Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. G., A. R. E., A. A., E. E., N. H. B., O. B. E., R. G., A. B. G., T. H. E., Y. E. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai yra Izraelio piliečiai, kurių senelis/prosenelis Lietuvoje vadintas B. G., o vėliau, Palestinoje ir Izraelyje – B. E., gimė (duomenys neskelbtini) m. Į bylą pateikiami pareiškėjos R. G. rašytiniai paaiškinimai, kurie patvirtinti notaro. Remiantis pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais, jos tėvas Antrojo pasaulinio karo suirutės metu neteko dokumentų tuomet, kuomet plaukė į Palestiną. Jam buvo išduoti dokumentai pagal tuo metu nurodytus duomenis, todėl ir atsirado rašytiniai apsirikimai dėl gimimo datos įrašymo. Teigia, jog negali Migracijos departamentui pateikti oficialių dokumentų, kurie patvirtintų nurodytą aplinkybę. Teigia, jog Migracijos departamentas paprašė dokumentų, kurių pareiškėjai neturi galimybės pateikti. Mano, jog tai sudaro pagrindą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 str. nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjų tėvas/senelis/prosenelis B. G., gimęs (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), 1939 m. išvykęs į Palestiną, Palestinoje/Izraelyje – B. E. (E., E.), gimęs (duomenys neskelbtini) m., buvo vienas ir tas pats žmogus, tai pareiškėjams leistų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo 9 str. 1 d. nustatytu pagrindu.

Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

Lietuvos Respublikos pilietybės principus, Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato ir kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (Pilietybės įstatymo 1 straipsnis). Pilietybės įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 ir 17 dalis). Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Pilietybės įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjai kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymais, dokumentais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Prašymas ir dokumentai dėl pilietybės atkūrimo pateikti Pilietybės įstatymo 9 str. ir 38 str. 2 d. nurodytais pagrindais ir tvarka.

Migracijos departamentas 2021-11-24 priėmė raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo pareiškėja R. G. buvo prašyta pateikti B. G. asmens duomenų keitimą/neatitikimą patvirtinančius dokumentus; prašyta pateikti dokumentus, kurių pagrindu būtų įmanoma nustatyti, kad B. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir G. E., gim. (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo; dokumentus, patvirtinančius kelintais metais B. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., įgijo Palestinos pilietybę; patikslinti, su kokiu asmens dokumentu 1939 m. G. keliavo į Palestiną arba pateikti dokumentus, patvirtinančius atvykimą į Palestiną (atvykimo registracijos liudijimas).

Migracijos departamentas 2021-12-02 priėmė raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo buvo paprašyta pateikti B. G. asmens duomenų keitimą/neatitikimą patvirtinančius dokumentus; dokumentus, kurių pagrindu būtų įmanoma nustatyti, kad B. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir G. E., gim. (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo; dokumentus, patvirtinančius kelintais metais B. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., įgijo Palestinos pilietybę; patikslinti, su kokiu asmens dokumentu 1939 m. G. keliavo į Palestiną arba pateikti dokumentus patvirtinančius atvykimą į Palestiną (atvykimo registracijos liudijimas).

Migracijos departamentas priėmė raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo pareiškėjas A. B. G. buvo prašytas pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog B. E., B. G. ir B. E. yra tas pats asmuo; dokumentus, patvirtinančius B. G. atvykimo į Palestiną 1939 m.; dokumentus, patvirtinančius, jog B. G. įgijo Palestinos pilietybę arba dokumentus, kad nebuvo įgijęs Palestinos pilietybės; dokumentus, patvirtinančius, kokiu teisiniu statusu minėtas asmuo gyveno Palestinoje; buvo prašoma informuoti, ar turima duomenų, kad G., gyvendamas Palestinoje, kreipėsi į Lietuvos atstovybę užsienyje dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo (pratęsimo).

Migracijos departamentas priėmė sprendimus pareiškėjų atžvilgiu, kuriais nuspręsta nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procedūras, nes asmenys per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikė prašomos informacijos ir dokumentų. Sprendimai priimti remiantis Pilietybės įstatymo 37 str. 4 d. 4 p.

Byloje pateikta 2020-10-26 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma, kurioje nurodoma, jog žydų bendruomenių archyviniame fonde, Joniškio žydų bendruomenės santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė B. G., I. sūnus (gimęs (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)) ir G. V., H. duktė, gimusi (duomenys neskelbtini). Abu jaunieji – žydų tautybės Lietuvos piliečiai.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2024-03-06 archyvo pažymos apie santuoką nurodyta, jog žydų bendruomenių archyviniame fonde, Joniškio žydų bendruomenės santuokos metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išsituokė B. G., I. sūnus (gimęs (duomenys neskelbtini) m.) ir G. G. –V., H. duktė ((duomenys neskelbtini) m.). Nurodoma, jog abu asmenys žydų tautybės Lietuvos piliečiai.

Pareiškėjos R. G. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, jog jos tėvui paskutiniu metu pasisekė gauti vietą laive (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog laivas išplaukė iš uosto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), karo pradžios dieną.

Aplinkybę, jog pareiškėjos R. G. tėvas plaukė nurodytu laivu patvirtina į bylą pateiktas Izraelio valstybės ministro biuro valstybės archyvo pateiktas laivo (duomenys neskelbtini) blankas asmeniniam identifikavimui prašymuose deportacijai nelegalių imigrantų, kurie atvyko nelegalių imigrantų laivu (duomenys neskelbtini) 1939 m. rugsėjo mėnesį. Iš naujai atvykusių imigrantų sąrašo matyti, jog sąrašo 460 eilutėje nurodytas laivo keleivis B. E., kuriam (duomenys neskelbtini) m., nevedęs, o kilmės šalis Lietuva.

