Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-20-272/2021

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-17
Bylos Nr.: e2-20-272/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02398-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Stefanovič
Ieškovas: N. G.
Atsakovas: V. V.
Advokatai: Albertas Buta

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2-20-272/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02398-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2021 m. birželio 17 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant A. K., L. J.,dalyvaujant ieškovui N. G., jo atstovui advokatui Albertui Butai,atsakovės V. V. atstovams advokatei E. K., R. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. G. ieškinį atsakovei V. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas, teimo posėsyje patikslinęs savo reikalavimus, prašo: 1) atidalinti butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovui N. G. asmeninės nuosavybės teise atsakovei V. V. nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį buto; 2) priteisti iš ieškovo N. G. atsakovei V. V. už atidalijamą 1/3 buto dalį 9 933,33 Eur piniginę kompensaciją; 3) atidėti teismo sprendimo dalies dėl kompensacijos atsakovei V. V. išmokėjimo vykdymą 5 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba išdėstyti kompensacijos sumos sumokėjimą 5 metams, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį; 4) priteisti ieškovui N. G. iš atsakovės V. V. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje ir jis bei jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas N. G. (toliau - Ieškovas), atstovaujamas įstatyminės atstovės globėjos Z. G., kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl ieškovui kartu su atsakove V. V. (toliau - Atsakovė) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto dalies atidailijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovui kartu su Atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių 50,21 m² bendro ploto (iš kurių gyvenamąjį plotą sudaro 30,52 m²) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys aptariamo buto: pirmąją 1/3 dalį buto Ieškovas nuosavybės teise įgijo 2014-12-10, paveldėjęs ją po savo močiutės L. M. mirties, antrąją 1/3 dalį buto Ieškovas nuosavybės teise įgijo, pagal 2015-10-07 turto perdavimo išieškotojui aktą perėmęs ją iš savo biologinio tėvo R. M., antstolei M. G. iš R. M. ieškovo N. G. naudai vykdant pagal 2010-03-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo įsiskolinimo priverstinį išieškojimą.

Nurodė, kad Atsakovė aptariamo buto 1/3 dalies savininke tapo 2018-12-14, pagal testamentą paveldėjusi Z. M. nuosavybės teise priklausiusią buto dalį. Būtent Z. M., turėdamas didesnės dalies buto savininko – Ieškovo – leidimą, trejus metus (t. y. iki mirties) panaudos teise neatlygintinai naudojosi visu butu. Apie Atsakovės globoto Z. M. mirtį 2/3 buto dalies savininkas N. G. ir jo globėja Z. G. Atsakovės nebuvo informuoti; apie pasikeitusias aplinkybės praėjus daugiau negu 1 mėnesiui jie sužinojo tik iš trečiųjų asmenų. Nuo Z. M. palaidojimo momento (2018 m. rugpjūčio 1 d.) iki 2018 m. rugsėjo mėesio, kuomet apie pasikeitusias aplinkybes sužinojo Z. G., buto raktus turėjo ir butu naudojosi Atsakovė. Kadangi Z. M. vedė asocialu gyvenimo būdą, turėjo tokių pat asocialių draugų, bijodami, kad į butą gali patekti tretieji asmenys, susiję su Z. M. bendrais žalingais interesais, Ieškovo artimieji pakeitė buto lauko durų spyną. Tąsyk buto durų raktų komplektas buvo įteiktas ir Atsakovei, suteikiant teisę lankytis bute. Nepaisant to Atsakovė neperdavė Ieškovui ir jo artimiesiems raktų nuo pašto dėžutės ir rūsio durų, nors Ieškovo globėja Z. G. daug kartų to prašė. Po velionio Z. M. mirties Ieškovas, padedamas savo artimųjų, pradėjo tvarkyti laisvą nuo ligtolinių gyventojų likusį ir jų gerokai nugyventą butą. Atsižvelgdamas į jam nuosavybės teise priklausančią buto dalį ir, proporcingai, kambarių ploto pasiskirstymą pagal gyvenamojo ploto dalį, Ieškovas pradėjo remontuoti didesnio ploto kambarį, kuris dalijantis butą ar nusistatant buto naudojimo tvarką, faktiškai turėtų atitekti jam, taip pat bendro naudojimo patalpas (virtuvę, tualetą, vonios kambarį): išmontavo fiziškai ir morališkai pasenusius ir nudėvėtus baldus, santechninę įrangą, pradėjo būtinus nusidėvėjusių apdailos elementų keitimo darbus, lubų ir sienų glaistymo darbus, atsivežė į butą įsigytą grindų laminatą, televizorių. Mažesnis kambarys, kuris atsižvelgiant į jo ploto (11,79 kv. m) ir bendro gyvenamojo ploto (30,52 kv. m) santykį teoriškai galėtų būti priskirtas Atsakovės naudojimui, buvo paliktas toks, koks buvo. Į šį kambarį taip pat buvo patalpinti bute buvę velioniui Z. M. priklausę namų apyvokos daiktai.

