Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-01-19 · Administracinė byla Nr. A-54-968/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-19
Bylos Nr.
A-54-968/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00471-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
Areisa, UAB
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-54-968/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00471-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 12.13.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija), dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Areisa“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2021 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 69-4, patvirtinantį Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2020 m. spalio 23 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (42.59)FR0682-414, kuriuo buvo patvirtintas Panevėžio AVMI 2020 m. liepos 30 d. patikrinimo aktas Nr. (42.59 E) FRO680-357.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Panevėžio AVMI 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (42.59)FR0682-414 (toliau – ir Panevėžio AVMI 2020 m. spalio 23 d. sprendimas) patvirtino patikrinimo metu pareiškėjui papildomai apskaičiuotą 1 924 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), taip pat 1 154,34 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSDĮ), 4 113,54 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – ir VSDĮ) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei apskaičiavo 2,83 Eur GPM delspinigių ir skyrė 577 Eur GPM, 2 056 Eur VSDĮ bei 577 Eur PSDĮ baudas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Panevėžio AVMI 2020 m. spalio 23 d. sprendimu, VMI pateikė 2020 m. lapkričio 13 d. skundą. Įvertinusi skunde pateiktus argumentus ir bylos medžiagą, VMI 2021 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 69-4 (toliau – ir VMI 2021 m. sausio 22 d. sprendimas) patvirtino Panevėžio AVMI 2020 m. spalio 23 d. sprendimą.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėjas nesutinka su VMI 2021 m. sausio 22 d. sprendime padaryta išvada, kad mokestinio patikrinimo metu pagrįstai nustatyta, kad bendrovė išmokėjo dienpinigius, viršijančius sąrašu nustatytus maksimalių dienpinigių vienos dienos tarifus ir šią sumą pagrįstai priskyrė pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, ir pagrįstai apskaičiavo GPM, VSDĮ ir PSDĮ ir baudas, ir nurodo, kad VMI neįvertino, kad bendrovės patikrinimas pradėtas 2020 m. birželio 8 d., tikrinti mokesčiai už 2018 metus, bet dėl nesuprantamų priežasčių 2019 m. liepos 22 d. pateikta kasos knyga, į kurią įtraukti visi kasos išlaidų orderiai, paimti kratos metu, pagal kuriuos ir yra apskaičiuoti papildomi mokesčiai bendrovei, nelaikoma įrodymu. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, todėl bendrovės direktoriaus įsakymai negali būti laikomi dokumentu, patvirtinančiu pajamų gavimą. 2018 m. rugpjūčio 9 d. operatyvaus patikrinimo metu ir 2019 m. kovo 5 d. kratos metu paimti kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos buvo išmokėti dienpinigiai darbuotojams, į bendrovės apskaitą yra įtraukti, tai patvirtina 2019 m. liepos 22 d. pateikta kasos knyga. Jeigu mokesčių administratorius daro priešingas išvadas, jos turi būti pagrįstos ir konkrečiai detalizuotos, o ne tik teigiama, kad ne visi kasos išlaidų orderiai yra įtraukti į apskaitą.

2.3. Tai, kad vairuotojams 2018 m. nebuvo išmokėta bendrovės apskaitoje neapskaityta pinigų suma, patvirtina bendrovės apskaita, į kurią suvesti visi tie patys kasos išlaidų orderiai, kurie buvo paimti kratų ir patikrinimo metu. Kartu su pastabomis pateikti 2018 m. sąskaitų aktyvumo ataskaitos ir darbuotojų pažymos apie darbo užmokestį (60 lapų), kurios patvirtina kokios sumos darbuotojams faktiškai buvo išmokėtos.

2.4. Darbo sutartyse su vairuotojais buvo sutarta, kad komandiruočių metu vairuotojams bus mokami dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas normas, bet ne mažiau 50 proc. Vyriausybės nustatytų komandiruočių į užsienį dienpinigių normų. Bendrovės direktorius Ž. Š. buvo nurodęs apskaitos darbuotojams skaičiuoti tokias dienpinigių normas, kokias nustato įstatymas ir darbo sutartys, bei jų neviršyti. Ir tik po kratų bendrovės direktorius sužinojo, kad kai kurie įsakymai dėl komandiruotės transporto vadybininkės L. S. buvo perrašyti, nes, kaip paaiškino pati L. S., ji padarė klaidą, kad metų pradžioje pradėjo vesti komandiruočių įsakymus su neteisingomis dienpinigių normomis dienai, todėl, apie 2018 m. gegužės – birželio mėn. pamačiusi savo klaidas, perrašė tuos įsakymus. Bendrovė nesutinka, kad L. S. perrašius įsakymus, bendrovė sumažino jau išmokėtų dienpinigių normas. Bendrovės įsakymas nėra pinigų išmokėjimo faktą patvirtinantis dokumentas, todėl nereiškia, kad jame nurodytos sumos yra išmokėtos surašius įsakymą. Dėl bendrovės darbuotojų atliekamo darbo specifikos, kadangi jie išvyksta į komandiruotę keliems mėnesiams, dažniausiai trims, tik dalis dienpinigių ir komandiruotės išlaidoms skirtų pinigų jiems išmokama prieš išvykstant į komandiruotę (tai patvirtina mokėjimo dokumentai), ir tik jiems grįžus iš komandiruotės, kai jau žinomas faktiškai išbūtas kiekvienoje šalyje komandiruotės laikas, kai žinomas tikslus dirbtas laikas pagal automobiliuose įmontuotą tachografą, įmonei taikant suminę darbo laiko apskaitą, galima tiksliai apskaičiuoti darbuotojui mokėtiną darbo užmokestį, dienpinigius ir komandiruotės išlaidas. Surašius įsakymą dėl darbuotojo vykimo į komandiruotę, įsakyme nurodyta dienpinigių suma jam prieš išvykstant į komandiruotę neišmokama, ji išmokama vėliau. Bendrovės direktoriaus įsakymas negali būti pagrindu skaičiuoti papildomus mokesčius bendrovei. Būtent komandiruočių įsakymai su sumažintomis dienpinigių normomis atitinka vairuotojams realiai išmokėtas dienpinigių sumas, o ne priešingai.

2.5. Tiek atlyginimą, tiek komandiruotės išlaidas ir dienpinigius vairuotojams moka bendrovės kasininkė S. Š. ir kartais direktorius Ž. Š., o ne bendrovės buhalterė I. Ž. ar vadybininkė J. S.. Todėl neaišku, kaip buhalterė I. Ž. galėjo patvirtinti, kad pagal bendrovės direktoriaus įsakymus, kuriuose nurodyta dienpinigių norma 60 Eur neatsižvelgiant į šalį, į kurią darbuotojas komandiruotas, dienpinigiai, yra išmokėti pilnai. VMI neteisingai traktuoja buhalterės paaiškinimus.

2.6. Bendrovė darbuotojams išmokėjo tik tiek, kiek yra patvirtinta banko pavedimais ir kasos išlaidų orderiais, kurie į apskaitą įtraukti, nuo išmokėtų darbuotojams sumų visi mokesčiai į valstybės biudžetą sumokėti. Tai patvirtina bendrovės apskaita, pinigų išmokėjimo dokumentai. Pagal apskaitos dokumentus didesnei daliai darbuotojų per 2018 metus faktiškai buvo išmokėta mažiau pinigų, negu jiems priskaičiuota, todėl 2018 m. gruodžio 31 d. buvo likusi mokėtina suma daugeliui darbuotojų, kas patvirtina, kad mokesčių administratoriaus apmokestinta suma per 2018 m. jiems nebuvo išmokėta:

2.6.1. R. D. (dirbo nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d.) iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 17 489,65 Eur, išmokėta 14 925,88 Eur ir 2018 m. sausio 1 d. buvo komandiruotės avanso likutis 2 563,77 Eur. Nei permokos, nei įsiskolinimo atleidimo dieną nebuvo.

