- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- 1-689-1058/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15044-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius
nukentėjusiojo E. B. (E. B.) atstovui pagal įstatymą V. B. ir įgaliotam atstovui advokatui Pavelui Ravluševičiui,
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 68 MGL bauda;
2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesiais laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 6 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bei dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta – 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 iki 6 val. būti namuose; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą 528 EUR turtinę žalą V. J. ir Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu G. M. priteistos turtinės žalos dalį, t. y. 442,59 EUR; dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; bei uždrausta bendrauti su R. Z.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Jis, 2020 m. balandžio 17 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 17 val., būdamas adresu Žirnių g. prie geležinkelio bėgių vedančių į Oro uostą, arčiau Naujininkų mikrorajono, Vilniuje, rankomis ir kojomis sudavė E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydamas dešinio smilkinio srities odos nubrozdinimą, poodines kraujosruvas veido srityje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis, jo pažįstamas E., kurio tuo metu nežinojo, bet jis buvo su panele, kurią pažinojo, gėrė prie geležinkelio bėgių. E. pats jį ten pakvietė, jo panelė jį (R. M.) pažinojo. Jie išgėrė, stovėjo, E. pradėjo prie vienos iš panelių priekabiauti, pradėjo už rankos ją tampyti, kažką kalbėti. Jie visi buvo neblaivūs, kažkaip taip ir išėjo. Ant kalniuko norėjo su E. pakalbėti, pirmiausiai smūgiai buvo suduoti viršuje ant kalniuko, ten E. rankomis sudavė kažkur į veido sritį. Po to, nustūmė E. nuo kalniuko ir viskas vyko prie geležinkelio bėgių, ten apačioje prie betoninės pertvaros. Sudavė E. du smūgius į pilvo apačią, jis pargriuvo, tada dar du smūgius kojomis sudavė į pilvo sritį gulinčiam. Nukentėjusįjį mušė vienas, kiti tiesiog stovėjo. Prieš tai jis nebuvo sumuštas, neturėjo jokių sužalojimų. Savo veiksmus vertina blogai, netinkamai pasielgė. Tokį jo elgesį išprovokavo alkoholis, vartojo degtinę ir sidrą. Įvykio metu buvo dvi panelės, jis (R. M.), E. ir jo pažįstamas, dar buvo D., bet jis vėliau išėjo. Visi vartojo alkoholį. E. nustojo mušti, kai jis pabėgo. Iš kur pas nukentėjusįjį atsirado žymės ant nugaros, nežino, galbūt dėl to, kad jis pargriuvo ir gulėjo ant nugaros. Nuo to kalno nukritęs nebuvo. Nežino, kodėl reikėjo tiek daug smurtinių veiksmų, tikriausiai taip įvyko dėl suvartoto alkoholio. Tuo metu jo atžvilgiu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo apie jį pamiršęs. Šiuo metu niekur nesimoko ir nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, bando ieškotis darbo. Ankstesniu nuosprendžiu jam yra paskirtas laisvės apribojimas, jis įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir atlyginti nukentėjusiajam žalą. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Sutinka atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Iki šiol nukentėjusiojo nebuvo atsiprašęs, dabar taip pat nenorėtų atsiprašyti. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. M. buvo nurodęs, kad 2020 m. balandžio 17 d. buvo kartu su D., pavardės neatsimena, žino tik kad jis tą dieną socialiniame tinkle „Facebook“ buvo pasivadinęs rusiškomis raidėmis „(duomenys neskelbtini)“, o dabar – rusiškomis raidėmis „(duomenys neskelbtini)“. Jie ėjo link geležinkelio, Naujininkuose, tikslesnio adreso nežino. Tada atėjus į minėtą vietą, ten jau buvo E. (jis jo nepažįsta, buvo matęs prieš tai tik vieną kartą) ir dvi panelės, tai yra E. J. ir G., daugiau jų kontaktų nežino. Jie su D. prisijungė prie jų ir kartu su jais vartojo alkoholį. Vėliau E. pradėjo kabinėtis prie panelių, bandė vieną iš jų apkabinti, tada E. pastūmė panelę vardu G. Jis tada pasakė, kad E. nelįstų prie jos ir pakvietė jį pakalbėti paėjus šiek tiek aukščiau. Tada jie dviese užlipo prie geležinkelio ant kalno. Jis vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė E. į smakrą, po smūgio jis nugriuvo ant žemės. Tada jis paėmė jį už rankos ir patraukė jį į apačią, po ko jis buvo atsistojęs, tačiau maždaug už 3-4 minučių jis E. būnant apačioje dar tris kartus kumščiu trenkė į veidą. E. vėl nugriuvo ant žemės, po to jis E., nepamena kiek kartų, tačiau ne mažiau kaip 5 kartus, dešine koja spyrė į įvairias kūno vietas, į veido bei galvos sritį nespyrė. Tada E. dar pagulėjo apie 10-15 minučių, po to vėl atsikėlė ir jis jam dar vieną kartą ranka trenkė į pilvo sritį, tačiau jis po to pabėgo. Dar bandė jį pasivyti, tačiau nepavyko. Jis pabėgo vienas, tačiau tos panelės vėliau taip pat išėjo paskui jį. Kiek pamena, daugiau įvykio vietoje nieko ir nebuvo, tačiau tiksliai nepamena. D. prieš E. fizinio smurto nenaudojo, jis norėjo trenkti E., tačiau panelės jam to padaryti neleido. Dėl įvykio labai gailisi (t. 2, b. l. 30).