Pažymėjo, kad Ieškovo artimiesiems pradėjus tvarkyti aptariamą butą, bute pradėjo lankytis Ieškovo biologinis tėvas, Atsakovės sūnėnas, R. M., kuriam 2010-03-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu buvo apribota jo kaip tėvo valdžia sūnaus N. G. atžvilgiu. Su savo biologiniu tėvu Ieškovas neturėjo ir iki šiol neturi jokio artimesnio ryšio. Poreikio artimesnio ryšio su sūnumi užmezgimui neturi ir pats R. M., kuris iki šiol vengia gera valia prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Buvimo bute metu R. M. kaltino Ieškovo globėją Z. G. apgaule, jo sūnaus, Ieškovo, vardu perėmus nuosavybės teisę į dalį buto, nurodė, kad Atsakovė pagal notarinę panaudos sutartį būtent jam, t. y. R. M., suteikė teisę naudotis 1/3 buto dalimi, grasino be Z. G. ir N. G. žinios įkeldinti į butą nuomininkus, Z. G. atžvilgiu elgėsi agresyviai, grasino apriboti N. G. patekimą į butą. Incidento aplinkybės buvo žinomos ir Atsakovei. Patirdama psichologinį spaudimą ir norėdama apsaugoti globotiniui – Ieškovui - priklausantį turtą, globėja Z. G. buvo priversta dar sykį pakeisti buto lauko durų spyną. Po durų spynos pakeitimo R. M. bandymai patekti į butą ir grasinimai nesiliovė, dėl to bijodama dėl savo ir globotinio gerovės (sveikatos) Z. G. buvo priversta kreiptis į policiją su prašymu pravesti su R. M. prevencinį pokalbį ir apriboti R. M. psichologinį smurtą ir žalingus kontaktus su nepilnamečiu N. G.. Praėjus kuriam laikui ir tęsiantis konfliktinei situacijai, Atsakovė su R. M. pagalba 2019 m. spalio 5-6 d. patys pakeitė buto durų spyną, tokiu būdu apribodami galimybę Ieškovui ir jo artimiesiems patekti į butą. Nurodė, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, jog tarp šalių yra kilusi konfliktinė situacija ir bendras šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto naudojimas ir atidalijimas natūra (turint omenyje buto gyvenamąjį plotą, išplanavimą ir kambarių skaičių), nustatant naudojimosi tvarką, faktiškai nėra įmanomas. Tokiu atveju šalims vis tiek liktų bendrojo naudojimo patalpų, o tai reikštų, jog šalys ir toliau turėtų bendrauti, spręsdamos su bendrąja nuosavybe esančio buto valdymu susijusius klausimus.

Pažymėjo, jog Ieškovui šiuo metu priklauso didesnė dalis (t. y. 2/3) buto dalis, kito nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto Ieškovas neturi, be to, Ieškovas su savo artimųjų pagalba jau yra pradėjęs buto remonto darbus ir yra atlikęs investicijas į buto pagerinimą, o atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad Atsakovė teisę naudotis jai priklausančia 1/3 buto dalimi yra perdavusi savo sūnėnui R. M., taip pat Atsakovei nuosavybės teise priklauso kitas gyvenamosios paskirties butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bet Atsakovė faktiškai gyvena dar kitu adresu (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog Atsakovė neturi realaus poreikio į dalijamą daiktą (butą) natūra, todėl atidalijant butą iš bendrosios dalinės nuosavybės, butas natūra priteistinas Ieškovui, Atsakovei už jos 1/3 buto dalį priteisiant iš Ieškovo piniginę kompensaciją.

Nurodė, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensacija sąlyga yra ta, kad tokia kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę, todėl vertinant nekilnojamąjį turtą gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Remiantis 2019-11-06 VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, viso buto vidutinė rinkos vertė yra 29 800 Eur, todėl atitinkamai, Atsakovei priklausanti 1/3 buto dalis proporcingai būtų verta 9 933,33 Eur, taigi, tokio dydžio kompensacija turėtų būti priteista Atsakovės naudai.

