- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-331-487/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19030-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Justas Namavičius, Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- P. S.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kazio Kailiūno ir Justo Namavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo:
P. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtą bausmės laiką įskaitytas P. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. P. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 8 d., laikotarpiu nuo 00:00 val. iki 4:45 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilus konfliktui su K. Š. tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais kietais bukais daiktais nukentėjusiajam į įvairias kūno dalis, ne mažiau kaip du kartus, kuo padarė jam poodines kraujosruvos kairiajame žaste ir krūtinėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais kietais bukais daiktais nukentėjusiajam į veidą ne mažiau kaip dešimt kartų, kuo padarė jam odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kaktos kairėje, odos nubrozdinimus nosyje ir kairiame žande, poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruvas kaktoje, kaktoje, pereinant į kairį momenį, akių vokuose, žanduose, poodines kraujosruvas nosyje, pereinančias į akių vokus, poodinę kraujosruvą nosyje, pereinančią į kairį žandą, poodines kraujosruvas kairiame žande, pogleivio kraujosruvas lūpose, minkštųjų audinių kraujosruvos viršutinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, pereinančią į smakrą, muštinę žaizdą kaktoje ir kairiame antakyje ir daugybinius skeveldrinius nosies kaulų bei nosies kaulinės ir kremzlinės pertvarų lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir dėl daugybinių skeveldrinių nosies kaulų bei nosies kaulinės ir kremzlinės pertvarų lūžių, išsivysčius masyviam išoriniam kraujavimui iš nosies, kas komplikavosi išoriniu nukraujavimu, šoku, K. Š. netrukus įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia nužudė K. Š..
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistojo P. S. apeliaciniame skunde prašoma Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nuosprendį panaikinti ir jį (P. S.) pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisinti. Taip pat nesutinkama su jam paskirta bausme.
2.1. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka tiek dėl jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tiek dėl jam skirtos bausmės. Pasak apelianto, jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Nukentėjusiajam buvo sudavęs tik vieną, nestiprų smūgį, bet ne tiek ir ne tokius, kokie buvo nurodyti jam pareikštame kaltinime.
2.2. Apelianto tvirtinimu, liudytojas D. J. davė melagingus parodymus, be to, draugams gyrėsi, kad jį, P. S. įkišo į kalėjimą, nes buvo tinkamiausias, ant ko buvo galima viską nurašyti. Skunde pažymima, kad D. J. jau anksčiau keletą kartų buvo teistas. Be to, paties K. Š. ir D. J. pasakojimu, „padėjo“ numirti savo dabartinės sugyventinės vyrui.
2.3. Be šių aplinkybių, skunde nurodoma, kad kelios dienos iki įvykio, t. y. 2019 m. gegužės 2 d. jis padėjo tvarkytis A. N. N. kieme. G. T. pjovė senas liepas, o nuteistasis su D. J. tempė šakas tolyn, bei karučiu vežė medžio kalades prie namo, kur gyveno K. Š.. Pastarojo paprašė padėti permesti kalades. Šias permetant, K. Š. stiprokai nusimušė ranką, bėgo kraujas, todėl, užėję į K. Š. namus, perrišo ranką. Kol tvarkė ranką, kraujo pritiško ant grindų ir ant jo, P. S., drabužių. Apelianto pastebėjimu, jo paties rankos taip pat buvo apsidaužiusios, nes dirbo neatsargiai, be to, buvo išgėręs. Po ko K. Š., ištraukęs degtinę ir alų, liepė pakviesti D. J. ir G. T.. Visi keturi gėrė alkoholį. Taip besėdint, jis, P. S., neišlaikė pusiausviros ir nukrito. D. J., jam padėjo atsikelti ir nueiti į kitą kambarį, kur buvo paguldytas. Kiek pagulėjęs, atsikėlė ir praeidamas pro juos geriančius, pasakė einantis namo ir išėjo. K. Š. namuose ant stalo, kur jie visi gėrė, paliko akinius, o kepurę paliko lauke, nes ji užsikabino už medžio šakos ir nukrito.
