Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Ignas Podlipskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys byloje J. V. (Č.), A. K.-Č., O. Č. ir L. Č., atstovaujami įstatyminės atstovės A. K.-Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja V. Č. (toliau – pareiškėja) prašo teismo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo rezoliucinėje dalyje patvirtintos V. Č. ir J. Č. (dabartinė pavardė V.) (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkto 4.2. papunktį, eliminuojant iš jo žodžius „butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“.

Prašyme nurodė, kad gyvenant santuokoje sutuoktiniai V. Č. ir V. Č. įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą Nr. (duomenys neskelbtini) name (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: kūrybinėmis dirbtuvėmis mansardoje ((duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-3474 (toliau – butas). Butas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre V. Č. vardu, tačiau bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, po 1/2 dalį. Butas nebuvo įregistruotas kaip asmeninė V. Č. nuosavybė. Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. Č. ir V. Č. santuoka buvo nutraukta. Santuoka nutraukta galiojant 1969 m. patvirtintam Santuokos ir šeimos kodeksui, kuris nenumatė nutraukiant santuoką išspręsti klausimus, susijusius su santuokos nutraukimo pasekmėmis (turto padalijimu, vaikų išlaikymu ir kt.), todėl nutraukiant santuoką klausimas dėl santuokinio turto padalijimo nebuvo spręstas. V. Č. ir jos buvęs sutuoktinis visada laikė, kad butas yra abiejų sutuoktinių bendra nuosavybė, ir šį turtą valdė kaip bendraturčiai. Po skyrybų šalys buvo susitarusios, kad bute gyvens V. Č.. Laikinai ji bute gyveno su dukromis, jį išlaikė, tvarkė, vėliau šalių susitarimu į butą gyventi atsikėlė V. Č., o ji persikraustė į kitą gyvenamąją vietą, tačiau šalys minėtu butu rūpinosi kartu, bute ji toliau lankėsi, atvykdavo su dukromis, draugiškai bendravo. Šalys buvo sutarusios, kad V. Č. dalis po jos mirties liks buvusių sutuoktinių dviem dukroms, todėl ji visada laikė ir buvo įsitikinusi, kad 1/2 dalis buto priklauso jai nuosavybės teise. (duomenys neskelbtini) V. Č. vedė antrą kartą, tačiau Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jo santuoka su J. Č., įregistruota (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta. Šiame sprendime nurodyta, kad V. Č. nuosavybės teise atitenka butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip šis butas buvo įgytas santuokoje V. Č. ir V. Č.. Butas, priklausantis buvusiems sutuoktiniams V. Č. ir V. Č., nesant jų susitarimo dėl buto pasidalijimo bei nesant jos sutikimo dėl jos dalies perleidimo V. Č., taip pat nesant duomenų, kad butas priklausė V. Č. asmeninės nuosavybės teise, negalėjo visa apimtimi būti priteistas V. Č., nes 1/2 dalis buto priklausė V. Č. nuosavybės teise. Teismas, išsprendė klausimą, neįtraukęs į bylą asmens – V. Č., kurios teisėms turėjo įtakos civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas. Nutraukus santuoką su J. Č., V. Č. nuosavybės teise realiai galėjo ir turėjo atitekti tik 1/2 dalis buto. Aplinkybę, kad V. Č. nuosavybės teise atitenka visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), V. Č. sužinojo tik po daugelio metų, mirus V. Č., t. y. šią aplinkybę ji sužinojo tik (duomenys neskelbtini) gavusi iš Kauno apylinkės tesimo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo kopiją. Šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose yra nagrinėjama civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje V. Č. siekia pakeisti (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius jai nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, kurį visą po V. Č. mirties paveldėjo jo trečioji žmona A. K.-Č. su jų vaikais O. Č. ir L. Č. Ginčijamu paveldėjimo liudijimu buvo išduotas V. Č. įpėdiniams nustatant jų teisę į viso buto nuosavybę, įskaitant V. Č. priklausančią buto dalį. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R., išduodama (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), rėmėsi (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, nes laikė, kad V. Č. nuosavybės teise atiteko visas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo J. V. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame sutiko su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. Č., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo apsigyveno jam ir V. Č. bendrosios nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). V. Č. sakė, kad šis butas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas santuokoje su jo buvusia žmona V. Č. ir butas jiems priklauso bendrai po 1/2 dalį. Nutraukdami santuoką jie buto nebuvo pasidaliję. Butą jiems pardavė valstybė, nes jie turėjo du nepilnamečius vaikus. V. Č. išsiskyrus su V. Č., ji šiame bute gyveno su dukromis, vėliau persikėlė gyventi į savo įsigytą butą, o į butą (duomenys neskelbtini), atsikraustė V. Č.. Gyvenant santuokoje bendravo su V. buvusia šeima – su jo dukromis E. ir A. ir jo buvusia sutuoktine V. Č.. Iš jų pokalbių suprato, kad V. Č. visada rūpinosi tuo butu, mokėjo mokesčius, kad jie nėra pasidalinę buto, bet laikė butą jų bendru turtu ir jį valdė kaip bendraturčiai, kad savo dalį V. Č. skiria dukroms E. ir A., jokių ginčų tarp V. ir V. dėl buto valdymo nebuvo. V. niekada nesakė, kad butas priklauso jam asmeniškai, ir laikė tą butą bendru su V. Č. turtu, kuriame jų bendru susitarimu vėliau liko gyventi V.. Suinteresuotam asmeniui nėra žinoma, kad V. Č. ir V. Č. būtų sudarę rašytinį susitarimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalijimo, perleidimo ar bendraturčių teisės modifikavimo. Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens J. V. ir V. santuoka buvo nutraukta. Nors santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu, tačiau reali skyrybų priežastis buvo kita moteris A. K.-Č.. Suinteresuotas asmuo J. V. patyrė didelius išgyvenimus dėl skyrybų, pasirašė V. paduotą jai taikos sutartį neįsigilinusi į jos turinį, neatkreipė dėmesio į sąlygas apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes niekada nelaikė jo savo turtu ir nepretendavo į tą butą (jo dalį). Tik gavusi šiuo metu nagrinėjamos bylos dokumentus suprato, kad nutraukdamas jos ir V. santuoką teismas patvirtino taikos sutartį, kurioje klaidingai buvo nuodyta, kad V. Č. nuosavybės teise atitenka visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei, kad į procesą nebuvo įtraukta V. Č.. Mano kad V. Č. galėjo nežinoti ir nežinojo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo turinio ir fakto, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), po J. V. skyrybų su V. Č., perėjo V. Č. nuosavybėn visa apimtimi, tokiu būdu priskiriant V. Č. ir V. Č. nuosavybės dalį. Šios aplinkybės yra civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo pagrindas, kadangi teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė dėl pareiškėjos V. Č. nuosavybės teisių į butą praradimo, neįtraukęs į bylą ir neleisdamas jai pasisakyti dėl jai priklausančios buto dalies. Sutinka, kad dėl šių objektyvių priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis, pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą yra pagrįstas ir turi būti tenkintas.

