Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam R. J. – (toliau - ir pareiškėjas) (prisijungė vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą),

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) atstovei I. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio(duomenys neskelbtini) skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-1087-2023 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo R. J. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtas įspėjimas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji specialistė I. G. 2023 m. liepos 25 d. priėmė nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-1087-2023 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), kuriuo R. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas įspėjimas. Nutarime nurodomas administracinio nusižengimo laikas – nuo 2023 m. vasario 21 d. iki 2023 m. kovo 30 d., nusižengimo padarymo vieta –(duomenys neskelbtini) pažeidimo esmė: nepilnametės V. J., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nustatyti vaiko teisių pažeidimai, nes vaiko tėvas R. J. negeba taikiai spręsti klausimų, susijusių su bendravimo su vaiku tvarka, tėvui trūksta pozityvaus bendravimo, bendraudamas su vaiku tėvas neatsižvelgia į vaiko amžių bei raidą, vaikui teikia informaciją, kuri neigiamai veikia vaiko emocinę ir psichologinę būseną. Tokiais veiksmais R. J. neužtikrino savo mažametės dukters emocinio ir psichologinio saugumo, nepakankamai rūpinosi vaiko sveikata, netinkamai panaudojo savo kaip tėvo valdžią, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje numatytų savo kaip tėvo pareigų rūpintis vaiko sveikata bei sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, bei Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 str. 3 d. 1 p. įtvirtintos pareigos rūpintis, kad vaikui būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, ir pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintą vaiko teisę sveikai vystytis bei 13 str. 1 d. įtvirtintą vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio l dalyje. Kitos aplinkybės: nurodytu laikotarpiu nagrinėti 8 pranešimai apie galimus vaiko V. J. teisių pažeidimus, vertintos vaiko situacijos , 6 kartus nustatyti vaiko teisių pažeidimai mažametės V. J. atžvilgiu, vaiko tėvui R. J. nustatyti rizikos veiksniai, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuota atvejo vadyba.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-303/2023).

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Pažymėtina ir tai, jog administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas priimtas neatlikus išsamaus tyrimo.

Skundžiamas nutarimas buvo priimtas, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, kad, jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. Nutarimo turinys turi atitikti šio kodekso 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus. ANK 618 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pareigūno priimtame nutarime turi būti nurodyti nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Detalus nutarimo surašymas reikalingas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš surašyto sprendimo už administracinio teisės pažeidimą galima suprasti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-430-654/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, nors skundžiamame nutarime administracinio nusižengimo laikas yra nurodomas nuo 2023 m. vasario 21 d. iki 2023 m. kovo 30 d. d., tačiau aprašant nusižengimo esmę yra nurodomos aplinkybės: nurodytu laikotarpiu nagrinėti 8 pranešimai apie galimus vaiko V. J. teisių pažeidimus, vertintos vaiko situacijos, 6 kartus nustatyti vaiko teisių pažeidimai mažametės V. J. atžvilgiu, vaiko tėvui R. J. nustatyti rizikos veiksniai, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuota atvejo vadyba. Iš minėto aprašymo aplinkybių, bei byloje esančios medžiagos galima daryti išvadą, jog nusižengimo laikotarpiai daug platesni, t.y. iš prie bylos pateiktos 2022 m. liepos 19 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad dar 2022 m. liepos 18 d. galimai pažeistas vaiko saugumas: ,,vaiko motina informavo, jog R. J., kuris yra mergaitės tėvas, 2022 m. liepos 16 d. išsivežė dukrą į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) bei neleidžia motinai su dukra pabendrauti, bei pats neteikia jokios informacijos apie vaiką: neatsiliepia į telefono skambučius, neatidaro durų. Vaiko motina teigia, jog neramu dėl vaiko saugumo ir aplinkos, kurioje yra mažametė mergaitė...‘‘. Be to, iš byloje pateiktų Vaiko situacijos vertinimo anketų matyti, jog konfliktai vyksta dėl bendravimo su nepilnamete dukra tarp jo ir buvusios sutuoktinės, abu tėvai konfliktuoja (telefonu) girdint nepilnametei, tačiau kaltinime minėti pažeidimai nėra pateikti, todėl, nesant kaltinime konkrečių duomenų apie pareiškėjo nusižengimus (padarytas priešingas teisei veikas), iš pateiktos bylos medžiagos nėra aiški R. J. nusižengimo sudėtis. Nors nutarime konstatuojama, kad R. J., būdamas nepilnametės V. J. tėvu, neatliko savo, kaip tėvo teisių ir pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje, tačiau kokių pareigų konkrečiai neatliko nėra nurodoma. Skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, kad minimu laikotarpiu nagrinėti 8 pranešimai apie galimus vaiko V. J. teisių pažeidimus, vertintos vaiko situacijos, 6 kartus nustatyti vaiko teisių pažeidimai mažametės V. J. atžvilgiu, tačiau nėra konkretizuota, kuo remiantis daroma išvada, kad pareiškėjas negeba taikiai spręsti klausimų, susijusių bendravimo su vaiku tvarka, tėvui trūksta pozityvaus bendravimo, bendraudamas su vaiku tėvas neatsižvelgia į vaiko amžių bei raidą, vaikui teikia informaciją, kuri neigiamai veikia vaiko emocinę ir psichologinę būseną bei tuo neužtikrino savo mažametės dukters emocinio ir psichologinio saugumo.