2.4. Kitą dieną (2019 m. gegužės 3 d.), po pietų, atėjęs pas K. Š., jis (P. S.), D. J. ir K. Š. toliau gėrė kartu. Jiems begeriant, K. Š. pakilo spaudimas, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu D. J. jau buvo nuėjęs į namus. Praeidamas pro A. N. N. namus, per atidarytą langą, pasakė, kad K. Š. stipriai bėga kraujas iš nosies, todėl reikia ar ledo uždėti, ar skambinti 112, nes girtas gali nukraujuoti, o pats išėjo į namus. Iki 2019 m. gegužės 8 d. daugiau pas K. Š. nebuvo. 2019 m. gegužės 8 d., maždaug 9 val. 45 min., jam (P. S.) paskambino K. Š., pakvietė ateiti išgerti. Apie 10 val. jis pas K. Š. atėjo. Gėrė alų ir degtinę. Išgėrę, susitarė apie 17 val. susitikti prie parduotuvės ir jis, P. S. išėjo. Nuėjęs apie 70 metrų į sodą, atsisėdo D. J. palapinėje parūkyti. Galvojo, kad parėjus D. J. su G. T., nes tuo metu, kaip sakė K. Š., D. J. buvo pas G. T., vėl visi išgers. K. Š. pyko ant D. J., keikė jį. P. S. spėjo, kad už tai, jog gavo kaip ir anksčiau nuo D. J. į galvą ir šonkaulius, dėl to buvo susiėmęs berods dešinįjį šoną. Matėsi, kad K. Š. buvo apmuštas. Berūkant ir sėdint palapinėje, išgirdo keiksmus ir riksmus. D. J. rėkaudamas, tuo pačiu ir jį (P. S.) keikdamas, bėgiojo tai į lauką, tai į vidų. Tuo metu K. Š. šaukė, kad jo nemuštų. Bijodamas kištis į jų reikalus, apie 11 val. P. S. nuėjo namo. Einant namo, dar užėjo į parduotuvę alaus. Išeinant iš parduotuvės, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kur buvo laikomas iki pavakarių ir paleistas. Po to vyko į namus. Namuose dar išgėrė ir užmigo. Ryte, 2019 m. gegužės 9 d., į namus atvykę pareigūnai jį sulaikė. Komisariate jam davė pasirašyti dokumentus, tačiau už ką pasirašė nežino, buvo be akinių, todėl nelabai ką matė. Be to, tuo metu jis prastai jautėsi, todėl, kur liepė, ten pasirašė.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo P. S. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo P. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylos įrodymų vertinimo ir P. S. veikos pagal BK 129 straipsnio 1 dalį
4. Nuteistasis P. S., skųsdamas Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nuosprendį, laikosi pozicijos, kad nukentėjusiajam sudavė vieną nestiprų smūgį, tačiau ne tiek ir ne tokius, kurie nurodyti jam pareikštame kaltinime, ir prašo jį išteisinti. Šis apelianto prašymas nepagrįstas, todėl atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai P. S. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK nuostatų pažeidimų.
6. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo P. S. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo versijas. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo kaltės padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, pagrįsta iš dalies nuteistojo P. S. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 10 d. duotais parodymais, liudytojų D. J. ir A. N. N. parodymais, telekomunikacijų operatorių pateikta informacija apie P. S., K. Š., D. J. įvykio metu ir po jo naudotų mobilaus ryšio abonentų išklotinių duomenimis, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo prieiti prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai priėmė P. S. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.
7. Nuteistasis P. S., apklaustas pirmosios instancijos teisme, kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė, nurodė, jog pasilieka prie paskutiniųjų ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 10 d. duotų parodymų, juos tvirtina. Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti P. S. parodymai, duoti 2019 m. spalio 10 d., kuriuose jis parodė, kad: 2019 m. gegužės 8 d. nuo 00.00 val. iki 4.45 val. jis miegojo savo namuose, tuo tarpu pas K. Š. jis buvo 2019 m. gegužės 7 d. apie 10 val., po to, kai 9.45 val. jam K. Š. paskambino ir pakvietė ateiti išgerti; atėjęs pas K. Š., P. S. matė jo skruoste mažą įstrižą prakirtimą po kaire akimi, kurį jis (K. Š.) dideliu pluoštu tualetinio popieriaus laikė užspaudęs, nes lašėjo kraujas; jiems kartu begeriant alkoholinius gėrimus, P. S. prapylė ant grindų degtinę, jie apsižodžiavo, po ko K. Š. dešinės rankos kumščiu trenkė P. S. prie dešinės akies, o P. S. delnu arba kumščiu lengvai trinktelėjo K. Š. į dešinę krūtinės pusę, po ko K. Š. dar kartą norėjo trinktelėti jam (P. S.) užsimojęs dešine ranka, tačiau P. S. savo kaire ranka nustūmė K. Š. ranką į šoną, automatiškai nukreipdamas smūgį savo dešine ranka delnu sudavė K. Š. į jo kairę ranką (galėjo pataikyti kažkur į alkūnę); po to jie nurimo, kalbėjosi, išgėrė dar alkoholio, o apie 12 val. P. S. išėjo; K. Š. keikė D. J., todėl P. S. spėjo, kad prieš jam ateinant, tarp K. Š. ir D. J. buvo konfliktas, be to, P. S. iš K. Š. žodžių suprato, kad D. J., kaip visada, trinktelėjo K. Š. per galvą; išėjęs iš K. Š. namų pasuko link palapinės, kur išgirdo nuo K. Š. namo sklindantį D. J. balsą, girdėjo riksmą, supykęs D. J. rėkė, kad K. Š. įsileido P. S. ir išgėrė visą degtinę; P. S., vengdamas konflikto, apie 12 val. grįžo namo (t. 3, b. l. 25-30).