Suinteresuoti asmenys A. K.-Č., O. Č. ir L. Č., atstovaujami įstatyminės atstovės A. K.-Č. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; tačiau prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Prašymas yra teikiamas praleidus nustatytus terminus. V. Č. dar (duomenys neskelbtini) žinojo apie jos pažeistas teises, todėl jos teismui teikiamas tvirtinimas, kad apie pažeistas teises sužinojo tik dabar, yra niekuo nepagrįstas ir laikytinas tik gynybine jos pasirinkta pozicija argumentų pagrįstumui patvirtinti. V. Č. atvejis neatitinka civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos įstatymo normos ir ši norma šiuo atveju jai netaikoma. EŽTT, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja vieną esminių teisės viršenybės principo elementų - teisinio apibrėžtumo principą, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pareiškėja V. Č. proceso atnaujinimo procedūra bando panaudoti neteisėtu ir įstatymiškai nepagrįstu tikslu. Santuokos nutraukimo ir turto padalinimo klausimai tarp V. Č. ir V. Č. buvo išspręsti kitoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytoje civilinėje byloje pati V. Č. formulavo savo reikalavimus, jų apimtis. Turto padalinimo klausimas ten keliamas nebuvo. Šis klausimas tarp tuometinių proceso šalių buvo išspręstas geranoriškai. V. Č. nupirko ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur ji iki šiol ir gyvena. V. Č. šį butą, iki persikeliant V. Č., pilnai suremontavo, užsakė šiam butui montuojamus baldus bei pasirūpino jų montavimu. Būtent dėl šios priežasties pareiškėja tokį ilgą laiko tarpą, kol buvo gyvas V. Č., nepareiškė jokių pretenzijų į butą (duomenys neskelbtini). Mirus V. Č. ji nusprendė pasinaudoti situacija, pateikdama neteisingus duomenis teismui. V. Č. santuoką su pareiškėja nutraukė (duomenys neskelbtini) Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnis nustatė trejų metų ieškinio senatį kreiptis dėl turto padalinimo. Pagal tuo metu galiojusią teisminę praktiką būtent šiam įstatymo straipsniui buvo įtvirtinta, kad sutuoktinis sužino apie savo teisių pažeidimą nuo santuokos nutraukimo momento, tai yra nuo ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje. Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Senaties termino pabaiga (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu yra praleistas ieškinio senaties terminas. Kėdainių rajono apylinkės teismas nei civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nei civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jokių klaidų nepadarė ir nepažeidė jokios procesinės ar materialinės teisės, dėl kurių pažeidimo galima būtų teigti, kad yra pagrindas tenkinti V. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo. V. Č. pasirinkimas gauti nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), neteikiant ieškinio dėl buto (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ar per trejus metus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nėra teismo klaida, o pačios V. Č. pasirinkimas, turintis procesines pasekmes.