Taip pat nurodė, kad Ieškovas yra pasirengęs kompensacijos Atsakovei išmokėjimui reikalingas pinigines lėšas užsidirbti laisvu nuo būsimų studijų metu. Prie kompensacijos Atsakovei išmokėjimo, esant reikalui, galėtų prisidėti ir Ieškovo artimieji, tačiau atsižvelgiant į gana ženklų mokėtinos piniginės kompensacijos dydį, Ieškovas, patikslinęs savo reikalavimus teismo posėdyje, prašo remiantis protingumo ir teisingumo principais, atidėti teismo sprendimo dalies dėl kompensacijos Atsakovei išmokėjimo vykdymą 5 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba išdėstyti kompensacijos sumą sumokėjimą 5 metams, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį. Pažymėjo, kad Ieškovas kompensaciją Atsakovei galėtų ir įsipareigotų išmokėti ir anksčiau tuo atveju, jei jo biologinis tėvas R. M. (kuriuo Atsakovė V. V. deklaruoja besirūpinanti ir išskirtinai kurio naudojimui pagal panaudos sutartį pageidavo perleisti jai nuosavybės teise priklausančią 1/3 buto dalį) išmokėtų Ieškovui priklausantį išlaikymo įsiskolinimą (išlaikymo įsiskolinimas šiai dienai sudaro 6 710,91 Eur). Kitaip tariant, savo sūnėno R. M. gerove besirūpinančios Atsakovės interesai, teismui atidėjus sprendimo dėl kompensacijos išmokėjimo vykdymą, nebūtų pažeisti. Priešingai, Atsakovė būtų suinteresuota skatinti R. M. gera valia vykdyti teismo sprendimą dėl priteisto išlaikymo Ieškovui mokėjimo, kad Ieškovas gautais iš R. M. pinigais galėtų išmokėti kompensaciją Atsakovei, o ši gautus pinigus galėtų tinkamiau panaudoti R. M. ar savo pačios gerovės labui.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovė yra ieškovo močiutės L. M. sesuo. Ieškovas jau buvo pagerinęs turto būklę iš esmės po Z. M. mirties, o po to jau atsakovės užsakymu buvo atliktas buto vertinimas, kurio vertė nustatyta 39 000 Eur, o pagal paskutinį atsakovės pateiktą buto masinį vertinimą – 38 800 Eur. Todėl ieškovas prašo vadovautis 2019-11-06 VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, pagal kurį viso buto vidutinė rinkos vertė yra 29 800 Eur, atitinkamai, atsakovei priklausanti 1/3 buto dalis proporcingai būtų verta 9 933,33 Eur, taigi, tokio dydžio kompensacija turėtų būti priteista atsakovei. Nurodė, kad kitokių buto dabartinės vertės įrodymų, nei pateikė atsakovė, ieškovas neturi. Ieškovas, patikslindamas savo reikalavimus, atsižvelgęs į tai, kad nuo proceso pradžios praėjo 2 metai, prašo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, 5 metams atidėti sprendimo dalies dėl kompensacijos atsakovei išmokėjimo vykdymą arba išdėstyti kompensacijos sumos sumokėjimą 5 metams, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį, nes jis šiemet baigia 12-tą klasę, kol kas nedirba, negauna jokių pajamų. Atsakovės atstovas R. M. yra ieškovo tėvas ir turi apie 7 000 Eur išlaikymo skolą ieškovui. Jeigu jis sumokėtų šią skolą ieškovui, tai ieškovas galėtų greičiau sumokėti atsakovei kompensaciją. Šiuo metu ieškovas gyvena su močiute Z. G. jos vieno kambario bute (duomenys neskelbtini). Ieškovas iki pilnametystės gaudavo po 50 Eur išlaikymo, dabar jau ir to negauna ir išlaikymo skola realiai nėra išieškoma, nes nėra iš ko. Ieškovas nesutinka su buto atidalijimu natūra ieškinyje išvardintais argumentais, taip pat nesutinka, kad natūra butas būtų priteistas atsakovei, o iš jos ieškovui būtų priteista kompensacija.

Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad šiuo metu gyvena iš močiutės Z. G. 500 Eur gaunamos pensijos. Planuoja stoti į dizaino kolegiją Vilniuje, baigti mokslus ir tada jau dirbti. Taip pat planuoja dirbti vakarais, po mokslų – statybose. Nurodė, kad kartais gauna iš R. M. kartą per mėnesį po 50 Eur išlaikymo skolos, o kartais ir to negauna, dar kažkokią išmoką gauna į savo banko sąskaitą, bet kokią (už ką) ir kokio dydžio negali pasakyti, nes nežino. Nurodė, kad dabar ginčo bute niekas negyvena.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais. Atsakovė nurodė, jog sutinka, kad jai ir Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių 50,21 m² bendro ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovė sutinka, kad N. G. nuosavybes teise priklauso 2/3 dalys aptariamo buto,o Atsakovė 1/3 buto dalies savininke tapo 2018-12-14 pagal testamentą paveldėjusi Z. M. nuosavybės teise priklausančią buto dalį. Atsakovė visiškai nesutinka, kad Ieškovas po Z. M. mirties pradėjo tvarkyti laisvą ir gerokai nugyventą butą, kaip teigia Ieškovas ieškinyje. Atsakovės nuomone, Ieškovas neturėjo teisės, neatidalinęs buto su Atsakove ir su ją nesuderinęs, vykdyti kažkokius darbus, remontuoti ar pan., taip pat išmontuoti ir išmesti ar parduoti daiktus, priklausiusius Z. M.. Dalį daiktų atsakovė iš Z. M. buvo paveldėjusi. Šie daiktai dingo po Ieškovo savivalės bute (išlaužtų, sugadintų, pavogtų daiktų). Atsakovės nuomone, bute buvo padarytas didžiulis šiukšlynas, o ne remontas. Jokio remonto Ieškovas nedarė. Pabrėžė, kad R. M. turėjo teisę lankytis bute, nes Atsakovė pagal notarinę panaudos sutartį suteikė teisę R. M. naudotis 1/3 buto dalimi, priklausančia Atsakovei. Ji nesiekė sukurti jokios konfliktinės situacijos, kaip yra teigiama ieškinyje, bei jokiu būdu nesiekė apsunkinti Ieškovo teisės naudotis butu. Kaip teigia Ieškovas, kad jis su globėja pakeitė buto durų spynas, nes neva R. M. jam grąsino, dėl ko jie buvo priversti kreiptis į policiją, bet tai yra netiesa. Kad Ieškovas su globėja pakeitė Atsakovei priklausančio buto duris, Atsakovė sužinojo tik tada, kai į butą negalėjo pati patekti. Apie pakeistą durų spyną ji informuota nebuvo. Atsakovė pati kreipėsi į policiją su pareiškimu, nurodydama, kad jai yra apribotas patekimas į butą ir nesudaroma galimybė naudotis bute esančiais daiktais. Atsakovė su R. M. patys negalėdami patekti į jiems dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, turėjo atidaryti buto duris tam, kad į jį patekti, o patekus pakeitė spynas ir apie tai tinkamai informavo Ieškovą per policiją. Be to, pati Atsakovė 2019-10-05 kreipėsi su pareiškimu į VA VPK Trakų rajono PK veiklos skyrių su pareiškimu dėl apriboto patekimo į butą ir dėl jai nesudaromos galimybės naudotis bute esančiais daiktais.