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2020 m. gegužės 13 d. apklaustas nepilnametis nukentėjusysis E. B. parodė, kad viskas vyko prieš mėnesį ar dvi savaites. Buvo maždaug apie 16-17 val., kai jį primušė prie „IKI“, kuri yra netoli Naujininkų, jie nuėjo į mišką ir ten primušė. Jį primušė vienas jau suaugęs vyras, kuriam (duomenys neskelbtini) metų, kitam buvo (duomenys neskelbtini) metų, jų vardų ir pavardžių nežino. Tas, kuriam (duomenys neskelbtini) metų jis aukštesnis, visada vaikšto su kapišonu ir batų dydis labai mažas. Jie norėjo pakalbėti, jis jam daug kartų trenkė į galvą ir jis nukrito. Tas, kuriam (duomenys neskelbtini) metų jam trenkė viršuje, dar apačioje porą kartų, maždaug tris kartus trenkė ir dar porą kartų į šoną trenkė. Trenkė su kumščiu ir su kojomis dar mušė, neatsimena, kiek kartų su koja trenkė. Su kojomis jam trenkė į šoną, į ranką ir į galvą. Tas, kuriam (duomenys neskelbtini) metų, jį mušė daugiausiai, ir į nosį, ir į galvą, visaip kaip tik galėjo mušė. Kumščiu jį mušė, daug kartų trenkė į galvą, į nosį daug kartų pataikė, į šoną, į kojas mušė. (duomenys neskelbtini) aukštesnis už jį, plonas labai, plikai apsikirpęs. Jis mano, kad jį mušė be priežasties. Jo pažįstami ir draugė matė kaip jį mušė. Įvykio metu buvo su savo trimis draugais D. G., P. K. ir A., kurios pavardės, nežino. Su jais ėjo link „IKEA“ parduotuvės, netoli Naujininkų. Kitus žmones sutiko, kai vaikščiojo po (duomenys neskelbtini), prie S. (pavardės nežino) namų, iš kur vėliau jį išvežė į ligoninę. Prie S. namų sutiko keturis žmones, kuriuos pažinojo dvi dienas, buvo atėjusi ir S. Tuos keturis žmones pažinojo S. Patikslino, kad jį mušė kieme, netoli (duomenys neskelbtini), prie „Maximos“ viršuje. Kita vieta, kur jį mušė buvo prie miško. Jie sėdėjo apačioje, o jis ant kalniuko. Į viršų buvo nuėjęs tam, kad galėtų vienas pasėdėti, tie asmenys, kurie jį sumušė jį ten pamatė ir pasakė ateiti į apačią, jis neklausė. Tie asmenys, kurie jį sumušė gėrė sidrą ir dar kažką gėrė. Kalno viršuje jį mušė tas mažesnis, o kalno apačioje jį mušė dviese, bet tas, kuriam (duomenys neskelbtini) metų, mušė daugiausiai. Į miškelį ėjo, nes norėjo gerti, todėl ėjo ten, kur nesimato. Ėjo jo draugai ir tie sutikti 4 asmenys, dar dvi merginos buvo atėjusios, kai nuėjo į tą vietą, buvo G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kitos vardą pamiršo. Jį mušė ir stovintį ir gulintį. Kai jam trenkė, jis nukrito. Jie dviese iš karto pasakė „pradedam“ ir abu iš karto ir pradėjo. Jei pamatytų tų vaikinų nuotraukas, juos atpažintų. Tuo metu, kai jį mušė, jo draugai buvo 10-15 m atstumu, jie sakė norėję skambinti pažįstamam, bet kuo jie galėjo padėti, kai muša vyresni. Kai viršuje mušė, draugai nematė, matė tik, kai mušė apačioje. Kai jį mušė apačioje, galėjo matyti D., A. ir P. Draugai bandė jį apginti, sakė nelįsti, daugiau negirdėjo, ką sakė. Muštynės nutrūko, kai jis išėjo, jį bandė numesti, jis išėjo ir draugai iš paskos atėjo, tas kuriam (duomenys neskelbtini) metai, pasakė, kad jam jau gana. Kai jis išėjo, jį palydėjo D., A. ir P., nuvedė pas draugę, nuplovė veidą ir paskambino jo tėvui bei tetai ir nuvežė į ligoninę. Greitąją iškvietė jo teta. Jis nematė, kokių žymių buvo po sumušimo, matė tik ant rankų mėlynes. Ligoninėje buvo apie tris ar keturias dienas. Išėjęs iš ligoninės jautėsi gerai, tik skaudėjo nosį ir dantis, emociškai taip pat jautėsi gerai. Po šio įvykio buvo sutikęs jį sumušusius asmenis, norėjo sužinoti jų telefono numerius, bet jie jam telefono numerių nedavė. S. neklausė tų asmenų vardų ir pavardžių, nes vienas iš jų, kuriam (duomenys neskelbtini) metai yra S. vaikinas (t. 1, b. l. 66-69).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad jo mažametis vaikas E. B. gyvena su juo, adresu (duomenys neskelbtini). Jo motina T. B. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Paskutinį mėnesį jo vaikas gyveno pas jo seserį S. B.. Jai nustatyta laikina globa, kadangi jo vaikas yra problematiškas ir dėl jo gerovės vaikų teisės apsaugos specialistai priėmė tokį sprendimą. Jo kaip tėvo teisės nėra apribotos. 