7.1. Teisiamojo posėdžio metu P. S. taip pat paaiškino, kad: kai jis sudavė K. Š., pastarasis liko sėdėti ant sofos ir jie toliau gėrė alkoholį; tyrėja gegužės 10 d. apklausos metu užrašė, kad jis matė, kaip nukentėjusysis nukrito verandoje, nes taip rašyti tyrėjai buvo patogiau, o P. S. skaudėjo galvą ir jis nesigilino, be to, jis dėl nieko nekaltas, todėl jam nėra ko bijoti, gali kalbėti bet ką; sakydamas, kad K. Š. nugriuvo verandoje – melavo, nes nesitikėjo, kad bus apkaltintas nukentėjusiojo nužudymu; pas K. Š. naktį niekada nėra buvęs, užmigęs taip pat, jam į veidą nesudavė, gegužės 10 d. parodymai neteisingi, nes, jei K. Š. būtų bėgęs kraujas, daugiau jie nebūtų gėrę ir nebūtų taręsi susitikti; jam nustatytą 5,4 promilės girtumą vertino kaip lengvą; kai atėjo pas nukentėjusįjį, matė, kaip jam iš kaktos kraujavo, buvo išterliotas kairysis skruostas, primėtyta kruvino tualetinio popieriaus, pagal sužalojimą matėsi, kad buvo griūta ant žemės, iš nosies kraujas nebėgo; ant jo drabužių K. Š. kraujo galėjo atsirasti gegužės 2 d., kai nukentėjusysis susižeidė prie malkinės ranką ir ją purtė, o kraujas taškėsi; tą pačią dieną jis paliko pas K. Š. ant stalo akinius, o kai išgėręs išeidinėjo, už medžio šakos užsikabino kepurė, kurią jis paliko nukritusią ant žemės; pas K. Š. atėjo gegužės 7 arba 8 d. apie 10 val. ryto, buvo apie dvi valandas, išėjo apie 12 val., vakare pas nukentėjusįjį nebuvo.
7.2. Tuo tarpu iš karto po įvykio 2019 m. gegužės 10 d. pirmos apklausos metu P. S. prisipažino smurtavęs prieš K. Š. ir sudavęs jam vieną smūgį – 2019 m. gegužės 7 d., pavakaryje, į mobilaus ryšio telefoną paskambinęs K. Š. pakvietė jį (P. S.) ateiti išgerti; praėjus 15 min. nuo skambučio, P. S. nuėjo pas K. Š. į namus; K. Š. buvo vienas, jie abu gėrė alkoholį, begeriant jis išpylė degtinę, dėl to jie apsižodžiavo, tada K. Š. kumščiu trenkė jam į dešinę akį, o jis kumščiu sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą; po smūgio iš K. Š. veido (gal iš nosies) bėgo kraujas, todėl jis (K. Š.) pasiėmė krūvą tualetinio popieriaus ir prisidėjo prie veido; P. S. išeinant į namus, K. Š. atėjo užkabinti lauko durų, ir jis (P. S.) matė, kaip K. Š. užkliuvo už slenksčio, esančio tarp verandos ir kambario, ir nugriuvo verandoje ant grindų ant pilvo; eidamas pro A. N. N. namą nieko nekalbėjo; pranešime apie įtarimą nurodyti sužalojimai K. Š. galėjo atsirasti pastarajam nukritus verandoje (t. 3, b. l. 10-14).
