Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo R. M. priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-689-1058/2021,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-689-1058/2021 R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnyje 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant R. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jeigu tai susiję su darbu, mokymusi arba gydymusi. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, R. M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį skirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant jį mokytis arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 22 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugpjūčio 2 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo R. M. valstybės naudai priteisti 159,12 EUR teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajam E. B. (E. B.) suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu su prašymu pateikta pažyma dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu, be kita ko, turi teisę išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal BPK 55 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Tokiais atvejais dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo atitinkamai taikomos šio Kodekso 51 ir 52 straipsnių nuostatos.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-689-1058/2021 R. M. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnyje 1 dalyje, jo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į žmogaus sveikatą, nuo jų nukentėjo nepilnametis, todėl įgalioto atstovo (advokato) dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nepilnamečiui nukentėjusiajam E. B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas. Nukentėjusiojo interesus teisme atstovavo advokatas Pavelas Ravluševičius, be to, ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo atstovo dalyvavimas taip pat buvo pripažintas būtinu, ir nukentėjusiajam buvo parinktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gynėjas Ramūnas Vanagas. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma šioje byloje sudaro 159,12 EUR. Nagrinėta baudžiamoji byla nėra didelės apimties, ją sudaro tik du tomai, byla buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje, kuris truko apie 50 minučių, visos bylos aplinkybės buvo aiškios, nuteistasis savo kaltės neneigė, taigi nagrinėjamu atveju iš esmės teisinių veiksmų apimtis neturėjo būti didelė, byla nereikalavo gilios teisinės situacijos analizės, kaip ir bylai skirtų didelių laiko sąnaudų. Kita vertus, teismas negali neatsižvelgti į tai, jog būtinas gynėjo dalyvavimas buvo nustatytas labiau pažeidžiamai šaliai procese, t. y. nepilnamečiui nukentėjusiajam, kuris pats nebūtų pajėgus tinkamai atstovauti savo teisių ir teisėtų interesų teisme. Šiuo aspektu atsižvelgtina ir į paties kaltinamojo elgesį proceso metu, jis nukentėjusiojo dėl smurtinių veiksmų neatsiprašė ir jokios atgailos neišreiškė. Spręsdamas dėl priteistinų išlaidų dydžio teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma priteisti suma nėra didelė, ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintoms „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ taisyklėms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaujantis teisingumo, proporcingumo bei protingumo principais, įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumą, teisinių žinių reikalingumą, nusikalstamos veikos, už kurios padarymą kaltinamasis nuteistas, pobūdį, tai, kad nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš labiau pažeidžiamą asmenį – nepilnametį, kaltinamojo elgesį proceso metu, spręstina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma priteisti 159,12 EUR suma nėra aiškiai per didelė, ji atitinka šalių interesų pusiausvyrą, todėl priteistina iš kaltinamojo R. M. valstybės naudai pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo R. M. valstybės naudai 159,12 EUR už nukentėjusiajam E. B. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti, kad priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 ir kt.), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.