2020 m. balandžio 17 d., apie 17 val. jam paskambino jo sesė, kuri pranešė, kad jo mažametį vaiką E. B. stipriai sumušė, jam reikia kviesti greitąją, nurodė, kad greitajai pagalbai reikia vaiko dokumento bei tai, kad laukia jo (duomenys neskelbtini). Jis iš karto nuvažiavo minėtu adresu ir atvykęs pamatė, kad ten yra karo policija ir greitoji pagalba. Taip pat pamatė, kad jo vaikas stipriai sumuštas, buvo ištinęs visas jo veidas, suplėšyti jo rūbai. Jis buvo neblaivus, su juo buvo neįmanoma susikalbėti, kažkokių įvykio aplinkybių paaiškinti nesugebėjo. Tame pačiame bute buvo du jo vaiko bendraamžiai, berniukas ir mergaitė, taip pat buvo berniuko mama, kurie gyvena šiame bute. Berniukas, kuris gyvena šiame bute, jam paaiškino, kad buvo įvykio vietoje, tai yra prie geležinkelio bėgių į Oro uostą, Naujininkų mikrorajone ir matė, kaip iš matymo pažįstami sumušė E. Jie tarpusavyje yra visi pažįstami. Kiek iš jų mušė jo vaiką, nežino. Tik suprato tai, kad 2020 m. balandžio 16 d. prie Panevėžio gatvės, Vilniuje, kur buvo apgadinti automobiliai, kur dalyvavo jo vaikas, šiame įvykyje taip pat dalyvavo ir asmenys, kurie sumušė vakar jo vaiką. Jis (V. B.) jų nepažįsta. 2020 m. balandžio 17 d., apie 19 val. jis kartu su savo vaiku ir greitosios pagalbos medikais išvažiavo į Santariškių vaikų ligoninę, kur jo vaikui diagnozavo galvos smegenų sukrėtimą, nosies, krūtinės ląstos, galvos sumušimą. Šiuo metu jo vaikas paguldytas į traumatologijos skyrių (t. 1, b. l. 39-40).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos D. K.-M. tarnybiniame pranešime dėl liudytojo V. B. nuotolinės apklausos nurodyta, kad buvo atlikta papildoma nuotolinė liudytojo V. B. apklausa, kuri buvo įrašinėjama technine garso nuotolinio perdavimo priemone - mobiliuoju telefonu „Xiaomi Redmi Note 6“. Apklausos metu liudytojas V. B. parodė, kad E. B. yra jo sūnus, kuris daugiau nei metus laiko nuolat gyvena su juo, adresu (duomenys neskelbtini). Ankščiau jis gyveno su savo motina, tačiau ji išvyko nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), o sūnus liko čia ir persikėlė gyventi pas jį. Jis turėjo vykti gyventi pas motiną, tačiau prasidėjo karantinas. Jam pasibaigus, jis vyks į (duomenys neskelbtini) nenustatytam laiko tarpui, priklausomai nuo jo elgesio ten. E. B. yra (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) bus (duomenys neskelbtini) metų. Pats yra susikūręs naują šeimą, turi žmoną ir mažą vaiką, o E. gyvena su jais. Vaiko teisės nei vienam iš tėvų neapribotos, tačiau vieną kartą vaiko teisės specialistai tikrino E. ir jis (V. B.) tuo metu buvo kiek išgėręs, nors labai retai vartoju alkoholį, ir tikrai nėra nuo jo priklausomas, dėl to jie nustatė laikiną globą 1 mėnesio terminui šalia gyvenančiai jo (V. B.) seseriai, su kuria E. B. taip pat gerai sutaria, ir jis turėjo persikelti gyventi tam laikotarpiui pas ją. Minėta globa pasibaigia, rytoj iš Vilniaus miesto krizių centro jis grįš pas juos namo ir toliau gyvens kaip ir ankščiau su jais, todėl prašo jį pripažinti sūnaus atstovu pagal įstatymą ir leisti dalyvauti procese. E. B. mokosi (duomenys neskelbtini). Jis yra sudėtingas ir problematiškas tipinis paauglys, jis praleidinėjo daug pamokų, blogai mokėsi, su juo sistemiškai lankė psichologus, jis buvo linkęs bėgti iš namų, susidėti su blogomis kompanijomis ir ne kartą buvo skelbta jo oficiali paieška, jis yra impulsyvaus, kartais uždaro, kartais agresyvaus būdo, linkęs meluoti. Jokie psichikos sutrikimai jam nebuvo diagnozuoti, bet jam nustatyti elgesio sutrikimo simptomai raidos centre, galvos traumų jis niekada neturėjo. Ankščiau jis buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) sąrašą, atrodo dabar jį iš jo išbraukė, tačiau jis vis vien nuolat tikrinamas dėl savo elgesio vaikų teisių apsaugos specialistų. Sūnaus draugų nepažįsta, D. G., S. Š., R., R. M., D., P. K., A. K., I. ir G., nepažįsta. Paskutiniu metu sūnus jam sakė, kad turi panelę, su kuria leidžia laiką, tik dabar sužinojo, kad ji vardu S. Š. ir būtent pas ją jam buvo nurodyta vykti po įvykio, kitų sūnaus draugų visiškai nepažįsta. Sūnus su juo visiškai vengia kalbėti šia tema, nors bet kuriomis kitomis temomis jis su juo kalba laisvai, tačiau į bet kokius klausimus apie draugus jis arba atsisako atsakinėti, arba tyli, ką jis ir kur su jais daro, jis taip pat nesako, sako tiesiog, kad buvo lauke. Viską, kas jam žinoma apie 2020 m. balandžio 17 d. įvykį, papasakojo pirminės apklausos metu, daugiau jam nieko nėra žinoma. Nežino, kas, kada tiksliai, esant kokioms aplinkybėms ir už ką sumušė jo sūnų. Kai jam nurodė vykti į, kaip vėliau paaiškėjo, Š. butą, pasiimti sumuštą sūnų, jį ten aptiko sumuštą ir labai girtą, jis elgėsi visiškai neadekvačiai, nusišnekėjo, buvo neaišku, ką jis sako, alpdavo, apie įvykį nieko rišlaus nesakė. Nei vieno iš bute buvusių asmenų, išskyrus savo sesers ir sūnaus, nepažinojo, ten buvusius berniuką ir mergaitę palaikė broliu ir seserimi, o moterį - jų mama, ankščiau jų nepažinojo. Berniukas su mergaite sakė, kad dieną prieš tai Naujininkų mikrorajone buvo kažkoks chuliganizmo išpuolis, kurio metu buvo sudaužytas automobilis, jo sūnus jame dalyvavo su tais pačiais asmenimis, kurie jį 2020 m. balandžio 17 d. sumušė, iš kur jiems tai žinoma, nežino. Po to, sūnus buvo pristatytas į Santariškių vaikų ligoninę, ten jam buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas ir veido, galvos sumušimai, ten jis buvo 3 paras, dėl karantino jo (V. B.) ir sūnaus tetos ten neleido, o