Atsakovė pabrėžė, kad Ieškovo siūloma sumokėti suma yra per maža, kad Atsakovė sutiktų parduoti savo turto dalį už tokią mažą sumą. Atsakovė buvo priversta kreiptis į turto vertintoją ir nustatinėti realią buto vertę. UAB „Lituka ir Ko“, atlikusi turto vertinimą, nurodo, kad buto vertė yra 39 000 Eur. Ieškovas nurodo, kad siūlomą piniginę sumą jis galėtų uždirbti ir išmokėti Atsakovei per 7 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė nesutinka su tokia Ieškovo pozicija, nes Atsakovė neturi garantijų ir nesutinka, kad Ieškovas sumokės siūlomą pinigų sumą per 7 metus. Ieškovas nori gauti iš karto buto dalį, o skolą sumokėti per 7 metus, be to, per 7 metus gali pasikeisti gyvenimo aplinkybės ir nekilnojamojo turto vertė. R. M. skola Ieškovui dėl išlaikymo įsiskolinimo visiškai negali būti tapatinama su Atsakovės nuosavybės teise.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas R. M. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog atsakovė sutinka su buto atidalijimu bei su atidalijimo būdu, bet nesutinka su ieškovo siūlomos kompensacijos dydžiu ir jos mokėjimo tvarka. Nurodė, kad jo išlaikymo skola ieškovui šiai dienai yra 3 700 Eur, tai jis nustatė pagal savo banko sąskaitą, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Nurodė, kad atsakovei natūra ginčo butas nereikalingas ir ji norėtų piniginės kompensacijos. Atsakovė turi didelių problemų su sveikata, su širdimi. Būtent dėl išvardintų aplinkybių atsakovė nesutinka ir su sprendimo vykdymo atidėjimu ar išdėstymu 5 metams, kaip prašo ieškovas. Atsakovė norėtų parduoti butą, jo rinkos vertė 45 000 Eur, todėl atsakovė nori, kad jai būtų iš karto išmokėta 15 000 Eur kompensacija. Nurodė, kad jis turi teisę naudotis atsakovės buto dalimi pagal sudarytą panaudos sutartį. Šiuo metu ginčo bute niekas negyvena, nes jame nėra galimybės gyventi – nėra grindų, išgriautos sienos ir pan.

