Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-177-594/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2018-05-11Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-05Kauno apygardos teismas
  3. T-1194-753/2019Nutartis · 2019-07-19Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-19Kauno apygardos teismas
  5. T-2310-946/2019Nutartis · 2019-12-06Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-17Kauno apygardos teismas
  7. T-678-946/2020Nutartis · 2020-05-04Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-05
Bylos Nr.
1S-177-594/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63260-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
T. G.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-177-594/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63260-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. G. (toliau – T. G.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. vasario 4 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 95-529 netaikyti nuteistajam T. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. G. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant T. G. sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu T. G. paskirtos ir neatliktos bausmės – 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių ir 50 MGL (1883 eurų), dalimi, paskiriant T. G. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. gegužės 25 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 22 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos nutarimu nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam T. G..

4. Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, nuteistasis T. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. vasario 4 d. nutartimi nuteistojo T. G. skundą atmetė.

5. Kaip galima suprasti iš skundo argumentų, nuteistasis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Šalies argumentai

5.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog jo padaryti nusikaltimai nepatenka į sąrašą nusikalstamų veikų, kuriuos įvykdžius, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas. Pabrėžia, kad pataisos namuose jis lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, turi ne vieną paskatinimą, dirba. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę suprato neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes, nori keisti savo gyvenimo būdą ir padėti trims savo vaikams. Pasak T. G., laisvėje jis dirbo MB “A.“ ir ši įmonė ketina jį priimti atgal į darbą jo lygtinio paleidimo atveju. Be to, nuteistasis turi 4758,61 eurų dydžio iš jo priteistą civilinį ieškinį, kurio atlyginimas, jam dirbant tik pataisos namuose ir už darbą gaunant vos 50 eurų, yra apsunkintas.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo T. G. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. G. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nors šių duomenų visuma sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant T. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. Atlikus nuteistojo T. G. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 83 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir T. G. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, jog vertinamu atveju T. G. siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kurios taikymo metu nuteisto, tačiau lygtinai iš pataisos įstaigos paleisto, asmens atžvilgiu ir toliau taikomi pakankami griežti elgesio ribojimai, kurių laikymasis yra būtina kiekvieno probuojamo asmens pareiga. Nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

10. Įvertinus T. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, skatintas, išėjęs iš pataisos namų bus įdarbintas, turės ir gyvenamąją vietą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama T. G. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

11. Pritariant tiek skundžiamos apylinkės teismo nutarties, tiek ir Komisijos nutarimo motyvams, visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli T. G. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – jo gyvenimo stilius ir draugai bei lėšų tvarkymas ir pajamos, galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių pakankamumas šioje T. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar abejotinas.

12. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje T. G. buvo teistas ne kartą, šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, kurių pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Darant šią išvadą, jos kontekste sprendžiant T. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad praeityje, siekiant koreguoti jo elgesį išimtinai teigiama linkme, jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, ir toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas tiek naujas nusikalstamas veikas, tiek ir įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus/nusižengimus. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad jokios teigiamos įtakos teismo parodytas pasitikėjimas T. G. asmenybei nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, jog ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, T. G. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Juo labiau, jog remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priežiūrą T. G. vertina palankiai tik tuomet, kai ji jam yra naudinga.

13. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia T. G. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ar BVK nuostatų nepažeidžia.

14. Neignoruojant šių aplinkybių atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, sprendžiant iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, T. G. požiūris į praeityje buvusius jo nusikalstamus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje teigiama linkme nepakito. Dėl nusikaltimų jis yra linkęs kaltinti aplinkinius ir draugus, teisina tiek save, tiek ir savo elgesį, pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, nusikalsta „pagautas momento“, kartoja tas pačias klaidas, dažnai neapgalvoja savo veiksmų pasekmių bei pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes. Šių aplinkybių visuma, įvertinus jas praeityje buvusių T. G. teistumų kontekste, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šioje bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis pakankamai kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų ir nesistengia pasitaisyti, o tai jį iš esmės charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu paleidus T. G. į laisvę šiuo metu.

15. Abejonių tinkamu T. G. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, T. G. yra įgijęs vos 8 klasių išsilavinimą, specialybės neturi, tačiau jos įgyti nesiekė ir būdamas pataisos namuose. Nors laisvėje, paties nuteistojo teigimu, jis dirbo, tačiau jo darbas MB „A.“ truko tik nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. gegužės 24 d., kitu laikotarpiu jis buvo registruotas Darbo biržoje, kaip asmuo, ieškantis darbo. Paminėtų aplinkybių visumoje pagrįstai abejotina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis net ir esant darbo vietai lygtinio paleidimo atveju. Juo labiau, jog jokių santaupų, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, T. G. neturi, o jo finansiniai įsipareigojimai, t. y. iš jo priteistas civilinis ieškinys, skolos antstoliams ir kitokie įsiskolinimai (Socialinio tyrimo išvados duomenys), vis dar išlieka nemenki. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje buvęs neteisėtas nuteistojo elgesys yra betarpiškai susijęs su finansinės naudos siekimu, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog laisvėje T. G. nuolat trūko pinigų savo asmeninių poreikių tenkinimui, kas neabejotinai skatino jį nusikalsti. Įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą manyti, jog šiuo metu nuteistojo požiūris į savo tikslų įgyvendinimą neteisėtais būdais yra pakitęs, pakankamo pagrindo nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad pataisos namuose T. G. dirba ir iš gaunamo darbo užmokesčio po truputį dengia savo finansinius įsipareigojimus, kadangi įvertinus jo esamus finansinius įsipareigojimus, menką darbinę patirtį, jokios specialybės neturėjimą, pagrįstai manytina, kad laisvėje gali kilti problemų dėl sklandaus T. G. įsiliejimo į darbo rinką, kas neabejotinai gali lemti ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą.

16. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, tuo pačiu atmetant ir jo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje nuteistojo vykdyti nusikaltimai buvo susiję su netinkamu draugų pasirinkimu bei jų įtaka T. G. elgesiui, kas neabejotinai suformuoja jo saugaus gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, akivaizdu, jog ir pats nuteistasis pripažįsta, kad nusikaltimus jis darydavo įtakotas kriminalinių kompanionų, ir nors šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis teigia jokių draugų už pataisos įstaigos ribų neturintis, tačiau, įvertinus tai, kad gyventi T. G. ketina grįžti tuo pačiu adresu, manyti, jog minėtas veiksnys, neabejotinai skatinantis jo nusikalstamą elgesį, šioje bausmės vykdymo stadijoje jau yra nebeaktualus, nėra objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog remiantis komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis nuolat dalyvavo veiklose, skatinusiose jo nusikalstamą elgesį. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad T. G. praeityje yra grasinęs smurtu ir jį naudojęs, siekdamas, kad kiti jam paklustų, kai jaučia pyktį, jis praranda savikontrolę, yra linkęs pasitikėti tiesioginiu savo patyrimu, kas vėlgi leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl vis dar nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos, būtinos taikant nuteistam asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

17. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo socialiniai santykiai su savo artimaisiais. Nors abejonių tuo, jog T. G. palaiko artimus ryšius su savo šeima, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog T. G. būnant laisvėje ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Juo labiau, jog sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, jo nusikalstamą elgesį lėmė, be kita ko, ir noras pagerinti savo šeimos finansinę gerovę.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią T. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. G. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisNerijus Meilutis