- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2-667-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00069-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- I. G., I. M.
- Kategorijos
- 3.1.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Stromila“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-448-368/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Stromila“ ieškinį atsakovams I. G. ir I. M. dėl žalos atlyginimo ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB ,,Stromila“ 2019-03-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. priteisti solidariai iš atsakovų I. G. ir I. M. 7 470 Eur žalos atlyginimą;
1.2. priteisti iš atsakovo I. G. 235 934 Eur skolą;
1.3. priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2018-09-10 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018-09-21, iškėlė ieškovei UAB ,,Stromila“ bankroto bylą (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-752-267/2018). Teismo paskirtas bendrovės bankroto administratorius nustatė, kad ieškovės vardu yra užregistruoti 6 automobiliai, kurių vidutinė rinkos vertė 7 470 Eur, tačiau šis turtas nėra išsaugotas / perduotas bankroto administratoriui. Kadangi už šio turto išsaugojimą ir perdavimą yra atsakingas tiek I. G., kuris VĮ Registrų centro duomenimis vadovavo bendrovei, tiek faktinis vadovas atsakovas I. M., ieškovė mano, kad egzistuoja viso sąlygos atsakovų solidariai deliktinei civilinei atsakomybei kilti.
3. Ieškovė taip pat nurodė ir tai, kad 2017-01-10 paskolos sutarties pagrindu atsakovui I. G. buvo suteikta 235 934 Eur paskola, kuri nėra iki šiol grąžinta, todėl prašo šią sumą priteisti iš atsakovo I. G..
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2019-03-18 nutartimi ieškovei BUAB ,,Stromila“ nustatė terminą ieškinio trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti.
5. Teismas nustatė, kad ieškinys pareikštas atsakovams, moldavų tautybės asmenims, kurių vieno – atsakovo I. G. – gyvenamoji vieta yra Moldovos Respublikoje.
6. Įvertinęs aptartas faktines aplinkybes, aktualų nacionalinį ir teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 113 str. 3 d., Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – ir Sutartis) 5 str. 2 d.) teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė ieškinio išversto į atsakovui I. G. suprantamą kalbą, todėl tokį ieškinį laikė neatitinkančiu jam įstatymo keliamų reikalavimų. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad tik pašalinus šį trūkumą bus galima kreiptis į Moldovos Respubliką dėl teisinės pagalbos suteikimo.
7. Teismas įpareigojo ieškovę išversti ieškinį į atsakovui I. G. ir užsienio valstybės institucijai, kuriai bus teikiamas prašymas suteikti teisinę pagalbą, suprantamą moldavų kalbą.
I. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė BUAB ,,Stromila“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2019-03-18 nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
8.1. Teismas netinkamai vertino ir aiškino Lietuvos ir Moldovos Respublikų pasirašytą sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“. Teismas nepagrįstai ignoravo Sutarties 9 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį, kad tais atvejais, kai dokumentai surašyti ne susitariančios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie įteikiami gavėjui tuo atveju, jei jis sutinka juos priimti.
8.2. Teismas nukrypo nuo analogiškose bylose suformuotos praktikos, kad šaliai turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti Sutartyje numatyta teise inicijuoti pareiškimo įteikimą lietuvių kalba ir tik paaiškėjus, kad tokios galimybės nėra, t. y. atsisakius priimti lietuvių kalba parengtą dokumentą, teismas galėtų įpareigoti administratorių pateikti atitinkamo procesinio dokumento vertimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-270-823/2017, 2018-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-688-330/2018).