Atsakovės atstovė advokatė E. K. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovės pozicija, ją lyginant su jos pozicija, išdėstyta atsiliepime į ieškinį, pasikeitė, atsakovė sutinka su buto atidalijimu bei ieškovo siūlomu buto atidalijimo būdu, t. y. butą natūra priteisiant ieškovui, o iš jo priteisiant atsakovei piniginę kompensaciją už jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. 2019 m. spalio mėnesį atsakovės užsakymu buvo atliktas turto (buto) įvertinimas – 39 000 Eur, nuo to laiko iki šiol buto būklė nepasikeitė. Pagal ieškovo pateiktą 2018 m. masinį vertinimą buto vertė – 29 800 Eur, bet pagal rinkos vertę tokio buto, kuris yra po renovavimo, vertė yra apie 50 000 Eur. Atsakovė turi jai nuosavybės teise priklausantį 1 kambario butą (duomenys neskelbtini), o butas, (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena, yra jos sutuoktinio, tai nėra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovė visiškai nesutinka su sprendimo nei išdėstymu, nei atidėjimu, nes ji yra labai silpnos sveikatos ir galėtų tiesiog nesulaukti kompensacijos sumokėjimo. Ieškovas galėtų paimti paskolą arba jo giminės galėtų jam padėti, kaip pats ieškovas deklaravo ieškinyje, ir taip pat galėtų paimti paskolą, kad ieškovas galėtų iš karto sumokėti atsakovei kompensaciją. Atsakovė gauna apie 430 Eur senatvės pensiją, jos sutuoktinis taip pat gauna 430 Eur senatvės pensiją. Taip pat dar gauna po 160 Eur per mėnesį už buto Grigiškėse nuomą. Tai yra visos atsakovės pajamos. Nurodė, kad atsakovė nesutinka, kad jai būtų priteistas butas natūra, nes jis jai kaip gyvenamoji vieta nėra reikalingas, o ieškovui kaip jaunam žmogui kaip tik reikalingas butas. Natūra atidalinti butą abiem šalims nėra techninių galimybių ir atsakovė su tuo nesutiktų, pažymėtina, kad atidalijimas natūra pareikalautų didelių investicijų, o, be to, tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Pagal 2019 m. UAB „Lituka“ ir Ko atliktą turto vertinimą, atsakovės nuomone, negali būti nustatyta buto vertė, nes situacija nekilnojamojo turto rinkoje per tą laiką yra pasikeitusi, todėl prašo kompensacijos dydžiui nustatyti vadovautis dabartine buto rinkos kaina – 45 000 Eur ir priteisti atsakovei iš ieškovo 15 000 Eur kompensaciją. Ieškovo nurodoma aplinkybė dėl buto pagerinimo yra teisiškai nereikšminga, nes, jeigu jis ir atliko kokius tai buto pagerinimo darbus, tai be atsakovės (bendrasavininkės) sutikimo. Dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, tai turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad jo turtinė padėtis pagerės ateityje ir todėl būtų pagrindas atidėti sprendimo įvykdymą. Pažymėjo, kad ieškovas randa pinigų advokato pagalbai apmokėti šioje byloje ir kitoje šalių byloje, nesinaudoja valstybine garantuojama pagalba, tačiau teigia, kad kompensacijos iš karto sumokėti negali. Atsakovės atstovės nuomone, protingas terminas atidėti sprendimo įvykdymą būtų 2 mėnesiai, skačiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Liudytojas S. G. teismo posėdyje parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) Ieškovo, atsakovės nepažįsta, R. M. pažįsta, nes gyveno kaimynystėje. Anksčiau, gal iki (duomenys neskelbtini) m., jis (S. G.) gyveno (duomenys neskelbtini), o R. M. - (duomenys neskelbtini). Dabar R. M. gyvena (duomenys neskelbtini), jų santykiai geri. Parodė, kad dažnai užeidavo pas Z. M., kuris gyveno bute (duomenys neskelbtini), gatvės neatsimena, atsimena, kad namo ir buto numeriai yra (duomenys neskelbtini). Z. M. prieš 3 metus mirė. Butas tuo metu buvo tvarkoje, buvo ir parketas, ir vonia, ir baldai. Gal prieš mėnesį su R. M. jis (S. G.) buvo šiame bute, tai butas visai kitaip atrodo – nėra grindų, vidaus durų. 2018 m. vasara mirė Z. M., o jis (liudytojas) paskutinį kartą prieš savaitę iki jo mirties lankėsi tame bute ir butas tikrai ne taip atrodė, kaip ieškovo atstovo teismo posėdyje jam parodytose nuotraukose. Tiksliai negali pasakyti, ar šiose nuotraukose pavaizduotas butas remonto metu. Z. M. mėgo išgerti, jie kartais kartu išgerdavo. Kartais Z. M. teta, vardu V., pavardės nežino, atveždavo jam cigarečių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui N. G. ir atsakovei V. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių 50,21 m² bendro ploto (iš kurių gyvenamąjį plotą sudaro 30,52 m²) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-10-19 išrašas, registro (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Butas). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys Buto: 1/3 dalį ieškovas nuosavybės teise įgijo pagal 2014-12-10 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjęs ją po savo močiutės L. M. mirties, kitą 1/3 dalį Buto ieškovas nuosavybės teise įgijo pagal 2015-10-07 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), perėmęs ją iš savo biologinio tėvo R. M., antstolei M. G. iš R. M. ieškovo N. G. naudai vykdant pagal 2010-03-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo įsiskolinimo priverstinį išieškojimą. Atsakovė V. V. Buto 1/3 dalies savininke tapo pagal 2018-12-14 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal testamentą paveldėjusi Z. M. nuosavybės teise priklausiusią buto dalį.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis).

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis 3K-3-255-248/2018). Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-213/2011).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969-2017).

Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl turto atidalijimo ir atidalijimo būdo nėra. Ieškovas N. G. prašo atidalinti butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovui Butą natūra, o atsakovei iš ieškovo priteisiant piniginę kompensaciją už jai priklausančią 1/3 dalį Buto. Atsakovės atstovai teismo posėdyje nurodė, jog atsakovė sutinka, kad butas natūra būtų priteistas ieškovui, nes Butas jai kaip gyvenamoji vieta nėra reikalingas, o ieškovui kaip jaunam žmogui kaip tik reikalingas butas. Nurodė, kad natūra atidalinti Butą abiem šalims nėra techninių galimybių, pažymėjo, kad atidalijimas natūra pareikalautų didelių investicijų, o, be to, tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Atsakovei natūra Butas nereikalingas ir ji norėtų piniginės kompensacijos. To prašo ir ieškovas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir atidalyti ieškovui ir atsakovei priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kurio pasekmė, minėta, nuosavybės teisės rūšies pasikeitimas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojasi į asmeninės nuosavybės teisę. Taigi pasikeičia tik nuosavybės teisės rūšis, bet ne jos apimtis, t. y. bendraturčiai negali įgyti daugiau nuosavybės teisių nei turėjo ar, priešingai, dalį jų prarasti. Kiekvienas bendraturtis po atidalijimo lieka tokios pat nuosavybės teisės dalies savininkas, tik ji iš bendrosios dalinės tampa asmeninės nuosavybės teise. Šis imperatyvas galioja visais atidalijimo atvejais: tiek tada, kai atidalijama natūra, tiek tada, kai turtas natūra atitenka vienam bendraturčiui, o kitam sumokama kompensacija. Tam, kad nebūtų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, t. y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Taigi, būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-687/2017). Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016, 26 punktas).Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969-2017).

