Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija 2.2.2.8.2.; 3.2.6.1.; 3.4.3.9.3.

2018 m. birželio 8 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl bankrutavusios mažosios bendrijos „Papuasai“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi MB „Papuasai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Gudara“. 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris 2017 m. spalio 26 d. nutartimi buvo patikslintas. 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kreditoriams apie teismo posėdį pranešta paskelbiant apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 6 dalis).

Kreditoriai iki posėdžio dienos jokių prašymų teismui nėra pareiškę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis numato, kad po to, kai bankroto administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš bylos duomenų, bankroto administratorės pateikto prašymo dėl įmonės pabaigos ir jos ataskaitos nustatyta, kad atsakovės vadovė perdavė administratorei įmonei priklausantį turtą ir buhalterinės apskaitos dokumentus. Teismas nustatė, kad MB „Papuasai“ įsteigta 2013 metais, o jos veikla buvo susijusi su mažmenine prekyba trikotažiniais gaminiais. Įmonė 2015 metais atidarė apatinio trikotažo saloną Vilniuje prekybos centre „Europa“, tačiau verslo idėja nepasiteisino dėl per mažo pirkėjų skaičiaus. Įmonės veiklą taip pat apsunkino didelė nuomos kaina, mokesčiai už marketingą bei komunaliniai mokesčiai. Greita įmonės plėtra atidarant papildomą parduotuvę Vilniuje ir apyvartinių lėšų trūkumas lėmė įmonės bankrotą.

Administratorė nenustatė sandorių priešingų įmonės veiklos tikslams, todėl sandoriai ginčyti nebuvo. Nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną įmonėje nebuvo galiojančių sutarčių.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-27165-748/2017 iš buvusios MB „Papuasai“ vadovės I. R. priteisė BMB „Papuasai“ 888 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (888 Eur) skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. spalio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įsiteisėjus sprendimui buvusi MB „Papuasai“ vadovė I. R. sumokėjo priteistą sumą.

Bankroto bylos iškėlimo dieną įmonėje darbuotojų nebuvo, įmonė veiklos nevykdė. Registrų duomenimis įmonė nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturėjo. Bankroto procedūros metu buvo parduoti prekių likučiai. Iš viso bankroto proceso metu buvo gauta 1 288 Eur. Gautos lėšos buvo panaudotas administravimo išlaidoms dengti. Byloje liko nepatenkinti 1 567,87 Eur dydžio finansiniai kreditorių reikalavimai.

Bankroto administratorės pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 9 d. pažyma Nr. (KM)-D2-1349 patvirtina, kad BMB „Papuasai“ su aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi.

Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.

Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę nustatyta, jog bylų, kuriose BMB „Papuasai“ dalyvautų proceso šalimi, nėra.

Sprendžiant dėl įmonės pabaigos teismas privalo patikrinti ar yra tiek formalusis, tiek materialusis pagrindas tokiam sprendimui priimti. Šiuo atveju matyti, jog formalusis pagrindas yra. Sprendžiant dėl materialiojo pagrindo buvimo spręstina, jog teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013, ir kt.). Konkrečiai tai reiškia, jog teismas turi įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Šiuo atveju, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog įmonė turėtų daugiau turto ar kad būtų sandorių, kuriuos nuginčijus to turto daugiau atsirastų. Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes spręstina, jog yra ir materialusis pagrindas pripažinti įmonę pasibaigusia.

Be to pažymėtina, jog vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų dėl egzistavimo realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).

Taigi esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog administratorius atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Todėl priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149, 259, 268–270 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti bankrutavusios mažosios bendrijos „Papuasai“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.

Įpareigoti bankroto administratorę atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.

Įpareigoti bankroto administratorę sprendimo kopiją įteikti kreditoriams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.