- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-302-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04327-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- UAB „Best food“
- Atsakovas
- UAB „Hanas“
- Trečiasis asmuo
- AB Vilniaus centrinė
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Best food“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3570-433/2013 pagal ieškovo UAB „Best food“ ieškinį atsakovui UAB „Hanas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AB Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Best food“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Hanas“ 1 000 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad susitarimo tarp UAB „Hanas“ ir UAB „Best food“ pagrindu 2012-03-16 Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės 5 aukšte esančio restorano „Sushi house“, kuris priklauso ieškovui, patalpose atsakovo darbuotojai turėjo perkelti/permontuoti (iš vienos vietos išimti ir įdėti kitoje vietoje) stiklines pertvaras, t. y. atlikti rangos darbus (stiklo pertvarų permontavimą). Už šiuos tinkamai atliktus darbus ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui sutartą atlygį – 1 000 Lt. Ieškovas atsakovui tą pačią dieną (2012-03-16) pervedė visą piniginę sumą (1 000 Lt) iš karto pagal atsakovo išrašytą ir ieškovui pateiktą 2012-03-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. H12-21. Atsakovo darbuotojams atliekant rangos darbus, t. y. išėmus stiklinę pertvarą ir ją perkėlus į kitą vietą, ji dėl galimai aplaidaus ir nekokybiško atsakovo darbuotojų darbo iš karto sudužo. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija reikalaudamas savo sąskaita užsakyti ir „Sushi house“ restorano, esančio Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, patalpose įstatyti naują stiklinę pertvarą arba grąžinti ieškovui už netinkamai atliktus darbus ieškovo sumokėtus 1 000 Lt. Tačiau atsakovas nesutiko geranoriškai išspręsti šio ginčo. Ieškovas pažymėjo, kad dėl atsakovo (rangovo) darbuotojų kaltės (nekokybiško ir aplaidaus darbo atlikimo) ieškovas patyrė nuostolių, t. y. sudužo stiklinė pertvara, kai tuo tarpu už atliktiną darbą su atsakovu buvo pilnai atsiskaityta iš anksto. Ieškovas nebuvo prisiėmęs rangos objekto (permontuojamų stiklinių pertvarų) žuvimo rizikos, nes patikėjo darbą profesionalams (atsakovui), kurie ir buvo atsakingi už užsakovo nuosavybės išsaugojimą. Jei laikytis atsakovo pozicijos dėl netinkamos stiklinių pertvarų būklės ir jų permontavimo negalimumo, atsakovo darbuotojai, atvykę į vietą, galėjo/turėjo tai įvertinti ir neatlikinėti neva netinkamos būklės pertvarų permontavimo darbų, numatydami atitinamą riziką dėl galimo pertvarų dūžio ir atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Hanas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas jam savo netinkamais veiksmais padarė tariamą žalą. Ieškovas savo ieškinyje patvirtino, kad pertvarų perstatymo darbai buvo atlikti iš paties ieškovo (užsakovo) medžiagų, t. y. užsakovo turimos senos pertvaros buvo perstatytos. Perstatant pertvaras viena iš jų sudužo. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.649 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šios pertvaros dūžis vienareikšmiai yra ieškovo rizikos padarinys ir jokių nuostolių ar žalos atsakovas, kaip rangovas, neprivalo atlyginti. Ieškovo veiksmai vertintini kaip noras nepagrįstai praturtėti. Faktiškai viena pertvara sudužo atliekant darbus, o ne juos baigus. Ieškovas pateikė kitą pertvarą ir darbai buvo baigti.
Trečiasis asmuo AB Vilniaus centrinė universalinė parduotuve atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-09 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad 3 stiklinės pertvaros, kurios turėjo būti išimtos iš vienos vietos ir perkeltos į kitą vietą, atsakovui nepriklausė. Sudaužyta stiklo pertvara, dėl kurios yra reiškiamas reikalavimas atsakovui, ieškovui nuosavybės teise nepriklausė. Apklausti liudytojai D. M., J. T., V. M. parodė, kad kažkokios stiklinės pertvaros buvo atnešamos iš Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės sandėlio. Atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad visos 3 stiklinės pertvaros buvo įstatytos į numatytas vietas, jokių nebaigtų darbų aktas 2012-03-16 nebuvo surašytas, toks aktas teismui nepateiktas. Teismas sprendė, kad faktiškai darbai buvo atlikti, todėl neaišku, kodėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo visą sumokėtą pagal rangos sutartį sumą – 1 000 Lt. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė jam padarytos žalos dydžio, nes žala nėra preziumuojama, o jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas (apeliantas) UAB „Best food“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą priteisiant iš atsakovo ieškovui 1 000 Lt, ieškovo sumokėtus už atsakovo netinkamai atliktus darbus, 6 proc. procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2012-02-07 priedėlis Nr. 1 prie patalpų perdavimo – priėmimo akto patvirtina, jog nuomotojas kartu su nuomojamomis patalpomis apeliantui neperdavė stiklinių pertvarų, ir tai reiškia, kad minėtos pertvaros priklausė nuosavybės teise apeliantui. Tai patvirtina ir rangos sutarties sudarymas su UAB „VSVGlass“. Pagal CK 6.657 straipsnį nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso turtas, kurį užsakovas patiki rangovui, rangovas atlygina užsakovui nuostolius už turto sužalojimą ar jo praradimą. Net jei stiklinė pertvara apeliantui nepriklausė, jis vis tiek patyrė žalą, kadangi, vadovaujantis 2012-02-06 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6 straipsnio 2 ir 7 dalimis, apeliantas įsipareigojo atlyginti visą žalą, kuri yra padaroma išnuomotoms patalpoms ar jose esantiems įrenginiams. Taigi apeliantas bet kokiu atveju patyrė žalą dėl atsakovo veiksmų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas, tinkami vykdydamas Rangos sutarties 3 punktą, 2012-05-30 UAB „VSVGlass“ sumokėjo tik 60 proc. avansą, todėl nei data, nei suma atlikto mokėjimo su PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma ir data nesutampa. Apeliantas tinkamai įrodė patirtus nuostolius, jų dydį. Teismas neištyrė visų įrodymų – Rangos sutarties 3 punkto. Aplinkybė, kad faktūra nepasirašyta apelianto, neturi jokios reikšmės. Vien tai, jog apeliantui atsirado prievolė mokėti už atsakovo padarytą žalą, jau įrodo žalos dydį, šiuo atveju tai įrodo Rangos sutartis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu apeliantui kilo pareiga atlygini žalą trečiajam asmeniui, todėl buvo sudaryta Rangos sutartis, siekiant pašalinti atsakovo veiksmų padarinius. Bet kokiu atveju atsakovas netinkamai įvykdė rangos darbus, t. y. nepermontavo visų stiklinių pertvarų, todėl jis privalo prisiimti sutartinę atsakomybę už netinkamai atliktus darbus. Nors apeliantas pateikė įrodymus dėl 561 Lt apmokėjimo, o ne 935 Lt sumai (kaip nurodyta Rangos sutartyje), tačiau 935 Lt – yra būsimi nuostoliai, kurie privalo būti atlyginti kaip ir patirti nuostoliai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nėra pagrindo atmesti ieškinį vien dėl to, kad prašoma būsimų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2005).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Hanas“ atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas neįrodė, jog būtent jis patyrė realią žalą, kurią prašo priteisti. Jeigu apeliantui priklausė sudaužyta stiklinė pertvara, jis turėjo pateikti jos įsigijimo dokumentus, įrodymus apie šios pertvaros įtraukimą į buhalterinę apskaitą, tačiau tai nebuvo padaryta. Atlyginama turi būti tik reali žala. Nuo bylos pradžios ieškovo dėmesys buvo atkreipiamas į tai, kad pateiktame mokėjimo dokumente nurodyta suma (561 Lt) neatitinka ieškiniu reikalaujamos žalos atlyginimo sumos, tačiau apeliantas papildomų dokumentų nepateikė. Atsakovo nesiejo jokie sutartiniai santykiai su trečiuoju asmeniu. Apeliantas atsakovui perdavė senas pertvaras, kurias perstatant viena iš jų sudužo ir tai yra apelianto rizikos padarinys.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovui neįrodžius žalos fakto. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto UAB „Best food“ apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas kreipėsi su ieškiniu į teismą, reikalaudamas iš atsakovo priteisti 1 000 Lt turtinę žalą. Apelianto teigimu, turtinę žalą jis patyrė dėl galimai aplaidaus ir nekokybiško atsakovo darbuotojų darbo, t. y. stiklo pertvaros, kurią atsakovo darbuotojai turėjo permontuoti, sudaužymo. Reikalavimas atlyginti turtinę žalą teisiniu požiūriu reiškia reikalavimą taikyti konkrečiam asmeniui civilinę atsakomybę. Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę turtinės žalos atlyginimo forma, turi būti nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, turtinė žala, priežastinis neteisėtų atsakovo veiksmų ir turtinės žalos ryšys, žalą padariusio asmens kaltė. Ieškovas privalo įrodyti tris iš nurodytų sąlygų – neteisėtus atsakovo, kuriam reiškiamas reikalavimas, veiksmus, turtinės žalos faktą ir priežastinį neteisėtų atsakovo veiksmų bei patirtos turtinės žalos ryšį. Kaltė civilinėje teisėje preziumuojama, todėl atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi pareigą paneigti savo kaltės prezumpciją. Teismui konstatavus, kad neįrodyta bent viena iš įvardytų būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantas neįrodė turtinės žalos, kurią prašo priteisti iš atsakovo, todėl atsižvelgiant vien į šią aplinkybę, apelianto ieškinys laikytinas teisėtai ir pagrįstai atmestu. Į bylą apeliantas taip ir nepateikė nenuginčijamų įrodymų dėl to, kokiam subjektui (apeliantui ar trečiajam asmeniui) priklausė stiklo pertvara, kuri sudužo ją permontuojant atsakovo darbuotojams. Net apeliaciniame skunde apeliantas pateikia argumentus siekdamas įrodyti visiškai priešingas pozicijas, t. y. pirmąją, kad sudužusi stiklo pertvara priklausė apeliantui, ir antrąją, kad ši stiklo pertvara priklausė trečiajam asmeniui. Toks apelianto pozicijos dvilypumas vertinamas jo nenaudai. Klausimas, kam priklausė sudužusi stiklo pertvara, byloje yra aktualus, nes teisingas atsakymas į šį klausimą apsprendžia, kuris subjektas byloje turi reikalavimo teisę. Priešingai nei nurodo apeliantas, nei 2012-02-07 priedėlis Nr. 1 prie patalpų perdavimo – priėmimo akto (b. l. 54), nei faktas, kad 2012-05-29 tarp apelianto ir UAB „VSVGlass“ buvo sudaryta rangos sutartis (b. l. 55), nepatvirtina, jog sudužusi stiklo pertvara nuosavybės teise priklausė apeliantui. Ne patalpų perdavimo – priėmimo aktas, o apelianto buhalterinėje apskaitoje fiksuoti duomenys turi patvirtinti faktą, jog sudaužusi stiklo pertvara priklausė apeliantui. Tokių duomenų byloje nėra, be to, kaip minėta, net pats apeliantas vėliau apeliaciniame skunde įrodinėja teiginį, jog sudužusi stiklo pertvara priklausė ne jam, o trečiajam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas į bylą nepateikė įrodymų apie sudužusios stiklo pertvaros savybes (išmatavimus, vertę ir kt.), todėl nėra aišku, ar 2012-05-29 tarp apelianto ir UAB „VSVGlass“ sudaryta rangos sutartimi buvo siekiama pagaminti ir sumontuoti būtent tokių savybių stiklo pertvarą, kuri sudužo atsakovo darbuotojams atliekant rangos darbus 2012-03-16 (CPK 178 straipsnis). Dėl minėtos priežasties nėra pagrindo šioje byloje vadovautis pagal 2012-05-29 rangos sutartį išrašytais ir tik iš dalies apelianto apmokėtais finansiniais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog liudytojų parodymai tikėtinai patvirtina aplinkybę, jog sudužusi stiklo pertvara priklausė trečiajam asmeniui (b. l. 79 – 81, 96, 118) (CPK 185 straipsnis). Tačiau apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, jog trečiasis asmuo kreipėsi į apeliantą su reikalavimu atlyginti žalą dėl sudaužytos stiklo pertvaros, kad apeliantas šią žalą atlygino ir tuo pagrindu regreso tvarka įgijo teisę reikšti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu apeliantui kilo pareiga atlygini žalą trečiajam asmeniui, todėl buvo sudaryta Rangos sutartis, siekiant pašalinti atsakovo veiksmų padarinius. Apelianto akcentuojamose tarp jo ir trečiojo asmens 2012-02-06 sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6 straipsnio 2 ir 7 dalyse yra įtvirtintos apelianto pareigos, susijusios su trečiojo asmens (nuomotojo) apeliantui (nuomininkui) patikėto turto priežiūra ir einamuoju remontu, tačiau apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, kad trečiasis asmuo pagal šią sutartį apeliantui taip pat perdavė vėliau sudužusią stiklo pertvarą (šis turtas nenurodytas 2012-02-07 priedėlyje Nr. 1 prie patalpų perdavimo – priėmimo akto).
Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo šalys nebuvo sudariusios atskiro rašytinio susitarimo dėl to, iš kieno (rangovo (atsakovo) ar užsakovo (apelianto)) medžiagų bus atliekami rangos darbai, t. y. stiklo pertvarų permontavimas. Anksčiau nurodyti argumentai patvirtina, kad rangos darbai buvo atliekami iš užsakovo rangovui pateiktų medžiagų, tikėtinai priklausiusių trečiajam asmeniui. Pagal CK 6.648 straipsnio 1 dalį „Užsakovas, pateikdamas medžiagas rangovui, privalo perduoti rangovui ir šių medžiagų atitikties dokumentus“, o 4 dalyje nustatyta, kad „Jeigu darbas atliekamas iš užsakovo medžiagos pagal buitinio užsakymo sutartį, tai kvite, kurį rangovas duoda užsakovui, sudarant sutartį turi būti nurodytas tikslus medžiagos pavadinimas, aprašymas ir jos įkainojimas, nustatytas šalių susitarimu“. Atsakovo apeliantui 2012-03-16 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodytas nei tikslus apelianto atsakovui perduotos medžiagos (stiklo pertvarų) pavadinimas, aprašymas, nei jos įkainojimas ir ši aplinkybė vertintina kaip apelianto nerūpestingumas, dėl kurio atsakomybę turi prisiimti pats apeliantas.
Savo pozicijos pagrįstumą apeliantas įrodinėja, be kita ko, vadovaudamasis CK 6.657 straipsnio nuostata, kad „Rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą“. Atsikirsdamas į tai, atsakovas pažymi, kad pagal CK 6.649 straipsnio 1 dalies 1 punktą, „Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar rangos sutartis, tai medžiagų ar įrenginių, perduotų darbams atlikti atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka ją davusiai šaliai“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.657 straipsnis numato rangovo atsakomybę už užsakovo perduoto turto neišsaugojimą, t. y. rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2004, 2009-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2009, 2011-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2011, 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2012). Nagrinėjamos bylos atveju matyti, kad apeliantas reiškia reikalavimus atsakovui ne dėl to, kad šis neišsaugojo jam apelianto patikėto turto (t. y. nesiėmė visų įmanomų priemonių apelianto jam patikėto turto saugumui užtikrinti), o dėl to, kad šis turtas (stiklo pertvara) rangos darbų (permontavimo) atlikimo metu atsitiktinai žuvo (sudužo), todėl šioje byloje taikytinas būtent CK 6.649 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Kadangi apeliantas į bylą nepateikė konkrečių daiktinių įrodymų, apibūdinančių sudužusios stiklo pertvaros savybes bei visą mechanizmą, kaip šią pertvarą atsakovo darbuotojai turėjo permontuoti pagal apelianto užsakymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju taip pat nėra galimybės pasisakyti dėl to, ar stiklo pertvara sudužo dėl atsakovo darbuotojų galimai nekokybiško darbo, ar dėl apelianto suteiktos netinkamos kokybės medžiagos (t. y. stiklo pertvaros).
Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog nors apeliantas pateikė įrodymus dėl 561 Lt apmokėjimo, o ne 935 Lt sumai (kaip nurodyta Rangos sutartyje), tačiau 935 Lt – yra būsimi nuostoliai, kurie privalo būti atlyginti kaip ir patirti nuostoliai, nes teismų praktikoje pripažįstama, kad nėra pagrindo atmesti ieškinį vien dėl to, kad prašoma būsimų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2005). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas netinkamai aiškina ir taiko jo cituojamoje kasacinio teismo nutartyje pateiktą išaiškinimą. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad „<...> byloje nustatytas padarytos žalos dydis – 5044,69 Lt <...>“, „<...>žala turtui buvo padaryta ir nuostoliai nukentėjusiam asmeniui buvo atlyginti <...>“, „<...> tai, jog automobilis nebuvo remontuojamas žalą apskaičiavusioje įmonėje pagal jos sudarytą sąmatą, nėra pagrindas atmesti ieškinį, nes atsakingas už žalą asmuo turi atlyginti realią žalą, kuria pripažintini ir asmens, patyrusio žalą, būsimi nuostoliai, apmokant automobilio remontą. Taigi draudikas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens (CK 6.280 straipsnio 1 dalis) <...>“. Taigi net apelianto cituojamoje kasacinio teismo nutartyje yra pažymėta, kad prašomi atlyginti nuostoliai turi būti realūs, ką skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Tokiu būdu paties apelianto cituojama kasacinio teismo praktika patvirtina ne apelianto ieškinio pagrįstumą, o atvirkščiai – ieškinio nepagrįstumą.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikęs procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme dėl advokato pagalbos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sudaro 500 Lt (b. l. 156). Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 98 straipsnio 2 dalimi, toks atsakovo prašymas tenkintinas, nes patirtos išlaidos yra protingos, adekvačios, jos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11. p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-09 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Hanas“ (į. k. 301892612) iš ieškovo UAB „Best food“ (į. k. 302569633) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.