Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-11-18 · Civilinė byla Nr. e2S-2953-661/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-18
Bylos Nr.
e2S-2953-661/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02975-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Ieškovas
BUAB „Donada“
Atsakovas
O. M., V. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2953-661/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02975-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo BUAB „Donada“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Donada“ ieškinį atsakovams O. M., V. G. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 4008 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovui nustatytas dešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

3. Teismas nurodė, kad atsakovė O. M. yra ne Lietuvos Respublikos pilietė, t. y. ji gimusi Rumunijoje, paskutiniais duomenimis gyveno Moldovos Respublikoje. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė galimai supranta kalbą, tokių duomenų byloje nėra. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, kurį teikia ieškovė, neįrodo atsakovės lietuvių kalbos žinojimo, todėl teismas konstatavo, kad ieškovei nepateikus procesinių dokumentų, išverstų į atsakovei O. M. suprantamą kalbą, ieškinys neatitinka keliamų reikalavimų. Todėl ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais: atsakovė O. M. moka lietuvių kalbą, nes pasirašinėjo įmonės dokumentus (pavyzdžiui įgaliojimus) sudarytus lietuvių kalba; skundžiama nutartis neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, pagal kurią teismas turi reikalauti išversti procesinius dokumentus tik tada kai šalis atsisako priimti procesinius dokumentus lietuvių kalba (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis c. b. Nr. e2-667-464/2019, 2018 m. kovo 22 d. nutartis c. b. Nr. e2-688-330/2018).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Ieškovas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tokiais motyvais – atsakovė O. M. moka lietuvių kalbą, nes pasirašinėjo lietuviškai sudarytus įgaliojimus; pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką teismas turi reikalauti išversti procesinius dokumentus tik tada kai šalis atsisako priimti procesinius dokumentus lietuvių kalba.

7. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus (CPK 113 str. 3 d.).

8. Nors ieškovas ir grindžia savo atskirąjį skundą tam tikra Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pažymėtina, jog ji šiuo klausimu nėra vienoda.

9. Viena vertus, Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad pateikus į bylą duomenų, jog suinteresuotas asmuo gali mokėti lietuvių kalbą, negali būti eliminuojama galimybė inicijuoti ieškinio ir jo priedų, surašytų lietuvių kalba, įteikimą. Tik tuo atveju, jei valstybine kalba surašytus dokumentus būtų atsisakyta priimti, bankroto administratorius įpareigotinas pateikti jų vertimą į suinteresuotam asmeniui suprantamą kalbą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis c. b. Nr. e2-667-464/2019).

10. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl sprendžiant ginčą yra būtina išsiaiškinti būtent tos bylos aplinkybes. Šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. e2-667-464/2019 ir šitos bylos aplinkybės skiriasi, nes Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. e2-667-464/2019 atsakovas turėjo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, o šios bylos atveju atsakovė yra Rumunijos pilietė, gyvenanti Moldovoje. Taigi, procesiniai dokumentai atsakovei bus įteikiami ne Lietuvoje, o turės būti siunčiami remiantis Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose arba kitomis tarptautinėmis sutartimis.

11. Kita vertus, Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų bei jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos yra pripažįstamas kliūtimi įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016; 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018).

12. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo praktika ginčo klausimo yra nevienoda, apeliacinės instancijos teismas, remsis kasacinio teismo praktika ir ją atitinkančia Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą apeliacinis skundas, nepateikus jo būtino vertimo į kitai bylos šaliai suprantamą kalbą, neturėtų būti priimtas, o teismas turėtų taikyti trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-916/2015). Šiuo atveju būtent Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016, atitinka minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

13. Ieškovas teigia, kad atsakovė moka lietuvių kalbą, nes pasirašinėjo įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien ieškovo į bylą pateiktų įgaliojimų pasirašymas nėra pakankamas įrodymas, kad atsakovė moka lietuvių kalbą tiek, jog galėtų suprasti jai siunčiamus procesinius dokumentus.

14. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas: „apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad R. D. sudarinėjo ir pasirašinėjo dokumentus lietuvių kalba, neįrodo, jog R. D. supranta lietuvių kalbą tiek, kad galėtų suprasti lietuvių kalba surašytus ir jam skirtus procesinius dokumentus, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad trečiajam asmeniui skirtų procesinių dokumentų ir jų priedų vertimai nėra būtini“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016).

15. Kaip minėta, paskutinė žinoma atsakovės gyvenamoji vieta yra Moldovoje, todėl tikėtina, kad procesiniai dokumentai jai bus įteikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Šioje sutarties 9 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai dokumentai surašyti ne Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie įteikiami gavėjui tuo atveju, jei jis sutinka juos priimti.

16. Taigi, nors minėta sutartis numato galimybę procesinius dokumentus į Moldovą siųsti lietuvių kalba, tačiau praktikoje tokia nuostata (kai leidžiama dokumentus siųsti lietuvių kalba) dažnai lieka neįgyvendinta, nes daugeliu atvejų asmuo atsisako priimti dokumentą, motyvuodamas būtent tuo, kad dokumentas yra jam nesuprantama kalba. Pažymėtina, kad dokumentų siuntimas į kitą valstybę, remiantis tarptautinėmis konvencijomis, valstybių dvišalėmis sutartimis ar Europos Sąjungos teisės aktais yra daug laiko reikalaujantis procesas, o asmeniui atsisakius priimti neišverstus dokumentus, visą procedūrą reikia kartoti iš naujo ir taip sugaištama dar daugiau laiko. Tokiu būdu būna pažeidžiami proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principai (CPK 7 str.) ir nepagrįstai padidėja procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Todėl tam, kad būtų išvengta pakartotinio procesinių dokumentų siuntimo bei su tuo susijusių papildomų išlaidų, yra racionalu reikalauti, kad ieškovas iš karto pateiktų procesinius dokumentus išverstus į atsakovui suprantamą kalbą.

17. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas Lietuvos ir Baltarusijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 9 straipsnį, kuris yra analogiškas Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 9 straipsniui, yra nurodęs, kad: „aptartos tarptautinės teisės aktų nuostatos neprieštarauja CPK 113 straipsnio 3 daliai, kadangi jose reglamentuotas įpareigojimas pateikti vertimus numatytas tik tuo atveju, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad užsienio valstybių subjektai, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, supranta lietuvių kalbą, tokie įrodymai apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikti, todėl neteisus apeliantas, kad įpareigojimas pateikti procesinių dokumentų vertimus būtų pagrįstas tik tuo atveju, jei siunčiamus dokumentų gavėjai atsisakytų priimti“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016).

18. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – išversti ieškinį į atsakovei O. M. suprantamą kalbą.

19. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra praėjęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti – dešimt dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų pašalinimą ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui BUAB „Donada“ dešimties dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Teisėjas Alvydas Barkauskas