Vilniaus apygardos teismo nutarimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. (A.) M. atstovo advokato padėjėjo Tomo Juonio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria A. (A.) M. skundas tenkintas iš dalies, ir pakeista Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27681-2022 dalis, kuria Aleksandrui (A.) M. taikyta administracinio poveikio priemonė – konfiskuotino turto – transporto priemonės „Porsche Cayenne Diesel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios 22 170 eurų sumos išieškojimas, ir paskirta administracinio poveikio priemonė – konfiskuotino turto – transporto priemonės „Porsche Cayenne Diesel“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios 18 550,75 eurų sumos išieškojimas, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-27681-2022 (toliau – ir Institucijos priimtas nutarimas) A. M. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apeliantas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį 1 550 (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 60 (šešiasdešimčiai) mėnesių, bei turto konfiskavimu, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, išieškota konfiskuotino turto – transporto priemonės „Porsche Cayenne Diesel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti 22 170 eurų suma, už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 26 d. apie 9 val. 26 min., Vilnius, Liepkalnio 92, vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,17 promilės (1,2 promilės įvertinus ± 1,7 procentų matavimo paklaidą), neturėdamas šios teisės, taip pat vairavo automobilį, būdamas neblaivus pakartotinai, kaip buvo priimtas sprendimas 2019 m. liepos 19 d., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato padėjėjo Tomo Juonio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

2. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

3. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama A. M. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, klausimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) nėra keliamas. Taip pat administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta ir nėra ginčijama aplinkybė, kad transporto priemonė „Porsche Cayenne Diesel“, su kuria buvo padarytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, yra administracinio nusižengimo priemonė (ANK 29 straipsnio 2 dalis), apeliantas neginčija ir ANK 29 straipsnio taikymo klausimas jo atžvilgiu. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliamas tik konfiskuotino turto vertės, nagrinėjamu atveju transporto priemonės „Porsche Cayenne Diesel“, klausimas, tvirtinant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino minimos transporto priemonės vertę ne iki apelianto prašomos ir nurodytos Vertinimo ataskaitoje, o iki VĮ „Regitroje“ duomenų sistemoje užfiksuoto sandorio, kurio bylos medžiagoje nėra, vertės.

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, bei, vykdydamas konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtintą teismo „aktyvumo“ pareigą, aiškinimą taip, jog teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020), savo iniciatyva išsireikalavęs VĮ „Registrų centro“ duomenis apie Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį sąrašą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ANK 29 straipsnio nuostatos buvo pritaikytos neteisingai. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai neįvertinus bylai aktualaus teisinio reguliavimo bei nustatytų faktinių aplinkybių, sprendimas taikyti ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatytą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą iš nusižengimą padariusio asmens neatitinka teismų praktikos, ir dėl to padarytos išvados nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, kas sudaro pagrindą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti.

5. Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Minimo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už tam tikrus administracinius nusižengimus, be kita ko ir už nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nurodytos sąlygos yra alternatyvios ir tai reiškia, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.

6. Tuo tarpu ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, todėl nagrinėjamu atveju šioje byloje aktualus naujausias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas pateiktas 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023. Minėtoje kasacinio teismo praktikoje dar kartą pažymėta, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020). Kartu akcentuojant, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-91-303/2021, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-201-303/2022, Nr. 2K-30-788/2023). Taigi tik nesant imperatyvų konfiskuoti patį turtą natūra, gali būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis, atitinkamai ANK 29 straipsnio 5 dalis, t. y. išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

7. Nagrinėjamu atveju nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nevertino imperatyvių sąlygų dėl turto konfiskavimo, apsiribojant formaliu nustatymu, jog transporto priemonė registruota juridinio asmens vardu, todėl administracinio nusižengimo byloje liko nepašalintų abejonių dėl to, kad nėra nei vienos iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, kurią nustačius, nuosavybės teisės ribojimas, konfiskuojant patį turtą, nelaikomas neteisėtu ir yra galimas. Šioje situacijoje aktualus ANK 29 straipsnio 4 dalies 4 punkte esantis pagrindas, kuomet už administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, o būtent, kai turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas.

8. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad A. M. transporto priemonę „Porsche Cayenne Diesel“ vairavo tuo metu, t. y. 2022 m. lapkričio 26 d., kai transporto priemonė priklausė UAB „I.“. Iš juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad minėtu laikotarpiu UAB „I.“ vadovas buvo M. L. (M. L.). Vis tik apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo padarymo minima transporto priemonė tik formaliai buvo registruota UAB „I.“ vardu. Iš paties A. M. 2023 m. sausio 17 d. skundo dėl Institucijos priimto nutarimo matyti, jog apeliantas nurodo, kad UAB „S.“ pardavė turtą (automobilį „Porsche Cayenne Diesel“) UAB „I.“, bet už turtą iki šiol nesumokėta, ir faktiškai pagal buhalterinės ataskaitas ir iš esmės turtas pilnai priklauso UAB „S.“ (b. l. 2–5). Kartu su skundu dėl Institucijos priimto nutarimo A. M. parašė ir sutikimą, kuriame nurodoma, kad jis yra vienintelis UAB „S.“ akcininkas ir vadovas, turintis teisę atstovauti, priimti sprendimus ir kontroliuoti įmonę UAB „S.“, ir sutinka, jog įmonei priklausantis turtas (transporto priemonė „Porsche Cayenne Diesel“) būtų konfiskuota (b. l. 6–7). Pažymėtina, kad dar ir prieš skundžiant Institucijos priimta nutarimą, apeliantas 2022 m. gruodžio 19 d. pateikė Institucijai skundą/prašymą, kuriuo prašė pakeisti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą į konfiskavimą natūra, ir nurodė, kad UAB „I.“ direktorius M. L. patvirtina prašymą ir pats gali nuvežti automobilį nurodytu adresu (b. l. 31–32). Pastebėtina ir tai, jog iš esmės tapačias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir apelianto atstovas (b. l. 55–56). Situacija, kad įvykio metu automobilį vairavo ne UAB „I.“ darbuotojas ar atstovas, o A. M., kuris tuo metu buvo UAB „S.“ vadovas, ko pasėkoje darytina išvada, jog automobiliu įvykio metu disponavo ne UAB „I.“, o UAB „S.“, nurodoma ir apeliaciniame skunde, tačiau nei Institucija, nei žemesnės instancijos teismas, kaip jau minėta, šių aplinkybių neištyrė ir neįvertino. O faktą, kad apeliantas A. M., administracinio nusižengimo padarymo metu buvo ir yra (apeliacinio skundo nagrinėjimo metu) UAB „S.“ vadovas, patvirtina ne tik jo paties paaiškinimai, bet ir juridinių asmenų registro išrašas.

9. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, atkreipia dėmesį, jog aplinkybę apie transporto priemonės „Porsche Cayenne Diesel“ priklausomybę iš dalies patvirtina ir rašytiniai duomenys iš jau ne kartą minėto juridinių asmenų registro išrašo, o būtent tai, kad tam tikru laikotarpiui UAB „I.“ vadove (nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2021 m. gegužės 7 d.) ir akcininke (nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.) buvo T. M., kuriai dar 2018 m. birželio 16 d. pats A. M., buvo suteikęs įgaliojimą įmonės vardu registruoti automobilį „Porsche Cayenne Diesel“ (b. l. 68). Kartu būtina pastebėti ir aplinkybę, kad faktiškai transporto priemonė nusižengimo padarymo metu priklausė UAB „S.“, kadangi už ją nebuvo sumokėta, patvirtina tai, jog šiuo metu (apeliacinio skundo nagrinėjimo metu) transporto priemonė „Porsche Cayenne Diesel“ vėl registruota UAB „S.“ vardu (b. l. 79). Nagrinėjamu atveju nustatyti duomenys apie transporto priemonės priklausomybę, apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog automobilis „Porsche Cayenne Diesel“ administracinio nusižengimo padarymo metu realiai priklausė UAB „S.“, kurios vadovas buvo ir yra būtent apeliantas A. M., t. y. sutampa administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir juridinio asmens vadovas, kuriam turtas priklauso nuosavybes teise. Šių aplinkybių pagrindu akivaizdu, kad juridinio asmens vadovas pats disponuodamas turtu negalėjo nežinoti, jog daromas administracinis nusižengimas. Vadovaujantis teisiniu reguliavimu ir minėta teismų praktika, jog sprendžiant poveikio priemonės skyrimo klausimą prioritetas suteikiamas turto konfiskavimui natūra, ir tik nesant imperatyvių, įstatyme aiškiai apibrėžtų sąlygų, taikoma alternatyva – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas. Aukštesniajam teismui nustačius faktines aplinkybes ir konstatavus, kad realiai administracinio nusižengimo priemonė – transporto priemonė „Porsche Cayenne Diesel“, priklausė (ir priklauso) bendrovei UAB „S.“, kuriai vadovavo (ir vadovauja) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M., nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas imperatyvus reguliavimas ir transporto priemonė turi būti konfiskuotina.

10. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėju atveju susidariusią situaciją svarbu įvertinti ir reformatio in peius (draudimo sunkinti skundą padavusio asmens padėtį) (ANK 652 straipsnio 2 dalis) principo kontekste. A. M. apeliaciniu skundu iš esmės prašoma sumažinti Skundžiama nutartimi paskirtą administracinio poveikio priemonės – konfiskuotino turto (transporto priemonė „Porsche Cayenne Diesel“) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. klausimas kokiu pagrindu turtas konfiskuojamas nekeliamas. Vis tik, esant nustatytoms ir šiame procesiniame sprendime išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog teisinis rezultatas tiek Institucijos, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose yra tas pats, t. y. pripažinimas, kad turtas, šiuo atveju – transporto priemonė, turi būti konfiskuotinas, tik nustatytas kitas faktinis turto konfiskavimo būdas (forma). Akcentuotina, jog ir teismų praktikoje pripažįstama, kad apygardos teismas gali pakeisti turto konfiskavimo pagrindą ir tai nelaikytina apeliacinio skundo ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-59-719/2018). Taip pat ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose nepripažįstama, kad apeliacinės instancijos teismas konfiskuodamas nusikaltimo padarymo priemonę, o ne konfiskuojamo turto vertę pinigais (nors apeliaciniu prokuroras prašė konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą), nelaikytinas apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų peržengimu ar juolab nuteistojo padėties pabloginimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Ir priešingu atveju procesinis sprendimas, pakeičiantis automobilio konfiskavimą jo vertės išieškojimu, savaime nelaikytinas bloginančiu nuteistojo asmens teisinę padėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-788/2019). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl konfiskuotino turto ar jo vertės, turi teisę ir pareigą vertinti visas su tuo susijusias aplinkybes, o toks teismui suteiktos teisės realizavimas nepripažintinas išėjimu už apeliaciniame skunde nurodytų bylos nagrinėjimo ribų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-77-648/2019). Kartu aukštesnysis teismas įvertina ir paties apelianto poziciją, rašant skundą dėl Institucijos priimto nutarimo bei nurodytą prašymuose (paminėta šio procesinio sprendimo 11 punkte), kuria A. M. siekė, jog transporto priemonė būtų konfiskuota natūra. Visų nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog sprendimas pakeisti administracinio poveikio priemonės taikymo pagrindą, nesunkina apelianto padėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

A. (A.) M. atstovo advokato padėjėjo Tomo Juonio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir priimti naują nutarimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27681-2022 dalį dėl A. (A.) M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – konfiskuotino turto – transporto priemonės „Porsche Cayenne Diesel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios 22 170 eurų sumos išieškojimo, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pakeisti, ir vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalies 4 punktu, paskirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės „Porsche Cayenne Diesel“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27681-2022 dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.