7.3. Iš 2019 m. gegužės 16 d. – gegužės 21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad, P. S. nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir 2019 m. gegužės 10 d. apklausos metu–parodė vietą K. Š. veide – kairės pusės žandą, kur jis (K. Š.) laikė priglaudęs popierių, parodė, kuriuo keliu išėjo iš K. Š. ir kurioje vietoje atsisukęs pamatė, kaip jis verandoje nukrito. Į tyrėjos užduotą klausimą, kaip jis galėjo matyti nugriuvusį verandoje K. Š., P. S. neatsakė, paaiškino, kad jam atrodė, kad matė jį nukritusį (t. 3, b. l. 31-34).
7.4. 2019 m. gegužės 29 d. papildomos apklausos metu P. S. savo ankstesnių parodymų nepatvirtino, teigė, jog ankstesnių veiksmų atlikimo metu melavo. Parodė, kad 2019 m. gegužės 7 d. apie 10 val. į jo mobilaus ryšio telefoną paskambinęs K. Š. pakvietė ateiti išgerti; nuėjęs po 15 min. į K. Š. namus, rado jį rankoje laikantį tualetinio popieriaus krūvą prispaustą prie savo veido kairės pusės ir nosies, popierius buvo kruvinas, atitraukęs nuo veido popierių, P. S. ant skruosto pamatė kirstinę žaizdą, iš jos truputį bėgo kraujas; jiems begeriant alkoholį, P. S. prapylė degtinę ant grindų, dėl to jie apsižodžiavo, po ko K. Š. kumščiu trenkė jam į dešinį skruostą po akimi ir padarė nubrozdinimą, iš kurio šiek tiek bėgo kraujas; po jam suduoto smūgio jis (P. S.) dešinės rankos kumščiu sudavė K. Š. į jo dešinį petį bei kumščiu ar delnu sudavė dar vieną smūgį į kairę ranką ties alkūne; po suduotų smūgių jie nurimo ir toliau gėrė alkoholį; po kurio laiko P. S. išėjo, palikęs K. Š. sėdintį ant lovos; ankstesnės apklausos metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu pamelavo, nurodęs, kad K. Š. ėjo paskui jį ir verandoje nukrito, kadangi negalvojo, jog viskas taip rimta, šios apklausos metu papasakojo tiesą; išėjęs iš K. Š. namų buvo visiškai girtas, eidamas nieko nesutiko, gali būti, kad kalbėjo su savimi (t. 3, b. l. 16-19).
8. Taigi, iš byloje duotų P. S. parodymų matyti, jog nuteistojo pozicija dėl K. Š. sužalojimo aplinkybių atskirose apklausose buvo nenuosekli. Antai iš karto po įvykio, t. y. 2019 m. gegužės 10 d., pirmos apklausos metu P. S. pripažino, jog 2019 m. gegužės 7 d. vakarą girtaujant K. Š. namuose konflikto dėl prapiltos degtinės metu sudavė K. Š. į veidą, po ko jam pradėjo bėgti kraujas, todėl jis (K. Š.) pasiėmė krūvą tualetinio popieriaus kraujui nusivalyti. Šios apklausos metu nuteistasis taip pat parodė, kad po smūgio sudavimo išėjus iš K. Š. namų, iš paskos ėjęs užrakinti duris K. Š. nugriuvo verandoje, kur ir galėjo susižaloti, tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu supratęs, kad jis negalėjo matyti nukentėjusiojo griuvimo aplinkybių, kitų apklausų metu nurodė jau kitas aplinkybes. T. y. 2019 m. gegužės 29 d. apklausos metu nurodė, kad K. Š. jo išlydėti nėjo, verandoje nenukrito, jis apie tai pamelavo, o 2019 m. spalio 10 d. apklausos metu nuteistasis jau tvirtino, kad išėjęs iš K. Š. namų pasuko link palapinės, kur išgirdo nuo K. Š. namo sklindantį D. J. balsą, kuris šaukė, kad K. Š. įsileido P. S. ir išgėrė visą degtinę. Be to, tiek 2019 m. gegužės 29 d., tiek 2019 m. spalio 10 d. apklausų metu nuteistasis jau tvirtino, jog pas K. Š. atėjo 2019 m. gegužės 7 d. apie 10 val. ir rado jį su kirstine kraujuojančia žaizda, kurią jis (K. Š.) dengė tualetinio popieriaus gniužulu. Šių apklausų metu nuteistasis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie kilusį konfliktą dėl prapiltos degtinės ir smūgių vienas kitam sudavimą, tačiau neigė sudavęs smūgį į nukentėjusiojo veidą, teigdamas, jog nukentėjusiajam sudavė nestiprius smūgius į petį ir ranką. Be to, viso bylos proceso metu tvirtinęs, kad pas nukentėjusįjį jis (P. S.) niekada nemiegojo, kad akinius buvo palikęs savo namuose, kad su K. Š. gėrė dviese, apeliaciniame skunde, kaip, beje, ir teisiamojo posėdžio metu, dėstydamas įvykių seką, šių aplinkybių jau neneigia, t. y. nurodo, jog jam nuvirtus nuo kėdės, D. J. jį paguldė kitame K. Š. namo kambaryje (tuo pripažindamas ir tai, kad be nukentėjusiojo buvo ir D. J.), kad išeidamas akinius paliko ant stalo.
9. Tokia nuteistojo P. S. parodymų kaita priklausomai nuo nustatytų aplinkybių vertintina kaip jo gynybinė pozicija. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo teisės laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus, tačiau pažymi, kad daugkartinis parodymų keitimas, kurio priežasčių nuteistasis negalėjo paaiškinti arba paaiškino neįtikinamai ir nelogiškai (negalvojo, kad tai rimta; apklausos metu skaudėjo galvą, norėjo, kad jį greičiau paliktų ramybėje; tyrėja labai kvaršino galvą; netikėjo, jog K. Š. miręs; nenori kištis į kitų reikalus ir pan.), taip pat sudaro pagrindą P. S. parodymus vertinti kaip nepatikimus ir jais remtis tik tiek, kiek jie sutampa su kitais įrodymais, kurių patikimumas ir įrodomoji vertė nekelia abejonių.
10. Nuteistasis P. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmos apklausos metu jam davė pasirašyti dokumentus, tačiau ką jis pasirašė, nežino, buvo be akinių, todėl nelabai gerai matė, be to, tuo metu prastai jautėsi, todėl kur liepė, ten ir pasirašė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta, jog minėta nuteistojo P. S. apklausa vyko pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias nuostatas (BPK 188 straipsnis). Nuteistasis savo parašu patvirtino, kad apklausos protokolas jam buvo perskaitytas ir kad surašytas teisingai (t. 3, b. l. 10-14). Šios įtariamojo apklausos metu dalyvavo nuteistojo gynėjas, kuris jokių pastabų dėl galimų baudžiamojo proceso pažeidimų nepateikė. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus. Nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, Nr. 2K-431/2006, Nr. 2K-592/2010, Nr. 2K-461/2011, Nr. 2K-545/2012, Nr. 2K-348-788/2017, Nr. 2K-95-489/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs viso proceso metu nuteistojo P. S. duotus parodymus, pagrįstai rėmėsi nuteistojo parodymais, duotais 2019 m. gegužės 10 d. apklausos metu, bei atmetė jo paaiškinimus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu bei vėlesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie ne tik prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, bet ir jo paties anksčiau duotiems parodymams.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo pirmos apklausos metu duotus parodymus, liudytojų D. J., A. N. N. parodymus, sugretinęs juos su mobilaus ryšio abonentų pateiktais duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis į K. Š. namus 2019 m. gegužės 7 d. atėjo ne ankščiau kaip 23.15 val., o iš K. Š. namų išėjo paskutinis, prieš tai sudavęs nukentėjusiajam smūgius ir padarydamas sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis stipriai nukraujavo. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas, todėl teisėjų kolegija dar kartą jų nekartoja. Nors apeliantas kelia abejones liudytojo D. J. duotų parodymų teisingumu, atkreipdamas dėmesį į jo ankstesnius teistumus bei pastarojo kalbas, kad ,,įkišo P. S. į kalėjimą”, kad ,,padėjo“ numirti savo dabartinės sugyventinės (A. N. N.) vyrui, šie argumentai nesudaro pagrindo teismui atmesti šio liudytojo parodymus. Liudytojas D. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, jog 2019 m. gegužės 7 d. dienos metu jis, P. S. ir K. Š. gėrė A. N. N. kieme, o išėjus P. S. jis (D. J.) dar gėrė su G. T.. Byloje pateikti mobilaus ryšio abonentų duomenys, jog 2019 m. gegužės 7 d. laikotarpiu nuo 8.03 val. iki 13.28 val. nefiksuoti jokie tarpusavio kontaktai, netiesiogiai patvirtina D. J. parodymus, jog visi šie asmenys aptariamos dienos metu buvo kartu. Tai atitinka A. N. N. parodymus, kuriuose ji parodė, jog tą dieną P. S. ir D. J. dirbo prie šiltnamio, bei liudytojo G. T. parodymus, jog dieną prieš tai, kai sužinojo apie K. Š. mirtį, apie pietus, jis (G. T.), K. Š. ir D. J. gėrė alkoholį pastarojo palapinėje. Taigi, šie duomenys patvirtina liudytojo D. J. parodymus, kad visi jo nurodyti asmenys 2019 m. gegužės 7 d. dienos metu buvo kartu ir neabejotinai paneigia P. S. tvirtinimą, kad 2019 m. gegužės 7 d. K. Š. jam skambino apie 10 val. ryte, o apie 12 val. išėjęs iš jo namų kieme jokių asmenų nematė. Liudytojo G. J. parodymų teisingumą dėl veiksmų nurodytos įvykio vakarą eigos, kuomet jis parodė, kad K. Š. namuose geriant alkoholį P. S. nukrito nuo kėdės ant dešinio peties, patvirtina teismo medicinos eksperto išvadoje P. S. nustatyti atitinkami sužalojimai (t. 2, b. l. 102-103). Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojo D. J. parodymų patikimumą sustiprina ir tai, kad atlikto jo parodymų patikrinimo vietoje metu, D. J. pats, neklausiamas, nurodė, jog ant lovos, kurioje miegojo P. S., likę pastarojo akiniai, kuriuos jis nešiojo užsidėjęs ant kepurės ir kurie, bylos duomenimis, iš tiesų priklausė P. S., o netoli įvykio vietos buvo rasta ir jo kepurė (t. 1, b. l. 43-46). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo D. J. parodymų patikimumu ir juo labiau spręsti, kad D. J. P. S. apkalbėjo.
12. Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikia dar vieną įvykių seką, kurioje, priešingai ankščiau duotiems parodymams, neneigia, jog girtaujant K. Š. namuose jis nugriuvo nuo kėdės, kad D. J. jį paguldė į kitą kambarį, kad išėjęs iš nukentėjusiojo namų paliko akinius bei pametė kepurę, ir tvirtina, jog šie įvykiai buvo gegužės 2 d. Nuteistasis taip pat nurodo, kad kitą dieną, t. y. 2019 m. gegužės 3 d., D. J., P. S., K. Š. girtaujant pastarojo namuose, K. Š. dėl pakilusio spaudimo bėgo iš nosies kraujas ir, kad būtent tada, t. y. gegužės 3 d. po pietų, praeidamas pro A. N. N. namus, pro atidarytą langą jis (P. S.) pasakė, kad K. Š. stipriai kraujuoja ir kad reikia kviesti pagalbą. Taigi, apeliaciniame skunde nuteistasis neneigia pranešęs apie namuose likusį kraujuojantį K. Š., eidamas iš nukentėjusiojo namų pro A. N. N. langą, tačiau priešingai liudytojų D. J. ir A. N. N. parodymams, kad P. S. apie kraujuojantį K. Š. sakė 2019 m. gegužės 8 d. apie 2 val. nakties, teigia, jog tai buvo prieš kelias dienas iki įvykio (gegužės 3 d.) ir dienos metu. Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad po šių įvykių jis pas K. Š. atėjo tik gegužės 8 d. apie 10 val. po to, kai K. Š. jam apie 9.45 val. paskambino ir pakvietė išgerti, kad, jiems begeriant, K. Š. pyko ant D. J., keikė jį, matėsi, kad nukentėjusysis buvo sumuštas, o apie 11 val., išėjęs iš K. Š. namų ir nuėjęs į palapinę parūkyti, išgirdo D. J. keiksmus, o K. Š. šaukė, kad jo nemuštų, po ko nuteistasis nuėjo namo ir užėjo į parduotuvę, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Vertinant apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytą įvykių versiją kitų byloje surinktų ir aptartų duomenų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės prieštarauja ne tik pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, bet ir paties nuteistojo ankščiau duotiems parodymams. Akivaizdu, kad nuteistasis dar kartą savo parodymus apie įvykį derina prie jau nustatytų bylos aplinkybių. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusysis buvo nužudytas gegužės 8 d. laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 4.45 val., todėl apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis gegužės 8 d. apie 11 val. paliko K. Š., konfliktuojantį su D. J., nėra įmanoma, o pats skunde išdėstytas įvykio aiškinimas yra tik niekuo nepagrįsta gynybinė versija.
13.Apeliantas skunde nurodo, kad jis nesiekė nukentėjusiojo mirties, sudavė tik vieną nestiprų smūgį. Su šiuo argumentu galima sutikti tik iš dalies. Aukščiau nutartyje išdėstyta skundžiamo nuosprendžio argumentų analizė paneigia nuteistojo teiginius apie jo naudoto prieš nukentėjusįjį smurto pobūdį. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistasis siekė ir norėjo nukentėjusiojo mirties, t. y. kad jis būtų veikęs tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį atsiranda tada, kai žmogaus gyvybė atimama, veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Baudžiamojoje byloje aptartais duomenimis nustatyta, kad P. S. kilusio konflikto su K. Š. metu tyčia sudavė nenustatytais kietais bukais daiktais nukentėjusiajam į įvairias kūno dalis ne mažiau kaip du kartus, taip pat sudavė nenustatytais kietais bukais daiktais nukentėjusiajam į veidą ne mažiau kaip dešimt kartų. P. S. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, būdamas suaugęs, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog nenustatytais kietais bukais daiktais suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau kaip dešimt kartų į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvą), bei palikdamas įvykio vietoje, nors matė, kad jis kraujuoja, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinus padarinius ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti. Taigi konstatuotina, kad P. S. nužudė K. Š., veikdamas netiesiogine tyčia, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, priėjęs išvados dėl P. S. kaltės, nužudžius K. Š..
Žemesnės instancijos teismas
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis pagrįstas nekeliančiais abejonių duomenimis, kilę prieštaravimai pašalinti. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje analizavo ne tik įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, bet nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo P. S. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 10 d. vykusios apklausos metu bei teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neleidžia byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų vertinti kitaip, nei jie buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. S. veiksmus įvertino kaip nužudymą ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam P. S. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam P. S. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.
15.1. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį, nuteistasis padarė, veikdamas netiesiogine tyčia. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę: buvo anksčiau teistas, tačiau teistumai, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, yra išnykę; baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (t. 2, b. l. 169-171); nevedęs; nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas; priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 2, b. l. 177); VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (t. 2, b. l. 175); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. S. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (t. 2, b. l. 134); Kauno tardymo izoliatoriaus pateiktoje charakteristikoje P. S. charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 191). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir nuteistojo P. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad P. S. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau 12 smūgių tarpusavio konflikto, kilusio dėl itin menkavertės dingsties – degtinės išpylimo, metu, po padarytų sužalojimų nukentėjusysis buvo sąmoningas, valėsi kraują, tačiau nuteistasis nesiėmė jokių veiksmų sumažinti galimus savo veiksmų padarinius ir iš įvykio vietos pasišalino. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistajam P. S. bausmės dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam P. S. už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskyrė mažesnę, nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės nėra. Nuteistojo P. S. pateikti išrašai, kad Kauno tardymo izoliatoriuje jis charakterizuojamas teigiamai, yra skatinamas, bausmės švelninimui įtakos neturi.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo
16. 2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180, įsigaliojusio 2020 m. liepos 15 d., redakcijos BPK 106 straipsnio 2 dalies nurodoma, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal galiojančią teismų praktiką apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai klausimus dėl proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo sprendžia, vadovaudamiesi tomis pačiomis BPK normomis. Pažymėtina, kad, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėta byla ir koks yra šių skundų nagrinėjimo rezultatas.
16.1. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nuteistajam P. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas. Apeliacinės instancijos teisme 2020 m. rugsėjo 22 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam P. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 120 Eur išlaidų.
16.2. Atsižvelgus į išdėstytą, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma yra protinga ir atitinka nuteistojo turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nuosprendis nuteisto P. S. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti ar pakeisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo P. S. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo P. S. 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.