Taip pat nurodė, kad V. Č. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis paduodama prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl prašo paskirti jai penkių tūkstančių eurų baudą, kurios 50 procentų paskirstyti lygiomis dalimis kitiems dalyvaujantiems byloje tretiesiems asmenims. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose pagal V. Č. ieškinį yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje V. Č. prašo pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendra daline ieškovės ir mirusio V. Č. nuosavybe, pripažinti, kad šis butas buvo valdomas iki V. Č. mirties lygiomis dalimis po 1/2 dalį jų abiejų, pripažinti, kad ir po V. Č. mirties ieškovė valdo 1/2 dalį šio buto nuosavybės teise, pripažinti, kad atsakovai po V. Č. mirties paveldėjo po 1/6 dalį šio buto ir pakeisti (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. R. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. V. Č., negalėdama paneigti pateikto atsiliepimo į ieškinį argumentų, nusprendė iškelti kitą civilinę bylą dėl to pačio dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai matyti iš pradinio ieškinio byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, kuria buvo atsisakyta ieškinį priimti ir paliktas tik prašymas dėl proceso atnaujinimo. Ieškinys dėl to pačio dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kai teisme tarp tų pačių šalių yra nagrinėjama kita civilinė byla, yra negalimas, kol V. Č. nėra atsisakiusi pirmojo ieškinio ir teismas nėra priėmęs jos atsisakymo nuo ieškinio. Naujas ieškinys yra paduodamas, tik tam, kad galima būtų išvengti nurodytos bylos nagrinėjimo iš esmės teisme.

Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 370 straipsnio 2 dalis). Apie teismo posėdį pranešta viešai paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

Viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnyje terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos trukmė, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023).

Taigi, CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytu naikinamuoju terminu yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas nustatytas užtikrinti teisinių santykių stabilumui, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kadangi pareiškėja apie aplinkybes, kad visas butas buvo priskirtas V. Č. nuosavybėn, sužinojo tik (duomenys neskelbtini), po to, kai V. Č. sutuoktinė A. K.-Č. pranešė, kad pareiškėjai joks butas nepriklauso ir pareiškėja (duomenys neskelbtini) patikrino duomenis apie nuosavybę VĮ Registrų centre. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos atstovė advokatė L. K. turėjo sveikatos problemų, kurį laiką nedirbo, gydėsi (duomenys neskelbtini), jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, (duomenys neskelbtini) lankė terapiją, reabilitaciją, todėl dėl ligos advokatė nespėjo išnagrinėti situacijos ir parengti prašymo dėl proceso atnaujinimo.

