekamos išskaitos iš skolininkės darbo užmokesčio, byloje nėra. UAB „I.“ su antstole nebendradarbiauja, duomenų, kodėl nevykdo patvarkymo, antstolei nepateikė.

19. Įvertinęs vykdomo dokumento pobūdį, patvarkymo nevykdymo trukmę, tai, kad byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių antstolės reikalavimas neįvykdytas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas UAB „I.“ vadovei R. V. skyrė 100 Eur dydžio baudą. Antstolė skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, motyvuodama tuo, jog bauda turi būti paskirta už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais šiuo klausimu.

20. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015 ir kt.).

21. Baudos dydis, Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio nustatyta tvarka teismo skiriamas už kiekvieną teismo procesinio sprendimo ar teisėto antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, nustatomas teismo, atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimą – ne nubaudimo tikslą. Ši baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Teismas nėra saistomas skirti nekintantį baudos dydį, tik ribojamas įstatyme nustatyto maksimalaus baudos dydžio. Tam tikrais atvejais teismas gali įvertinti veiksmingumą baudos dydžio, kai už teismo nustatytą pradinį laiko tarpą skiriama bauda vėlesniame etape yra laipsniškai didinama, taip sudarant skolininkui palankesnes sąlygas per trumpesnį laikotarpį įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).

22. Nutarties 20 ir 21 punktuose nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolės teiginiu, jog teismas nepagrįstai UAB „I.“ vadovei skyrė vienkartinę 100 dydžio baudą. Įvertinus tą faktą, jog pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, duomenų, jog reikalavimas iki šio momento būtų įvykdytas, nėra, darytina išvada, jog tokia pirmosios instancijos teismo paskirta bauda nebūtų pasiektas tikslas paskatinti juridinį asmenį įvykdyti antstolės reikalavimą. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keistina, pagal Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio reikalavimus paskiriant juridinio asmens vadovei baudą už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną.

23. Skiriant baudą už antstolės reikalavimo nevykdymą, svarbu nustatyti antstolės reikalavimo nevykdymo pradžios momentą. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolės patvarkymas, dėl kurio nevykdymo antstolė prašo skirti baudą, skolininkės darbovietei UAB „I.“ adresu (duomenys neskelbtini), registruotąja pašto siunta išsiųstas 2020 m. balandžio 16 d. (vykdomosios bylos lapas 122). Pagal Civilinio proceso kodekso 604 straipsnį kodekso VI dalyje numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Taigi laikytina, jog patvarkymas juridiniam asmeniui įteiktas 2020 m. balandžio 22 d. Ši data yra tas momentas, nuo kurio turėtų būti skiriama bauda už antstolės reikalavimo nevykdymą. Be to, akivaizdu, jog juridinio asmens vadovei yra žinoma apie antstolės patvarkymą, nes jis buvo taip pat išsiųstas ne tik juridiniam asmeniui, bet ir skolininkei, kuri yra to juridinio asmens vadovė, elektroninio pašto adresu, juo skolininkė aktyviai naudojosi viso vykdymo proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje išieškomos sumos dydį, antstolės reikalavimo pobūdį, tai, jog pažeidimas tęstinis ir patvarkymas nevykdomas jau ilgą laiką, juridinio asmens vadovė, kuriai skiriama bauda, yra ir skolininkė vykdomojoje byloje, siekdamas paskatinti juridinį asmenį įvykdyti antstolės reikalavimą ir taip pat nesukelti jam per didelių neigiamų finansinių pasekmių, daro išvadą, kad 1 Eur už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną baudos dydis užtikrins, kad būtų pasiektas baudos tikslas, taip pat atitiks teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, jei nustatyto dydžio bauda nebus pasiektas ja siekiama tikslas – bauda nepaskatins juridinio asmens vykdyti antstolės reikalavimus, bauda antstolės prašymu gali būti laipsniškai didinama.

25. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl baudos skyrimo ir uždarosios akcinės bendrovės vadovei R. V. už antstolės G. Ž. 2020 m. balandžio 15 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-188-7592 reikalavimų nevykdymą skiria 1 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolės reikalavimų nevykdymo dieną, skaičiuojant baudą nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki antstolės patvarkymo reikalavimų įvykdymo; kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį pakeisti.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovei R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už antstolės G. Ž. 2020 m. balandžio 15 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-188-7592 reikalavimų nevykdymą 1 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolės reikalavimų nevykdymo dieną, skaičiuojant baudą nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki antstolės patvarkymo reikalavimų įvykdymo.

Kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.