telefonu jis atsisakė jiems aiškinti aplinkybes, ir kalbėjo visą laiką trumpai, atsakinėjo į klausimus vienu žodžiu, pokalbio nepalaikė. Santariškių vaikų ligoninėje E. buvo gydomas ir gulėjo nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. balandžio 20 d., tolimesnis gydymas jam nepaskirtas, į šeimos gydytoją ar kitokius gydytojus nenurodyta kreiptis, vaistai neskirti, sužalojimai, kaip paaiškino medikai, nėra rimti, tačiau jį reikia stebėti. Po ligoninės Vaikų teisių apsaugos tarnybos iniciatyva jis iš karto buvo pristatytas ir paliktas psichologinei reabilitacijai. Tai nėra susiję konkrečiai su šiuo įvykiu, o greičiau dėl jo elgesio apskritai. Buvo rekomenduota jį palikti ten mėnesio laikui, tačiau paprašė jam leisti grįžti namo, nes (duomenys neskelbtini) jo gimtadienis, tiesiog su sūnumi lankysis pagal sudarytą programą pas reikiamus specialistus ir sūnus grįš namo. Sūnų E. B. išlaiko tik jis, laiko, kad jam dėl šio įvykio jokie nuostoliai nepadaryti, sūnaus drabužiai nors ir buvo visiškai suplėšyti ir kraujuoti ir nebetinkami naudoti pagal savo paskirtį, tačiau jie buvo nenauji, todėl nevertins to kaip nuostolių. Prašo pripažinti sūnų nukentėjusiuoju tik dėl turtinės žalos. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka ir terminai jam išaiškinti, civilinio ieškinio neteiks. Po šio įvykio į jį niekas iš kaltininkų ar jų tėvų nesikreipė, atsiprašyti ar atlyginti žalą nebandė. Dėl įvykio policijos pareigūnus iškvietė jis, kai pamatė sumuštą vaiką. Buvo atvykę karo policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba - 3 vyrai, kitą dieną su juo susisiekė policijos tyrėjas, kuris jį apklausė ir priėmė pareiškimą. Apklausos pabaigoje apibendrinti apklausos rezultatai. Pastabų, pataisymų nepareikšta (t. 1, b. l. 44-46).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. B. parodė, kad E. B. yra jos brolio V. B. sūnus. Prieš mėnesį laiko jai buvo paskirta laikina globa ir paskutiniu metu E. B. gyvena su ja, jos bute. Jo tėvo teisės nėra apribotos, tiesiog vaikas yra problematiškas. 2020 m. balandžio 17 d. vaikas iki 15 val. buvo namuose, po ko jis išėjo į lauką, kaip jai pasakė susitikti su draugu. 2020 m. balandžio 17 d., apie 17.37 val. jai paskambino mergaitės vardu S. mama, kuri pranešė, kad į jos butą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo sumuštas E. B., kuris praranda sąmonę bei prašosi pas juos pernakvoti, kad ji nieko nesužinotų. Ji iš karto nuvažiavo pas juos į namus. Atvykusi į jų namus ji pamatė, kad E. veidas visas yra ištinęs, sudaužyta galva, nubrozdintos rankos, rūbai visi purvini. Matėsi, kad E. buvo išgėręs, jis verkė bei sakė, kad jį užpuolė, nesitikėjo to. Ji jo paklausė, kas jį sumušė, į ką E. jai atsakė, kad pažįstami, nurodė, kad iš viso jų buvo 8, tačiau kas būtent iš 8 jį mušė, jai nesakė. Taip pat bute buvusiam kitam vaikui E. nurodė nieko nesakyti. Ji paskambino E. tėvui V., kuris atvyko su vaiko dokumentais. Taip pat pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė greitąją pagalbą bei policiją. Atvykus greitajai pagalbai ir policijai, ji kartu su E. bei jo tėvu nuvažiavo į Santariškių ligoninę. Prieš jiems išvykstant ji girdėjo, kaip berniukas, kuris buvo S. bute ir kuris atvedė E. į jos butą, pasakojo policijai duomenis asmenų, su kuriais jie buvo prie geležinkelio bėgių. Jie kartu su tėvu policijai nurodė, kad dėl vaiko sumušimo rašys pareiškimą ir turi pretenzijų (t. 1, b. l. 83-84).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Š. parodė, kad 2020 m. balandžio 17 d., jos dukra S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), visą laiką buvo namuose. 2020 m. balandžio 17 d., apie 17.20 val. pas juos į namus atėjo S. draugai. D. G. ir E. B., taip pat su jais buvo P. K. ir A. K.. D. atvedė pas juos į namus E., kurio veidas buvo visas kraujuotas, jo striukė buvo suplėšyta. E. griuvinėjo, prarasdavo sąmonę. Ji paklausė, kas įvyko, ir kartu su E. buvęs draugas D. pradėjo sakyti, kad E. sumušė jo pažįstami, su kuriais jie buvo prie geležinkelio bėgių į Oro uostą, Naujininkų mikrorajone. D. sakė, kad iš viso jų buvo apie 10 žmonių, kai E. mušė, jų kompanijoje buvo R., P., D., vaikinas kurio vardo nežino, A., I., G., P. D. būdamas pas juos namuose nurodė, kad E. mušė tik du vaikinai, kurie yra šiek tiek vyresni, tai yra R. ir vaikinas kurio vardo nežino. Jos dukra žino tik, kad jo „Facebook“ profilis yra „(duomenys neskelbtini)“ (rusiškomis raidėmis). Dėl ko jie sumušė E., D. nepasakojo. E. iš vis nieko nesakė ir nepasakojo, tik prašė nekviesti nei greitosios, nei policijos. Tada ji paskambino E. tetai S., pranešė apie įvykį, ji neužilgo atvyko pas juos į namus. E. teta iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Taip pat į jų namus atvyko ir E. tėvas. Vėliau E. išvežė į ligoninę. Jos dukrai A., kuri buvo tuo metu kai mušė E., atsiuntė nuotrauką sumušto E., kurią gali pateikti (t. 1, b. l. 89-90).