Pareiškėja V. Č. pateiktu prašymu siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo rezoliucinėje dalyje patvirtintos V. Č. ir J. Č. (dabartinė pavardė V.) (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2. papunktį, eliminuojant iš jo žodžius „butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“. Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas aplinkybe, kad V. Č. buvo neįtraukta į procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suinteresuotu asmeniu, o Kėdainių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukdamas V. Č. ir J. Č. santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 4.2. papunkčiu butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo priskirtas V. Č. nuosavybėn, pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, šiuo atveju pareiškėjos V. Č., materialiųjų teisių.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato proceso atnaujinimo pagrindą tuo atveju, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėjui siekiant atnaujinti procesą tuo, pagrindu, kad teismas sprendimu nusprendė dėl jos materialiųjų teisių, yra taikomas penkių metų naikinamasis terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas (duomenys neskelbtini) Teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), todėl naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) suėjo (duomenys neskelbtini) Naikinamojo termino netaikymo išimtis numatyta tik vienu – CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose. Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjos atžvilgiu priimtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas ar, kad yra kitos CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kurioms esant netaikomas penkerių metų naikinamasis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nėra.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra ir kitų kokių nors išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų naikinamojo termino atnaujinimo galimybę, juolab, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) iškelta pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovams O. Č., L. Č. ir A. K.-Č. dėl nuosavybės teisų pripažinimo į turto dalį, paveldėjimo dalių nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų pakeitimo ir kt. Nurodytoje civilinėje byloje, be kitų reikalavimų, ieškovė V. Č. prašo pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės V. Č. ir V. Č. (mirusio (duomenys neskelbtini)) bendrąja daline nuosavybe bei pripažinti, kad butą V. Č. ir V. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)) valdė lygiomis dalimis po 1/2 dalį, dalinės nuosavybės teise. Palankaus ieškovei galutinio teismo sprendimo, nurodytoje byloje, priėmimo atveju, ieškovei atsirastų atitinkamos teisinės pasekmės, jai būtų pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 dalį buto.

Be to, pažymėtina, kad bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu proceso atnaujinimo atveju, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, teismui suteikia teisė įtakoti sutarties sąlygas ir sutuoktinių susitarimus iš esmės vieninteliu būdu: arba tokią sutartį pilna apimtimi patvirtinant, jeigu ji atitinka įstatymo nuostatoms (CPK 541 straipsnio 1 dalis), arba jos nepatvirtinant. Kai santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, turto pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, yra išimtinai sutuoktinių teisė ir pareiga ir tai nėra teismo diskrecijoje. Taigi, netgi bylos proceso atnaujinimo atveju, teismas turėtų įpareigoti buvusius sutuoktinius V. Č. ir J. Č. (V.) teikti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tačiau vienam iš sutuoktinių V. Č. mirus ((duomenys neskelbtini)), naujos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymas būtų neįmanomas, kadangi tokiai sutarčiai sudaryti turi būti išreikšta abiejų sutuoktinių suderinta valia.

Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta, pareiškėjai praleidus naikinamąjį penkerių metų terminą, jos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetamas (CPK 368 straipsnio 2 dalis, 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

CPK 95 straipsnyje įtvirtintos normos dispozicija aiškiai atskleidžia šios teisės normos paskirtį – norma skirta teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti, ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Sprendžiamu atveju, pareiškėja V. Č. realizavo jai įstatymo suteiktą teisę kreiptis į teismą, kuri yra įtvirtinta CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo kėlė reikalavimus, kurie yra tapatūs reikalavimams nagrinėjamiems kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių ginčo šalių ir dėl to tokie reikalavimai buvo atsisakyti priimti šioje byloje paliekant spręsti pareiškėjos prašymą tik dėl proceso atnaujinimo, teismo vertinimu, negali būti laikoma pareiškėjos piktnaudžiavimu procesine teise, kadangi piktnaudžiavimas yra sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą siekiant vilkinti civilinį procesą, o pareiškėjos procesinis elgesys neužvilkino proceso. Įvertinus tai, spręstina, kad nėra pagrindo skirti pareiškėjai baudą pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 368 straipsniu, 370 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos V. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Atmesti prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjai V. Č. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Nutarties kopiją siųsti pareiškėjos atstovei, suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.