Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-08-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-658-753/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-10
Bylos Nr.
II-658-753/2023
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00049-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Pažeidėjas
A. R.
Pareiškėjas
A. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-658-753/2023
Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00049-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.9.10; 21.11.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 10 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant G. R., T. D.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R.,

nedalyvaujant Institucijos ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R., skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau - Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), A. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas 1 200,00 eurų bauda, bei taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 36 mėnesiams, už tai, kad jis 2023 m. gegužės 11 d. 20.48 val. (duomenys neskelbtini) vietiniame kelyje, vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,39 promilių neblaivumas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į šalikelėje buvusią tvorą, taip apgadindamas svetimą turtą su savo šeimos nariui priklausančiu automobiliu, t. y., padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.

Šalies argumentai

Skunde A. R. nurodo, kad su nutarimu sutinka, labai gailisi ir jaučia didelę kaltę, išreiškia norą taisytis, nurodo, kad šiuo metu studijuoja, niekur nedirba, atsižvelgti į tai prašo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis bei sutrumpinti teisių atėmimo terminą (b. l. 3).

Teismo posėdžio metu A. R. palaikė savo skundą jame nurodytais argumentais. Nurodė, jog šiuo metu mokosi dieniniame skyriuje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), liko vieneri metai mokintis, jam (duomenys neskelbtini) metų. Patvirtino nutarime nurodytas aplinkybes. Šiuo metu dirba „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vidutiniškai gauna 900,00 Eur darbo užmokesčio, gyvena su tėvais. Nurodo, kad šiuo metu yra susirinkęs jau beveik visą sumą, ją ruošiasi sumokėti. Prašo sutrumpinti teisių atėmimo terminą, kadangi gyvena kaime, draugai kol gali veža į darbą, darbas Kaune, važiuoja autobusas. Ankščiau yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į A. R. skundą, nurodo, kad su pateikto skundo argumentais Institucija nesutinka. Institucijos nuomone pareiškėjui inkriminuojamo administracinio nusižengimo numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje sudėtis yra pilnai įrodyta. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, būtent dėl vairavimo neblaiviam, kas savaime suprantama yra veika ypatingai pavojinga, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Šiuo atveju švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Priimant nutarimą, Institucija įvertino visas pažeidimo aplinkybes ir pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, pareiškėjui buvo paskirtas įstatyme numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad pareiškėjo neblaivumas ne tik, kad žymiai viršijo leistiną kiekį, tačiau netgi ir buvo artimas baudžiamajai atsakomybei. Atkreipiame dėmesį į tai, jog numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privataus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Šiuo konkrečiu atveju neblaivaus asmens vairavimas realiai sukėlė didelį pavojų ne tik jam pačiam, bet ir jį tuo metu supančiai aplinkai, kadangi Pareiškėjas dėl savo neblaivumo nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į šalikelėje buvusią tvorą, taip apgadindamas svetimą turtą. Pareiškėjo byloje ir skunde pateiktuose motyvuose nėra nustatyta ir nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, Institucija prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, bei bylą nagrinėti Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu sprendžia, kad A. R. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais - 2023 m. gegužės 11 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis (b. l. 12-14), 2023 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis (b. l. 23), nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 21), neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 18), eismo įvykio fiksavimo protokolu (b. l. 16), paaiškinimu (b. l. 20), administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 33-34), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu apie fizinį asmenį (b. l. 35), ir kita rašytine bylos medžiaga. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę pareiškėjo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis įvertinti, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik nubaustajam paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant 1) taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti; 2) palikti paskirtą 1 200,00 Eur baudą ir ją išdėstyti dalimis.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Toks pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą / administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog A. R. buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda (1 200,00 Eur), minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (3 metai). Tačiau A. R. prašo švelninti jo teisinę padėtį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti Institucijos nutarimą, sutrumpinant jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad A. R. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytos 1,39 promilės, t. y. ženkliai viršijo leistiną 0,40 promilių ribą (viršijo 0,99 promilės).

Institucija, paskyrusi A. R. nuobaudą bei poveikio priemonę, atsižvelgė ir įvertino pažeidėjo asmenybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą ir pagrįstai nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Neabejotinai nustatyta, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, keliantis grėsmę eismo dalyvių saugumui, turtui ir sveikatai. Transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, valdytojas, turi itin atsakingai ir kritiškai vertinti galimybę vairuoti, žinant, jog buvo vartotas alkoholis, todėl teismo vertinimu, visiškai netaikant įstatymų leidėjo numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Kita vertus, aukščiau aptartos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo A. R. asmenybe, jo materialine ir šeimine padėtimi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu ir esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesudaro pagrindo manyti, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, A. R. paskirta administracinio poveikio priemonė sušvelninta.

