- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-01
- Bylos Nr.
- 1-928-416/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36001-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), našlė, pensininkė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas: 2025 m. spalio 10 d., apie 18.39 val., Sporto g. 16, Marijampolėje, vairavo automobilį „BMW X5 xDrive 30 D“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, iki kol ją apie 18.43 val., prie pastato Nr. 11, esančio Sporto g., Marijampolėje, sustabdė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės policijos komisariato pareigūnai ir alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ (Nr. ARPK-0199) 19.17 val. nustatė 1,95 promilių neblaivumą.
Kaltinamoji teismo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad 2025 m. spalio 10 d. sulaukė netikėtų svečių, atvyko draugė su vyru iš Vilniaus. Buvo nepasiruošusi. Su svečiais pasėdėjo, galvojo, kad jie pasiliks nakvynei, tačiau svečiai pasakė, kad važiuos į Vilnių. Jau buvo vėlus metas. Ji pasiūlė jiems išgerti bent kavos ir spontaniškai, nieko nepagalvodama, nubėgo į mašiną ir išvažiavo į parduotuvę „Maxima“, esančią Sporto g., Marijampolėje. Su drauge iki išvažiavimo gėrė alų. Nuo alkoholio vartojimo iki neblaivumo nustatymo buvo praėjęs labai mažas laiko tarpas. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant dukterėčią K. J. Su dukterėčia bendrauja kiekvieną dieną, abi gyvena Kaune. K. J. darys jai teigiamą įtaką. Kartu su gynėju prašė netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, kadangi pritaikius laidavimą, tai nėra privaloma, o paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatyti 1 metų terminą įmokai sumokėti. Nurodė, jog automobilis priklausė jos mirusiam sutuoktiniui, todėl yra itin brangus kaip atminimas. Jo konfiskavimas dėl to gniuždytų ir dvasiškai.
Laiduotoja K. J. teismo posėdžio metu prašė kaltinamąją R. S. perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodė, kad kaltinamoji yra jos krikšto mama, vienintelė giminaitė, teta. Stengsis kaltinamajai daryti teigiamą įtaką, patarti ir padėti. Ryšys su kaltinamąja labai artimas.
Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, proceso dalyviai sutiko, todėl byloje įrodymų tyrimas buvo nutrauktas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai bei dokumentai (vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 2 dalimi).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų jos kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025 m. spalio 10 d., 18.30 val., išėjus iš prekybos centro „Maxima“, esančio Sporto g. 16, Marijampolėje, pastebėjo, jog atvyko automobilis „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuris dideliu greičiu atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę ir priekiu sustojo ant šaligatvio, link minėtos parduotuvės. Iš automobilio, atsidariusi vairuotojo priekines dureles, išlipo šviesių trumpų plaukų moteris, apie 50 metų, kuri svirduliuodama nuėjo į „Maxima“ parduotuvę. Tada jis, pagalvojęs, kad minėta moteris gali būti neblaivi, paskambino bendrojo pagalbos telefono Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Baigus pokalbį, pamatė kaip minėta moteris su prekių krepšeliu išėjo iš parduotuvės ir sėdo į tą patį automobilį, į vairuotojo vietą. Kadangi policijos pareigūnų dar nematė, vėl paskambino bendrojo pagalbos telefono Nr. 112 ir pranešė, kad minėta moteris jau važiuoja ir suka link geležinkelio pervažos. Ji, išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės į Sporto g., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o vėliau ir važiuodama pro jį, nes buvo sustojęs prie autobusų sustojimo vietos Sporto g., vos nekliudė jam priklausančio automobilio „BMW“. Jai išvažiavus, pamatė, kaip atvyksta policijos pareigūnai (b. l. 33-34).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. spalio 10 d., apie 18.39 val., gautas pranešimas, jog prie prekybos centro „Maxima“, esančio Sporto g. 16, Marijampolėje, atvažiavo moteris su automobiliu „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra galimai neblaivi. 18.43 val. sustabdytas automobilis „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. S.. Moteriai 2025 m. spalio 10 d., 19.17 val., alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,95 promilių girtumas, o 19.33 val. – 1,99 promilių girtumas (b. l. 4-6).
Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra Sporto g. 11, Marijampolėje. Matomas kelkraštyje lygiagrečiai stovintis „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos automobilis. Automobilio variklis išjungtas, visos durys yra uždarytos, transporto priemonė yra atrakinta. Detaliau apžiūrint transporto priemonę, ant jos yra matomi įvairūs kėbulo apgadinimai/defektai. Apžiūrint automobilio vidų, ant priekinės vairuotojo sėdynės yra matomas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į paketą Nr. 544181 ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į paketą Nr. 544182. Toliau apžiūrint automobilio saloną, bagažinėje yra matomi įvairūs asmeniniai/buitiniai daiktai, kurie tyrimui reikšmės neturi. Daugiau įvykio vietoje reikšmingų daiktų ar objektų nepastebėta, iš įvykio vietos daugiau niekas nebuvo paimta. Kelio gatvė ar jos prieigos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas. Specialusis eksperto rinkinys įvykio vietos apžiūrai nebuvo naudotas (b. l. 7-17).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro pranešimo apie įvykį garso įrašas. Garso įrašo trukmė yra 1 min. 27 s. Garso įraše girdisi pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjo, sakančio: „Labas vakaras, norėčiau policijos ekipažo Sporto g., prie „Maxima“ parduotuvės, nes atrodo, kad neblaivi moteris atvažiavo su „BMW“ automobiliu ir prisiparkavo. Vairavimas pro pat mašiną, išlipo ir taip neaiškiai labai stipriai užmetė. Sporto g. Automobilio valstybiniai Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 26-28).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašas, pavadinimu „export-keg2n.mp4”, paleidžiamas per programą „Medijos leistuvas“. Vaizdo įrašo trukmė yra 00:33:15 min. Vaizdo įraše dešinėje pusėje viršuje yra policijos ženkliukas ir užrašas „Lietuvos policija“, įrašo apačioje yra užrašas „Marijampoles avpk 726309 2025-10-10 18:44:29 e0064845 54.56672 N 23.37613 E 89%“. Laike nuo 00:01:11 min. policijos pareigūnės stovi prie automobilio „BMW“ pravirų vairuotojo durų, o automobilio viduje už vairo matosi sėdinti moteris R. S., apsirengusi tamsios spalvos rūbais, trumpai kirptų geltonos spalvos plaukų, kuri paprašyta policijos pareigūnės į bekontaktį, o vėliau ir į alkoholio kiekio matuoklį – pučia, tikslu pasitikrinti blaivumą. Moteriai nepavyksta nei į vieną iš prietaisų nusistatyti blaivumo, nes nutraukia pūtimą į prietaisą. Policijos pareigūnė R. S. paaiškina, kad jos paleisti negali ir ji privalo nusistatyti blaivumą, vengiant nusistatyti girtumą, tai prilygsta sunkiam girtumo laipsniui ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę bei automobilio konfiskaciją. 00:12:35 min. pareigūnės paprašyta R. S. išlipa iš automobilio ir paprašyta bando eiti tiesia linija, ir stovėdama, atsimerkusi ir užsimerkusi, pirštu pataikyti į nosies galą, tačiau R. S. sunkiai sekasi tai atlikti. Pareigūnė R. S. sako, kad negali jos paleisti ir ji privalo nusistatyti blaivumą. R. S. žodžiu sako, kad ryte išgėrė du buteliukus alaus, gėrė viena, čia vietoje sodyboje. 00:18:55 min. į bekontaktį alkoholio matuoklį R. S. įpučia ir pareigūnės žodžiais, matuoklis rodo „X“, kas reiškia, jog iškvėptame ore yra alkoholio. 00:21:22 min. pareigūnės paprašyta R. S. pučia į alkoholio kiekio matuoklį, tačiau nepavyksta įpūsti. 00:28:04 min. pareigūnas prašo R. S. tolygiai pūsti į alkoholio kiekio matuoklį ir moteris pučia, dėl ko alkoholio kiekio matuoklis parodo 1,95 promiles (b. l. 29-31).
Alkotesterio tikrinimo istorijoje nurodoma, kad R. S. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ (ARPK-0199), 2025 m. spalio 10 d., 19.17 val., nustatytas 1,95 promilių girtumas, kitu tikrinimu nustatytas 1,99 promilių girtumas (b. l. 18-19).
Neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad R. S.2025 m. spalio 10 d., 19.17 val., nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, 19.33 val. – 1,99 promilių neblaivumas. Ji su tikrinimo rezultatais sutiko. Iš burnos sklido alkoholio kvapas (b. l. 20).
Transporto priemonės apraše nurodoma, kad automobilis „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), užplombuotas plombomis nuo Nr. 42493 iki Nr. 42499 (b. l. 21).
AB „Regitra“ išraše nurodoma, kad R. S. nuosavybės teise priklauso automobilis „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22).
VšĮ „Emprekis“ išraše nurodoma, kad automobilio „BMW X5 xDrive 30 D“ rinkos vertė 2025 m. 10 mėn. yra 20 300 Eur su PVM (b. l. 23).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismo vertinimu, asmens kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Neabejotinai įrodyta, kad R. S. 2025 m. spalio 10 d., apie 18.39 val., Sporto g. 16, Marijampolėje, vairavo automobilį „BMW X5 xDrive 30 D“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, iki kol ją apie 18.43 val., prie pastato Nr. 11, esančio Sporto g., Marijampolėje, sustabdė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės policijos komisariato pareigūnai ir Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja K. G. ir alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ (Nr. ARPK-0199) 19.17 val. nustatė 1,95 promilių neblaivumą.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant dukterėčią K. J., todėl būtina įvertinti galimybes nagrinėjamu atveju pritaikyti šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Pažymėtina, kad BK 40 straipsnių nuostatų taikymas nuteistojo atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
Byloje yra pateiktas K. J. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 93). Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ji yra neteista (b. l. 95), nebausta administracine tvarka (b. l. 96), charakterizuojama teigiamai.
Nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, jog kaltinamoji pirmą kartą padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, ji anksčiau nebuvo teista ir (ar) atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąją, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų.