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovei išmokėtinos kompensacijos dydžio bei jos sumokėjimo tvarkos.

Ieškovas prašo, nustatant atsakovei išmokėtinos piniginės kompensacijos dydį, vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o būtent, VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-11-06 išrašu, pagal kurį viso Buto vidutinė rinkos vertė yra 29 800 Eur, todėl atsakovei priklausančios 1/3 Buto dalies vertė proporcingai yra 9 933,33 Eur, taigi, tokio dydžio kompensaciją ir prašo priteisti iš ieškovo atsakovei. Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovės užsakymu buvo atliktas Buto vertinimas ir nustatyta Buto vertė - 39 000 Eur, o pagal paskutinį atsakovės pateiktą Buto masinį vertinimą – 38 800 Eur, tačiau vertinimas buvo atliktas jau po to, kai ieškovas buvo pagerinęs turto būklę iš esmės, todėl prašo vadovautis Buto vidutine rinkos verte - 29 800 Eur, buvusia iki ieškovo atlikto esminio Buto pagerinimo.

Atsakovė ir jos atstovai, nesutikdami su ieškovo siūlomais Buto įvertinimu bei atsakovei išmokėtinos kompensacijos dydžiu ir jos sumokėjimo tvarka, nurodė, kad 2019 m. spalio mėnesį atsakovės užsakymu buvo atliktas turto (buto) įvertinimas – 39 000 Eur, nuo to laiko iki šiol buto būklė nepasikeitė. Atsakovės atstovė, be to, nurodė, kad, atsakovės nuomone, Buto vertė negali būti nustatyta ir pagal atsakovės užsakymu 2019 m. UAB „Lituka“ ir Ko atliktą turto vertinimą, nes situacija nekilnojamojo turto rinkoje per tą laiką yra pasikeitusi, todėl prašo kompensacijos dydžiui nustatyti vadovautis dabartine Buto rinkos kaina – apie 45 000 – 50 000 Eur, ir priteisti atsakovei iš ieškovo 15 000 Eur kompensaciją. Pažymėjo, kad ieškovo nurodoma aplinkybė dėl buto pagerinimo yra teisiškai nereikšminga, nes, jeigu jis ir atliko kokius tai buto pagerinimo darbus, tai atliko juos be atsakovės (bendrasavininkės) sutikimo.

Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Ieškovas nurodė, kad atsakovės užsakymu buvo atliktas Buto vertinimas ir nustatyta Buto vertė - 39 000 Eur, o pagal paskutinį atsakovės pateiktą Buto masinį vertinimą – 38 800 Eur, tačiau vertinimas buvo atliktas jau po to, kai ieškovas buvo pagerinęs turto būklę iš esmės, todėl prašo vadovautis Buto vidutine rinkos verte - 29 800 Eur, buvusia iki ieškovo atlikto esminio Buto pagerinimo.

Ieškovo argumentą, kad ieškovas iki atsakovės užsakymu atlikto Buto vertinimo, kuomet buvo nustatyta Buto vertė - 39 000 Eur, buvo pagerinęs Buto būklę iš esmės, ir dėl to teismas, nustatydamas iš ieškovo priteistinos atsakovei kompensacijos dydį, turi vadovautis iki Buto pagerinimo buvusia Buto vidutine rinkos verte - 29 800 Eur, teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi ieškovas šiai aplinkybei pagrįsti, be jo pateiktų Buto nuotraukų, prekių įsigijimo čekių, nepateikė tinkamų ir pakankamų įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), nereiškė prašymo skirti turto vertinimo ekspertizę, tikslu nustatyti, ar ieškovo atlikti Buto remonto darbai buvo einamasis buto remontas, ar atlikus šiuos darbus Butas buvo iš esmės pagerintas, kokią buvo Buto vertė iki ieškovo, kaip jis teigia, atlikto Buto remonto, kokio pobūdžio ir kokios vertės pagerinimai, remonto ar/ir rekonstrukcijos darbai buvo atlikti, kaip pakito Buto vertė dėl padarytų pagerinimų, jeigu tokie buvo padaryti.