Taigi, iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jame kaltinimas pareiškėjui surašytas visiškai deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais, skundžiamas nutarimas nėra motyvuotas, iš jo turinio nėra aišku, nei už kokius konkrečius veiksmus ar neveikimą R. J. nubaustas administracine tvarka, nei kuriuo metu jis šiuos veiksmus atliko. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad kaltinimas, pateiktas R. J. taip pat buvo neaiškus, nekonkretus, jame vyrauja deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, neatitikimai, kas sąlygojo administracinio nusižengimo tyrimo nagrinėjimo stadijoje pareiškėjo teisės į gynybą, nesant aiškaus kaltinimo, pažeidimą. Taigi, toks nutarimas, teismo vertinimu, neatitinka jo turiniui keliamų 618 straipsnio reikalavimų, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pažymėtina, jog pats R. J. nedalyvavo skundžiamo nutarimo surašyme ir bylos nagrinėjime, kas taip pat apribojo jo teisės į gynybą tinkamą realizavimą, kadangi asmuo negalėjo duoti paaiškinimų, pateikti papildomos informacijos. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjui keletą kartų buvo siunčiami pranešimai (siųsti el. paštu) dėl bylos bei šaukimuose aiškiai nurodė, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlieka Skyriaus specialistas, kurio darbo vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini) būtent šiuo adresu ir buvo kviečiamas atvykti pareiškėjas, neatvyko. Todėl su šiuo pareiškėjo R. J. teiginiu, jog jam nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su bylos medžiaga, teismas negali sutikti. Vienok, atkreiptinas dėmesys į tai, jog institucija visada žinojo, kad pareiškėjas dirbantis užsienyje, Lietuvoje būna retai, todėl, galimai, R. J. ir prašė institucijos, kad visą bylos medžiagą pateiktų el. paštu (nurodė el. pašto adresą), leistų būti išklausytam nuotoliniu būdu. Teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog procesinių dokumentų įteikimas administracinių nusižengimų bylose negalimas vadovaujantis CPK, kuriuo remiantis nagrinėjamos bylos, kylančios iš privatinių teisinių santykių, nuostatomis. Administracinių nusižengimų bylose atsakomybėn traukiamiems asmenims gali būti skiriamos sankcijos, todėl administracinių nusižengimų bylos turi būti nagrinėjamos vadovaujantis ne CPK, o ANK normomis, o kai ANK nereglamentuoja atskirų klausimų, pagal analogiją gali būti taikomos baudžiamojo proceso normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. N-261-1653-07). Atsižvelgiant į tai, teismas laiko nepagrįstais Institucijos teiginius apie tai, jog R. J. buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą.

Kartu pažymėtina ir tai, jog asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-142-468/2021). Tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą įrodinėjimo pareiga kyla institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir inicijavusiai bylą dėl teisės pažeidimo, todėl būtent institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turi paneigti administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją ir būtent jai kyla visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014).

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, kadangi yra esminių trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme, teismas sprendžia, kad R. J. atžvilgiu priimtas nutarimas neatitinka jam keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, aptarti skundžiamo nutarimo trūkumai pripažįstami esminiais, teismas, vertindamas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, tokių trūkumų, pašalinti savo iniciatyva negali, kadangi tokių trūkumų šalinimas reikštų administracinio nusižengimo tyrimo atlikimą, ir, jeigu būtų nustatyta, kad R. J. iš tiesų padarė administracinį nusižengimą, naujo nutarimo priėmimą, surašant naują kaltinimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės I. G. 2023 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR­_N-1087-2023 administracinio nusižengimo byloje ir gražinti bylą Institucijai tyrimui atlikti.

Įsiteisėjus nutarčiai administracinio nusižengimo bylą ROIK: 23215472814 (originalus) grąžinti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo misterijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.