2.6.2. V. S. (dirbo nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) per 2018 m. priskaičiuota 10 315 Eur, išmokėta 12 062,50 Eur, permokėta 1 747,50 Eur, nes 2018 m. gruodžio mėn. išmokėjus avansu 1 747,50 Eur V. S. į komandiruotę neišvažiavo, o išėjo iš darbo. Bendrovė 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Panevėžio darbo ginčų komisija dėl permokėtos sumos iš darbuotojo priteisimo, o jai atsisakius nagrinėti ginčą tarp darbdavio ir darbuotojo todėl, kad toks ginčas neteismingas Darbo ginčų komisijai, bendrovė kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus, teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-868-570/2020.

2.6.3. A. V. (dirbo nuo 2013 m. kovo 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d.) 2018 m. sausio 1 d. buvo 1 087,76 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, iki atleidimo dienos priskaičiuota 32 353,24 Eur komandiruotės išlaidų, išmokėta 33441 Eur. Nei permokos, nei įsiskolinimo atleidimo dieną nebuvo.

2.6.4. D. K. (dirba nuo 2018 m. gegužės 2 d.) per 2018 metus priskaičiuota komandiruotės išlaidų 9 337,05 Eur, išmokėta 6 159,65 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė liko skolinga darbuotojui 3 177,40 Eur.

2.6.5. E. Z. (dirba nuo 2013 m. sausio 16 d.) 2018 m. sausio 1 d. buvo 2 743,03 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 10 747,92 Eur, išmokėta 1 002,05 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo skolinga E. Z. 7 002,84 Eur komandiruotės išlaidų.

2.6.6. A. K. (dirba nuo 2013 m. sausio 18 d.) 2018 m. sausio 1 d. buvo 504,25 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 10 003 Eur, išmokėta 8 585,22 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo skolinga A. K. 913,53 Eur.

2.6.7. P. B. (dirbo nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. gegužės 29 d.) iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 180 Eur, išmokėta 180 Eur.

2.6.8. O. S. (dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. balandžio 19 d.) 2018 m. sausio 1 d. bendrovė buvo skolinga 1 255 Eur, per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 13 362,22 Eur, išmokėta 8 817,54 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė liko skolinga O. S. 5 799,68 Eur.

2.6.9. V. P. (dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. kovo 5 d.) 2018 m. sausio 1 d. bendrovė buvo skolinga 1 870 Eur, iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 20 637 Eur, išmokėta 22 507 Eur.

2.6.10. V. C. (dirba nuo 2018 m. balandžio 30 d.) per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 9 296,90 Eur, išmokėta 9 869,63 Eur. Avansu išmokėtų komandiruotės išlaidų likutis 572,73 Eur perkeltas į 2019 m.

2.6.11. A. K. (dirbo nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gegužės 25 d.) 2018 m. sausio 1 d. bendrovė buvo skolinga 1 440 Eur, iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 5 557,26 Eur, išmokėta 6 996,28 Eur. 2018 m. gegužės 25 d. bendrovė liko skolinga A. K. 0,98 Eur.

2.6.12. G. D. (dirba nuo 2014 m. rugsėjo 2 d.) 2018 m. sausio 1 d. bendrovė buvo skolinga 788,03 Eur, per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 15 068,13 Eur, išmokėta 6 817,13 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo skolinga G. D. 9 039,03 Eur.

2.6.13. P. D. (dirba nuo 2013 m. sausio 23 d.) 2018 m. sausio 1 d. buvo 803,20 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 11 870,27, išmokėta 2 100 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė liko skolinga P. D. 8 967,07 Eur.

2.6.14. S. C. (dirbo nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2019 m. balandžio 11 d.) per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 15 267,02 Eur, išmokėta 14 879,86 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo skolinga S. C. 387,16 Eur.

2.6.15. R. K. (dirbo nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2019 m. sausio 23 d.) 2018 m. sausio 1 d. bendrovė buvo skolinga 3 964,24 Eur, per laikotarpį iki jo atleidimo dienos buvo priskaičiuota 17 181,42 Eur komandiruotės išlaidų, išmokėta 23 120,09 Eur. Atleidimo dieną buvo fiksuota 1 974,43 Eur permoka. Permoka Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. DGKS-2756 iš R. K. priteista, sprendimas yra vykdomas, permokėti pinigai bendrovei grąžinami.

2.6.16. O. V. (dirba nuo 2018 m. vasario 23 d.) per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 1 1311,35 Eur, išmokėta 12800 Eur. Avansu išmokėtų komandiruotės išlaidų likutis 1 488,65 Eur perkeltas į 2019 m. Bendrovė pateikė 2020 m. vasario 28 d. buhalterinę pažymą Nr. 20/03 dėl dienpinigių apmokestinimo ir 2020 m. vasario mėn. koregavo 2018 m. vairuotojui O. V. priskaičiuotų ir išmokėtų dienpinigių sumą bei papildomai priskaičiavo ir sumokėjo GPM, PSD ir VSD įmokas už išmokėtus dienpinigius viršijančius nustatytą normą.

2.6.17. V. P. (dirbo nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2019 m. kovo 7 d.) 2018 m. sausio 1 d. bendrovė buvo skolinga 174,23 Eur, iki atleidimo dienos jam priskaičiuota komandiruotės išlaidų 15 896 Eur, išmokėta 11 303,60 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo skolinga V. P. 4 766,63 Eur.

2.6.18. L. V. (dirbo nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2019 m. balandžio 26 d.) 2018 m. sausio 1 d. bendrovė buvo skolinga 1 471,01 Eur, per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 14 287,65 Eur, išmokėta 11 435,85 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo skolinga L. V. 4 322,81 Eur.

2.6.19. R. A. (dirbo nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. sausio 25 d.) 2018 m. sausio 1 d. buvo 7 449,46 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 15 598,19 Eur, išmokėta 8 049,93 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo skolinga R. A. 98,8 Eur.

2.6.20. R. B. (dirbo nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2018 m. birželio 15 d.) 2018 m. sausio 1 d. buvo 2 027,42 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 9 021,42 Eur, išmokėta 9 900 Eur. Atleidimo dieną fiksuota 2 906 Eur permoka R. B. 2019 m. birželio 26 d. bendrovei grąžinta. Šiai dienai nei permokos, nei įsiskolinimo nėra.

2.6.21. L. P. (dirbo nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 2018 m. sausio 1 d. buvo 1 084,27 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 34 651,89 Eur, išmokėta 33 438,36 Eur. Neišmoka darbuotojui atleidimo dieną buvo 129,26 Eur.

2.6.22. D. U. (dirbo nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d.) iki jo atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 7 544,59 Eur ir išmokėta 7 544,59 Eur.

2.6.23. V. J. (dirbo nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2019 m. balandžio 24 d.) 2018 m. sausio 1 d. buvo 4 500,82 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 19592 Eur, išmokėta 21 317,55 Eur. Atleidimo dieną buvo fiksuota permoka 6 226,37 Eur, kurią dalimis darbuotojas per laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. bendrovei grąžino.

2.6.24. K. K. (dirbo nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. vasario 28 d.) 2018 m. sausio 1 d. buvo 516,80 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 11 305 Eur, išmokėta 3 722,30 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo skolinga K. K. 7 065,90 Eur.

2.6.25. M. P. (dirbo nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d.) iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 10490 Eur, išmokėta 13 251,95 Eur, permokėta 2 761,95 Eur, nes išmokėjus komandiruotės išlaidų avansą M. P. neišvažiavo į komandiruotę, o išėjo iš darbo. 2019 m. lapkričio 11 d. bendrovė kreipėsi į Panevėžio darbo ginčų komisiją, kad permoka būtų priteista, o šiai atsisakius nagrinėti kilusį ginčą tarp darbdavio ir darbuotojo kaip neteismingą darbo ginčų komisijai, bendrovė 2020 m. sausio 7 d. kreipėsi su ieškiniu į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus, kad permoka būtų priteista, teisme užvesta civilinė byla e2-863-570/2020.

2.6.26. A. F. (dirba nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d.) 2018 m. sausio 1 d. buvo 1 157,94 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 11 744 Eur, išmokėta 14 650 Eur. Avansu išmokėtų komandiruotės išlaidų likutis 4 063,94 Eur perkeltas į 2019 metus.

2.6.27. R. N. (dirba nuo 2017 m. gruodžio 7 d.) per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 12 327 Eur, išmokėta 4780 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė liko skolinga R. N. 7 547 Eur.

