Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 10.1 papunktyje įtvirtinta norma, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas. Įvertinusi minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovė daro išvadą, kad skaičiuodama pareiškėjui tekusį kameros plotą pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus.

Pareiškėjas V. A. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2022-12-27 iki skundo padavimo dienos (2023-08-31) Šiaulių kalėjime buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje įrengta vėdinimo sistema, tačiau ji oro neventiliuoja, kameroje drėgna, langai nesandarūs, pro juos nuolat pučia vėjas, lyjant lietui nuo lubų laša vanduo, ant langų uždėtos grotos ir tinklai, kurie trukdo į kamerą patekti natūraliam apšvietimui, langas yra aukštai, norint jį atidaryti tenka lipti ant kėdės, o tai nėra saugu.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietoms nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val. Higienos normos 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galioja nuo 2020-12-22) numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (12.9.).

Atsakovė nurodo, kad kamera Nr. 90, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, Visuomenės sveikatos centro nebuvo tikrinama, o iš pažymos apie 2021 m. atliktus remonto darbus matosi, kad 2021 m. spalio 4 d. kameroje Nr. 90 atliktas lubų ir sienų apdailos defektų šalinimas tinkuojant ir glaistant.

Nors pareiškėjo laikymo laikotarpiu dėl atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams pareiškėjo laikymo kamera nebuvo tikrinama, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kameros būklės būtų skundęsis Šiaulių kalėjimo administracijai. Pareiškėjas į bylą pateikė Šiaulių kalėjimo viršininkui bei Kalėjimų tarnybai rašytų prašymų (skundų) kopijas, iš kurių matosi, kad pareiškėjas skundėsi tik dėl interneto prieigos ir telefoninių skambučių, daiktų, reikalingų individualiai veiklai, gavimo ribojimo, dėl neišsiųstų laiškų bei resocializacijos plano nevykdymo, tačiau nėra nei vienos skundo dėl kameros neatitikimo higienos normos reikalavimams.

Pareiškėjas neginčija atsakovės atsiliepime nurodytų teiginių dėl gyvenamosios kameros vėdinimo per langus, tik nurodo, kad langą buvo sunku atidaryti dėl ant jo esančių grotų, taip pat dėl skunde nurodomų laikymo sąlygų kameroje nesiskundė nei Šiaulių kalėjimo administracijai, nei kitoms institucijoms, grotų įrengimą ant langų reglamentuoja nurodyti teisės aktai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl kameros būklės nepagrįstos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, negalėdamas atidaryti lango, dėl to skundėsi Šiaulių kalėjimo administracijai, prašė sudaryti sąlygas saugiai užlipti, norint atidaryti langą, kad buvo atsisakyta tai padaryti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjimo kameroje buvo laikomas, pažeidžiant higienos normos reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas yra įrengtas kameros viduje, atitvertas lubų nesiekiančia sienele ir durimis, todėl nėra užtikrintas net minimalus privatumas, nuolat jautėsi nemalonus kvapas, kameroje nėra karšto vandens, todėl kasdien tenka praustis po šaltu vandeniu, dėl ko dažnai peršąla.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad sanitarinio mazgo įėjimas kameroje Nr. 90 atskirtas durimis, o įrengus pertvarą iki lubų sanitariniame mazge neliktų nei natūralios, nei dirbtinės apšvietos, būtų pabloginta ventiliacija, nes iš kamerų išvestos angos į koridorių, o iš koridoriaus pusės prijungtos prie vamzdžio, kuriuo paduodamas ir grąžinamas oras iš lauko, todėl sanitarinius mazgus atskyrus iki lubų, kai kurios ventiliacijos liktų tik sanitariniame mazge, o kai kurios tik likusioje kameros dalyje ir tai mažintų oro judėjimą.

Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelėje nurodyta, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 90 mūrinė, sienelės aukštis 2,28 m. Į bylą pateiktos ir kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad sanitarinis mazgas atitvertas sienele, įėjimas į sanitarinio mazgo zoną atskirtas durimis.

Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų praktiką, sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 nutartys administracinėse bylose Nr. TA-214-415/2022, Nr. TA-360-662/2022 ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 90 nėra įrengto pareigūno (prižiūrėtojo) iškvietimo mygtuko, esant neatidėliotinam poreikiui (pvz. dėl ligos ar susižalojimo ir pan.) tenka ilgai belstis į kameros duris, kad aukšte budintis pareigūnas (prižiūrėtojas) ateitų prie kameros ir išklausytų prašymo, dėl ko yra kviečiamas.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Nors tiek Taisyklių 2 punkte pasakyta, kad veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovei neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (pareigūno iškvietimo) sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais skundžiasi abstrakčiai, jo teiginiai nesusieti su konkrečia situacija, kada nebuvo galima išsikviesti pareigūno ir dėl to kilo konkrečios pasekmės, todėl tokie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių kalėjime nėra galimybės konfidencialiai pasiskambinti ir pasikalbėti su advokatu, kadangi telefonų automatai yra koridoriuje, atviri ir pokalbio turinį girdi tiek pareigūnai, tiek kiti nuteistieji, turi teisę 2 kartus per mėnesį po 20 minučių pasinaudoti ribota interneto prieiga, tačiau nuo 2023 m. birželio mėn. iš viso jam buvo suteikta tik 2 kartus galimybė pasinaudoti ribota interneto prieiga.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taksofonų įrengimo įkalinimo įstaigose nereglamentuoja.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (neteko galios nuo 2023-01-01) numatė, kad Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Paprastai suimtiesiems per dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Atsižvelgdama į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, suimtiesiems tardymo izoliatoriaus (pataisos įstaigos) administracija gali leisti skambinti ir kalbėti telefonu dažniau. Suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik pataisos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis nesurinko asmens, kuriam neleidžiama skambinti, telefono numerio. Pataisos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, numato, kad suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis surinko asmens, kuriam leidžiama skambinti, telefono numerį. Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį. Kai suimtasis arba nuteistasis skambina naudojantis interneto telefonija, pokalbio pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas įsitikina, kad suimtasis arba nuteistasis paskambino jo nurodytam artimajam (artimiesiems) arba asmeniui, kuriam tokiu būdu paskambinti leido laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) skambina suimtasis ar nuteistasis, turi pateikti (parodyti) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas turi teisę reguliariai patikrinti, ar skambinimo naudojantis interneto telefonija metu, suimtasis ar nuteistasis bendrauja tik su tuo (tais) asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) jam buvo leista tokiu būdu paskambinti (80 p.).

Atsakovė pateikė teismui Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistės J. B. surašytą tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad pareigūnai suimtųjų (nuteistųjų) pokalbių nesiklauso, tik atlikdami savo tiesiogines pareigas, vykdo nuolatinę kalėjime laikomų asmenų priežiūrą, užtikrinant jų saugumą bei elgesio kontrolę, pvz., kad pokalbio metu suimtieji (nuteistieji) netriukšmautų, nevartotų necenzūrinių žodžių. Skambinti ir kalbėti telefonu išvedama ne daugiau asmenų, nei tame rėžiminio korpuso aukšte yra įrengta telefono aparatų. Telefonų aparatai, skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinti ir kalbėti, yra įrengti rėžiminio korpuso koridoriuose optimaliu atstumu vienas nuo kito, be to, jie apsaugoti šonine sienele, kas slopina garso sklidimą bei taip eliminuoja galimybę kitiems kalbantis telefonu girdėti kitų asmenų pokalbius. Taip pat nuo telefonų aparatų iki suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų kamerų durų yra optimalus atstumas, kuris užtikrina tinkamą suimtųjų (nuteistųjų) teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimą. Šiaulių kalėjime riboto interneto prieigos kompiuteriai įrengti 2-ajame ir 3-ajame rėžiminio korpuso aukštuose, prie šių kompiuterių suimtieji (nuteistieji) vedami eilės tvarka iš visų rėžiminio korpuso aukštų, atsižvelgiant į pagal asmenų prašymus sudarytą grafiką. Patikrinus suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi riboto interneto prieiga žurnalą, nustatyta, kad V. A. naudojosi interneto prieiga: 2022-12-20, 2022-12-22, 2023-01-26, 2023-02-07, 2023-02-14, 2023-03-01, 2023-03-15, 2023-03-28, 2023-04-06, 2023-04-24, 2023-05-02, 2023-05-24, 2023-06-14, 2023-06-21, 2023-07-27, 2023-08-02, 2023-08-30, o 2023-08-17 pareiškėjas pasinaudoti riboto interneto prieiga atsisakė.

Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina ir skambučių registro išrašai bei į bylą pateiktos taksofonų fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad taksofonai įrengti pakankamai dideliu atstumu vienas nuo kito ir atskirti šonine sienele. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, kam ir kada skambina Šiaulių kalėjime esantys asmenys, toks nuteistojo stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, o teisės paskambinti telefonu ribojimas, jeigu jis numatytas įstatymu ir pagrįstas, pats savaime negali būti suprantamas, kaip teisės pažeidimas (LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-67-756/2018 ir kt.). Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pretenzijos dėl taksofonų įrengimo bei naudojimosi jais ir interneto prieiga atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių kalėjime nėra tinkamai organizuojamas užimtumas, nesudaroma galimybė dirbti, turi individualios veiklos vykdymo pažymą bižuterijos gamybai, visos reikiamos priemonės atsiunčiamos siuntiniu, tačiau dažnai pasitaiko, kad siuntinyje gaunami daiktai jam neatiduodami, nurodant, kad tokie daiktai negali būti pas jį, nes jų nėra sąraše, pavyzdžiui 2023 m. rugpjūčio mėnesį pagal suderintą iš anksto sąrašą buvo atsiųsti papuošalų gamybai 10-12 cm diametro guminiai žiedai pinti siūlams, tačiau siuntinio patikrinimo metu minėtus žiedus buvo atsisakyta išduoti, nurodant, kad jie nėra skirti bižuterijos gamybai.

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 55-56 straipsniai, kuriuose numatyta, kad bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. Nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos yra: 1) nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje; 2) nuteistųjų darbas ne bausmės atlikimo vietoje; 3) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; 4) individuali veikla; 5) dalyvavimas įstaigų ir organizacijų kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis; 6) dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje. Organizuodama nuteistųjų užimtumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų užimtumo formų veiklomis.

Atsakovė į bylą pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės E. G. surašytą pažymą „Dėl nuteistojo V. A.“, kurioje nurodyta, kad Šiaulių kalėjime kiekvieną savaitę sudaromas suimtųjų ir nuteistųjų užimtumo grafikas, pagal kurį nuteistieji ir suimtieji pagal patalpų užimtumą ir kitus faktorius eilės tvarka vedami sportiniams ir kitiems laisvalaikio užsiėmimams. Atskiro plano, grafiko ar kito dokumento, kuriame būtų iš anksto suplanuotos užimtumo priemonės Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims 2023 metams nėra. Įstaigoje nuolat lankosi savanoriai, kurie vykdo įvairius edukacinius, religinius ir kitus užsiėmimus. Dėl to, kad nuteistajam paskirta bausmę atlikti uždaro tipo įstaigoje, taip pat dėl įstatymų ribojimų (izoliavimo ir saugumo ypatumų) ne visos užimtumo formos nuteistajam gali būti taikomos, t. y. negalimos formos, kurių veikla susijusi su užimtumu už įkalinimo įstaigos ribų.