Anksčiau išdėstytais motyvais byloje nenustačius, kad Butas ieškovo buvo iš esmės pagerintas, atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovės argumentas, jog ieškovo nurodoma aplinkybė dėl buto pagerinimo yra teisiškai nereikšminga, nes, jeigu jis ir atliko kokius tai buto pagerinimo darbus, tai atliko juos be atsakovės (bendrasavininkės) sutikimo, kadangi, nesant byloje specialistų išvados dėl atliktų remontų darbų apimties, nėra pagrindo spręsti, kad jie buvo tokios apimties, jog ieškovui buvo privalu gauti atsakovės kaip Buto bendraturtės sutikimą.

Ieškovo pateiktais VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-11-06 išrašo duomenimis bei teismo gautais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-10-19 išrašo su istorija duomenimis, ginčo turto vidutinė rinkos vertė pagal 2018-11-15 atliktą masinį vertinimą - 29 800 Eur.

Atsakovės pateiktais 2019-10-24 UAB „Lituka” ir Ko ginčo Buto vertinimo duomenimis, šio turto rinkos vertė nustatyta – 39 000 Eur; VĮ Registrų centras 2021-05-26 duomenimis, Buto vidutinė rinkos vertė pagal nuo 2021-01-01 galiojantį masinį vertinimą – 38 800 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 išaiškino, kad teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga. Teisinga kompensacija – tai vertinamojo pobūdžio dalykas, dėl kurio pagal bylos duomenis ir vidinį įsitikinimą turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Teismas atmeta atsakovės ir jos atstovų argumentus, kad Buto vertė yra 45 000 Eur ar netgi 50 000 Eur, kadangi tokią ginčo Buto vertę pagrindžiančių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat atmestini ir ieškovo bei jo atstovo argumentai, kad Buto vertė yra 29 800 Eur, kaip tai yra nurodyta VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-11-06 išraše, ir sutiktina su atsakovės atstovės argumentu, kad situacija nekilnojamojo turto rinkoje per tą laiką yra pasikeitusi.

Taigi, kaip minėta, 2019-10-24 UAB „Lituka” ir Ko atliko ginčo turto individualų vetinimą ir nustatė, kad Buto rinkos vertė yra 39 000 Eur, kuri iš esmės atitinka ir atsakovės atstovės pateiktus 2021-05-26 VĮ Registrų centras duomenis, pagal kuriuos Buto vidutinė rinkos vertė pagal nuo 2021-01-01 galiojantį masinį vertinimą – 38 800 Eur.

Ieškovui nepateikus kitokių šio konkretaus Buto vertės įrodymų bei teisme pareiškus, kad kitokių Buto dabartinės vertės įrodymų ieškovas neturi ir neteiks (CPK 12, 178 straipsniai), teismas vadovaujasi atsakovės pateiktu UAB „Lituka” ir Ko 2019-10-24 atliktu individualiu Buto vertinimu, kuriam pagal teismų praktiką teikiamas prioritetas, ir nustato, kad ginčo Buto vertė yra 39 000 Eur, taigi, atsakovei priklaussnčios Buto 1/3 dalies vertė yra 13 000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl Buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkintinas, priteisiant Butą natūrą ieškovui, o iš ieškovo priteisiant atsakovei 13 000 Eur kompensaciją už jai priklausančią Buto 1/3 dalį.

Taip pat, ieškovas, patikslinęs savo reikalavimus, atsižvelgęs į tai, kad nuo proceso pradžios praėjo 2 metai, prašo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, 5 metams atidėti sprendimo dalies dėl kompensacijos atsakovei išmokėjimo vykdymą arba išdėstyti kompensacijos sumos sumokėjimą 5 metams, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį. Šį prašymą ieškovas motyvuoja tuo, kad jis šiemet baigia 12-tą klasę, kol kas nedirba, planuoja stoti į (duomenys neskelbtini), taip pat planuoja dirbti vakarais, po mokslų – statybose. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu gyvena su močiute Z. G. jos vieno kambario bute (duomenys neskelbtini), gyvena iš močiutės Z. G. 500 Eur gaunamos pensijos, kartais gauna iš R. M. kartą per mėnesį po 50 Eur išlaikymo skolos, o kartais ir to negauna, dar kažkokią išmoką gauna į savo banko sąskaitą, bet kokią (už ką) ir kokio dydžio negali pasakyti, nes nežino. Pažymėjo, kad R. M. yra ieškovo tėvas ir turi apie 7 000 Eur išlaikymo skolą ieškovui; jeigu jis sumokėtų šią skolą ieškovui, tai ieškovas galėtų greičiau sumokėti atsakovei kompensaciją.

Atsakovė ir jos atstovai, atskirsdami į ieškovo reikalavimą, nurodė, kad atsakovė nesutinka nei su sprendimo atidėjimu, nei su jo išdėstymu, nes ji yra labai silpnos sveikatos ir galėtų nesulaukti kompensacijos sumokėjimo. Nurodė, kad ieškovas galėtų paimti paskolą arba jo giminės galėtų jam padėti išmokėti kompensaciją iš karto. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad jo turtinė padėtis pagerės ateityje ir todėl būtų pagrindas atidėti sprendimo įvykdymo atidėjimą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas randa pinigų advokato pagalbai apmokėti šioje byloje ir kitoje šalių byloje, nesinaudoja valstybine garantuojama pagalba, tačiau kompensacijos sumokėti negali. Atsakovės nuomone, protingas terminas atidėti sprendimo įvykdymą būtų 2 mėnesiai, terminą skačiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl sprendimo vykdymo atidėjimo skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu. Bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-626-378/2015).

Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad jo turtinė padėtis pagerės ateityje, dėl ko būtų pagrindas atidėti sprendimo įvykdymą, todėl ieškovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo netenkintinas kaip nepagrįstas.

Kaip minėta, pagal teismų praktiką, teismo sprendimas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas sprendimo įvykdymas, nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti kreditoriaus (išieškotojo) interesai, t. y. sprendimo įvykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo įvykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas lygiateisiškumo principas.

Spręsdamas dėl ieškovo prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas šiuo metu nedirba, mokosi 12-oje klasėje, gyvena, kaip jis paaiškino teismo posėdyje, jo močiutės Z. G. jos vieno kambario bute (duomenys neskelbtini) kartu su ja, gyvena iš jos gaunamos 500 Eur pensijos bei iš ieškovui iš jo biologinio tėvo R. M. išieškomo po 50 Eur per mėnesį, tačiau ir tai nereguliariai, išlaikymo įsiskolinimo; ieškovas taip pat nurodė, kad gauna kažkokią išmoką į savo banko sąskaitą, bet jos dydžio nurodyti negalėjo; duomenų, kad ieškovas turi kito, be ginčo buto dalies, nekilnojamojo turto, ar kitokio vertingo turto, byloje nėra; kaip nurodė ieškovas, jis planuoja toliau studijuoti bei kartu vakarais po mokslų dirbti, galimai, statybose, tikslu užsidirbti lėšų kompensacijai už buto dalį atsakovei išmokėti. Nors ieškovas ir nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį (išskyrus duomenis apie ginčo butą), tačiau įvertinus nurodytas aplinkybes tikėtina, kad ieškovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki ir jis negalės iš karto išmokėti atsakovei gana nemažo dydžio (13 000 Eur) kompensaciją, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas išdėstyti sprendimo dalies dėl kompensacijos sumokėjimo įvykdymą.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atidalijamas butas nėra vienintelis atsakovės nekilnojamasis turtas. Kaip minėta anksčiau, byloje nustatyta, kad atsakovė ginčo bute negyvena ir poreikio jame gyventi neturi; kaip paaiškino atsakovės atstovė teismo posėdyje, atsakovė gyvena kitame atsakovės sutuoktiniui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), be to, ji turi dar vieną butą (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai iš VĮ Registrų centro); atsakovė gauna apie 430 Eur senatvės pensiją, jos sutuoktinis taip pat gauna 430 Eur senatvės pensiją, taip pat dar gauna po 160 Eur per mėnesį už buto (duomenys neskelbtini) nuomą. Atsakovė ir jos atstovai, nesutikdami su ieškovo prašymais atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, nurodė, kad atsakovė yra labai silpnos sveikatos ir galėtų tiesiog nesulaukti kompensacijos sumokėjimo. Teismas šį atsakovės argumentą atmeta kaip nepagrįstą, neįrodytą (CPK 12, 178 straipsniai).

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad patenkinus ieškovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo 5 metams, nukentėtų atsakovės teisėti interesai ir lūkesčiai, be to, pažymėtina ir sutiktina su atsakovės atstovės argumentu, kad ieškovas šioje byloje ir kitoje teisme nagrinėtoje šalių byloje nesinaudojo valstybine garantuojama teisine pagalba, o samdėsi advokatą iš asmeninių lėšų, be to, kaip nurodė pats ieškovas ieškinyje, prie kompensacijos atsakovei išmokėjimo, esant reikalui, galėtų prisidėti ir ieškovo artimieji. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad išdėsčius sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui ieškovas turės galimybę jį tinkamai įvykdyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į ieškovo ir atsakovės interesus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), ieškovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkintinas iš dalies, nustatant, kad ieškovas iš jo priteistina 13 000 Eur kompensaciją atsakovei turi sumokėti per 24 mėnesius, mokant 23 mėnesius kas mėnesį po 542 Eur, 24-tą mėnesį - 534 Eur.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių ir jų atstovų paaiškinimai ir argumentai, taip pat, byloje apklausto liudytojo S. G. parodymai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinos ieškovo patirtos 1 926,67 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis): 75 Eur žyminis mokestis, taip pat, 1 851,67 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio.

Patenkinus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2, byloje susidariusios 29,19 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisiamos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 12, 13, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Atidalyti N. G. iš bendrosios dalinės nuosavybės su V. V. turimą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini):

priteisti N. G. asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

priteisti V. V. už jai nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš N. G. 13 000 Eur kompensaciją, nustatant, kad N. G. ją turi sumokėti V. V. per 24 mėnesius, mokant 23 mėnesius kas mėnesį po 542 Eur, 24-tą mėnesį - 534 Eur.

Priteisti N. G. iš V. V. 1 926,67 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš V. V. 29,19 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Irena Stefanovič