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas mažametis liudytojas P. K. parodė, kad žino, jog E. sumušė, jam tai pasakė vienas draugas, jo vardo neatsimena. Pats ten nebuvo, jam pasakojo draugas, kuris ten buvo, kad visi gėrė, tada E. pradėjo mušti dviese. Mušė kažkoks R. Jis jo nežino, jam maždaug (duomenys neskelbtini) metų. Daugiau nieko apie jį nežino. Antro žmogaus nežino. Nežino, kodėl kilo muštynės. Daugiau su niekuo apie muštynes nešnekėjo. To R. nepažįsta, yra jį matęs, po muštynių su juo nebendravo. Nežino, kaip buvo mušamas E. Pažįsta S., jos pavardės nežino. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jie tiesiog pažįstami. A. ir D. pažįsta, jie yra draugai. Su A., S. ir D. nekalbėjo apie E. sumušimą. Tarp minėtų asmenų nėra to draugo, kuris jam papasakojo apie įvykį. Jam pasakojo, kad R. mušė E. Jam parodė R. „Facebook“ nuotrauką. Buvo be marškinėlių, su pilvo presu ir ant šono plaukai. Stotyje yra gyvai matęs R. „Facebook“ drauguose turi asmenį pasivadinusį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vardas užrašytas rusiškomis raidėmis. Jam atrodo, kad jis irgi mušė E. Apie tai jam papasakojo tas pats draugas, kuris papasakojo apie įvykį. Liudytojui parodžius prokuroro pateiktas nuotraukas, jis parodė, kad R. yra antroje nuotraukoje. Kitų asmenų nepažįsta. Pirmoje nuotraukoje esantį asmenį pažįsta, bet jis nedalyvavo muštynių metu. Jis būna su kitais asmenimis. Prie protokolo pridėta fotolentelė su šešių asmenų nuotraukomis (t. 1, b. l. 113-116).
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nepilnametė liudytoja A. K. parodė, kad susitiko pakalbėti apie E., kad jį sumušė. Susitiko, pradžioje buvo normaliai prie tvenkinio. Atėjo, jie turėjo alkoholio, buvo panelės po (duomenys neskelbtini). Buvo R., R., D., I., G. ar G., „(duomenys neskelbtini)“, ji, E., P. Kai išgėrė ten buvo žolės, susuko, E. pasakė „duok man“. Pradėjo „išsipisinėti“, „(duomenys neskelbtini)“ su R. pradėjo jį „pizdinti“. Po du kartus abu trenkė į veidą kumščiu. Pradėjo jį mušti, ji rėkė, kad nereikia. Tada „(duomenys neskelbtini)“ ir R. numetė jį nuo kalno. Kai nukrito į apačią, sulaužė nosį. Tada jie išėjo. Ėjo iki S. namų. S. mama iškvietė greitąją ir E. tėvus. E. norėjo bėgti, pasakė, kad yra problemų, kad jį tada išveš. Jai paskambino mama ir pasakė eiti namo, ji išėjo. Kada tai nutiko, nepamena, šiais metais, kai buvo atostogos. Dar buvo vasaros atostogos. Dar nebuvo tamsu. E. mušė kumščiais į veidą, kojomis. Pradžioje buvo smūgiai kumščiu į veidą. Jie buvo ant kalno, todėl nelabai matėsi. Vienas už kojų, kitas už rankų jį numetė nuo kalno. Jis tada buvo apačioje ir atrodo jį mušė dar kartą R. Spyrė kojomis gal du kartus. Nelabai žiūrėjo, nes buvo žiauru. Mušė „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Kalno apačioje mušė R. E. nebuvo praradęs sąmonės. Jam buvo sulaužyta nosis, kraujavo. Nurodė, kad iš jai parodytų nuotraukų, R. yra antroje nuotraukoje, jo pavardės nežino. „(duomenys neskelbtini)“ pavardės nežino, jam galimai (duomenys neskelbtini) metų, gyvena atrodo (duomenys neskelbtini). Jis buvo toj „šajkoj“ su S. S. ir „(duomenys neskelbtini)“ yra S. draugai, jie galėtų papasakoti daugiau. Ji, D. ir P. nuėjo link S. namų. „(duomenys neskelbtini)“ ir R. liko ten. Prie protokolo pridėta fotolentelė su šešių asmenų nuotraukomis (t. 1, b. l. 130-134).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis liudytojas D. K. parodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų, jis šiuo metu niekur nesimoko, ruošiasi dirbti. 