2.6.28. A. P. (dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d.) 2018 m. sausio 1 d. bendrovė buvo skolinga 3 978 Eur, iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 12198,30 Eur, išmokėta l6 176,30 Eur. Atleidimo dieną nebuvo nei permokos, nei neišmokos.

2.6.29. M. B. (dirbo nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. birželio 21 d.) iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 18 026,49 Eur, išmokėta 18 026,49 Eur.

2.7. Mokesčių administratoriui pateiktos sąskaitų aktyvumo ataskaitos yra suformuotus už skirtingus laikotarpius, todėl kai kuriuose pozicijose jos nesutampa.

Atsiliepimas

3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Panevėžio AVMI įvertino bendrovės 2019 m. liepos 22 d. pateiktą kasos knygą ir aktyvumo ataskaitas, tačiau kasos knyga suvesta patikrinimo metu, joje suvesti duomenys pagal perrašytus komandiruočių įsakymus, o taip pat avansines apyskaitas, į kasos knygą suvesti ne visi patikrinimo metu rasti kasos išlaidų orderiai (priešingai nei teigia pareiškėjas), o byloje esant prieštaringiems įrodymams, patvirtinantiems, jog buvo mokėta pirminiuose komandiruočių įsakymuose nurodyta norma, Panevėžio AVMI pagrįstai konstatavo, jog, remiantis pirminiais dokumentais ir liudininkų parodymais, daromos išvados, kad buvo mokėta 60 Eur dienpinigių norma. Vadovaujantis teismų praktika, Panevėžio AVMI ir VMI pagrįstai nevertino byloje vėliau pateiktų dokumentų, kurie neatitinka tikrovės (į ataskaitas nėra įtraukti visi kasos išlaidų orderiai), todėl Panevėžio AVMI pagrįstai padarė išvadas apie išmokėtų dienpinigių sumas, viršijančias Vyriausybės nustatytas normas.

3.2. Panevėžio apygardos prokuratūros 2020 m. sausio 23 d. nutarime pažymėta, jog L. S. pastebėjo klaidas liepos mėnesį, pasikeitus dienpinigių normoms, ir pradėjo koreguoti įsakymus, anksčiau išrašytuose įsakymuose sumažinant nurodytą normą. Visi įsakymai, išrašyti 2018 m. iki pat liepos mėnesio (įskaitant liepos mėnesio pradžioje išrašytus įsakymus) buvo išrašyti su 60 Eur dienpinigių norma. Panevėžio apygardos prokuratūros 2020 m. sausio 23 d. nutarime pažymėta, kad pareiškėjo vadovas liudydamas nurodė, jog dėl išmokėtų dienpinigių jis pats nusprendžia, kiek reikia mokėti, kad žmogus gautų 60-65 Eur dienpinigių, o kalbant apie bendrą sumą su komandiruotpinigiais ir su atlyginimu, tai skaičiuoja maždaug 90-95 Eur. Jis žino, kada žmogus išvažiuoja į komandiruotę, nes pats išlydi ir duoda avansą, duodant pinigus visada išrašomas kasos išlaidų orderis, kurį vairuotojai pasirašo. Jis žino, kiek buvo pervesta per banką atlyginimo, taip pat dienpinigių, jeigu prireikia komandiruotės metu, ir tai žinodamas, jis paskaičiuoja, kiek vairuotojui reikia išmokėti. Vairuotojo knygoje būna pažymėta, kiek jis pravažiavo kilometrų, kokias išlaidas patyrė, kiek buvo pervesta per banką ir pan., ir kartu sutikrinęs su vairuotoju knygoje jis padaro įrašą, kiek vairuotojui dar turi būti išmokėta. Knygoje atsispindi mokėtinas darbo užmokestis kartu su dienpinigiais. Kiek išmokėta turi atsispindėti dokumentuose: kasos išlaidų orderiuose ir banko pavedimuose. Taip pat nurodyta, kad visada duoda pasirašyti kasos išlaidų orderiuose, kuriuos išrašo S. Š., o orderiai būna be datų ir numerių, nes pats to prašo, kad nebūtų suklysta dėl numeravimo eiliškumo.

3.3. Tuos pačius parodymus patvirtino ir vairuotojai, liudytojų protokoluose nurodydami, jog mokėtinos sumos paskaičiuojamos pagal kilometrus, kad skaičiuoja bendrovės vadovas, jis ir išmoka grynais, taip pat kai kurie vairuotojai nurodė, kad buvo tartasi dėl 60 Eur dienpinigių normos. Buhalterė I. Ž. 2020 m. rugsėjo 5 d. teiktame paaiškinime nurodė, jog išmokant ir apskaičiuojant dienpinigius nepastebėta, jog priskaičiuoti dienpinigiai viršija nustatytas normas. Pagal 2017 m. – 2018 m. liepos mėnesį išrašytus įsakymus suprantama, kad mokėta 60 Eur dienpinigiai. L. S. teigė, jog klaidas pastebėjo tik liepos mėnesį, kurių nespėjo ištaisyti iki patikrinimo. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, Panevėžio AVMI padarė pagrįstas išvadas, kad šiuo laikotarpiu išrašytuose komandiruočių įsakymuose nurodyta dienpinigių norma 60 Eur.

3.4. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. įmonėje rastuose surašytuose ir pasirašytuose kasos išlaidų orderiuose nurodytos sumos yra didesnės nei tiek pirminiuose, tiek perrašytuose komandiruočių įsakymuose apskaičiuotos sumos, todėl bendrovės vadovo argumentas, kad jis nežinojo, kokius dienpinigius apskaičiuoja L. S., neturi įtakos bylos eigai, nes iš surinktos bylos medžiagos matyti, kad faktiškai direktoriaus Ž. Š. išmokėtos sumos buvo didesnės, nei perrašytuose komandiruočių įsakymuose, kuriuose nurodyta, jog mokama Vyriausybės nustatyta norma.

Šalies argumentai

3.5. Pareiškėjas skunde teigia, kad Panevėžio AVMI nepagrįstai apmokestino sumas, kadangi pareiškėjo visi pateikti dokumentai yra įtraukti į apskaitą. VMI, atsitiktine tvarka parinkusi pareiškėjos skunde nurodytus darbuotojus ir atlikusi analizę, paneigia šį pareiškėjos argumentą nurodydama:

3.5.1. Vertinant O. V. išmokėtas sumas, 2018 m. rugpjūčio 9 d. kratos metu buvo paimti 5 kasos išlaidų orderiai, kuriuose nurodyta, jog O. V. išmokėta pagal kvitus, kurių numeriai LT-2018 pinigų sumos, su jo parašais. 2019 m. birželio 21 d. apklausos metu jis nurodė, kad tiksliai nepamena, po kurios komandiruotės jie buvo išmokėti. Bet, atsižvelgiant į tai, kad jie rasti 2018 m. rugpjūčio 9 d. kratos metu, teigtina, kad pinigai turėjo būti išmokėti iki šios datos. Pareiškėjas minėtas sumas įtraukė į apskaitą 2018 m. gruodžio 27 d. datai, o tai prieštarauja pareiškėjo argumentams apie tinkamai į apskaitą įtrauktus dokumentus. Šiam darbuotojui 2020 m. rugpjūčio 28 d. išrašyta pažyma ir priskaičiuoti mokesčiai, nes nepastebėta, kad pagal komandiruotės įsakymą Nr. 18/40 viršytos dienpinigių normos.

3.5.2. Vertinant V. P. išmokėtas sumas, 2018 m. rugpjūčio 9 d. kratos metu rasti 10 išmokėjimą grynais pinigais patvirtinantys kvitai. Iš jų 5 su Nr. LT-2018. Kvitai pasirašyti gavėjo. 2019 m. kovo 19 d. apklausos metu V. P. nurodė, kad pinigai tikrai turėjo būti išmokėti, nes yra jo parašai, tačiau neprisimena, kada išmokėti. Pagal su pastabomis pateiktą aktyvumo ataskaitą, minėti kvitai neįtraukti į 2018 metų apskaitą, išskyrus vieną kvitą (4 000 Eur). Kitų kvitų 2018 m. nėra į apskaitą įtraukta: nei tų, kuriuose nurodyta, jog išmokėta už komandiruotės avansą ir dienpinigius, nei tų, kuriuose su dienpinigiais ir komandiruotės išlaidomis mokėtas darbo užmokestis. Kadangi minėti kvitai rasti 2018 m. rugpjūčio 9 d., teigtina, kad jie išrašyti iki tos datos.

3.5.3. Vertinant L. V. išmokėtas sumas, 2018 m. rugpjūčio 9 d. kratos metu rasti 7 kasos išlaidų orderiai, iš kurių 6 su numeriu LT-2018. Tik vienas iš jų su nurodyta data teisingai įtrauktas į aktyvumo ataskaitas pateiktas, kartu su pastabomis. Dar du kvitai su Nr. LT-2018 įtraukti 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d. datomis. L. V. 2019 m. balandžio 5 d. apklausos metu nurodė, kad kvitai pasirašyti, todėl pinigus tikrai gavo, nepamena kada, tačiau tikrai ne 2019 m. Atsižvelgiant į tai, kad kvitai rasti 2018 m. rugpjūčio 9 d., teigtina, kad pinigai išmokėti iki šios datos. Todėl pareiškėjas neteisingai suvedė bei suvedė ne visus rastus kasos išlaidų orderius į aktyvumo ataskaitas ir tai prieštarauja pareiškėjo teiginiams, kad pareiškėjo apskaitoje visi dokumentai yra apskaityti, o Panevėžio AVMI nepripažįsta pateiktų dokumentų nepagrįstai.

3.5.4. Vertinant R. A. išmokėtas sumas, 2018 m. rugpjūčio 9 d. kratos metu rasti 5 kasos išlaidų orderiai, iš kurių 2 su Nr. LT-2018 (2 000 Eur ir 2 500 Eur sumoms). Pagal pateiktą apyskaitą, net šių dviejų kvitų nėra įtraukta, 2018 m. į apyskaitą įtrauktas kitas kvitas (Nr. LT- , 1 000 Eur sumai) 2018 m. lapkričio 5 d. datai. Atsižvelgiant į tai, kad kvitai paimti 2018 m. rugpjūčio 9 d., teigtina, kad jie surašyti iki tos datos.

3.5.5. Vertinant D. K. išmokėtas sumas, 2018 m. rugpjūčio 9 d. kratų metu jo vardu išrašytų kvitų rasta už 5 200 Eur, tačiau sąskaitų aktyvumo ataskaitose šie kvitai neatsispindi. Taip pat pažymėtina, kad tik 2019 m. liepos 22 d. buvo pateikta papildomai 2019 m. sausio-kovo mėnesių kasos knyga, į kurią įtraukti minėti kvitai, tačiau 2019 metų datomis. Kvitai rasti 2018 m. rugpjūčio 9 d. kratų metu, pasirašyti, vadinasi, turėjo būti įtraukti ne vėlesnei datai. Pats D. K. liudytojo protokole nurodė, kad ant kvitų yra jo parašai, todėl tikrai gavo, dalis dienpinigių mokėta 2018 m. tik nepamena kada tiksliai.

3.5.6. Vertinant E. Z. išmokėtas sumas, nustatyta, kad šio vairuotojo vardu išrašyti bei pasirašyti kvitai taip pat neįvesti į apskaitą. Sąskaitų aktyvumo ataskaitose jų nėra, o kasos knygoje suvesti tik 2019 m. liepos 22 d. pakartotinai pateikus 2019 m. sausio – kovo mėnesių kasos knygą, bet įvesti tik 2019 m. sausio mėnesio datai, nors kvitai rasti 2018 m. rugpjūčio 9 d. kratų metu.

3.5.7. Vertinant A. K. išmokėtas sumas, nustatyta, kad vairuotojas apklausos protokole nurodė, kad nepasirašinėdavo ant dokumentų gaudamas pinigus, tik dabar pradėjo Ž. Š. duoti pasirašyti.

3.5.8. Vertinant R. B. išmokėtas sumas, nustatyta, kad jis apklausos protokole nurodė, kad jam parodytas išlaidų orderis EURARE000159, kuriuo jis neva grąžino įmonei pinigus, tačiau jis teigia, kad jokių pinigų neįnešinėjo, pasirašė, nes paprašė.

3.6. Beveik kiekvienam darbuotojui pagal rastus kvitus išmokėta grynaisiais daugiau nei pagal įsakymus, net ir nenustačius išmokėtų sumų jų neįforminant, todėl nustatytas normas viršijanti dienpinigių suma pagrįstai apmokestinta, o VMI 2021 m. sausio 22 d. sprendimas teisėtas ir pagrįstas

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė: Panevėžio AVMI atliko bendrovės patikrinimą ir 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (42.59)FR0682-414 patvirtino patikrinimo metu pareiškėjui apskaičiuotą 1 924 Eur GPM sumą, taip pat 1 154,34 Eur PSDĮ sumą, 4 113,54 Eur VSDĮ sumą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei apskaičiavo 2,83 Eur GPM delspinigių ir skyrė 577 Eur GPM baudą, 2 056 Eur VSDĮ baudą bei 577 Eur PSDĮ baudą; pareiškėjas, nesutikdamas su Panevėžio AVMI 2020 m. spalio 23 d. sprendimu, 2020 m. lapkričio 13 d. pateikė skundą VMI; VMI 2021 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 68-4 patvirtino Panevėžio AVMI 2020 m. spalio 23 d. sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčija faktines bylos aplinkybes, tačiau byloje esančių įrodymų vertinimas priklauso teismo prerogatyvai. Teismas vertino, kad pareiškėjas iš esmės prašė iš naujo įvertinti byloje pateiktus įrodymus, tačiau nenurodė pagrįstų motyvų, kad mokesčių administratorius būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, ar kad mokesčių administratorius ginčijamame 2021 m. sausio 22 d. sprendime būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo skunde keliamų klausimų ar argumentų, taip pat nenurodo, jog tiek Panevėžio AVMI, tiek VMI būtų pažeidę kokias nors procesines ar materialines teisės normas.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesutinka, jog 2018 m. mokėdamas dienpinigius savo darbuotojams viršijo nustatytas normas ir išmokėtus dienpinigius priskyrė su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, tačiau teismas vertino, kad minėtas aplinkybes patvirtina bendrovės pateikti pirminiai 2018 m. ir suvestiniai apskaitos dokumentai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. Specialisto išvada „Dėl UAB „Areisa” ūkinės finansinės veiklos“ (toliau – ir Specialisto išvada), ir Panevėžio AVMI 2020 m. liepos 30 d. Patikrinimo aktas Nr. (42.59E) FR0680-357.

8. Iš minėtos tyrimų metu surinktos medžiagos teismas nustatė:

8.1. Panevėžio AVMI 2018 m. rugpjūčio 9 d. operatyvaus patikrinimo metu kartu su Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) tyrėjais nustatė, kad pareiškėjo kasa nėra vedama savalaikiai, išrašyti kasos išlaidų orderiai yra be numerių ir išrašymo datų, kai kuriuose nėra atsakingų asmenų parašų. Šio patikrinimo metu paimti pareiškėjo biure rasti 2018 m. komandiruočių įsakymai. Buhalterė 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateikė kitus komandiruočių įsakymus su tomis pačiomis datomis ir numeriais, kurie skiriasi nurodytomis pareiškėjo mokamų dienpinigių normomis, t. y. pirminiuose komandiruočių įsakymuose buvo nurodyta, kad įmonė moka 60 Eur dienpinigių už dieną, nepriklausomai į kokią šalį buvo vykta, o vėliau pateiktuose komandiruočių įsakymuose dienpinigių normos sumažintos ir nurodyta, jog mokama Vyriausybės nustatytos normos, tačiau ne mažiau nei 50 proc. Vyriausybės nustatytos komandiruotės į užsienį dienpinigių normos. Šią aplinkybę buhalterė aiškino klaida, kuri buvo pastebėta 2018 m. liepos mėnesį, tačiau ištaisyti jos nespėta, ir dienpinigiai buvo išmokėti pagal klaidingus įsakymus. Buhalterė nurodo grįžusi po atostogų pateikusi savo pataisytus komandiruočių įsakymus su teisingomis normomis. Paaiškino, kad metų pradžioje buvo pradėjusi vesti komandiruočių įsakymus su neteisingomis normomis, o pastebėjus klaidas, gegužės-birželio mėnesiais, stengėsi ištaisyti klaidas, tačiau dėl darbų apimties nespėjo.

8.2. Atsižvelgus į tai, jog pirminiuose komandiruočių įsakymuose buvo vairuotojų parašai, ir išmokėjimą pagal šiuos įsakymus patvirtino buhalterė, atlikto tyrimo metu konstatuota, jog dienpinigiai darbuotojams buvo išmokėti pagal pirminius komandiruočių įsakymus, o vėliau perrašomi įsakymai neatitinka išmokėtų sumų. Komandiruočių įsakymai buvo perrašinėjami siekiant nuslėpti priskaičiuotas ir išmokėtas dienpinigių sumas, viršijančias nustatytas normas ir siekiant išvengti GPM mokėjimo. Dėl perrašinėjamų dokumentų buvo kreiptasi į FNTT įvertinti, ar nėra nusikalstamos veikos požymių.

8.3. FNTT, įvertinusi bylos aplinkybes, taip pat besiremdama vairuotojų parodymais, Specialisto išvadoje nurodė, jog bendrovės kasa nebuvo tvarkoma savalaikiai, buhalterinė apskaita tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis; iš pateiktų pareiškėjo dokumentų neįmanoma nustatyti pareiškėjo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2018 m. FNTT konstatavo, jog pareiškėjo pateikti perrašyti įsakymai su sumažintomis dienpinigių normomis, o kai kuriais atvejais ir nurodant kitą komandiruočių trukmę neatitinka realiai išmokėtų dienpinigių normų. Konstatuota, kad apskaičiuodamas dienpinigius, pareiškėjas viršijo Vyriausybės nustatytas dienpinigių normas, nesivadovavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu ir metinėje GPM deklaracijoje nedeklaravo privalomų deklaruoti sumų, nuo kurių turi būti sumokėtas GPM. Taip pat nuo šių sumų neapskaičiavo PSDĮ, VSDĮ sumų bei įmokų į garantinį fondą.

8.4. Įvertinusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Panevėžio AVMI kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl tyrimo pradėjimo dėl to, kad pareiškėjas perrašinėja komandiruočių įsakymus, siekiant nuslėpti paskaičiuotas ir išmokėtas dienpinigių sumas, dėl ko galimai keičiami kasos pajamų ir išlaidų orderiai, jų išrašymo datos ir sumos, taip pat galimai apgaulingai vedama buhalterinė apskaita. Atlikus ikiteisminį tyrimą, Panevėžio apygardos prokuratūros 2020 m. sausio 23 d. nutarimu nutraukti ikiteisminiai tyrimai pareiškėjos vadovui Ž. Š., kasininkei Ž. Š. ir buhalterei I. Ž., jiems nepadarius veikų, turinčių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies požymių. Tyrimo metu nustatyta, kad apskaitininkė L. S. prisipažino, jog ji pati perrašinėjo dokumentus be vadovo žinios, norėdama ištaisyti klaidingai nurodytas dienpinigių normas, tačiau nepagalvojo, kaip bus įforminta buhalteriškai, jeigu dienpinigiai jau buvo išmokėti. Taip pat ji nurodė, jog perrašė avansines apyskaitas (komandiruotės išlaidas) pagal perrašytus komandiruočių įsakymus. Įsakymus pradėjo perrašinėti liepos mėnesį. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi L. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nors ir buvo pripažinta, jog jos veiksmuose yra nustatyti veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas konstatavo, jog patikrinimo metu atsižvelgus į vairuotojų, apklaustų liudytojais parodymus, L. S. parodymus, bendrovės pateiktus pirminius 2018 m. ir suvestinius apskaitos dokumentus, Specialisto išvadą, taip pat kitas nustatytas aplinkybes, buvo pagrįstai nustatyta, kad bendrovė, 2018 m. mokėdama dienpinigius savo darbuotojams, viršijo nustatytas normas ir išmokėtus dienpinigius priskyrė su darbo santykiais susijusiomis pajamomis.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, jog aplinkybę, kad vairuotojams 2018 m. nebuvo išmokėta bendrovės apskaitoje neapskaityta pinigų suma patvirtina bendrovės apskaita, į kurią suvesti visi tie patys kasos išlaidų orderiai, kurie buvo paimti kratų ir patikrinimo metu, kartu su pastabomis pateiktos 2018 m. sąskaitų aktyvumo ataskaitos ir darbuotojų pažymos apie darbo užmokestį (60 lapų), kurios patvirtina kokios sumos darbuotojams faktiškai buvo išmokėtos, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad įstatymas nedraudžia mokesčių mokėtojui teikti įrodymus ir po atlikto tyrimo ar mokestinio patikrinimo atlikimo, tačiau tai nereiškia, jog mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija negali suabejoti tokiu būdu pateiktais įrodymais ir negali jų atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog tai, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. operatyvaus patikrinimo metu ir 2019 m. kovo 5 d. kratos metu paimti kasos išlaidų orderiai į bendrovės apskaitą yra įtraukti, patvirtina 2019 m. liepos 22 d. pateikta kasos knyga, tačiau Specialisto išvadoje konstatuota, jog ne visi kasos išlaidų orderiai yra suvesti į kasos knygą, kasa suvesta tik iki 2018 m,. vasario 3 d.; pareiškėjas perrašinėjo komandiruočių įsakymus, sumažindamas komandiruočių vienos dienos normas, nors pinigai darbuotojams jau buvo išmokėti pagal komandiruočių įsakymus, kuriuose nurodyta dienpinigių norma 60 Eur. Panevėžio AVMI, atlikusi mokestinį patikrinimą, nustatė, kad tik vėliau, pareiškėjui paprašius grąžinti paimtus kasos išlaidų orderius, nes pareiškėjas 2019 m. liepos 22 d. pateikė kasos knygą, kurioje jau buvo suvesti kasos išlaidų orderiai, pateiktos avanso apyskaitos, surašytos pagal pakeistus komandiruočių įsakymus. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju Panevėžio AVMI padarė pagrįstą išvadą, kad papildomi išlaidų orderiai ir pateiktos avanso apyskaitos, surašytos pagal pakeistus komandiruočių įsakymus, į 2019 m. liepos 22 d. pateiktą kasos knygą buvo suvesti tik operatyvaus patikrinimo metu konstatavus nustatytus pažeidimus.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl operatyvaus patikrinimo metu ne visi kasos išlaidų orderiai buvo suvesti į kasos knygą, kasa buvo suvesta tik iki 2018 m. vasario 3 d., o šie duomenys surašyti tik pareiškėjo 2019 m. liepos 22 d. pateiktoje kasos knygoje. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas, pateikdamas kasos knygą, siekė patvirtinti ne iš tikrųjų buvusius faktus, o sudaryti savo veiksmų teisėtumo regimybę bei išvengti mokestinių prievolių.

13. Teismas taip pat pažymėjo, jog faktą, kad bendrovė, 2018 m. mokėdama dienpinigius darbuotojams, viršijo nustatytas normas ir išmokėtus dienpinigius priskyrė su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės: vadovo apklausos metu nurodytos aplinkybės, kad jis pats pasiskaičiuoja dienpinigius, vairuotojų apklausų protokolai, kuriuose nurodyta, kad dėl 60 Eur dienpinigių su darbdaviu buvo tartasi; buhalterės ir apskaitininkės apklausos protokolai, kuriuose paliudyta, kad darbuotojams dienpinigiai buvo mokėti pagal iki 2018 m. liepos mėn. rašytus komandiruočių įsakymus; byloje nebuvo galimybės nustatyti, kada tiksliai išmokėti dienpinigiai, nes kasos išlaidų orderiai buvo be datų; vairuotojai kiekvienos išmokėtos sumos datos negalėjo patvirtinti; pateiktose sąskaitų aktyvumo ataskaitose buvo suvesti ne visi rasti kvitai ir jie pagal datas buvo suvesti neteisingai; 2017 m. dienpinigiai buvo mokėti ta pačia tvarka ir pareiškėjas priskaičiavo mokėtinus mokesčius nuo sumų, viršijančių dienpinigių normas.

14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Panevėžio AVMI neįvertino 2019 m. liepos 22 d. pateiktoje kasos knygoje nurodytų duomenų, ir konstatavo, jog šie duomenys buvo įvertinti, tik ne taip, kaip pageidauja pareiškėjas.

15. Teismas, vertindamas skundo argumentus, jog bendrovės direktoriaus įsakymas negali būti pagrindu skaičiuoti papildomus mokesčius bendrovei, kad neteisingai išrašytuose įsakymuose nurodytas tarifas nebuvo išmokėtas, kad buvo išmokėta tik tiek, kiek nurodyta bankiniuose pavedimuose ir kasos išlaidų orderiuose, atsižvelgdamas į bendrovės vadovo apklausos metu duotus paaiškinimus, byloje esančius duomenis, nustatė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog faktiškai direktoriaus išmokėtos sumos buvo didesnės, nei perrašytuose komandiruočių įsakymuose, kuriuose nurodyta, jog mokama Vyriausybės nustatyta norma, o tai patvirtina mokesčių administratoriaus padarytą išvadą, kad bendrovė, 2018 m. mokėdama dienpinigius savo darbuotojams, viršijo nustatytas normas ir išmokėtus dienpinigius priskyrė su darbo santykiais susijusiomis pajamomis.

16. Teismas priėjo prie išvados, kad tiek Panevėžio AVMI, tiek VMI tinkamai įvertino pareiškėjo 2019 m. liepos 22 d. pateiktą kasos knygą ir aktyvumo ataskaitas, bei padarė tinkamas išvadas ir pagrįstai apmokestino pareiškėjo išmokėtas dienpinigių sumas, kurios viršijo nustatytas dienpinigių normas.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, jog pagal pateiktus pareiškėjos apskaitos dokumentus, didesnei daliai darbuotojų buvo išmokėta mažiau pinigų nei buvo priskaičiuota, ką patvirtina duomenys apie skunde išvardintiems darbuotojams priskaičiuotas ir išmokėtas sumas bei likutį metų pabaigai, todėl likusi mokėtina suma patvirtina, kad mokesčių administratoriaus apmokestinta suma nebuvo išmokėta per 2018 m., sutiko su VMI atsiliepime nurodytais atskirų darbuotojų (O. V., V. P., L. V., R. A., D. K., E. Z., A. K., R. B.) duomenimis dėl jiems apskaičiuotų ir išmokėtų dienpinigių ir jų įtraukimo į apskaitą, iš kurių matyti, jog ne visi kratų metu rasti grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentai pareiškėjo buvo įtraukti į apskaitą. Atsižvelgdamas į byloje surinktą medžiagą, apskaitininkės, buhalterės, vairuotojų ir vadovo parodymus, taip pat į kratos metu rastų kasos išlaidų orderius, kitus apskaitos dokumentus, teismas byloje nustatė, kad Panevėžio AVMI ir VMI padarė pagrįstą išvadą, jog bendrovės išmokėtos darbuotojams dienpinigių sumos 2018 m. buvo didesnės, nei perrašytuose komandiruočių įsakymuose, ir šias sumas pagrįstai priskyrė pajamoms susijusioms su darbo santykiais ir pagrįstai apskaičiavo GPM, VSDĮ ir PSDĮ ir baudas.

18. Teismas taip pat pažymėjo, kad Panevėžio AVMI ir VMI įvykdė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą mokesčių administratoriaus įrodinėjimo pareigą ir pagrindė savo išvadas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir teiginiai nepaneigė mokesčių administratoriaus surinktų duomenų bei jų pagrindu padarytų išvadų, todėl Panevėžio AVMI ir VMI sprendimai pripažįstami teisėtais ir pagrįstais.

19. Teismas nevertino likusių pareiškėjo nurodytų skundo argumentų, konstatavęs, jog jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados.

III.

20. Pareiškėjas UAB „Areisa“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VMI 2021 m. sausio 22 d. sprendimą patvirtinantį Panevėžio AVMI 2020 m. spalio 23 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Panevėžio AVMI 2020 m. liepos 30 d. patikrinimo aktas Nr. (42.59 E) FRO680-357.

Atsiliepimas

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi iš esmės tais pačiais kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui ir papildomai nurodo, kad:

21.1. Byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjas išmokėjo savo darbuotojams komandiruotės įsakymuose nurodytą didesnę dienpinigių sumą, negu numato norminiai aktai, ar ne, nes nuo to priklauso pareiškėjui pagal įstatymą kylanti pareiga apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą VMI patikrinimo metu papildomai apskaičiuotus mokesčius. Pareiškėjas nesutinka, kad jis vairuotojams išmokėjo įsakymuose dėl komandiruotės neteisingai nurodytas didesnes negu numato norminiai aktai dienpinigių sumas ir pateikė mokesčių administratoriui tai patvirtinančius įrodymus, tačiau nei mokesčių administratorius, nei pirmos instancijos teismas jų tinkamai nevertino. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad darbuotojams būtų išmokėti neapskaityti pinigai, nei vienas darbuotojas nepatvirtino, jog gavo daugiau pinigų, negu pasirašė pajamų išlaidų orderiuose, nei vienas iš darbuotojų nepasakė, kad gavo pinigų vokelyje, ar už gautus pinigus nepasirašė jų apskaitos dokumentuose, todėl pareiškėjas kategoriškai nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad dalis dienpinigių darbuotojams išmokėta nesurašant apskaitos dokumentų. Sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo mokesčių administratorius pažymėjo, kad perskaičiuojant dienpinigius vadovavosi pirminiais bendrovės dokumentais, kurie buvo paimti 2018 m. rugpjūčio 9 d. operatyvaus patikrinimo metu ir 2019 m. kovo 5 d. kratos metu paimtais kasos išlaidų orderiais be datų ir numerių, bet su vairuotojų parašais, patvirtinančiais, kad jie pinigus gavo, o ne 2018 m. rugpjūčio 21 d. buhalterės pateiktais perrašytais komandiruočių įsakymais ir 2019 m. liepos 22 d. pateikta kasos knyga, į kurią jau buvo įtraukti kasos išlaidų orderiai paimti kratos metu be datų ir numerių. Pats mokesčių administratorius, patikrinimo akte nurodęs, kad dalis dienpinigių buvo išmokėta nesurašant apskaitos dokumentų, 2021 m. sausio 22 d. sprendime jau nurodo, kad patikrinimo metu rėmėsi apskaitos dokumentais su vairuotojų parašais, kurių pagrindu ir padarė išvadas, kad pinigai vairuotojams buvo išmokėti, bei apskaičiavo papildomus mokesčius.

Šalies argumentai

21.2. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek Panevėžio AVMI, tiek VMI tinkamai įvertino pareiškėjo 2019 m. liepos 22 d. pateiktą kasos knygą ir aktyvumo ataskaitas, ir pagrįstai konstatavo, jog bendrovėje buvo mokėta 60 Eur dienpinigių norma, bei pažymi, jog teismas neįvertino, kad pagal Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles (toliau – Taisyklės) kasos operacijos yra grynųjų pinigų priėmimas į ūkio subjekto kasą ir išmokėjimas iš jos. Taisyklių 4 punktas reglamentuoja, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 16 punktas numato, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Taigi, kasos knygoje fiksuojami pinigų srautai, t. y. pinigų sumokėjimas į kasą ir pinigų išmokėjimas iš jos. Nei pirminių, nei perrašytų komandiruotės įsakymų duomenys ar avansinių apyskaitų duomenys į kasos knygą nėra traukiami. Bendrovės direktoriaus įsakymai nėra apskaitos dokumentai, todėl jie negali būti laikomi dokumentu, patvirtinančiu pajamų gavimą.

21.3. Visi 2018 m. rugpjūčio 9 d. operatyvaus patikrinimo metu ir 2019 m. kovo 5 d. kratos metu paimti kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos buvo išmokėti dienpinigiai darbuotojams, į bendrovės apskaitą yra įtraukti. Teismas, sprendime teigdamas, kad ne visi kasos išlaidų orderiai yra suvesti į kasos knygą, turėtų konkretizuoti ir aiškiai įvardinti dokumentus, kurie nėra įtraukti į bendrovės apskaitą, kad pareiškėjas galėtų teikti savo atsikirtimus dėl tokių mokesčių administratoriaus ir teismo padarytų išvadų. Pareiškėjas daro prielaidą, kad mokesčių administratorius ir teismas mano, jog į bendrovės apskaitą yra neįtraukti tie kasos išlaidų orderiai, kurie neatvaizduoti bendrovės pateiktose Sąskaitų aktyvumo ataskaitose už 2018 m., bei pažymi, jog, pvz., septyni kasos išlaidų orderiai, išrašyti E. Z., kurie E. Z. Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje nėra įtraukti, kadangi kasos išlaidų orderiai buvo išrašyti 2019 m. sausio mėnesį, todėl jie įtraukti į 2019 metų apskaitą, o duomenys tikrinti už 2018 m.

21.4. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog klaida dėl mokėtinų dienpinigių normos buvo pastebėta 2018 m. gegužės – birželio mėnesiais, ir jie imti taisyti, o nuo 2018 m. liepos mėnesio pataisytų įsakymų bendrovėje nėra, ir tai patvirtina, jog pinigai pagal įsakymus, kuriuose nurodyta didesnė dienpinigių už komandiruotėje būtą laiką norma, vairuotojams turėjo būti išmokėta iki 2018 m. liepos mėnesio, iki patikslintų įsakymų surašymo. Bendrovės kasos išlaidų orderiai buvo paimti 2019 m. kovo 5 d. kratos metu iš bendrovės buhalterės I. Ž. namų, jie tuo metu nebuvo įtraukti į registrus pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostata, leidžiančias tą padaryti per 4 mėnesius (nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. kovo 5 d. (iki kratos dienos) išrašyti kasos išlaidų orderiai galėjo būti į apskaitą neįtraukti ir tai nelaikoma įstatymo pažeidimu). Į 2018 m. apskaitą yra įtraukti kasos išlaidų orderiai, kurie išrašyti iki 2018 m. gruodžio 31 d., o į 2019 m. apskaitą – kasos išlaidų orderiai, išrašyti nuo 2019 m. sausio 1 d. iki kratos. Mokesčių administratorius turėjo įvertinti, kad 2019 m. kovo mėnesį kratos metu paimti kasos išlaidų orderiai negali būti išrašyti iki 2018 m. liepos mėnesio, nes 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais kasos dokumentai VMI buvo paimti ir šių orderių tarp paimtų dokumentų nebuvo, nes jie išrašyti po poėmio.

Šalies argumentai

21.5. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad byloje esant įrodymams, patvirtinantiems, jog darbuotojams buvo mokėta pirminiuose komandiruočių įsakymuose nurodyta dienpinigių norma, VMI pagrįstai konstatavo, jog bendrovėje buvo mokėta 60 Eur dienpinigių norma, bei pažymi, minėtą aplinkybę paneigia bendrovės apskaita, į kurią suvesti visi tie patys kasos išlaidų orderiai, kurie buvo paimti kratų ir patikrinimo metu, ir kuri patvirtina, kokios sumos darbuotojams faktiškai buvo išmokėtos iki operatyvaus VMI patikrinimo, iki 2018 m. rugpjūčio mėn., ir pačių vairuotojų paaiškinimai, kad jie jokių papildomų, be parašo sumų nėra gavę. Teismo padaryta išvada yra nepagrįsta faktiniais duomenimis. Darbo sutartyse su vairuotojais buvo sutarta, kad komandiruočių metu vairuotojams bus mokami dienpinigiai pagal Vyriausybės nustatytas normas, bet ne mažiau 50 procentų Vyriausybės nustatytų komandiruočių į užsienį dienpinigių normų. Bendrovės direktorius Ž. Š. buvo nurodęs apskaitos darbuotojams skaičiuoti tokias dienpinigių normas, kokias nustato įstatymas ir darbo sutartis bei jų neviršyti. Tik po kratų iš tyrėjos L. M. bendrovės direktorius sužinojo, kad kai kurie įsakymai dėl komandiruotės transporto vadybininkės L. S. buvo perrašyti, pastebėjus klaidą.

21.6. Bendrovė nesutinka, kad L. S. perrašius įsakymus bendrovė sumažino jau išmokėtų dienpinigių normas, ir teigia, kad bendrovės įsakymas nėra pinigų išmokėjimo faktą patvirtinantis dokumentas, todėl nereiškia, kad jame nurodytos sumos vien tik surašius įsakymą yra išmokėtos. Bendrovė darbuotojams išmokėjo tik tiek kiek yra patvirtinta banko pavedimais ir kasos išlaidų orderiais, kurie į apskaitą įtraukti, nuo išmokėtų darbuotojams sumų visi mokesčiai į valstybės biudžetą sumokėti. Bendrovės buhalterė ar vadybininkė nemoka bendrovės darbuotojams atlyginimų, todėl jos negalėjo patvirtinti, kad pagal bendrovės direktoriaus įsakymus, kuriuose nurodyta dienpinigių norma 60 Eur neatsižvelgiant į šalį, į kurią darbuotojas komandiruotas, dienpinigiai yra išmokėti pilnai.

21.7. Kad vairuotojams per visus 2018 m. nebuvo išmokėtos sumos, nuo kurių mokesčių administratorius skaičiuoja papildomus mokesčius, kad faktiškai buvo išmokėti dienpinigiai pagal pataisytuose bendrovės įsakymuose nurodytus dienpinigių tarifus, patvirtina bendrovės apskaita, pinigų išmokėjimo dokumentai, pateikti mokesčių administratoriui kartu su pastabomis, tai patvirtino vairuotojai savo paaiškinimuose nurodę, kad gavo pinigus pasirašydami kasos išlaidų orderius. Kaip to įrodymą pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus duomenis apie bendrovės darbuotojams 2018 m. priskaičiuotas ir išmokėtas komandiruotpinigių sumas. Bendrovės pateiktos avansinės apyskaitos patvirtina, kad į bendrovės 2018 – 2019 metų apskaitą yra įtraukti visi kratos metu paimti kasos išlaidų orderiai. Bendrovė taip pat pateikė paskaičiavimus atskirai kiekvienam vairuotojui, kurie patvirtina, kokios sumos jiems faktiškai yra išmokėtos, tačiau šių įrodymų teismas netyrė ir nevertino.

21.8. Pareiškėjas nesutinka su priimtu pirmos instancijos teismo sprendimu, nes mokesčių administratorius nenustatė aplinkybių, kad be kasos išlaidų orderiuose, paimtuose kratų metu, ar banko pavedimais išmokėtų pinigų sumų darbuotojams būtų išmokėtos apskaitos dokumentais neapskaitytos pinigų sumos, todėl jų išvada, kad vairuotojams išmokėtos didesnės pinigų sumos negu apskaityta bendrovės apskaitoje, yra neteisinga ir nepagrįsta. Papildomai pateikiamos Sąskaitų aktyvumo ataskaitos patvirtina, kad į bendrovės apskaitą yra įtraukti visi 2019 m. kovo 5 d. kratos metu paimti kasos išlaidų orderiai, nes buvo paimti ne tik 2018 m. pabaigoje išrašyti apskaitos dokumentai, bet ir 2019 m. pradžioje išrašyti kasos išlaidų orderiai, todėl jie negalėjo būti įtraukti į 2018 m. (kuriuos tikrino mokesčių administratorius) bendrovės apskaitą. Nei teismas, nei mokesčių administratorius neįvertino aplinkybės, kad nuo 2018 m. liepos mėnesio nėra išrašytų įsakymų su didesne negu numato norminiai aktai komandiruotės dienpinigių norma, todėl papildomai apmokestinta pinigų suma turėjo būti sumokėta vairuotojams iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., ko nėra nustatyta.

Atsiliepimas

22. Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime pakartoja faktines bylos aplinkybes, susijusias su skundžiamo Sprendimo priėmimu, bei papildomai nurodo, kad:

22.1. Sutinka, jog komandiruotės įsakymai nėra pinigų išmokėjimą patvirtinantis dokumentas, tačiau išvada apie viršytas dienpinigių normas padaryta ne tik iš komandiruočių įsakymų, o remiantis visa patikrinimo ir bylos nagrinėjimo metu surinkta informacija, todėl yra pagrįsta. Komandiruočių įsakymai tik patvirtina nustatytą dienpinigių normą, kuri šiuo atveju viršijo Vyriausybės nustatytas dienpinigių normas, o kasos išlaidų orderiai pagrindžia išmokėtas sumas.

22.2. Bendrovės direktorius patvirtino pats savo nuožiūra apskaičiuodavęs ir išmokėdavęs sumas, skaičiuodamas vairuotojų pildomose knygose jiems grįžus, bei visada duodavęs pasirašyti vairuotojams kasos išlaidų orderiuose, o iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. bendrovėje rastuose surašytuose ir pasirašytuose kasos išlaidų orderiuose nurodytos sumos yra didesnės nei tiek pirminiuose, tiek perrašytuose komandiruočių įsakymuose apskaičiuotos sumos. Ši išvada padaryta kompleksiškai įvertinus visas nustatytas aplinkybes, todėl teiginys, jog nenustačius išmokėtų sumų vokelyje, nepagrįstai apskaičiuotos viršytos dienpinigių normos, yra nepagrįstas.

22.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento jog 2019 m. liepos 22 d. pateikta kasos knyga nepagrįstai nelaikoma įrodymu apie išmokėtas sumas darbuotojams, nurodė įvertinęs pateiktą knygą, bet atsižvelgęs į tai, kad kasos knyga suvesta patikrinimo metu, joje suvesti duomenys pagal perrašytus komandiruočių įsakymus, o taip pat avansines apyskaitas, į kasos knygą suvesti ne visi patikrinimo metu rasti kasos išlaidų orderiai. Byloje yra pareiškėjo pateiktos sąskaitų aktyvumo ataskaitos, iš kurių matoma, kiek išmokėta dienpinigių vairuotojams, tačiau kratų metu rasti kvitai šiose aktyvumo ataskaitose nėra suvesti arba tik dalis jų suvesta, įvestos išmokėjimo datos taip pat nėra tikslios.

22.4. VMI atitinkamas išvadas padarė atsižvelgdama į visumą aplinkybių; byloje nebuvo galimybės nustatyti, kada tiksliai išmokėti dienpinigiai, nes kasos išlaidų orderiai buvo be datų, vairuotojai tiksliai kiekvienos išmokėtos sumos datos negalėjo patvirtinti, pateiktose sąskaitų aktyvumo ataskaitose suvesti ne visi rasti kvitai ir pagal datas neteisingai; 2017 m. dienpinigiai buvo mokėti ta pačia tvarka ir pareiškėjas priskaičiavo mokėtinus mokesčius nuo sumų, viršijančių dienpinigių normas. Nors teigiama, kad klaida buvo pastebėta, bet iki operatyvaus patikrinimo pradžios visi įsakymai ir toliau rašomi nurodant 60 Eur dienpinigių normas. Tiek Panevėžio AVMI, tiek VMI, kompleksiškai įvertinusios bylos medžiagą, padarė tinkamas išvadas ir apmokestino pareiškėjo išmokėtas dienpinigių sumas, kurios viršijo nustatytas dienpinigių normas. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, patvirtinantiems, jog buvo mokėta pirminiuose komandiruočių įsakymuose nurodyta norma, Panevėžio AVMI pagrįstai konstatavo, jog, remiantis pirminiais dokumentais ir liudininkų parodymais, taip pat teismų sprendimuose pateikta informacija, bendrovės vadovo parodymais, daromos išvados, jog buvo mokėta 60 Eur dienpinigių norma, ir atsakovo išvados ne[paneigė su pastabomis pateiktų sąskaitų aktyvumo ataskaitos, kurios buvo įvertintos.

22.5. Priešingai nei teigia pareiškėjas, ne visus kratų metų rastus grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentus pareiškėjas įtraukė į apskaitą, ir tai patvirtina pateikiama informacija apie konkretiems darbuotojams mokėtas sumas, kuri neatitinka pareiškėjo teiginių, kuri buvo teikiama ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

22.6. VMI pažymi, kad pareiškėjas pateiktose sąskaitų aktyvumo ataskaitose nėra įtraukęs arba įtraukęs ne visus kasos išlaidų orderius, taip pat įtraukdamas kasos išlaidų orderius, rastus 2018 m. rugpjūčio 9 d., juos įtraukė vėlesnėmis datomis, todėl teikiami apeliacinio skundo argumentai neatitinka faktinės situacijos. Pareiškėjas kasos knygą suvedė tik patikrinimo metu, t. y. žinodamas aplinkybes, todėl vėliau pateikti bei patikslinti dokumentai laikomi kaip gynybinė pozicija ir neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, remiantis nustatytų aplinkybių visuma, pagrįstai konstatuota, kad buvo mokėta pirminiuose komandiruočių įsakymuose nurodyta norma, t. y. buvo mokėta 60 Eur dienpinigių norma. Operatyvaus patikrinimo metu įmonėje rastuose surašytuose ir pasirašytuose kasos išlaidų orderiuose nurodytos sumos yra didesnės nei tiek pirminiuose, tiek perrašytuose komandiruočių įsakymuose apskaičiuotos sumos, apskaitininkė ir buhalterė teigė, kad komandiruočių įsakymuose buvo padarytos klaidos, tačiau iki patikrinimo jos neištaisytos, įsakymai ir toliau rašomi ta pačia tvarka, o pasak buhalterės ir apskaitininkės, mokėta pagal pirminius komandiruočių įsakymus.

22.7. Byloje visa surinkta informacija, ir joje pagrįstai neatsižvelgta į byloje vėliau pateiktus dokumentus. Remiantis nustatytų aplinkybių visuma pagrįstai padaryta išvada apie išmokėtų dienpinigių sumas, viršijančias Vyriausybės nustatytas normas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Byloje ginčas kilo dėl Panevėžio AVMI ir VMI sprendimų, kuriais pareiškėjui UAB „Areisa“ papildomai apskaičiuota į valstybės biudžetą sumokėti 1 924 Eur GPM, taip pat 1 154,34 Eur PSDĮ, 41 13,54 Eur VSDĮ už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei apskaičiuota 2,83 Eur GPM delspinigių ir skirta 577 Eur GPM bauda, 2 056 Eur VSDĮ bauda bei 577 Eur PSDĮ bauda, pripažinus, kad pareiškėjas 2018 m. mokėdamas dienpinigius savo darbuotojams viršijo nustatytas normas ir išmokėtus dienpinigius priskyrė su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, apskaitininkės, buhalterės, vairuotojų ir vadovo parodymus, taip pat į kratos metu rastų kasos išlaidų orderius, kitus apskaitos dokumentus, konstatavo, jog Panevėžio AVMI ir VMI padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovės išmokėtos darbuotojams dienpinigių sumos 2018 m. buvo didesnės, nei perrašytuose komandiruočių įsakymuose, ir šias sumas pagrįstai priskyrė pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, ir pagrįstai apskaičiavo GPM, VSDĮ ir PSDĮ ir baudas.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

26. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

27. Be to, tam, kad apibrėžti ginčo nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, primintina, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Dėl šios priežasties nėra vertinami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamų Panevėžio AVMI ir VMI sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme, taip pat nėra vertinami pirmosios instancijos teisme nepateikti įrodymai.

28. Teisėjų kolegija, aptartose ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

29. Pabrėžtina, kad pareiškėjo abejonės dėl esą netinkamai atlikto įrodymų vertinimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme grindžia subjektyviu ir selektyviu atskirų faktinių aplinkybių vertinimu, apeliaciniame skunde pateikiamas kitoks pareiškėjo požiūris į surinktus įrodymus bei jų vertinimo apimtį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad tokie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo skundo argumentų, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Šiuo aspektu primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro jokio pagrindo ginčijamus VMI ir Panevėžio AVMI sprendimus vertinti kaip neteisėtus ar nepagrįstus, todėl neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl šios priežasties dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisakoma.

31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasRamutė RuškytėSkirgailė Žalimienė