Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-04-10 · Civilinė byla Nr. e2-1292-454/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-10
Bylos Nr.
e2-1292-454/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23435-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Ieškovas
R. Ž.
Atsakovas
V. P.
Advokatai
Rūta Ivanauskienė
Kategorijos
  • 2.6.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1292-454/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23435-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.4.2.; 2.6.4.4.3.; 2.6.5.2.1.; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas,sekretoriaujant Aistei Jungaitytei,dalyvaujant ieškovei R. Ž.,jos atstovei advokato padėjėjai Rūtai Ivanauskienei,

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Evelinai Sinkevičiūtei,

nedalyvaujant atsakovui V. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui V. P. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo: nepilnamečio vaiko R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnametei dukrai R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) skiriant po 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, iki dukros pilnametystės, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti R. Ž.; nustatyti atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką taip: Nuo teismo nutarties priėmimo dienos, V. P. su dukra R. P. bendrauja kas antrą savaitgalį slenkančiu grafiku nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., t.y. tris dienas nepertraukiamai, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą.V. P. su dukra R. P. bendrauja kas antrą savaite (einančią po savaitgalio, kurį dukra praleido su motina) nuo pirmadienio 18.00 val. iki trečiadienio 18.00 val., t.y. dvi dienas nepertraukiamai, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Mokslo metų laikotarpiu šiomis dienomis V. P. užtikrina dukros nuvežimą į ugdymo įstaigą laiku bei pasiėmimą iš jos.V. P. bendrauja su dukra R. P. vieną dieną pagrindinių metinių švenčių metu: kiekvienais metais - antrąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. iki gruodžio 27 d. 19.00 val., Naujųjų Metų metu - nelyginiais metais nuo gruodžio 31 d. 17.00 val. iki sausio 1 d. 19.00 val.; Šv. Velykų metu -lyginiais metais pirmąją Šv. Velykų dieną V. P. dukrą pasiima iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina tos pačios dienos 19.00 val., nelyginiais metais antrąją Šv. Velykų dieną V. P. dukrą pasiima iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina tos pačios dienos 19.00 val. V. P. su dukra R. P. bendrauja savo gimimo dieną (rugsėjo 26 d.), jeigu tai yra savaitgalis – pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val. Jeigu jo gimimo diena yra darbo diena - pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 18 val., ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val. V. P. su dukra R. P. bendrauja Tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis), pasiimant dukrą iš jos gyvenamos vietos 11 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val. V. P. su dukra R. P. praleidžia tris savaites dukros vasaros atostogų metu, paiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir vėliau grąžinant į dukros gyvenamąją vietą, savaitė prieš atostogas suderinęs konkretų laiką su R. Ž.; priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) visas ieškovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu 2009-06-29 susilaukė dukters R. P.. Nuo 2014 m. su atsakovu santykiai nutrūko, o nuo 2015 metų jis neprisideda prie dukters išlaikymo. Ieškovės mėnesines pajamas vidutiniškai sudaro 718,87 Eur, dukters poreikių tenkinimui per mėnesį reikia apie 392 Eur. Mano, kad atsakovas dukters išlaikymui galėtų skirti 180 Eur per mėnesį. Kadangi nuo pat gimimo nepilnametė dukra gyvena su ieškove, todėl dukters gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina. Taip pat, prašo nustatyti dukters bendravimo su atsakovu tvarką pagal jos pasiūlymą, kadangi tai nepažeistų nei dukros, nei šalių interesų.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų ieškiniui nepareiškė, neatvyko į teismo posėdį, apie posėdį atsakovui pranešta asmeniškai pasirašytinai. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje teismui išvadoje ir atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nepilnametės R. P. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su jos motina R. Ž., o iš atsakovo priteistas išlaikymas jo dukrai R. P., atitinkantis nepilnamečio vaiko interesus ir leidžiantis užtikrinti jo poreikius, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, bei nustatyti nepilnametės R. P. bendravimo su atsakovu V. P. tvarką pagal ieškovės pageidavimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Prie ieškinio pateikti dokumentai patvirtina šias aplinkybes: 2009-06-29 gimė dukra R. P., kurios gimimo liudijime tėvu nurodytas V. P., motina R. Ž.. R. Ž. gaunamos pajamos iš Kauno technologijos universiteto sudaro nuo 2016 m. gegužės iki 2016 m. spalio mėnesio – 4313,23.

Dėl šalių dukters gyvenamosios vietos.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra gyvena bute kartu su savo motina ieškove šioje byloje. Atsakovas jokios nuomonės dėl ieškinio reikalavimo, kad jo dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, neišreiškė, todėl yra pagrindas vertinti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl jų nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje byloje išvadoje ir jo atstovės paaiškinimuose teismo posėdyje nurodoma kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove - vaiko motina R. Ž. atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės R. P. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina R. Ž. .

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).Tačiau kartu pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 180 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos šios išlaidos: maistui – 100 Eur, aprangai ir avalynei – 40 Eur, higienos priemonėms, švaros prekėms, patalynei – 10 Eur, vitaminams, vaistams, papildams – 15 Eur, pinigai maistui mokykloje – 32 Eur, būreliai – 15 Eur, laisvalaikio išlaidos – 30 Eur, sveikatos draudimas, sveikatos priežiūra – 10 Eur, gyvenamosios patalpos išlaikymas – 95 Eur, mokymosi priemonėms – 25 Eur, už mobilųjį telefoną – 5 Eur, nenumatytos išlaidos – 15 Eur, iš viso 392 Eur. Byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nepateikta, tačiau jis yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie tai, kad negali dirbti, byloje nepateikta, ir tai atsakovo neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, kad nepilnametei šalių dukrai reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir turi būti tenkinami kiti su nepilnametės fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai, į tai, kad atsakovas visiškai nesirūpina dukra ir ja nesidomi, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jų nepilnametės dukters išlaikymui po 180 Eur per mėnesį, yra pagrįstas, ir tenkintinas. (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su dukra nustatymo, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta, kad atsakovas bendrauja su dukra, susitinka, palaiko ryšį, ieškovė atsakovui bendrauti su dukra netrukdo, jų bendravimui neprieštarauja. Tačiau konkreti nepilnametės dukters ir atsakovo bendravimo tvarka nėra nustatyta ir tai, anot ieškovės, kartais kelia problemų. Atsakovas jokios nuomonės dėl reikalavimo nustatyti bendravimo su dukra tvarką pagal ieškovės pageidavimą, neišreiškė, todėl yra pagrindas vertinti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo. Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje byloje išvadoje ir jo atstovės paaiškinimuose teismo posėdyje nurodoma kad ieškovės ieškiniu prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarka laikytina maksimalia. Duomenų, dėl kurių būtų galima nustatyti minimalią skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarką su dukra, nėra. Atsižvelgiant į kai, kas nurodyta, spręstina, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka atitinka vaiko interesus, todėl nustatytina pagal ieškovės pateiktą pageidavimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina: 62 Eur žyminis mokestis, kurį ieškovė sumokėjo paduodama ieškinį, ir 350 Eur už byloje ieškovei suteiktą teisinę pagalbą, kurios yra adekvačios bylos sudėtingumui bei nepažeidžia 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

Teismas šioje byloje turėjo 6,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nepilnametės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnametei dukrai R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) skiriant po 180 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, iki dukros pilnametystės, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti R. Ž..

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką taip:

1.Nuo teismo nutarties priėmimo dienos, V. P. su dukra R. P. bendrauja kas antrą savaitgalį slenkančiu grafiku nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., t.y. tris dienas nepertraukiamai, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą.

2.V. P. su dukra R. P. bendrauja kas antrą savaite (einančią po savaitgalio, kurį dukra praleido su motina) nuo pirmadienio 18.00 val. iki trečiadienio 18.00 val., t.y. dvi dienas nepertraukiamai, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Mokslo metų laikotarpiu šiomis dienomis V. P. užtikrina dukros nuvežimą į ugdymo įstaigą laiku bei pasiėmimą iš jos.

3.V. P. bendrauja su dukra R. P. vieną dieną pagrindinių metinių švenčių metu: kiekvienais metais - antrąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. iki gruodžio 27 d. 19.00 val., Naujųjų Metų metu - nelyginiais metais nuo gruodžio 31 d. 17.00 val. iki sausio 1 d. 19.00 val.; Šv. Velykų metu - lyginiais metais pirmąją Šv. Velykų dieną V. P. dukrą pasiima iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina tos pačios dienos 19.00 val., nelyginiais metais antrąją Šv. Velykų dieną V. P. dukrą pasiima iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina tos pačios dienos 19.00 val.

4.V. P. su dukra R. P. bendrauja savo gimimo dieną (rugsėjo 26 d.), jeigu tai yra savaitgalis – pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val. Jeigu jo gimimo diena yra darbo diena - pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 18 val., ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val.

5.V. P. su dukra R. P. bendrauja Tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis), pasiimant dukrą iš jos gyvenamos vietos 11 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val.

6.V. P. su dukra R. P. praleidžia tris savaites dukros vasaros atostogų metu, paiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir vėliau grąžinant į dukros gyvenamąją vietą, savaitė prieš atostogas suderinęs konkretų laiką su R. Ž..

Priteisti iš V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei: 62 Eur (šešiasdešimt du Eur) žyminį mokestį; 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt Eur) už teisinę pagalbą R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,72 Eur (šeši Eur, 72 ct) teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu valstybės naudai, priteistą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Artūras Šafronas