2020 m. balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, galimai 17 d., apie 15-16 val., jį pakvietė R. į Naujininkus, netoli bėgių, tikslios vietos nepamena. R. nupirko alkoholio, ten jį ir vartojo, jis alkoholio nevartojo. Ten dar buvo keli asmenys, kurių jis nepažįsta, nežino nei vardų, nei pavardžių. Buvo trys merginos (duomenys neskelbtini) metų, R. M. ir vaikinas (kurį vėliau sumušė, bet vardo ir pavardės nežino). Kiek žino, dieną prieš tai, policija buvo sulaikiusi R. ir tą vaikiną, kurį po to sumušė. Jau praeitą dieną R. su tuo vaikinu (vardo ir pavardės nežino) konfliktavo, nes tas vaikinas negražiai vadino R., kiek jam pasakojo R., nes jo tada nebuvo, pats nematė, o tą dieną, kai jie buvo susitikę, jie norėjo toliau aiškintis santykius. Būnant minėtoje vietoje, R. pasikvietė vieną vaikiną į šalį, ant kalniuko. Jis tiksliai nematė kas ten įvyko, kas pirmas kuriam trenkė, nes buvo nusisukęs, bet matė, kad kitas vaikinas jau buvo nugriuvęs, kaip suprato, tikriausiai po smūgio į veidą. Jis priėjo prie vaikino ir paklausė, ar jis sugebės pats atsikelti, jis pasakė, kad taip ir atsistojo. Tada stovinčiam vaikinui R. spyrė į nugarą, gal į petį, tiksliai nematė. Po spyrio į nugarą, tas vaikinas nusirideno nuo kalniuko. Tada jis pradėjo raminti R., sakyti ką jis daro, kad reikia padėti vaikinui atsikelti. Tada R. nusiramino, toliau vartojo alkoholį, jis tada kalbėjo telefonu, buvo nusisukęs, bet po to pamatė, kad vaikinui iš nosies bėga kraujas. Kaip jam tada trenkė nežino, nematė. Po to matė, kaip R. su kojos keliu trenkė tam vaikinui į nosį. Kiek jis pats matė, tai buvo keturi smūgiai, du su ranka, du su koja. Tam vaikinui smarkiai bėgo kraujas iš nosies bei ji sutino. Jis tada vaikinui davė mineralinio vandens, kad nusiplautų kraują, sustabdė R., o tam vaikinui pasakė, kad bėgtų ir jis pabėgo. Merginos, kurios buvo kartu, pabėgo su vaikinu. Jis tada R. pasakė, kad jei jis nori, gali likti, o jis eina namo, nes nenori nemalonumų ir jis išvažiavo. Žino, kad po įvykio tam vaikinui buvo sulaužyta nosis, sutrenkta galva ir kažkas su pirštu, tačiau tiksliai nežino kas. Apie įvykį papasakojo viską (t. 1, b. l. 169-170).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2020 m. balandžio 18 d., 6.49 val. sveikatos priežiūros įstaigos darbuotoja (ligoninės slaugytoja) informavo, jog į Santariškių vaikų ligoninę GMP 2020 m. balandžio 17 d., 19.05 val. pristatė E. B.. Paaiškino, kad jį prie stoties sumušė nepažįstami. Nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, nosies, krūtinės ląstos, galvos sumušimas, intoksikacija alkoholiu. Paguldytas į traumatologijos skyrių (t. 1, b. l. 19-20).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2020 m. balandžio 17 d., 18.15 val. pranešėja S. informavo, kad prieš 30 min. jos (duomenys neskelbtini) metų globotinį sumušė galimai pažįstami asmenys. Nukentėjęs juos nurodys. Papildomai nurodė, kad vaikinas praranda sąmonę, šiuo metu yra namie, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 20).
Protokole-pareiškime nurodyta, kad V. B. pranešė, jog 2020 m. balandžio 17 d., nuo 15 val. iki 17 val. prie geležinkelio bėgių tarp geležinkelio ir Oro uosto, arčiau Naujininkų mikrorajono, Vilniuje, jo mažametį vaiką E. B., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė jam iš matymo pažįstami asmenys. Santariškių vaikų ligoninėje jam diagnozuotas smegenų sukrėtimas, nosies, krūtinės ląstos ir galvos sumušimas (t. 1, b. l. 31).
Vietovės apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta vietovė už Žirnių g. 62, Vilniuje, pastato. Nuo minėto pastato einama link geležinkelio bėgių. Iš dešinės pusės matomas tiltas, tiesiai – gamybiniai pastatai, kairėje pusėje geležinkelio bėgiai veda link oro uosto. Paėjus geležinkelio bėgiais apie 100 metrų, kairėje pusėje yra pramintas takas nuo kalno nusileisti į apačią. Apačioje yra vietovė, kurioje matomi gelžbetoniniai pamatai, šalia jų vietovė apaugusi žole, iš abiejų vietovės pusių yra medžiai. Vietovė nėra matoma iš gatvių pusių. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 21-27).