8.3. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovai supranta lietuvių kalbą. Visi atsakovo I. G., kaip akcininko, sprendimai surašyti lietuvių kalba, įgaliojimas, kuris pateiktas VĮ Registrų centrui, taip pat surašytas lietuvių kalba ir pasirašytas I. G.. Atsakovas I. M. nuo 2006-10-26 yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, jam suteiktas lietuviškas asmens kodas. Aptarti duomenys patvirtina, kad abu atsakovai supranta lietuvių kalbą, todėl nėra būtinybės procesinius dokumentus versti yra moldavų kalbą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – ieškinio ir jo priedų vertimams į moldavų kalbą pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Skundžiamoje teismo nutartyje teisingai nurodoma, kad vienas iš ieškinio formai keliamų privalomų reikalavimų yra pareiga pateikti teismui procesinius dokumentus ir jų priedus valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus (CPK 113 str. 3 d.).
11. Kita vertus, teisi ir apeliantė tuo aspektu, kad Sutartis įteiktinų dokumentų kalbai numato alternatyvas, apie kurių taikymo galimybes jau buvo pasisakyta panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose (žr. nutarties 8.2.p). Atsižvelgiant į CPK 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtiną taisyklę, tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos. Dvišalėje Lietuvos ir Moldovos Respublikų sutartyje įtvirtina taisyklė, kad tais atvejais, kai dokumentai surašyti ne susitarančios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie įteikiami gavėjui tuo atveju, jei šis sutinka juos priimti (Sutarties 9 str. 1 d.).
12. Nagrinėjamai bylai aktualūs ir pirmiau nurodyti apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai, kad, pateikus į bylą duomenų, jog suinteresuotas asmuo gali mokėti lietuvių kalbą, negali būti eliminuojama galimybė inicijuoti ieškinio ir jo priedų, surašytų lietuvių kalba, įteikimą. Tik tuo atveju, jei valstybine kalba surašytus dokumentus būtų atsisakyta priimti, bankroto administratorius įpareigotinas pateikti jų vertimą į suinteresuotam asmeniui suprantamą kalbą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-270-823/2017, 2018-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-688-330/2018).
13. Pirmosios instancijos teismas apeliantės įvardijamų aplinkybių, susijusių su atsakovo I. G. gebėjimu suprasti lietuvių kalba surašytus procesinius dokumentus, nevertino ir padarytos išvados, kad ieškinys neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalyje reikalavimo, nepakeitė, nepasinaudojo CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto suteikiamomis galimybėmis, nors su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai – 2016-03-10 akcininko sprendimas, įgaliojimas (ieškinio priedai Nr. 9-10), kurie surašyti lietuvių kalba ir pasirašyti atsakovo I. G., sudaro prielaidas spręsti, kad šiam atsakovui lietuvių kalba gali būti suprantama.
14. Apeliantės bankroto administratoriui, kuris atstovauja bendrovės ir jos kreditorių interesus, manant, kad atsakovas priims lietuvių kalba surašytus procesinius dokumentus ir tokiu būdu bus užtikrintas proceso ekonomiškumas ir operatyvumas, pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturėjo prielaidų nustatyti termino ieškinio vertimui pateikti.
15. Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su kito atsakovo I. M. galimybe priimti lietuvių kalba surašytus procesinius dokumentus, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi pirmosios instancijos teismas kliūčių šiam asmeniui įteikti lietuvių kalba surašytus procesinius dokumentus neįžvelgė ir tokio trūkumo skundžiamoje nutartyje neįvardijo.
16. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantei turi būti suteikta galimybė pasinaudoti Sutartyje numatyta teise inicijuoti ieškinio, surašyto lietuvių kalba, įteikimą ir tik paaiškėjus, kad tokios galimybės nėra, t. y. I. G. atsisakius priimti lietuvių kalba parengtus procesinius dokumentus, teismas turėtų įpareigoti administratorių pateikti atitinkamų procesinių dokumentų vertimą į šiam asmeniui suprantamą kalbą.
17. Kadangi galimybė įteikti šiam atsakovui procesinius dokumentus, surašytus valstybine kalba, kaip tą ir numato Sutartis, dar neišnaudota, teismo nutartis panaikinama ir BUAB „Stromila“ ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir ieškovės BUAB „Stromila“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.