- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-11
- Bylos Nr.
- 1A-319-348/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63260-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- T. G.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;
pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta iš dalies ją pridedant prie 2017 m. lapkričio 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 50 MGL baudos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams su 50 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi nuspręsta iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 4830 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
T. G. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. gruodžio 3 d. apie 22.30 val., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė ten stovėjusį automobilį „VW PASSAT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį N. G. 4830 eurų vertės ir tuo padarė nukentėjusiajam N. G. turtinę žalą. Po to, T. G., po automobilio pagrobimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. gruodžio 4 d., apie 04.57 val. vairavo šį automobilį „VW PASSAT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kai jo kraujuje buvo nustatytos 2,36 promilės etilo alkoholio.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį bei padėsianti sulaikyti T. G. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bausmė – laisvės atėmimas. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. G. prašo pakeisti 2018 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir jam paskirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, neapsvarstė galimybės taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir paskyrė per griežtą bausmę. Apelianto teigimu, jis kaltę pripažino visiškai, ir nuoširdžiai galisi, byla buvo išnagrinėta sutrumpintu įrodymų tyrimu. Po įvykio nepasišalino, žala niekam nepadaryta .Taip pat apeliantas nurodo, kad jis su drauge augina mažametę dukrą, draugė laukiasi dvynukų, kurie gims rugpjūčio mėnesį. Draugė niekur nedirba, šeimos pajamos yra tik jo gaunami pinigai dirbant atsitiktinius darbus ir gaunama socialinė pašalpa. Todėl dėl realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo draugė ir trys mažamečiai vaikai liks be pragyvenimo šaltinio, be galimybės gauti socialinį būstą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. G. pateikė duomenis, kad jis nuo 2018 m. kovo 16 d. turi nuolatinį darbą, todėl prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, gynėja advokatė A. Fominienė prašė jos ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo T. G. skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Skunde prašoma taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nuteistasis T. G., prašydamas pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės rūšies pakeitimo, t. y. paskirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pripažino kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, žala niekam nebuvo padaryta, kad turi mažametę dukrą, draugė laukiasi dvynukų, jog susirado darbą. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus paduoto skundo ribose, neturi pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu T. G. paskirta bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bei yra per griežta. Individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytų nusikalstamų veikų bei bausmės proporcingumą ir paskyrė teisingą bausmę. Teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvą ir tikslą, paties T. G. asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Visoms šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė vienodą dėmesį, nė vienos iš jų nelaikė dominuojančia, išskirtine individualizuojant bausmę.Apeliantas padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Parenkant bausmės rūsį ir laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgta į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi, ikiteisminio tyrimo metu papasakojo esmines nusikaltimų padarymo aplinkybes, kurias patvirtino ir teisme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Buvo įvertinti ir nuteistąjį, kaip asmenį, charakterizuojantys duomenys, t. y., kad T. G. anksčiau teistas dešimt kartų, tame tarpe ir už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą, jo atžvilgiu ne kartą buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepataikintą teistumą bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. G. eilę kartų buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus. Visos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamų veikų rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Kolegijos įsitikinimu, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, T. G. pagrįstai nebuvo skirta švelnesnė bausmės rūšys. Nors nuteistasis apeliuoja į tai, kad jis turi mažametę dukrą, o draugė laukiasi dar dvynukų, todėl nebus kam jais pasirūpinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Taigi, pareigą išlaikyti bei tinkamai rūpintis mažamete dukra turi tiek T. G. , tiek vaiko motina.BK 62 straipsnis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sąlygas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju, T. G. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamas veikas, nors nukentėjusysis po eismo įvykio jį rado automobilyje, tačiau jis dėl girtumo jame miegojo. Taigi šiuo atveju BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iš būtinųjų sąlygų.BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, turi būti daugiau nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu, nuteistajam T. G. yra nustatyta tik viena tokio pobūdžio aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, nėra BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų.Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad šioje byloje nustatytos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo, kuris baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nėra jokio pagrindo. T. G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.