Kauno apygardos teismo nutartis

2019-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-607-966/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2018-05-11Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-05Kauno apygardos teismas
  3. T-1194-753/2019Nutartis · 2019-07-19Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-19Kauno apygardos teismas
  5. T-2310-946/2019Nutartis · 2019-12-06Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-17Kauno apygardos teismas
  7. T-678-946/2020Nutartis · 2020-05-04Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-19
Bylos Nr.
1S-607-966/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63260-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Jurga Vasiliauskienė, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
T. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-607-966/2019Teisminio proceso Nr.1-01-1-63260-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 –jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. G. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 50 MGL dydžio bauda. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 25 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 22 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija, įvertinusi, kad nuteistasis administracine tvarka nebaustas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ryšių su artimaisiais palaikymą, pastangas spręsti turimas problemas, padarė išvadą, kad likusią bausmės dalį nuteistasis gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas, įvertinęs vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, konstatavo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau šiuo metu daryti išvadą, kad T. G. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, pagrindo nėra.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis T. G. skunde prašo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, kad teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, neįsigilino į jo asmenybę, neišanalizavo visų aplinkybių, neatsižvelgė, kad jis atlikęs 1/2 dalį bausmės. Nurodo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam nustatyta vidutinė, nes jis padarė nusikaltimą per bausmės vykdymo atidėjimą, ir ji negali keistis, tačiau šiuo metu jis labai dėl to gailisi. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi du mažamečius vaikus, prieš nusikaltimo padarymą dirbo, todėl jei būtų paleistas lygtinai, vėl būtų priimtas į darbą. Jo požiūris į darbą teigiamas, pataisos namuose taip pat dirba, aktyviai dalyvauja prevenciniuose užsiėmimuose, nėra pažeidęs vidaus tvarkos reikalavimų, skatintas. Prašo visa tai įvertinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

5. Nuteistojo T. G. skundas netenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Aptariama BVK norma sudaro pagrindą spręsti, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus. Todėl nesutiktina su nuteistojo argumentu, kad lygtinis paleidimas yra bendra norma, taikoma visiems tinkamai besielgiantiems nuteistiesiems. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė taikyti lygtinį paleidimą suteikia teismui teisę, o ne pareigą taikyti šį institutą.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Šių duomenų visuma iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo – pagal OASys sumažėjo nuo 97 balų iki 75 balų, tačiau vis dar išlieka vidutinė, todėl šiuo atveju būtina įvertinti jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog asmuo jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – nepažeidinėjo rėžimo reikalavimų, dirba, buvo tris kartus paskatintas, taip pat dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais. Šie teigiamai nuteistąjį apibūdinantys faktoriai buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teismo, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo šis teismas, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.

9. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus bei jo mąstymo ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis anksčiau užsiimdavo veikla, susijusia su jo nusikalstamumu, visi nusikaltimai įvykdyti su bendrininkais, nuteistasis būdavo įtakojamas kriminalinių kompanionų. Nuteistasis pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, nusikalsta „pagautas momento“ bei kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo. Dėl nusikaltimų jis yra linkęs kaltinti aplinkinius ir draugus, teisina save ir savo elgesį. Nuteistasis pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, dažnai neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes. Nuteistasis T. G. turi priteistą 4800,00 Eur civilinį ieškinį, 1883,00 Eur baudą, kurių padengęs yra tik nedidelę dalį – 195,55 Eur. Nuteistasis kaip teigiamai jį charakterizuojančią aplinkybę prašo vertinti tai, kad jis iki bausmės atlikimo ir pataisos namuose dirbo, požiūris į darbą teigiamas, tačiau, kaip matyti iš pateiktų duomenų, nors jis ir dirbo, apysunkį nusikaltimą (vagystę) jis padarė dėl finansinės naudos, kas leidžia pagrįstai abejoti teigiama darbine motyvacija kaip patikimu kriminogeninį elgesį mažinančiu veiksniu, kad išėjęs į laisvę nuteistasis savo tikslų ims siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Socialinio tyrimo išvadoje nustatytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius (gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos), kaip neleidžiančius daryti neabejotinos išvados dėl nuteistojo pažangos.

10. Kaip jau minėta, dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis T. G. jau du kartus buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, teismui padarius išvadą, jog yra pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir, būdamas lygtinai paleistas, toliau darė nusikalstamas veikas, todėl ir buvo grąžintas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę vertinimas nelaikytinas įstatymo nuostatų nesilaikymu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šiuo atveju aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

11. Ta aplinkybė, kad Komisija sprendė, jog yra pagrindas nuteistąjį paleisti lygtinai, besąlygiškai neįpareigoja teismo Komisijos nutarimą patvirtinti. Remiantis BPK 360 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, būtent teismas priima galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Paminėtų reikalavimų nagrinėjamu atveju buvo laikomasi. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. O sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo elgesį iki bausmės atlikimo, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi įstatymo nuostatų ir nei Lietuvos Respublikos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė. Šiuo atveju vertinant nustatytus kintančius kriminogeninius veiksnius, nuteistojo asmenybę, jo mąstymo, požiūrio pokyčius, darytina išvada, kad jau šiuo metu paleisti T. G. lygtinai pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, dar nėra pagrindo. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai kad T. G. šiuo metu dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, t. y. jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėJurga VasiliauskienėValdas Vitunskas