Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-242-772/2015

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-04-01
Bylos Nr.: 2-242-772/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-05913-2014-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jonas Stubrys
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: A. S.

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2- 242-772/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05913-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 42.8.; 42.10.; 45.1.; 116.4; (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,posėdžio sekretorė E. Andrulienė,

dalyvaujant ieškovei A. V. ir jos atstovui adv. V. Poškai , atsakovui A. S. ir jo atstovei adv. E. Gecevičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V. ir bendraieškovio A. S. V. ieškinį atsakovui A. S. dėl nekokybiško automobilio pardavimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė,

ieškovai su ieškiniu kreipėsi į teismą, nurodydami šiuos motyvus.

Ieškovai A. S. V. ir A. V., nusprendė įsigyti automobilį už santuokoje bendrai uždirbtus ir sutaupytus pinigus, todėl automobilis lygiomis dalimis priklauso jiems abiem. A. S. V. turi judėjimo didelį neįgalumą (neįgalumas matomas vizualiai), todėl ieškovai nusprendė įsigyti aukštesnės važiuoklės automobilį su automatine pavarų dėže, kad būtų lengviau įsėsti ir išlipti iš automobilio bei jį valdyti. Jų finansinės galimybės leido įsigyti automobilį kurio vertė yra iki 7 500 Lt.

A. S. V. kartu su K. D. 2014-06-03 nuvyko į Šiauliuose esančias automobilių pardavimo aikšteles apžiūrėti parduodamų automobilių. UAB „Pabalių turgus“ automobilių pardavimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), Šiauliai, apžiūrėjo automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagal savo išvaizdą ir kainą atitiko ieškomo varianto. Paskambinus automobilio skelbimo nurodytu telefonų Nr.: (duomenys neskelbtini), į aikštelę atvyko jo savininkas A. S.. A. S. V. apžiūrėjo automobilio saloną ir užvedęs variklį UAB „Pabalių turgus“ teritorijoje išbandymui pravažiavo du ratus. Su A. S. sutarė, kad rytoj ryte 8.00 val. atvyks į pardavimų aikštelę ir nuvykę į VĮ „Regitra“ Šiaulių filialą įregistruos automobilio pirkimo - pardavimo sutartį.

Ieškovai A. S. V. ir A. V., 2014-06-04 8.00 val. UAB „Pabalių turgus“ automobilių pardavimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kartu apžiūrėjo automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu su jais Šiauliuose buvo jų pažįstami K. D. ir R. Š.. Prieš sudarant pirkimo - pardavimo sutartį atsakovas A. S. juos patikino, kad automobilis neturi užslėptų gedimų ar trūkumų, jį parduoda nes dirba tolimųjų reisų vairuotojų ir todėl tenka dažnai ilgam išvykti į komandiruotes, automobiliu mažai naudojosi. Automobilio išorė pagal pravažiuota kilometražą atrodė gerai, todėl ieškovai automobilį nusprendė įsigyti. Automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, identifikavimo numeris W0L06BCXV610114, įsigijo iš A. S. už 7 000 Lt (septynis tūkstančius litų). Pirkimo - pardavimo sutartį įregistravo VĮ „Regitra“ Šiaulių filiale 2014-06-04 9.00 val. Po pirkimo - pardavimo sutarties įregistravimo VĮ „Regitra“ Šiaulių filiale, jie nuvyko į automobilių pardavimo aikštelę Serbentų g. 92, Šiauliai, pasiimti nusipirkto automobilio Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis pirkimo - pardavimo metu užsivedė. Po automobilio įregistravimo VĮ „Regitra“ Šiaulių filiale apie 11.00 val. A. S. V. kartu su K. D. ir R. Š. nusipirktu automobiliu Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš Šiaulių į savo namus Kelmės rajone. Vykstant nusipirktu automobiliu į namus atsakovas A. S. paskambino K. D. į jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad gali būti gedimų su siurbliu, bet jie yra lengvai pašalinami. Grįžus į namus Kelmės rajone A. V. mėgino pati pabandyti pavairuoti nusipirktą automobilį, tačiau automobilio variklio nepavyko užvesti. Telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su atsakovu A. S., kuris paaiškino, kad reikia palaukti apie dvi valandas ir variklį pavyks užvesti. Po to tą pačią dieną dar buvo skambinta net 2 kartus atsakovui A. S. ir reikalaujama jo pašalinti gedimą ar atlyginti remonto išlaidas (telefono Nr. (duomenys neskelbtini) žr. skambučių išklotinę). Atsakovas A. S. jų reikalavimus bei prašymus nepagarbiai ignoravo teigdamas, kad dabar automobilio remontas yra ieškovų problema, kad tai būtu mums įtikinama pridėdavo rusiškų keiksmažodžiu. Ieškovams nieko kito neliko, kaip ieškoti techninės pagalbos ir automobilį transportuoti į automobilių servisą gedimo šalinimui. Automobilių servise UAB „Girilis“ 2014-06-06 buvo atlikta pilna variklio elektrinės dalies diagnostika, kurios metu nustatyta, kad yra kuro siurblio gedimas. Automobilio serviso darbuotojai, nustačius kuro siurblio gedimą, ieškovus informavo, kad šis kuro siurblio gedimas tikrai atsirado ne dėl jų kaltės ir ankstesnis automobilio savininkas tikrai turėjo tai žinoti. Ieškovai atsakovą A. S. apie kuro siurblio nustatyta gedimą informavo telefonu net kelis kartus ir reikalavo jo padengti remonto išlaidas, tačiau jis ir vėl jų reikalavimus ignoravo. Ieškovai buvo priversti savo lėšomis atlikti 2014-06-04 įsigyto automobilio Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą. Automobilio remonto kaina 3 771,99 Lt (trys tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt vienas litas 99 ct).

Atsakovas A. S. į jų reikalavimus padengti remonto išlaidas nereagavo, todėl 2014-06-07 jie jam pateikė pretenziją sumokėti 3 771,99 Lt už automobilio remontą ir 300 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl jo veiksmais padarytos A. S. V. moralinės žalos (nervų gadinimo, nemigos, emocinės blogos savijautos susijusios dėl nupirkto automobilio su paslėptais defektais). Atsiliepime į jų pareikštą pretenziją atsakovas A. S. su ieškovų reikalavimais nesutiko motyvuodamas tuo, kad pastarieji pirko ne naują, o padėvėtą 1999 m. pagamintą automobilį ir tikėtis nepriekaištingo automobilio veikimo negalima. Atsiliepime teigiama, kad A. S. nėra automobilių meistras, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimus trūkumus ateityje. Taip pat teigiama, kad prieš pradedant remontuoti automobilį A. S. nepranešta, jis neturėjo galimybės automobilio apžiūrėti pats, taip pat nežinoma kokia remonto kaina būtų buvusi kitame automobilių servise. O neturtinės žalos atlyginimo atvejai gali būti atlyginami tik įstatymo numatytais atvejais, prie kurių, nekokybiško automobilio pardavimas, niekur įstatyme nenumatytas.

Ieškovai ieškinį reiškia tuo pagrindu, kad pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu nežinojo ir jiems nebuvo pasakyta apie užslėptus automobilio defektus (kuro siurblio gedimą), taip pat tuo, kad žinodami apie automobilio trūkumus, nebūtų tokio automobilio pirkę, nes automobilis neturi savybių (netinkamas tolimesnei eksploatacijai be remonto), kurių jie galėjo protingai tikėtis.

Šalies argumentai

Ieškovai teigė, kad iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovas A. S. nebuvo sąžiningas, kadangi pirkėjui A. S. V. nenurodė automobilio Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie jam žinomus automobilio defektus, t. y. kuro siurblio gedimą. Apie kuro siurblio gedimą (defektą) atsakovas A. S. pirkėją A. S. V. informavo tik telefonu, kai jau buvo atlikti visi automobilio pirkimo - pardavimo sutarties formalumai ir sumokėti pinigai. Aplinkybė, nurodyta A. S. 2014-07-01 atsiliepime, kad ieškovai, pirkdami ne naują automobilį, turėjo būti atidesni, aktyvesni ir apdairesni, o pirkdami naudotą automobilį galėjo kreiptis į specialistus ir atlikti diagnostiką, negali būti traktuojama kaip daikto trūkumų atskleidimą patvirtinantis įrodymas prieš sudarant ieškovams pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovo A. S. elgesys ir veiksmai sugedus automobiliui, t.y. neatvykimas prie sugedusio automobilio, kai buvo 2014-06-04 12.43 val. informuotas apie gedimą, taip pat vėlesnis vengimas atsakomybės, kai ieškovai mėgino prašyti jo pašalinti kuro siurblio defektą ar atlyginti remonto išlaidas, tiesiogiai įrodo, kad atsakovui kuro siurblio gedimas buvo žinomas dar prieš sudarant pirkimo - pardavimo sutartį. Automobilio kuro siurblio defekto buvimo faktą dar prieš ieškovams įsigyjant automobilį patvirtino UAB „Girilis“ darbuotojai, kai buvo atlikta sugedusio automobilio Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) diagnostika. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas A. S. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl automobilio kuro sistemos, važiuoklės, variklio gedimai pastebimi ar įtariami dar gerokai anksčiau nei automobilis paprasčiausiai bevažiuojant užgęsta ar sustoja. Iš išdėstytų motyvų ir įrodymų matyti, kad atsakovas A. S. nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, kad ieškovams prieš ar pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu 2014-06-04 buvo žinoma apie parduodamo daikto trūkumus, t.y. automobilio kuro siurblio gedimą.

Ieškovai A. S. V. ir A. V., turi sveikatos neįgalumą (žr. neįgalumo pažymėjimą, medicininį pažymėjimą). A. S. V. judėjimo neįgalumas vizualiai matomas. Atsakovas A. S. pardavęs ieškovams automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuro siurblio defektu, apie kurį jis žinojo, ir tolimesnį jo veiksmai bei kalbėjimo maniera (keiksmažodžių vartojimas, atviras paniekinimas ieškovų žinių ir praktikos supratimo apie automobilio techninę bazę), kai jam buvo pranešta, kad 2014-06-04 12.43 val. automobilis sugedo, sukėlė ieškovams neigiamų emocijų, nerimą, ko pasėkoje išsivystė į nemigą, blogą savijautą bei baimę važiuoti nusipirktu automobiliu (bijant, kad vėl nesugestu koks nors agregatas ar detalė, kurių remontas jų šeimai būtų tikrai didelė finansinė našta). Dėl neigiamų emocijų, blogos savijautos ir nemigos teko dažniau ir didesniais kiekiais vartoti vaistų ir papildomai kreiptis į gydytoją atsiradusių sveikatos problemų. Ieškovai supranta, kad prarastą sveikatą, nemigą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais sunku kompensuoti, tačiau mano, kad būtina jiems sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, t.y. kuo teisingiau atlyginti jų patirtą neturtinę žalą. Patirtą neturtinę žalą ieškovai įvertina 300 Lt suma.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad reiškiamo ieškinio suma sudaro:

1) automobilio Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina 3 771,99 Lt (trys tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt vienas litas 99 ct) Lt.

2) neturtinė žala - 300 Lt (trys šimtai litų).

3) pretenzijos Dėl nekokybiško daikto A. S. surašymo užmokestis 80 Lt (aštuoniasdešimt litų).

4) dokumento vertimo kaina - 28 Lt (dvidešimt aštuoni litai).

5) pretenzijos A. S. įteikimo kaina - 121 Lt (vienas šimtas dvidešimt vienas litas), viso sumoje 4300,99 Lt.

Ieškovai patyrė ir šias bylinėjimosi išlaidas, už šį ieškinį sumokėtas 130 Lt žyminis mokestis. Už advokato V. P. teisines paslaugas sumokėti yra 800 Lt.

Vadovaujantis išdėstytu ieškovai teismo prašė:

1. Priteisti ieškovams, A. S. V. ir A. V., iš atsakovo A. S.: 1) 3 771,99 Lt (trys tūkstančius septyni šimtus septyniasdešimt vieną litą 99 ct) Lt automobilio Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų, 2) 300 Lt (trys šimtus litų) neturtinės žalos, 3) pretenzijos Dėl nekokybiško daikto A. S. surašymo užmokestis 80 Lt (aštuoniasdešimt litų), 4) dokumento vertimo kaina - 28 Lt (dvidešimt aštuoni litai), 5) pretenzijos A. S. įteikimo kaina - 121 Lt (vienas šimtas dvidešimt vienas litas), viso sumoje 4 300,99 Lt (keturis tūkstančius trys šimtus litų 99 ct).

2. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas;

3. priteisti 800 Lt (aštuonių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktą advokato V. P. sąskaitą už teisines paslaugas;

4. priteisti iš atsakovo A. S. 130 Lt (šimtą trisdešimt litų) sumokėto žyminio mokesčio;

5. sumokėti priteistas sumas per 10 dienų į A. V. AB bankas „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovai savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Teismo posėdžio metu parodymus davė liudytojai V. V., J. J., D. A., P. K. D., R. Š., ir paaiškinimus institucijos atstovas A. Ž..

Ieškovai ir jų atstovas teismo posėdžio metu pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir prašė teismo jų ieškinį tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė teismui į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimus.

Nurodė, kad su pateiktu ieškovų A. S. V. ir A. V. ieškiniu nesutinka dėl toliau išdėstytų motyvų.

Ieškovų reikalavimai nėra teisiškai pagrįsti. Sutuoktiniai pirko ne naują, o padėvėtą, 1999 m. pagamintą automobilį (15 metų senumo). Visuotinai žinoma, kad eksploatuojant transporto priemonę, vyksta natūralus automobilio susidėvėjimas, todėl negalima tikėtis nepriekaištingo daikto veikimo kaip naujo. Tai patvirtina ir automobilio nedidelė kaina. Tai, kad parduotas automobilis sugedo ir buvo remontuojamas, neleidžia daryti išvados, kad daiktas, pardavimo metu, neatitiko tam tikrų kokybės reikalavimų, Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.327 str. 1 d., parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties saigas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų - įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Atsakovas A. S. nėra automobilių meistras, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimus transporto priemonės techninius trūkumus ateityje, jokių garantijų nesuteikė, elgėsi sąžiningai. Sandorio metu automobilis užsivedė, buvo galima vykdyti jo pagrindinę funkcija - važiuoti.

Pastebėtina, kad perkant naudotą automobilį, pirkėjas sudarydamas pirkimo - pardavimo sutartį turi būti atidesnis, aktyvesnis ir apdairesnis. Kaip nurodo ieškovas savo ieškinyje, jis tik „apžiūrėjo automobilio saloną, [...] išbandymui pravažiavo du ratus“. LR CK 6.328 str. numato pirkėjui teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijų. Ieškovai turėjo teisę automobilį patikrinti patys arba kreiptis pagalbos į specialistus, atlikti diagnostiką, tačiau tokio noro neišreiškė, užteko apžiūrėti automobilio saloną, jokių pretenzijų A. S. negavo, todėl šiais veiksmais laisva valia prisiėmė sau galimą riziką dėl automobilio trūkumų. Be to, prieš perkant automobilį, A. V. žinojo, kokiais metais jis pagamintas, turėjo pakankamai laiko apsispręsti dėl daikto pirkimo. Įvertinus automobilio techninę būklę, nusidėvėjimą, buvo sutarta sumažinti pirminę kainą nuo 7 500 Lt iki 7 000 Lt. Pirkėjas, įsigydamas ne vienerius metus eksploatuotą automobilį, negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu. Pastarąjį faktą ieškovai savo ieškinyje nutyli.

Tiek pateikdami 2014 m. birželio 7 d. pretenziją, tiek pateikdami ieškinį, nepateikė jokių įrodymų, kad parduotas automobilis nebuvo tinkamas eksploatavimui, nėra defektavimo, diagnostikos akto ar panašaus dokumento. Neįrodyta, kad automobilis neužsivedė ar buvo kiti rimti gedimai. Pateikti dokumentai, kad automobilis buvo tvarkomas, tačiau nėra įrodymų, kad šį žala atsirado dėl atsakovo A. S., kaltės. Be to, prieš pradedant remontuoti automobilį, ieškovai nepranešė atsakovui, jis neturėjo galimybės transporto priemonę apžiūrėti pats. Taip pat neaišku, kokia remonto kaina būtų buvusi kitame autoservise, gal būtų užtekę atlikti paprastesnį remontą. Visi veiksmai atlikti vienašališkai.

Šalies argumentai

Ieškovai ieškiniu prašo priteisti 300 Lt neturtinės žalos atlyginimui dėl patirtų neigiamų emocijų, nerimo, dėl ko išsivystė nemiga, bloga savijauta bei baimė važiuoti nusipirktu automobiliu. Su tokiu ieškovų reikalavimu atsakovas nesutinka. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo, nekokybiško automobilio pardavimo atveju, neturtinės žalos atlyginimas niekur įstatyme nenumatytas. Ieškovai tik deklaratyviai rašo apie Konstitucinio Teismo sprendimus, kaip turėtų būti apskaičiuojamas neturtinės žalos dydis, tačiau nenurodo, kokiu pagrindu jis turėtų būti priteisiamas. Be to nurodo, kad ieškovai turėjo vartoti daugiau vaistų ir dažniau lankytis pas gydytojus. Šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai taip pat nepateikti, neįrodyta, kad galimi dvasiniai išgyvenimai atsirado dėl atsakovo kaltės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006). Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str.). Atsakovas manome, kad šių aplinkybių ieškovai neįrodė.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, atsakovas mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d.. 6.327 str. 1 d., 6.328 str., atsakovas teismo prašė:

1. Atmesti ieškovų A. S. V. ir A. V. ieškinį atsakovui A. S. dėl nekokybiško automobilio pardavimo.

2. Priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų.

Atsakovas savo atsikirtimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime į ieškinį pateiktus atsikirtimus ir prašė teismo ieškovų ieškinį atmesti.

Teismas 2014-08-22 nutartimi byloje į procesą įtraukė ir Instituciją, duodančią išvadą byloje, Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos Šiaulių skyrių (43 b.l.). Tačiau šiai institucijai pateikus savo nuomonę dėl jos statuso bylos nagrinėjime, toliau bylos nagrinėjimo metu teismas nelaikė šios institucijos dalyvavimo privalomu. Tačiau sutiko ir leido bylos nagrinėjimo eigoje ieškovams pateikti klausimus šios institucijos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties vertinimo.

Paprastai sutarties sudarymas prasideda derybomis, t.y. šalys siekia suderinti savo reikalavimus viena kitai bei galimas būsimos sutarties sąlygas. Derybos yra vienas iš sutarties sudarymo būdų ir laisvosios rinkos išraiška. LR CK 6. 163 straipsnyje reglamentuojamos šalių pareigos esant ikisutartiniams santykiams. Šalių sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose yra preziumuojamas. CK 6.163 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtinybė atskleisti informaciją. Teismas pripažįsta, kad atsakovas būdamas profesionalus vairuotojas irgi gerai orientuojasi ir naudotų automobilių eksploatacijoje, todėl privalėjo aiškiai bei nedviprasmiškai paaiškinti ieškovams kokį ir kokios kokybės automobilį jis siūlo pirkti (60-61 b.l.). Atsakovas tiek komerciniame pasiūlyme (oferta), tiek ir sudarant su ieškovais rašytinę pirkimo - pardavimo sutartį, pastariesiems žodžių nurodė, tik automobilio pagaminimo metus, tai yra 1999 m. Todėl teismui vertinant šalių teisinius santykius yra pagrindo remtis CK 6.193 str. 4 d. nuostata (9 b.l.). Taip pat laikytina, kad pardavėjas tinkamai nepaaiškino pirkėjams, jog parduoda ne tik naudotą, bet ir galimai trūkumų turinti lengvąjį automobilį. Laikytina, jog dar iki sutarties sudarymo ieškovai turėjo gauti iš atsakovo pakankamai informacijos, kad suprastų, jog įsigyjamo automobilio eksploatacija yra susijusi ir su didesnė jo sugedimo rizika, o pardavėjas dėl to nelaikytinas atsakingu prieš pirkėją. Todėl atmestinas atsakovo atsikirtimas, kad ieškovai pirkdami iš atsakovo naudotą automobilį turėjo žinoti, kad jame gali būti ir paslėptų gedimų. Kadangi atsakovas viešai nepateikė sutarčiai sudaryti reikalingos esminės informacijos, tai pripažintina, jog jis pažeidė ir ikisutartiniams santykiams taikytiną sąžiningumo principą (CK 6. 163 str. 1, 4 d.). Be to kiekvienas pirkėjas, ginčo atveju ieškovė ir bendraieškovis, kuris kreipiasi į tokį asmenį (t.y. atsakovą), tikėjosi sužinoti, kad niekas kitas, išskyrus pastarąjį, negali geriau paaiškinti apie parduodamą daiktą ir jo ypatybes. Tuo labiau, kaip jau yra minėta, jog ir pats daikto pardavėjas yra profesionalus vairuotojas (60-61 b.l.). Todėl pripažintini pagrįstais ieškovės ir bendraieškovio argumentai, jog nei ieškovė, nei bendraieškovis nebuvo pardavėjo tinkamai informuoti apie parduodamo automobilio kokybę, tuo pačiu teismui įvertinus jų abiejų kaip vairuotojų stažą ir turėtų automobilių kiekį.

Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą (sutartą) pinigų sumą (kainą). Sudarius pirkimo – pardavimo sutartį atsiranda teisinis prievolinis pirkimo – pardavimo santykis. Pirkimo – pardavimo sutartis taip pat yra pagrindas pirkėjui įgyti daiktinę teisę (nuosavybės) į nupirktą daiktą (prekę). Pirkimo – pardavimo sutartis yra konsensualinė, nes laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6. 162 str. 2 d.), o įstatymuose arba sutartyje numatytais atvejais šį susitarimą išreiškia atitinkama forma (CK 6. 159 str.). Šalys tokią sutartį sudarė po dvišalių derybų sudarė 2014-06-04 (9 b.l.), tai yra praėjus ne daugiau kaip dvidešimt keturioms valandoms po atsakovo komercinio pasiūlymo (1-6 b.l.). Pirkimo – pardavimo sutartis yra dvišalė, t.y. abišales teises ir pareigas įgyja tiek pardavėjas, tiek pirkėjas (9 b.l.). Sutarties dalykas yra esminė pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga, todėl nesusitarus dėl dalyko laikoma, kad sutartis nėra sudaryta. Kaip jau minėta, šalys susitarė dėl naudoto lengvojo automobilio pirkimo – pardavimo. Pažymėtina, kad dalykui apibūdinti užtenka minimalaus susitarimo, nes įstatymas nustato, kad pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 str. 4 d.). Iš šalių sudarytos sutarties matyti, kad pardavėjas parduoda lengvąjį automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o pirkėjas (bendraieškovis, tuo pat metu veikdamas ir ieškovės vardu) jį perka ir sumoka pardavėjui sutartą kainą. Sutarties dalykas gali būti apibūdintas tiek pagal individualius požymius, tiek pagal rūšį (CK 6. 306 str. 3 d.). Šios sutarties atveju ieškovai ir atsakovas susitarė dėl individualiais požymiais apibrėžto daikto pardavimo, t. y. dėl konkretaus lengvojo automobilio pirkimo – pardavimo. Pirkimo – pardavimo sutarties turinį sudaro sąlygos, dėl kurių pirkėjas ir pardavėjas susitaria. Esminė sutarties sąlyga yra ne tik šalių susitarimas dėl dalyko, taip pat kitos sąlygos, kurias numato įstatymas. Kiekviena sutartimi šalys siekia tam tikrų teisinių pasekmių. Šis jų siekis taip pat turi būti aiškiai išreikštas sutartyje. Pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančius reikalavimus (CK 6. 333 str.). Tačiau 2014-06-04 šalių sudarytoje sutartyje apie parduodamo automobilio priėmimą – perdavimą numatyta, kad transporto priemonė perduodama be papildomų kokybės garantijų, o duomenų, kad pirkėjas šią transporto priemonę apžiūrėjo ir dėl jos techninės būklės bei komplektiškumo pretenzijų pardavėjui neturi nėra. CK 6. 327 str. 1 dalyje yra įtvirtinta pagal įstatymą taisyklė, kuri reiškia, kad perduodamų daiktų kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, įprastus reikalavimus. Iš paminėto seka, kad įstatymo leidėjas yra nustatęs pardavėjui vieną iš esminių sutarties reikalavimų vykdant jo pareigą kuomet parduodamas daiktas. Kitaip tariant, ši taisyklė pagal įstatymą reiškia, kad pardavėjas privalo užtikrinti, jog parduodamas daiktas yra tinkamos kokybės atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą. Dėl to pardavėjui perdavus nuosavybės teise nekokybiškus daiktus pirkėjui, atsiranda teisinių padarinių, numatytų CK 6. 334 straipsnyje. Tačiau kaip jau minėta, šalys daikto priėmimo – perdavimo momentu, nekonstatavo, kad pirkėjas dėl lengvojo automobilio techninės būklės pretenzijų pardavėjui neturi, todėl laikytina, kad pardavėjas pardavė, o pirkėjai įsigijo netinkamos kokybės prekę. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje šalys nesusitarė, kad ieškovas turėjo visas galimybes įsitikinti perkamo daikto kokybe ar pasikviesti atitinkamus srities specialistus, kurie duotų išvadas dėl daikto kokybės, tačiau tuo nepasinaudojo. Dėl to ir pardavėjo oferta dėl naudoto automobilio pardavimo laikytina klaidinančia.

Įstatymas įpareigoja pardavėją garantuoti pirkėjui, kad sudarant sutartį nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti (t.y. specialiam tikslui arba tam, kam tokie daiktai paprastai naudojami). Paslėptais daikto trūkumais laikomi tie, kurie, nėra akivaizdūs ir negali būti paprastai nustatomi priimant ir tikrinant daiktą (pvz., jį apžiūrint), o paaiškėja paprastai naudojant, saugant ar montuojant, paleidžiant jį į apyvartą. Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų matyti, kad parduoto daikto trūkumas (gedimas) atsirado tą pačią dieną po jo pardavimo (perdavimo), todėl jis laikytinas paslėptu daikto trūkumu arba neakivaizdžiu daikto trūkumu, t.y. jis buvo iki daikto perdavimo momento. Be to automobilio gedimas atsirado ne dėl su jo eksploatacija susijusios nepriežiūros, bet dėl parduoto daikto trūkumo. Byloje nustatyta, kad pirkimo – pardavimo momentu ieškovas neturėjo galimybės patikrinti automobilio tinkamumo eksploatacijai, o tik jo ridą. Todėl, kai tuoj pat po automobilio perdavimo pirkėjui ir pastarajam jį eksploatuojant, paaiškėjo transporto gedimas, atsakovas privalėjo imtis visų reikalingų priemonių jam pašalinti (CK 6. 334 str.). Tokia išvada seka iš ieškovų teismui pateiktų rašytinių įrodymų apie automobilio gedimą (10-11, 23-24 b.l.). Pardavėjui visada atsiranda teisinė atsakomybė už tokius daikto trūkumus, kurie atsirado iki prieš perduodant daiktus, ir kurie nėra susiję su netinkama automobilio eksploatacija. Pareiga įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado prieš jį perduodant pirkėjui, priklauso tik pirkėjui. Kadangi automobilio gedimas paaiškėjo tuo pat po jo perdavimo, kaip parduoto daikto trūkumas, tai pardavėjas neatleistinas nuo teisinės atsakomybės, nes pats gedimas atsirado dėl aplinkybių nepriklausančių nuo pirkėjo, o dėl to, kad pardavėjas pažeidė daikto tinkamumo taisyklę, kuri jam remiantis bylos duomenimis galimai buvo žinoma (CK 6. 327 str. 3 d.).

Kai kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje, daikto kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6. 333 str. 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. Dėl to pripažintina, kad pardavėjas neperdavė pirkėjui automobilio, kuris būtų tinkamas naudoti tokiam tikslui, kokiam tokie automobiliai įprastai naudojami. Kokybės standartas turi atitikti tokią kokybę, kokios įprastai tikisi pirkėjas pirkdamas tokios kokybės daiktus. Dėl to atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirkėjui buvo pateikta vienpusė informacija ir jam pasikliaunant pardavėjo kompetencija dėl parduodamo daikto, kuris nebuvo tinkamas naudoti pirkėjo nurodytam tikslui, nes pastarasis nežinojo, kad perkamą automobilį reikės tuoj pat remontuoti. Ieškovė ir jos sutuoktinis nors ir laikytini turinčiais gyvenimiškos patirties, tačiau pripažintina, jog jie negalėjo atsižvelgiant į atsakovo suteiktą informaciją suprasti apie planuojamo pirkti lengvojo automobilio techninę būklę ir jo galimybes. Tokių aplinkybių atsakovas nenurodė šalių pasirašomoje sutartyje ir nesudarė atskiro susitarimo dėl automobilio priėmimo – perdavimo. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės duoda teismui pagrindą sutikti su ieškovės ir jos atstovo motyvais, jog jų nurodytas daikto trūkumas turi būti traktuojamas kaip atsakovo nuslėptos daikto savybės. Taip pat teismas įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir anksčiau paminėtas aplinkybes konstatuoja, jog ieškovė ir jos atstovas įrodė, kad minimas turtas neatitinka įprastų tokiam daiktui keliamų reikalavimų (CK 6. 327 str. 1 d.).

Be to CK nurodyta ir išimtis, kai sutarties sąlygos, panaikinančios ar ribojančios pardavėjo atsakomybę už daikto trūkumus nebus negaliojančios. Pirmiausia, tokia išimtis susijusi su bendrąja pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus taisykle. Ji įvardyta CK 6. 334 str. 1 dalyje: jeigu pardavėjas atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo žinomi ar turėjo būti žinomi, sutartyje gali būti susitarta riboti ar panaikinti pardavėjo atsakomybę už juos. Kita vertus, net jeigu sutartyje tokios sąlygos ir nebūtų, pardavėjas gali remtis tokia įstatyme numatyta išimtimi. Tačiau ginčo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, dėl to nėra teisinio pagrindo netaikyti atsakovui teisinės atsakomybės už parduoto daikto trūkumus.

Dėl ieškovams padarytos turtinės žalos dydžio.

Kadangi šiuolaikinėmis sąlygomis žala dažniausiai atlyginama ne natūra, o išmokant piniginę kompensaciją, svarbu nustatyti žalos pinigine išraišką, t. y. nuostolius. Piniginė žalos išraiška apskaičiuojama taikant įvairius metodus. Teisės doktrinoje skiriami abstraktus ir konkretus žalos įvertinimo metodai. Abstraktus (objektyvus) metodas reiškia, kad remiamasi tam tikrais formaliais kriterijais. Taikant abstraktų metodą nuostoliai paprastai apskaičiuojami taikant kainas, galiojusias žalos padarymo dieną. Taikant konkretų (subjektyvų) metodą, domėn imama tikroji ieškovo situacija. Pagal šį metodą nuostoliai paprastai apskaičiuojami taikant kainas, galiojančias sprendimo priėmimo dieną.

Kadangi autotransporto priemonė yra specifinis turtas, tai jos remonto atveju tiksliai įvertinti turtinę žalą nėra paprasta.

Autotransporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai yra suprantami kaip išlaidos neveikiančios autotransporto priemonės atkūrimui iki buvusios prieš sugedimą technines būklės bei eksploatacinių savybių. Transporto priemonės dalių nuvertinimas - dalių vertės sumažinimas keičiant sugedusias dalis naujomis, atsižvelgiant į keičiamų dalių techninę būklę prieš sugedimą.

Autotransporto priemonės dalių nuvertinimas suprantamas kaip jos dalių vertės sumažinimas keičiant sugedusias dalis naujomis, atsižvelgiant į keičiamų dalių techninę būklę prieš sugedimą.

Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar atlikti remonto darbai tiesiogiai susiję su transporto priemonės gedimu. Pažymėtina, kad remontuoti transporto priemones turi teisę tiktai įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka ir turinčios teisę verstis transporto priemonių remontu (74, 80 b.l.). Nustatant būsimas išlaidas, susijusias su transporto priemonės remontu, pirmiausiai, atliekama jos diagnostika (10 b.l.). Po to sudaroma atkūrimo (remonto) kalkuliacija (atkūrimo (remonto) kaštai), kurioje turi atsispindėti transporto priemonės remonto darbų vertė bei keičiamų dalių kainos, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą (81 b.l.). Pastebėtina, kad ieškovai ir rangovas nenurodė, koks nusidėjimas taikytinas naujoms detalėms. Kaip jau teismas yra nurodęs tokiu atveju, būtina atsižvelgti į automobilio gamybos metus. Dėl to ginčo tarp šalių nėra, todėl teismui privalu naujoms detalėms taikyti nusidėvėjimą pagal teisės aktus, siekiant nustatyti pakeistų detalių likutinę vertę (ginčo atveju, pagal analogiją taikytinas Transporto priemonių draudikų taikomas detalių nusidėvėjimo laipsnis. Žr. Ergo Insurance SE Lietuvos filialo Transporto priemonių draudimo taisyklių, 7.17.p.). Nagrinėjamos bylos atveju nuvertinimo procentas būtų 70 proc.

Apžiūrint remontui pateiktą transporto priemonę dalyvavo jos savininkas (ieškovė) ir rangovo atstovas (70 b.l.). Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, dėl ko jis ar jo įgaliotas asmuo negalėjo dalyvauti atliekant transporto priemonės apžiūrą, todėl laikytina, kad jis nutraukė bendradarbiavimą su pirkėju, tuoj pat po pastarųjų telefoninių skambučių apie nustatytą automobilio gedimą (13-17, 23-24 b.l.) (CK 6. 38 str. 3d.). Taip pat atsakovas nepasinaudojo įstatymo jam suteikta teise pačiam ar jo nurodytam rangovui atlikti nustatyto gedimo šalinimo darbus (CK 6. 334 str. 1d. 3p.). Atskirai pažymėtina, kad remontuojant neveikiančią transporto priemonę gali išaiškėti ir užslėpti trūkumai, kurių neįmanoma buvo nustatyti apžiūros metu. Tokiu atveju atsižvelgtina į tai ar šis gedimas gali būti irgi priskirtas prie užslėptų trūkumų. Teismas pripažįsta, kad ieškovai pateikė teismui tinkamus su autotransporto priemonės remontu susijusius dokumentus (10, 12 b.l.). Šie dokumentai laikytini paprastais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 1 d.) ir teismas juos vertina vadovaudamasis bendrais įrodymų vertinimo principais. Ginčo šalims dėl to irgi nekilo abejonių, o atsakovas dėl rangovo dokumentuose apskaičiuoto žalos dydžio neprašė teismo paskirti teismo ekspertizę žalai ir jos dydžiui nustatyti (CPK 212 str.). Tačiau kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, rangovo pakeistoms automobilio naujoms detalėms taikytinas nusidėvėjimas, tokiu būdu šioje dalyje ieškovų ieškinio reikalavimas atsakovui tenkintinas iš dalies pripažįstant, kad šių išlaidų dydis yra ne 1 879,99 Lt (arba 544,48 Eur), o tik 564,00 Lt (arba 163,35 Eur). Taip pat teismas atsižvelgdamas į Pelno mokesčio įstatymo priedelyje Nr. 1 pateiktus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus laiko, kad ieškovų įsigytas lengvasis automobilis po 15 metų eksploatacijos laikytinas nusidėvėjusiu, kuomet tokiam turtui taikomas 10 metų laikotarpis. Dėl to pirkėjas, įsigijęs tokią transporto priemonę turi prisiimti iš dalies ir su jos remontu susijusią riziką. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į paminėtą, teismas laiko būtinu sumažinti pusiau ieškovų su automobilio remontu susijusias išlaidas. Tokia teismo išvada sietina ir su tuo, kad ieškovai esant panaudoto automobilio remontui nebūtų laikomi nepagrįstai praturtėjusiais atsižvelgiant ir į įsigyto daikto kainą. Be to teismas laiko, kad ieškovai nesiėmė visų priemonių, jog automobilio remontas būtų atliktas pigiau. Šią teismo išvadą patvirtina ir buvę šalių kontaktai su meistru iš Raseinių vardu V.. Tokiu atveju ieškovams iš atsakovo už patirtas dėl automobilio remonto išlaidas priteistina tik 273,98 Eur suma. Tokiu būdu ieškovams iš atsakovo iš viso patirtų išlaidų atlyginimui priteistina 437,33 Eur suma. Likusioje dalyje ieškovų ieškinys atsakovui dėl šių ieškinio reikalavimų atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6. 250 str. nustatyta, kas yra neturtinė žala ir kada bei kokiomis sąlygomis ji atlyginama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl asmeniui neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimą, būtina įvertinti visas su šios žalos padarymu susijusias aplinkybes. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai patyrė turtinę žalą. Tačiau pats žalos padarymo faktas nereiškia, kad dėl to jie neabejotinai patyrė išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo ir kitų neigiamų emocijų. Teismui tenkinant ieškovų ieškinį iš dalies yra atkuriamas socialinis teisingumas jų atžvilgiu. Be to, ieškovai civilinėje byloje kartu su ieškiniu nepateikė teismui jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, o ieškovo pateiktas medicininis pažymėjimas nelaikytinas tinkamu įrodymu, atsižvelgiant į paties ieškovo amžių ir jo sveikatos būklę iki automobilio įsigijimo (20-21 b.l.). Atskirai pažymėtina, kad ieškovai nenurodė, jog po jų patirtos žalos jie patyrė ypatingus išgyvenimus dėl to, kad negalėjo naudotis nusipirktu automobiliui ir dėl to jiems reikėjo nuomotis kita transporto priemonę ar pan. Kaip jau teismas yra nurodęs ieškovai ar konkrečiai ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad dėl patirtų išgyvenimų jis susirgo, sutriko jo sveikata ar patyrė kitus nepatogumus, apart ieškinyje nurodytų motyvų. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir teismų praktikoje įtvirtintus civilinius santykius apibūdinančius kriterijus – neteisėtos žalos padarymo pasekmes, šių pasekmių trukmę ir kt. Be to ieškovų įsigytas lengvasis automobilis jau 2014-06-16 buvo suremontuotas (73 b.l.).

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, įvertinant tai, kad ieškovams atsižvelgiant į jų įsigyto automobilio eksploatacijos laikotarpį, jo vertę ir jam padarytą žalos dydį, kuris nėra didelis, bei jiems priteistų išlaidų atlyginimą, teismas laiko, jog ieškovams (ieškovui) iš atsakovo nepriteistina piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Be to atskirai pažymėtina, kad teisės pripažinimas, užkirtimas kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams yra savarankiški pažeistų asmens teisių gynimo būdai (CK 1.138 straipsnio 1, 3 punktai). Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., M. v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis N. K. v. UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, bylos Nr. 3K-3-569/2006; kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52).

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių negalima daryti išvados apie tai, kad ieškovas (ieškovai) patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus, nes ieškovo (ieškovų) patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų nepagrindžia byloje jų pateikti įrodymai (20-22 b.l). Teisės pažeidimo dėl padaryto žalos atlyginimo pripažinimas, laikytinas pakankama kompensacija ieškovui (ieškovams), todėl netenkintinas jų reikalavimas priteisti 300 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.

Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja; įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas pirmiau išvardyti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje aktuali būtent trečiojo asmens materialine prasme UAB ,,Girilis“ 2014-06-06 nustatytų faktinių aplinkybių įrodomoji vertė, užsakovui (ieškovams) įrodinėjant pardavėjo atsakomybę dėl parduoto daikto paslėptų trūkumų ir šios įrodymo priemonės duomenų santykis su kitais įrodymais, bei jų įvertinimas kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Be to pažymėtina, kad teismo posėdžio metu parodymus davė ir minėto asmens darbuotojai (specialistai) iškviesti į bylą kaip liudytojai (121-122 b.l.). Pastebėtina, kad ir ieškovo pateiktos kuro siurblio kainos iš UAB ,,Girilis“ nėra labai didelės, jas lyginant su kitų analogiškų autoservisų tomis pačiomis remonto kainomis (139, 141 b.l.).

Atsakovas nepasinaudojo įstatymo suteikta teise ir neprašė apklausti liudytojais kitų autoservisų specialistų, taip pat nepateikė į bylą ir duomenų apie kitų automobilių remonto bendrovių analogiškų remonto darbų kainas. Trečiojo asmens faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys neleidžia teismui abejoti dėl atsakovo parduoto automobilio esant jo gedimui dar iki perdavimo. Be to šių duomenų atsakovas leistinais įrodymais irgi nepaneigė (23-24 b.l.). Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės (dėl žalos padarymo ar kitų atsakomybės priemonių, kai nevykdoma sutartis) taikymo, kreditorius turi įrodyti sutarties pažeidimą ar defektą, kurį padarė skolininkas (CPK 178 straipsnis). Tuo pačiu atmestini atsakovo atsikirtimai, kad analogiško ir tinkamo eksploatacijai lengvojo automobilio kainą ieškovams būtų buvusi daug didesnė, kas leidžia teismui daryti priešingą išvadą, jog pardavėjas žinojo apie esamą automobilio gedimą, tačiau pirkėjui šios aplinkybės nenurodė (23-24 b.l.).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, kurie ginčo atveju buvo pateikti, konstatuoja, kad trečiasis asmuo UAB ,,Girilis“ tinkamai užfiksavo tokias faktines aplinkybes, kurios susijusios su atsakovo parduoto lengvojo automobilio ji eksploatuojant išaiškėjusiais defektais. Be to, teismas vertina ir tai, kad pagal konkrečias aplinkybes defektų atsiradimo priežastys ir mechanizmas paaiškėjo netrukus po daikto perdavimo pirkėjui. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui tinkamų įrodymų patvirtinančių, jog lengvasis automobilis tinkamai neveikė dėl netinkamos jo eksploatacijos ar kitokių ieškovo (ų) kaltų veiksmų. Teismų praktikoje nustatyta, kad defektų faktą privalo įrodyti ieškovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias atsakovo (pardavėjo) atsakomybę, privalo įrodyti atsakovas. Teismo nuomone, ieškovai byloje įrodė aplinkybes, kad atsakovo parduotas ir perduotas lengvasis automobilis dar iki jo perdavimo momento turėjo trūkumų, o atsakovas neįrodė, kad nustatytas trūkumai atsirado dėl kitų priežasčių, nei atsakovo veiksmai. Todėl byloje atsakovo atsikirtimai dėl ieškinio nepagrįstumo atmestini (38-41 b.l.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis CPK 93 str. 2 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, įvertinus ir pastarosios turėtas išlaidas. Bylos rezultatas iš dalies yra palankus ieškovams, kurie prašė priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, konkrečiu atveju tai išlaidos už teisinę pagalbą, žyminis mokestis ir kt. išlaidos (CPK 79 str. 1d., 88 str. 1d. 6, 8 p.). Klausimas dėl žyminio mokesčio išlaidų šioje byloje išspręstinas atsižvelgiant į patenkintą ieškinio sumą, tokiu būdu ieškovams priteisiant 23,00 Eur (CPK 93 str. 2d.). Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieškovai yra sumokėję 880,00 Lt arba 254,87 Eur už teisines paslaugas. Atsakovas savo ruožtu patyrė 1 800 Lt arba 521,32 Eur išlaidų už advokato paslaugas. Kadangi ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies, tai proporcingai patenkintai ieškinio daliai jiems turėtų būti priteistinos išlaidos už teisines paslaugas, įskaitant ir šias išlaidas sumažinant atsakovui proporcingai tenkančia dalimi (CPK 93 str. 2d.). Teismas remdamasis savo ankstesne praktika konstatuoja, kad ir bylinėjimosi išlaidos negali būti priemone pasipelnyti pralaimėjusios šalies sąskaita. Tam įtakos turi ir ta aplinkybė, jog abiejų šalių atstovai yra profesionalūs teisininkai (advokatai), o byla nėra labai sudėtinga. Be to kiekvienos iš šalių atstovų tiesioginės pareigos yra teikti klientui teisinę pagalbą ar būti atstovu teisme. Todėl pripažintina, kad šios paslaugos konkrečiu atveju kainuoja analogiškai, todėl atsakovo nurodyta atstovavimo išlaidų dalis mažintina iki ieškovų išlaidų dydžio už tas pačias paslaugas. Dėl to viršijančios priteistų šių bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo bei nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai. Todėl teismas, mažindamas atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas pažymi, kad šalių ginčas dėl nuostolių priteisimo nesudėtingas, atsiliepimui į ieškovo ieškinį parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, tokiam procesiniam dokumentui parengti pakanka minimalių darbo ir laiko sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Tokiu atveju atlikus atstovavimo išlaidų perskaičiavimą ir įskaitant atsakovui priteistiną iš ieškovų dalį, pastariesiems iš atsakovo priteistina 50,97 Eur suma atstovavimo išlaidoms atlyginti (26, 31-32, 104-108, 111-112 b.l.).

Ieškovai tuo pačiu prašė teismo priteisti jiems ir 88,50 Lt arba 25,63 Eur papildomų būtinų išlaidų už vertimo paslaugas (29, 71 b.l.). Šis ieškovų reikalavimas atmestinas, kadangi šios išlaidos atsižvelgiant į įsigytą automobilį gali atsirasti kiekvienu atveju ne tik ji remontuojant, bet ir jį eksploatuojant. Tačiau tenkintinas ieškovų prašymas dėl išlaidų įteikiant šalies procesinį dokumentą atsakovui iki bylos iškėlimo teisme momento, kuris pats yra nurodęs, kad dėl darbo pobūdžio retai būna namuose (15 b.l.). Tokiu atveju ieškovams priteistina iš atsakovo papildomai 121,00 Lt arba 35,04 Eur išlaidų atlyginimui už antstolio ieškovams suteiktas paslaugas (28 b.l.). Teismų praktikoje pripažįstama šalių teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas jas priteisdamas privalo įvertinti visas su tuo susijusias aplinkybes. Taip pat ieškovams iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bylos dalyviams (CPK 88 str. 1d. 3p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 260-270 str.,

Nuspren dž i a:

Ieškovės ir bendraieškovio ieškinį atsakovui tenkinti iš dalies.

1. Priteisti ieškovei A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir bendraieškoviui A. S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 437,33 Eur nuostolių atlyginimui, 23,00 Eur žyminio mokesčio, 50,97 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 35,04 Eur už antstolio paslaugas, iš viso: 546,34 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 34 euro ct).

2. Priteisti ieškovei A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir bendraieškoviui A. S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos 546,34 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 34 euro ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Likusioje dalyje ieškovų ieškinį atsakovui atmesti.

4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 16,44 Eur (šešioliką eurų 44 euro ct) teismo turėtų išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą per LR pašto kurjerių tarnybą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėjas Jonas Stubrys