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2020 m. balandžio 20 d. stacionaro epikrizėje nurodyta, kad pacientas E. B. buvo hospitalizuotas 2020 m. balandžio 17 d., 19.05 val., išrašytas – 2020 m. balandžio 20 d. 11 val. Pacientas skundėsi galvos, nosies, krūtinės, plaštakų skausmais. 2020 m. balandžio 17 d., apie 18 val. pacientą prie geležinkelio bėgių sumušė pažįstami vaikinai, jis buvo be sąmonės, nevėmė, įvykio tiksliai nepamena. Vartojęs alkoholį. E. B. nustatyta diagnozė: galvos smegenų sukrėtimas. Lydinčios diagnozės: galvos ir veido sumušimas, plaštakų sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, apsinuodijimas alkoholiu (t. 2, b. l. 3-4).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1293/2020(01) nurodyta, kad vadovaujantis E. B. medicinos dokumentų duomenimis, jam konstatuotas dešinio smilkinio srities odos nubrozdinimas, poodinės kraujosruvos veido srityje. Skirtingų kūno sričių „sumušimai“ sužalojimu nevertinami, kadangi žodis sumušimas neapibrėžia sužalojimo pobūdžio. Smegenų sukrėtimas sužalojimu nevertinamas, kadangi šiam sužalojimui konstatuoti nepakanka objektyvių požymių. E. B. konstatuotas dešinio smilkinio srities odos nubrozdinimas padarytas prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2020 m. balandžio 17 d., galimai paros laikotarpyje iki nukentėjusiojo apžiūros gydymo įstaigoje. E. B. konstatuotas dešinio smilkinio srities odos nubrozdinimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat dešinio smilkinio srities odos nubrozdinimas, poodinės kraujosruvos veido srityje, padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. E. B. konstatuotas dešinio smilkinio srities odos nubrozdinimas, poodinės kraujosruvos veido srityje, padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimas galėjo susidaryti tiek nugriuvus, tiek suduodant smūgį kitam asmeniui. Sužalojimų lokalizacija kūne ir jų makromorfologinis vaizdas, neleidžia pasisakyti ar sužalojimai padaryti nukentėjusiajam ginantis nuo smūgių, suduodant smūgius kitam asmeniui (t. 1, b. l. 77-80).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja J. Š. pateikė tyrėjui fotonuotrauką iš įvykio vietos, kurią jos dukrai atsiuntė draugė (t. 1, b. l. 93-96).
Žemesnės instancijos teismas
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo perklausytas 2020 m. balandžio 17 d. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, pavadinimu „2020_04_17_18-12-58_(duomenys neskelbtini)“. Garso įraše užfiksuota, kaip S. B. prisistačiusi moteris pranešė, jog prieš pusvalandį, kažkur, kur Geležinkelio stotis, buvo stipriai sumuštas paauglys, jos globotinis – sūnėnas, kuriam (duomenys neskelbtini) metų, reikalinga medicininė pagalba, jam labai stipriai sudaužyta galva, turbūt sulaužyta nosis, jis vis praranda sąmonę, jie kalba, jis atsibunda, po to vėl praranda sąmonę. Sūnėnas sakė, kad jį sumušusius asmenis pažįsta. Nurodė, jog šiuo metu jie yra adresu (duomenys neskelbtini). Moteris Bendrojo pagalbos centro operatorės buvo sujungta su GMP, kuriai nurodė, kad yra globėja, kiek suprato, jos sūnėną užpuolė pažįstami, dabar jie yra pas sūnėno panelę, jos mama jiems pranešė apie įvykį. Sūnėną dabar vedė į tualetą, nes jis pradeda vemti, nori vemti, bet nevemia, jam svaigsta galva, sūnėno nosis kraujuoja, ji labai patinusi, net ledą prideda (t. 1, b. l. 176-178).
Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties rašte nurodyta, kad 2020 m. balandžio 17 d. buvo registruotas iškvietimas, adresu (duomenys neskelbtini), piliečiui E. B. (t. 1, b. l. 195).
2020 m. balandžio 17 d., 18.14 val. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad buvo sumuštas E. B.. Jis patyrė smūgį į nosį, nukritęs susimušė dešinį smilkinį į geležinkelio bėgius. Prarado sąmonę. Atsigavęs patyrė smūgius į krūtinės ląstos priekinę pusę. Nosis patinusi, kraujuoja. Diagnozuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas (t. 1, b. l. 196-197).
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte nurodyta, kad nukentėjusiojo E. B. šeimai nuo 2019 m. balandžio 5 d. taikoma atvejo vadyba, jo tėvams valdžia nėra apribota, taip pat nepilnamečiui jokios formos globa nebuvo nustatyta (t. 1, b. l. 200).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato tyrėjos K. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminiame tyrime pateiktus duomenis, patikrinus duomenų bazių registrus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, socialiniame tinkle „Facebook“ slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“ pasivadinęs asmuo yra D. K., gim. (duomenys neskelbtini). (t. 2, b. l. 19).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato tyrėjo V. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 17 d., apie 19.16 val., atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), jį (tyrėją) pasitiko D. G., S. Š. ir jos motina J. Š.. D. G. paaiškino, kad su draugais, apie 9 žmonių grupe, leido laiką Naujininkų rajone, krūmyne prie geležinkelio į Oro uostą. Kartu buvusius asmenis pažįsta tik iš matymo. Paminėjo, kad tarp jų buvo E. B., R. apie (duomenys neskelbtini) metų, R. apie (duomenys neskelbtini) metų, D. apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvenantys (duomenys neskelbtini). Daugiau duomenų nežino, kitų asmenų vardų nežino. D. G. teigė, kad R. nupirko alaus ir sidro, kurį gėrė ne visi grupėje buvę asmenys. Daugiausiai gėrė E. B., kuris apsvaigęs pradėjo elgtis neadekvačiai, lakstė, šūkavo, kibo prie kitų. Už tai R. ir D. pradėjo E. B. mušti, stumdyti ir tyčiotis iš jo. Vėliau D. G. E. B. parvedė į (duomenys neskelbtini), pas kaimynę ir draugę S. Š., kurios motina iškvietė policiją, GMP ir E. B. artimuosius. S. Š. paminėjo, kad visą 2020 m. balandžio 17 d. įvykyje dalyvavusi asmenų grupė 2020 m. balandžio 16 d. tarp 20-22 val. buvo sulaikyti Vilniuje, Panevėžio g. 28, kur skirtingu laiku policija buvo kviesta dėl dviračio vagystės ir muštynių. Gali būti, kad tada buvo nustatyti minimų asmenų duomenys. Pati ji įvykio nematė, bet teigė, kad jeigu reikės galės gauti nuotraukas, kurias darė asmenys įvykio metu. Įvykio vietą, kurią jam nurodė liudytojai, nufotografavo. Joje kitų asmenų jau nebuvo. Daugiau informacijos suteikta nebuvo. Nukentėjęs asmuo kartu su tėvu ir teta, GMP medikų, iki jam (tyrėjui) atvykstant, buvo išvežti į Antakalnio ligoninę (t. 2, b. l. 10).
Dėl veikos kvalifikavimo.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo nepilnamečio nukentėjusiojo E. B. bei liudytojų parodymai, protokole-pareiškime ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, apžiūros protokolai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, stacionaro epikrizė, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė bei specialisto išvada. Nors nukentėjusiojo, liudytojų bei paties kaltinamojo duoti parodymai iš dalies skiriasi dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus (nukentėjusysis konkretaus smūgių kiekio iš viso nenurodė, teigė, jog jam buvo suduota daug smūgių), tačiau visų parodymai sutampa tuo, kad prieš E. B. buvo vartojamas smurtas, jį mušė prie geležinkelio bėgių vedančių į Oro uostą (tiek viršuje ant kalno, tiek ir apačioje), smūgių buvo ne mažiau dviejų, jie buvo suduodami rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, įskaitant galvą ir veidą. Konkretūs nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra aprašyti greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, stacionaro epikrizėje bei specialisto išvadoje, konstatuojant, jog jais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. R. M. pripažino, kad mušė E. B., tokius kaltinamojo veiksmus patvirtino tiesiogiai įvykį matę liudytojai A. K. ir D. K.. Šią aplinkybę parodė ir P. K., kuris apie įvykį sužinojo iš draugo, ir J. Š., į kurios namus draugų buvo atvestas sumuštas nukentėjusysis. Po įvykio tyrėjui kaip smurtavusį asmenį kaltinamąjį nurodė ir D. G.. Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. M. 2020 m. balandžio 17 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 17 val., būdamas adresu Žirnių g. prie geležinkelio bėgių vedančių į Oro uostą, arčiau Naujininkų mikrorajono, Vilniuje, rankomis ir kojomis sudavė nepilnamečiui nukentėjusiajam E. B., ne mažiau kaip du smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydamas dešinio smilkinio srities odos nubrozdinimą, poodines kraujosruvas veido srityje, kurie specialisto išvadoje įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamojo R. M. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Dėl skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdyta nepilnamečio sveikata. Po nusikalstamos veikos padarymo R. M. nukentėjusiojo nebuvo atsiprašęs, teisme tai padaryti taip pat principingai atsisakė. Tai rodo, jog kaltinamojo apgailestavimas dėl savo veiksmų yra deklaratyvus, todėl nėra pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – R. M. teisiamas ketvirtą kartą, teistumai nėra išnykę ar panaikinti įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, už smurtinių nusikaltimų padarymą teisiamas pirmą kartą. Nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, padarė po šios nusikalstamos veikos, kita vertus nagrinėjama veika padaryta jau vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu (t. 2, b. l. 49, 73-74). R. M. eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, skirtų baudų nemoka (t. 2, b. l. 40-48), jauno amžiaus, nagrinėjamą nusikalstamą padarė būdamas nepilnametis, iš kaltinamojo žodžių niekur nesimoko, šiuo metu niekur nedirba (t. 2, b. l. 38), jokių objektyvių priežasčių, kodėl nedirba ir nesimoko, nenurodė, registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 39), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo požiūrį į savo veiksmus ir ypač tai, jog po nagrinėjamos nusikalstamos veikos praėjus mažiau nei dviem mėnesiams kaltinamasis įvykdė dar dvi nusikalstamas veikas, žinodamas, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, spręstina, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos švelniausios bausmių rūšys, t. y. viešieji darbai ir laisvės apribojimas, nepasieks bausmei keliamų tikslų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant šiek tiek didesnį už galimą nepilnamečiui skirti arešto bausmės vidurkį, tačiau mažesnį už maksimalų šios bausmės dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 90 straipsnio 4 dalis).
BK 92 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnamečiui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vieno mėnesio iki devynių mėnesių ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nepilnamečio buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nepilnamečio buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nepilnamečiui vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, ir nustatyti laiką, per kurį nepilnametis turi jas įvykdyti. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, taip pat į tai, kad R. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu ir anksčiau neteistu, yra jauno amžiaus, taip pat nėra teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, jo įvykdyti administraciniai nusižengimai nėra smurtiniai, duomenų apie šiuo metu vykdomos laisvės apribojimo bausmės sąlygų pažeidimą nėra, spręstina, jog R. M., vis tik, geba jų laikytis ir deda pastangas keisti savo elgesį, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Išdėstytos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesių laikotarpiui, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant R. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jeigu tai susiję su darbu, mokymusi arba gydymusi. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį R. M. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant jį mokytis arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 33) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 168,43 EUR sumai dėl nukentėjusiojo gydymo ir pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai. Papildomai civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 185-188; t. 2, b. l. 69, 117). Byloje nustatyta, jog padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sutrikdant nukentėjusiojo E. B. sveikatą. Teisme kaltinamasis civilinio ieškinio neginčijo, sutiko atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo R. M. civilinio ieškovo naudai priteisiant 168,43 EUR turtinei žalai atlyginti.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompiuterinės laikmenos (diskai), 4 vnt. su vaizdo ir garso įrašais, pridėti prie bylos 2 tomo viršelio – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti galutinę bausmę – 20 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesių laikotarpiui, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant R. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jeigu tai susiję su darbu, mokymusi arba gydymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, R. M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį mokytis arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš R. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 168,43 EUR turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompiuterines laikmenas (diskus), 4 vnt. su vaizdo ir garso įrašais, pridėtas prie bylos 2 tomo viršelio – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
1. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
2. Probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.
3. Jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu: 1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti; 2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis; 3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.