Vertinant A. R. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir aplinkybes matyti, kad A. R. vairuodamas transporto priemonę, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, bei jam buvo nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio, viršijantis įstatymu leistiną neblaivumo ribą. Pareiškėjas transporto priemonę vairavo 2023 m. gegužės 11 d. 20.48 val., t. y., vakare, kaimo ribose, kur eismas yra žymiai mažesnis. Pareiškėjas viso proceso metu bendradarbiavo ir nurodė tikslias ir išsamias eismo įvykio aplinkybes, kad nuo 15 val., žvejodamas vienas vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alaus 1 skardine, ir stipriuosius gėrimus – likerį, kiekio išgerto nepasakys, prie savo namų. Apie 19 val., būdamas neblaivus sugalvojo važiuoti su tėvo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), iki savo namų pasiimti maisto. Grįždamas iš jų nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) perimetrą siejančią tvora, atsitrenkęs į ją išlipo ir paskambino savo tėčiui L. R. ir pranešė apie eismo įvykį. Po kelių minučių į įvykio vietą atvyko Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kurie prie pareiškėjo pranešė apie eismo įvykį bendruoju pagalbos telefonu (b. l. 15).

Teismas pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo neblaivumas turėjo reikšmės eismo įvykio kilimui, iš eismo įvykių padarinių matyti, jog pareiškėjas neįvertino pasirinkto greičio, transporto priemonės nesuvaldė, atsitrenkė į šalikelėje buvusią tvorą. Pažymėtina, kad KET 127 punktas įpareigoja vairuotojus neviršyti leistino greičio, atsižvelgiant į važiavimui reikšmės turinčias sąlygas, tokias kaip kelias, meteorologinės sąlygos ir pan., pasirinkti tokį važiavimo greitį, jog pasitaikius kliūčiai, būtų galimybė iki jos saugiai sustabdyti transporto priemonę. KET 9 punktas reglamentuoja kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, tačiau šiuo atveju tai padaryta nebuvo. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. R. neturėjo galimybės nepažeisti KET.

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad dėl specialiosios teisės atėmimo jam kyla problemos dėl nuvykimo į darbovietę, nes autobusai nekursuoja tinkamu laiku, po pažeidimo padarymo laikinai jį į darbą veža draugas. Taip pat šiuo metu jis studijuoja, liko vieneri metai mokslų, gyvena su tėvais, jis labai gailisi padaręs pažeidimą.

Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti dėl pažeidimo darymo galimas jam kilsiančias neigiamas pasekmes, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad A. R., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas. Vien tai, kad pareiškėjas patiria nepatogumų dėl to, kad į darbą turi prašyti draugų jį pavėžėti, nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės neproporcingumą jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui. Aiškinant priešingai, būtų sukurtas iš esmės teisei priešingas precedentas, jog tuo atveju, kai asmens darbo veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu ar kai poveikio priemonės taikymas jam sukeltų kitokių asmeninių nepatogumų, specialiosios teisės atėmimas jam nebūtų taikomas, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatytų savo priešingo teisei elgesio pasekmių, tačiau tokia išlyga nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenumatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad jam nuo nusižengimo padarymo dienos – nuo 2023 m. gegužės 11 d., buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, taigi, remiantis teismų formuojama praktika, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo šios dienos ir jam taikomas daugiau nei 2 mėnesius, ir šiuo metu jis tęsia mokslus ir darbo veiklą.

Nagrinėjamu atveju, įvertinama ir A. R. asmenybė. Pareiškėjas yra dirbantis, ankščiau neteistas (b. l. 35), administracinių nusižengimų registro duomenimis, per penkerius metus už KET pažeidimus baustas 1 kartą, jo padaryti nusižengimai nėra itin pavojingi bei šiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 33-34). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašytas į priklausomybių ligų įskaitą. Kaip nurodė pats pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu, jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, neginčija savo kaltės, dėl padaryto nusižengimo labai išgyvena. Šio nusižengimo padarymas sukėlė jam neigiamas pasekmes, susijusias su vykimu į darbą. Nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina A. R. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas normas, o nagrinėjamas nusižengimas yra labiau atsitiktinis.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas A. R. individualizuojančias aplinkybes bei tai, kad per vairavimo stažą jis šiurkščiai pažeidė KET pirmą kartą, apie padarytą turtinę žalą ar jos atlyginimą duomenų nėra, į jo elgesį po nusižengimo padarymo (savo kaltę pripažino iš karto, nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės), padarytas nusižengimas yra daugiau pavienio pobūdžio, toks elgesio modelis (vairavimas neblaiviam ir apskritai piktnaudžiavimas alkoholiu) A. R. nėra būdingas, suprato padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą visuomenei, jau pajuto jo pasekmes ir padarė išvadas, nėra sistemingas KET pažeidėjas, tačiau teismas mano, kad nėra pakankamai pareiškėją charakterizuojančių duomenų daryti išvadai, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti ir atliks prevencinį poveikį sutrumpinus ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismo manymu, šios administracinio poveikio priemonės pakeitimas neįgyvendins ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir neatitiks prevencinio poveikio.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Iš byloje nurodytų duomenų, kad pareiškėjas nedirbantis, studijuoja, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, spręstina, kad jis neturės galimybių iškarto sumokėti skirtą baudą (1 200,00 Eur), todėl prašymas išdėstyti likusios baudos mokėjimą yra tenkintinas, nustatant 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą, mokant kiekvieną mėnesį lygiomis sumomis po 100,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo A. R. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti ir paskirtos nuobaudos – 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų) baudos sumokėjimą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos mokant po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų).

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos patvirtintos kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė