- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-48-739/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05249-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nirodema“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Šeimos mėsinė“
- Trečiasis asmuo
- BigBank AS
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nirodema“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-9498-1137/2021 (naujas bylos Nr. e2-3375-994/2022) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Nirodema“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šeimos mėsinė“ dėl pirkimo pardavimo sutarties atsisakymo, sumokėtos kainos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo BigBank AS.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo dėl esminio sutarties pažeidimo leisti atsisakyti 2021 m. rugsėjo 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LS-LTC-210000411 ir ją nutraukti; priteisti ieškovei iš atsakovės sumokėtus 3199,90 Eur; priteisti iš atsakovės su automobilio įsigijimu turėtas išlaidas – 1343,68 Eur; priteisti BigBank AS, iš atsakovės sumokėtus 28799,10 Eur; priteisti iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas už BigBank, AS ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nirodema“ priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą 33342,68 Eur sumai, teigdama, kad ieškinys yra pagrįstas, o kaip matyti iš REKVIZITAI.LT informacijos, atsakovės įstatinis kapitalas – 2896 Eur, grynasis pelnas 2019 metais – 313 Eur, bei ženkliai sumažėjęs darbuotojų skaičius rodo blogą įmonės finansinę padėtį, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
4. Nutartyje teismas nurodė, kad nors ieškovė itin akcentuoja ieškinio dydį, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos. Taip pat nurodė, kad didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas asmens turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti.
5. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti atsakovės veiksmai, kuriuos ji įvardina kaip nesąžiningus ieškovės atžvilgiu, jokiais aspektais negrindžia atsakovės siekio išvengti galimai atsakovei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ta aplinkybė, kad atsakovė galimai yra skolinga ieškovei ar nesutinka su ieškovės pretenzija, savaime nesudaro pagrindo teigti esant atsakovės piktybiškumą, leidžiantį daryti prielaidą, kad ji nevykdys būsimo teismo sprendimo. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovės finansinę padėtį negalima daryti jokios išvados apie sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo grėsmę, kadangi šie duomenys nei patvirtina, nei paneigia atsakovės piktybiškumą. Pažymėjo ir tai, jog automobilio pirmosios registracijos data ir pagaminimo data dažniausiai skiriasi, kadangi ką tik nuo konvejerio nuriedėjęs automobilis gali būti ne iš karto parduotas pirmajam pirkėjui, kas reikštų jo pirmąją registraciją, todėl sprendė, kad ši aplinkybė taip pat nei patvirtina, nei paneigia atsakovės nesąžiningumą.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė), todėl sprendė, kad pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Nirodema“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti UAB „Šeimos mėsinė“ 33342,68 Eur vertės turtą.
7.1. Apeliantės teigimu, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė ne tik didelę ieškinio sumą, bet rėmėsi ir tai, kad pirkimo metu buvo neatskleisti, nuslėpti duomenys, pateikė įrodymus, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga. Taigi ne tik didelė ieškinio suma, bet ir šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
7.2. Taip pat teigia, kad pateikti konkrečius duomenis ir įrodymus apie atsakovės nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, galimybės nėra. Tačiau mano, kad didelė ieškinio suma, atsakovės turtinės padėties tendencingas blogėjimas, įrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
7.3. Be to, pasak apeliantės, teismas neįvertino atsakovės netiesos teigimo – atsakovė, atsakydama į pretenziją, nurodė, kad „įmonei Bigbank AS filialas išrašius S/F NR. VEŽ14888, Pardavėjui dėl automobilio ir jo mechanizmų gedimo pasirašius šią sąskaitą jokios pretenzijos nepriimamos. Automobiliui garantija nesuteikiama. UAB „Šeimos mėsinė“ nesutinka grąžinti pinigus už transporto priemonę ir transporto priemonės atgal nepriims“. Atsakovės teiginys, kad automobiliui garantija nesuteikiama yra akivaizdus melas, įrodantis atsakovės nesąžiningumą, nes pirkimo pardavimo sutarties 3.3. nurodyta, jog „pardavėjas atsako už visus turto trūkumus ir (arba) defektus. Pardavėjas suteikia Turtui pardavimo garantiją ir pateikia Lizingo gavėjui, kaip Pirkėjo atstovui, visus dokumentus ir informaciją, susijusią su Turtu, reikalingą užtikrinti tinkamą Turto priežiūrą, aptarnavimą ir remontą Lizingo sutarties galiojimo metu“. Mano, kad atsakovės netiesos teigimas įrodo nesąžiningumą, o kategoriškas nesutikimas grąžinti pinigus už transporto priemonę įrodo galimai atsakovei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą.
7.4. Apeliantės teigimu, įvertinus visus argumentus – didelę ieškinio sumą, tikėtiną ieškinio pagrįstumą, atsakovės tendencingą finansinės padėties blogėjimą, melagingus ir nesąžiningus teiginius, yra pakankamai akivaizdu, kad galimai atsakovei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė UAB „Šeimos mėsinė“ prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą, o teismui nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti ieškovę įmokėti 33342,68 Eur užstatą į teismo depozitinę sąskaitą galimiems atsakovės nuostoliams, susijusiems su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, užtikrinti.
8.1. Teigia, kad ieškovė pateikė pasenusius duomenis apie atsakovės įmonę bei juos netinkamai interpretavo: sutinkamai su Rekvizitai.lt teikiama informacija, UAB „Šeimos mėsinė“ 2020 metais ilgalaikis turtas sudarė 41883 Eur, nuosavas kapitalas – 38335 Eur, pardavimo pajamos – 361657 Eur, grynasis pelnas – 12235 Eur, įmonė nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo, įstatinis kapitalas – 2896 Eur, o darbuotojų skaičius 2020 metais svyravo tai padidėdamas, tai sumažėdamas – nuo 6 iki 3, ko, atsakovės manymu, negalima pavadinti „ženkliu sumažėjimu“. Mano, kad pateikta informacija apie finansinę atsakovės padėtį nekelia abejonių dėl įmonės padėties stabilumo, perspektyvų, taigi ir galėjimo tinkamai įvykdyti būsimą teismo sprendimą.
8.2. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė nenurodo jokių pagrįstų atsakovės sąžiningą elgesį paneigiančių įrodymų. Pastarosios atsisakymo patenkinti ieškovės reikalavimus grąžinti sumokėtą už automobilį sumą bei nesutikimo su pareikštais reikalavimais negalima laikyti nesąžiningu elgesiu. Taigi nėra įstatymo numatytų aplinkybių ir sąlygų, patvirtinančių būtinybę bei galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo klausimas.
11. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama eliminuoti teismo sprendimo neįvykdymo riziką (grėsmę). Jų taikymui būtina nustatyti dviejų būtinų sąlygų buvimą, t. y. tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nenustatęs antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi ir nurodo, kad prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė ne tik didelę ieškinio sumą, bet ir apie pirkimo metu nuslėptus duomenis, kas, pasak apeliantės, rodo atsakovės nesąžiningumą, pateikė duomenis, įrodančius, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga.
12. Vertinant antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, buvimą ar nebuvimą, svarbu atsižvelgti į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra užkirsti kelią aplinkybėms, kurios galėtų susidaryti dėl nesąžiningo asmens, kuriam teisme yra pareikšti atitinkami reikalavimai, elgesio. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, kai turimi faktiniai duomenys patvirtina tokio elgesio tikimybę.
13. Teismų praktikoje akcentuojama, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; kt.).
14. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos asmens, kuriam dar tik pareikšti reikalavimai, turto sudėties nustatymui, turto masės ar jo turtinės padėties identifikavimui, turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas, jeigu toks sprendimas būtų priimtas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis – išsaugoti asmens, kuriam pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti būsimo išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
15. Kaip vieną iš argumentų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikiui šioje byloje ieškovė nurodo blogą atsakovės finansinę padėtį. Nors atsakovė atsilepime į atskirąjį skundą teigia, kad jos finansinė padėtis yra stabili ir tai nesukeltų grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1567‑464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-615-464/2021). Taigi net jei byloje ir būtų pateikti išsamūs duomenys apie atsakovės sudėtingą finansinę padėtį, tokie ieškovės argumentai, nesant byloje duomenų apie atsakovės veiksmus siekiant nesąžiningai sumažinti savo turto vertę, turtą paslėpti, perleisti, įkeisti, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo, negalėtų lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje.
16. Šiuo atveju nesąžiningų atsakovės ketinimų nepagrindžia ir ieškovės požiūris, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai vien dėl to, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais ir pateikta pretenzija. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sieja su sutarties pažeidimu, teigdama, kad atsakovės pozicija, atsisakant grąžinti už prekę gautus pinigus ir padengti ieškovės išlaidas, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodant melagingus duomenis, akivaizdžiai rodo, kad atsakovė yra nesąžininga. Tačiau tokie teiginiai laikytini argumentais dėl ginčo esmės, nes jais grindžiama ieškovės pozicija, kad sutartinė prievolė nebuvo tinkamai įvykdyta, kad atsakovė sutartyje nurodė melagingus duomenis ir nuslėpė tikrąją prekės būklę, o sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-32-516/2021). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, neanalizuoja ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, nes sprendžia tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo. Todėl dėl ieškovės argumentų, susijusių su atsakovės galimu nesąžiningumu vykdant prievolę, ar įrodymų išsamaus vertinimo bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, o šiuo metu tokie argumentai neteikia pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningus ketinimus – turto slėpimą, perleidimą, įkeitimą ar apsunkinimą kitokiomis prievolėmis.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius ir reikšmingus duomenis, sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje ieškovė nepateikė jokių atsakovės nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, patvirtinančių įrodymų. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovės turtą. Spręstina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis ieškovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Netenkinus ieškovės atskirojo skundo, t. y. nesant byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nėra pagrindo spręsti atsakovės prašymo įpareigoti ieškovę įmokėti 33342,68 Eur užstatą į teismo depozitinę sąskaitą galimiems atsakovės nuostoliams, susijusiems su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, užtikrinti (CPK 146 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.