Pareiškėjas pateikė į bylą Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. spalio 30 d. raštą, pavadintą „Dėl paskirtos nuobaudos pagrįstumo“, kuriame nurodyta, kad Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. NN-24-2 pareiškėjui buvo suteikta teisė gyvenamojoje kameroje, nepažeidžiant nustatytos dienotvarkės, užsiimti individualia veikla (bižuterijos gamyba) ir turėti šiai veiklai reikalingas priemones, kuriomis apsirūpina pats iš savo asmeninių lėšų arba gaudamas pašto siuntinius, darbui reikalingų priemonių ir medžiagų, kurias bus leidžiama įsigyti ar gauti pašto siuntiniuose, sąrašas derinamas su Saugumo valdymo ir Resocializacijos skyrių vadovais pagal atskirą nuteistojo prašymą. 2023 m. rugpjūčio 4 d. užregistruotas prašymas dėl papildomų daiktų individualiai veiklai perdavimo, kuriame buvo nurodyti 3 vnt. gumų siūlams pinti, tačiau perduoti šių gumų nebuvo leista, nes gumos (espanderiai) nėra bižuterijos gamybai reikalingos priemonės. Be to, pareiškėjui perduoti atnešti daiktai buvo įvertinti atsižvelgiant į tai, kad individuali veikla vykdoma gyvenamojoje patalpoje, kurioje be pareiškėjo gyvena ir kiti asmenys, todėl buvo vertinama, ar šiais daiktais negalės pasinaudoti kiti asmenys smurtiniams ar kitokiems veiksmams atlikti.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 43 punktas numato, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą) leidžiama įsigyti ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti Taisyklių 42.1.1–42.1.10, 42.1.12, 42.1.17, 42.2, 42.3, 42.4.1, 42.4.3, 42.4.4, 42.4.6, 42.4.7, 42.4.10, 42.4.11 ir 42.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, tame tarpe ir reikmenų, skirtų užsiimti individualia, kūrybine ir kitokia prasminga veikla, tačiau tik gavus rašytinį laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą (42.5.4. p.).

Į bylą pateiktas ir 2023 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos raštas Nr. 2S-2037, kuriame nurodyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo resocializacijos planą ir priemonių vykdymo įgyvendinimo ataskaitą, nustatė, kad resocializacijos plane numatytos priemonės yra vykdomos, tačiau pareiškėjas ne visose priemonėse noriai dalyvauja, individualiose psichologo konsultacijose nemotyvuotas, užimtumo priemonėse, skirtose psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai, dalyvauti nenorėjo, nuteistųjų fizinio lavinimo ir sveikos gyvensenos skatinimo programoje nedalyvauja.

Įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjo teisė į užimtumą Šiaulių kalėjime buvo užtikrinama pakankamai, pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kad jis negalėjo pasinaudoti bibliotekos paslaugomis, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių kalėjime buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą, o užsiimti individualia veikla reikalingos priemonės gali būti perduotos tik tokios, kurias leidžia laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas.

Pareiškėjas nurodo, kad jam yra skirtas dietinis maitinimas, tačiau jis organizuotas netinkamai, faktiškai dietinio maisto negauna, maistas dažnai išduodamas atvėsęs, maisto dalintojai ne visuomet būna švariai apsirengę, maistą dalina rankomis.

Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018-11-08). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo laisvės atėmimo vietose organizavimą reglamentuoja ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444. Taisyklių 312-322 punktai numato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Nepilnamečiai, nėščios moterys ir krūtimi maitinančios motinos maitinamos 4 kartus per dieną, kiti suimtieji ir nuteistieji – 3 kartus per dieną. Maitinimo grafikas sudaromas taip, kad tarpai tarp maitinimų būtų ne trumpesni kaip 3 ir ne ilgesni kaip 5 valandos (išskyrus miegui skirtą laiką). Kamerose laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems maistas į kameras pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Kiti nuteistieji maitinami bausmės atlikimo vietos valgykloje. Nuteistųjų maitinimosi valgykloje grafiką tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas darbuotojas. Maistas turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, kurias tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Šiluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatūra jo viduje turi būti ne žemesnė kaip +75 °C. Maistas turi būti pagamintas likus 20-30 minučių iki išdavimo ar supylimo į šilumą palaikančius įrenginius. Jeigu suimtieji ar nuteistieji maitinami 2 arba 3 pamainomis, pagamintas maistas turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68 °C temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną. Laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime maistas negaminamas, atvežamas pagamintas, transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose, pagamintas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų, termosai atidaromi tik tada, kai dalinamas maistas, todėl maistas visada paduodamas šiltas, iš maisto dalintojų reikalaujama pastoviai rūpintis asmens higiena, įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugą ginčui aktualiu laikotarpiu teikė VšĮ „Bruneros“.

Atsakovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus ir ambulatorinio apsilankymo aprašymą, iš kurio matosi, kad 2023 m. sausio 9 d. ambulatorinio apsilankymo metu pareiškėjui buvo diagnozuotas nutukimas dėl kalorijų pertekliaus ir paskirta RB dieta neterminuotai, tačiau atsakovė nei atsiliepime į pareiškėjo skundą, nei teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dietinis maitinimas jo atžvilgiu buvo organizuojamas netinkamai, kad vietoje virtų bulvių jam yra patiekiama bulvių košė, vietoje garuose pagaminto mėsos kotleto - keptas kotletas, vietoje dešrelių - grikių košė. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, pagal kokį dietinio maitinimo valgiaraštį buvo maitinamas pareiškėjas skundo laikotarpiu. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dietinio maitinimo valgiaraštis buvo sudarytas, tačiau ne visada jo buvo laikomasi, taip pat nurodė, kad ne visada gaudavo valgiaraštyje nurodytus patiekalus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo maitinamas, pažeidžiant maitinimo organizavimo taisykles ir tvarką.

Pareiškėjas nurodo, kad kameros priežiūrai ir valymui neišduodamos tokios priemonės, kaip soda ir šluostės.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos nustato, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti valymo inventorius (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 37 punkte numatyta, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ir gyvenamosioms patalpoms, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Atsakovė į bylą pateikė papildomus duomenis, kuriuose nurodė, kad atsiradus higienos priemonių poreikiui gyvenamosiose kamerose laikomi nuteistieji informuoja Šiaulių kalėjimo budinčius pareigūnus dėl tokių priemonių išdavimo. Atsižvelgiant į nuteistųjų prašymą priemonės pristatomos į gyvenamąsias kameras. Šiaulių kalėjime nėra pildomas joks specialus žurnalas ar kitu būdu kaupiami duomenys, kuriuose būtų matyti, kokios ir kada priemonės buvo išduotos į kiekvieną kamerą.

Į bylą pateiktas ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos 2022-2023 m. planas, iš kurio duomenų matosi, kad suimtųjų, nuteistųjų gyvenamosios patalpos valymo priemonėmis aprūpinamos pagal įstaigoje nustatytą tvarką kasdien valyti drėgnuoju būdu, vykdytojai – suimtieji, nuteistieji, o gyvenamųjų patalpų sanitarinius įrengimus valo ir dezinfekuoja specialistai valytojai.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 42.3.2. punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi paprastajai grupei priskirti nuteistieji gali įsigyti ir turėti skalbimo, valymo ir plovimo priemonių (ne didesnėse nei 1000 ml (g) pakuotėse), šluosčių, kempinių, oro gaiviklių (išskyrus aerozolinius gaminius).

Pareiškėjas dėl neišduodamų valymo priemonių skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad jam konkrečiai paprašius į kamerą nebuvo išduotos konkrečios valymo priemonės ar inventorius, kada tai buvo, kad jis dėl to skundėsi Šiaulių kalėjimo administracijai ar kitoms institucijoms, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių kalėjimo gyvenamosiose kamerose laikomi asmenys neaprūpinami valymo priemonėmis, o pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.