Įvertinus visas bylos aplinkybes ir laiduotoją bei kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, jų tarpusavio ryšį, teismas sprendžia, kad dukterėčia objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Tuo tarpu, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra. Taigi, apibendrinant konstatuojama, kad yra pagrindas kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą atsakomybei 1 metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę (bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), jai skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, ilgesiam nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam minimaliam terminui – 1 metams 6 mėnesiams (galimas uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 5 metų).
Kaltinamoji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu „BMW X5 xDrive 30 D“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais duomenimis, minėtas automobilis priklauso kaltinamajai R. S. (b. l. 22).
Kaip minėta, kaltinamosios gynėjas prašo neskirti automobilio konfiskavimo, bet vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatyti 1 metų terminą įmokai sumokėti.
BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
Nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė vairuodama automobilį „BMW X5 xDrive 30 D“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone. Kaip minėta, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pačiai kaltinamajai, todėl, remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajai priklausantis konfiskuotinas turtas – nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, transporto priemonės konfiskavimas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai yra nustatytos akivaizdžiai išskirtinės aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.).
Teismas pažymi, jog BK 67 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Jokia kita baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis įstatyme nėra nustatyta. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių tikslai, nurodyti BK 41 straipsnyje, nesikeičia, t. y. skiriamomis baudžiamojo poveikio priemonėmis iš esmės turi būti siekiama tų pačių tikslų, aišku, atsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto specifiką, kaip ir paskyrus asmeniui bausmę.
Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad kaltinamoji vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos neblaivumas ženkliai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jos iškvėptame ore buvo nustatyta 1,99 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamoji automobilį vairavo mieste, penktadienio vakarą, tuo metu, kai eismas yra pakankamai intensyvus, kas apsunkina vairavimą ir reikalauja iš vairuotojo didesnio atidumo kelyje. Svarbu paminėti tai, kad apie įtartiną kaltinamosios vairavimą pranešė liudytojas R. R. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, jog minėtas asmuo Bendrojo pagalbos centro darbuotojams nurodė, kad: „neblaivi moteris atvažiavo su „BMW“ automobiliu ir prisiparkavo. Vairavimas pro pat mašiną, išlipo ir taip neaiškiai labai stipriai užmetė“ (b. l. 26-28). Akivaizdu, kad šiuo atveju kaltinamosios nusikalstami veiksmai kėlė realų pavojų aplinkiniams (jų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei jai pačiai. Būtina atsižvelgti ir į tai, jog kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad pareigūnės paprašyta R. S. išlipa iš automobilio ir paprašyta bando eiti tiesia linija, ir stovėdama, atsimerkusi ir užsimerkusi, pirštu pataikyti į nosies galą, jai sunkiai sekasi tai atlikti (b. l. 29-31). Taigi, nekyla jokių abejonių, kad kaltinamoji, sėsdama už automobilio vairo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, ji veikė tiesiogine tyčia – žinojo, jog teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas, teismo manymu, rodo jos neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo klausimą.
Teismas konstatuoja, kad siekiant užtikrinti efektyvų kompleksinį BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, yra tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnyje. Nors teismas padarė išvadą, jog kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas jos atžvilgiu netaikyti BK 72 straipsnyje reglamentuoto konfiskavimo instituto. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką, pagal kurią kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nėra pagrindas neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Teismo diskrecija dėl vertinamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo reiškia, kad toks sprendimas priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti.
Kardomosios priemonės (dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas) paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „BMW X5 xDrive 30 D“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo rakteliai, saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilio registracijos liudijimas, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – perduotini automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai; kaltinamosios vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – perduotinas AB „Regitra“; garso įrašai ir kūno kamerų įrašai, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktini saugoti byloje, kaip jos medžiaga.
2025 m. spalio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu R. S. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, visiškai apribojant nuosavybės teisę į jai priklausančią transporto priemonę – automobilį „BMW X5 xDrive 30 D“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (terminas nuo 2025 m. spalio 13 d. iki 2026 m. balandžio 13 d.), paliktinas galioti iki visiško automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamajai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) sprendimu buvo paskirta gynėja advokatė A. N.. Byloje yra VGTPT Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos yra 95,83 Eur. Kaltinamoji sudarė susitarimą su advokatu V. P., kuris teisminiame bylos nagrinėjime gynė kaltinamąją ir kaltinamoji pati jam mokėjo už suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nėra priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
R. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojos K. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. spalio 14 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį „BMW X5 xDrive 30 D“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).
Kardomąsias priemones (dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą) palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „BMW X5 xDrive 30 D“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelius, saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilio registracijos liudijimą, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai; kaltinamosios vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti AB „Regitra“; garso įrašus ir kūno kamerų įrašus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje, kaip jos medžiagą.
2025 m. spalio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu R. S. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, visiškai apribojant nuosavybės teisę į jai priklausančią transporto priemonę – automobilį „BMW X5 xDrive 30 D“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (terminas nuo 2025 m. spalio 13 d. iki 2026 m. balandžio 13 d.), palikti galioti iki visiško automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Iš kaltinamosios nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Išaiškinti asmeniui, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.