- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-06
- Bylos Nr.
- T-2310-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63260-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- T. G.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. G. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. priimtu nutarimu Nr. 95-721 nutarta taikyti nuteistajam T. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 28 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 58 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nusikalstamo elgesio rizikos balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, nuo 97 balų sumažėjo iki 58 balų. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas, skatintas keturis kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, stebimas teigiamas pokytis į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas pateikė skundą dėl Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimo taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kuriuo prašo netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą. Skunde prokuroras pažymėjo, jog Komisijos 2019 m spalio 28 d. nutarime išdėstytos išvados neatitinka nustatytų svarbių faktinių aplinkybių, nepagrįstai konstatuota, kad yra Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, todėl nėra pagrindo teismui patvirtinti komisijos nutarimą. Nuteistasis atlieka bausmę taip pat už apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymą, anksčiau buvo teistas 10 kartų, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, nuo 2007 m sistemingai vykdo įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikalstamą veiką, už kurią atlieka laisvės atėmimo bausmę įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad paskutiniu metu struktūruotoje aplinkoje, nuteistasis geba laikytis nustatytų tvarkos reikalavimų, dirba, su aplinkiniais bendrauja mažai, tačiau kaip nuteistasis integruosis į visuomenę išėjęs iš struktūruotos aplinkos priklausys nuo paties nuteistojo asmenybinių faktorių bei riziką keliančių aplinkos veiksnių. Ankstesni teistumai (skirtingo pobūdžio nusikalstamos veikos), paskutinių įvykdytų veikų pobūdis, aplinkybės (įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), nuteistojo atžvilgiu jau nesėkmingai taikyta probacija, santykinai trumpas darbinės veiklos laisvėje laikotarpis, įvertinus nuteistojo amžių, asmeninės būdo savybės (veikos vykdomos su bendrininkais) patvirtina, kad įvertinus dar likusią santykinai didelę neatliktos bausmės dalį, galima apsunkinta ir nesėkminga nuteistojo integracija lygtinio paleidimo laikotarpiu ir didesnė pakartotinių nusikalstamų veikų rizika.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundas tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
T. G. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 50 MGL dydžio bauda.
Teistas: Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, skirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo ir 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 28 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 24 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis T. G. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, T. G. nustatoma vidutinė – 58 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su prokuroro skunde nurodytais motyvais, jog nuteistasis T. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, paskutinę nusikalstamą veiką nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, anksčiau taip pat buvo ne kartą teistas, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei bei atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas bei rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą T. G., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Spręsdamas dėl nuteistojo T. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistasis už pavyzdingą darbą, nepriekaištingą elgesį bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekį pasitaisyti, tačiau, kaip užfiksuota Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis dėl įvykdytų nusikaltimų linkęs kaltinti aplinkinius ir draugus, teisina save ir savo elgesį. Pažymėtina, kad visiškas kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, minimizuojantis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ieškantis savo priešingą teisei elgesį pateisinančių aplinkybių, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti ir kas, įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis linkęs save pateikti socialiai labiau priimtinu, neigiamų savybių neįžvelgia, pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, nusikalsta „pagautas momento“ bei kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne ilgalaikių sprendimų, yra linkęs pasitikėti tiesioginiu patyrimu, priežiūrą vertina palankiai tuomet, kai jam tai yra naudinga leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.
Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys, nustatytas 58 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris per bausmės atlikimo laiką sumažėjo nuo 97 balų, tačiau rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, taip pat dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai iš 58 balų vis dar sudaro 7 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (nuteistasis pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (anksčiau yra teistas, nusikaltimą įvykdė veikdamas organizuotoje bendrininkų grupėje), lėšų tvarkymas ir pajamos (teismo sprendimu yra priteistas civilinis ieškinys) ir tai gali turėti įtakos nuteistojo tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti jį vėl nusikalsti ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog T. G. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-721 taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundą ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-721 taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.