Izraelio valstybės vidaus reikalų ministerijos Izraelio pilietybės liudijime nurodoma, jog E. B. gimimo vieta yra Lietuva.

Izraelio valstybės paso vertime į lietuvių kalbą nurodoma, jog B. E. (E. originale), gim. (duomenys neskelbtini), gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Izraelio valstybės vidaus reikalų ministerijos mirties liudijime nurodoma, jog E. B. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktas E. A. R. gimimo liudijimas (tautybė žydas), kuris išduotas Izraelio valstybėje, G. A. B. gimimo liudijimas (tautybė žydas), kuris išduotas Izraelio valstybėje, D. E. gimimo liudijimas (tautybė žydas), kuris išduotas Izraelio valstybėje, A. G. gimimo liudijimas (tautybė žydas), kuris išduotas Izraelio valstybėje, R. E. gimimo liudijimas (tautybė žydas), kuris išduotas Izraelio valstybėje, A. E. gimimo liudijimas (tautybė žydas), kuris išduotas Izraelio valstybėje, T. H. E. gimimo liudijimas (tautybė žydas), kuris išduotas Izraelio valstybėje, Y. E. gimimo liudijimas (tautybė žydas), kuris išduotas Izraelio valstybėje, Y. E. gimimo liudijimas (tautybė žydas), kuris išduotas Izraelio valstybėje, O. B. E. gimimo liudijimas (tautybė žydas), kuris išduotas Izraelio valstybėje, R. E. gimimo liudijimas (tautybė žydas), kuris išduotas Izraelio valstybėje, E. E. gimimo liudijimas (tautybė žydas), kuris išduotas Izraelio valstybėje, N. H. G. gimimo liudijimas (tautybė žydas), kuris išduotas Izraelio valstybėje.

Pateiktas A. E. ir E. A. santuokos liudijimas; R. E.ir Z. G. santuokos liudijimas; N. H. G. ir A. N. B. santuokos liudijimas. Taip pat byloje pateikti R. G. rašytiniai paaiškinimai.

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo, kaip vieną iš nesutikimo argumentų, nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu nėra galimas, kadangi pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. Migracijos departamentas, konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog asmuo iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Taigi, Pilietybės įstatyme yra imperatyviai nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka.

Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo ir kt. tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. vasario 2 d.) (toliau ir Aprašas). Aprašo 81 punktas numato, kad jeigu Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą išduoti ar pakeisti teisę atkurti pilietybę pažymėjimą arba prašymą išduoti ar pakeisti lietuvių kilmės pažymėjimą, nustato, kad nepakanka prašymą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, taip pat kai pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo ar prašyme arba šiuose dokumentuose nurodytos informacijos tikslumo, Migracijos departamentas šį prašymą pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą per MIGRIS, kad jis ne vėliau kaip per 1 metus nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateiktų ar patikslintų reikiamus duomenis ir (ar) dokumentus. Šiuo atveju aprašo 80 punkte nustatyto termino skaičiavimas sustabdomas nuo Migracijos departamento prašymo pateikti papildomų dokumentų ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo asmeniui dienos ir tęsiamas nuo papildomų dokumentų ir (ar) patikslintų duomenų priėmimo Migracijos departamente dienos.

Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Migracijos departamento raštai, kuriais prašoma pateikti papildomus duomenis, kurių pareiškėjai neturi, sudaro procesines prielaidas kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir tai nelaikytina išankstinės tvarkos nesilaikymu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-440-933/2020; 2020 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1397-643/2020; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1611-567/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas raštais paprašė papildomai pateikti duomenis, nurodytus raštuose dėl papildomų duomenų pateikimo. Nurodė, kad raštas nelaikytinas priimtu pagal Pilietybės įstatymo 38 str. 6 d. ir informavo, kad nepateikus dokumentų per vienerius metus, prašymo nagrinėjimas bus nutrauktas. Byloje nėra ginčo, jog raštai pareiškėjams buvo įteikti netinkamai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjai per vienerius metus nepateikė Migracijos departamentui prašomų paaiškinimų, įrodymų, todėl Migracijos departamentas priėmė pareiškėjų atžvilgiu sprendimus, kuriais nuspręsta nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procedūras, nes asmenys per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikė prašomos informacijos ir dokumentų. Sprendimai priimti remiantis Pilietybės įstatymo 37 str. 4 d. 4 p.

Nustatyta, jog pareiškėjai per nustatytą terminą prašomų dokumentų, įrodymų nepateikė. Migracijos departamento raštai pareiškėjams dėl papildomų dokumentų pateikimo patvirtina, jog pareiškėjų pateiktų dokumentų nepakako patvirtinti, kad B. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir G. E., gim. (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodoma, jog pareiškėjų pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad B. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir G. E., gim. (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo. Pareiškėjai pareiškime nurodė, jog yra pateikę Migracijos departamentui visus turimus duomenis, kitų dokumentų gauti neturi galimybės, todėl ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad tėvas/senelis/prosenelis B. G., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje, 1939 m. išvykęs į Palestiną, Palestinoje/Izraelyje – B. E. (E., E.), nurodyta, jog gimęs (duomenys neskelbtini) m., buvo vienas ir tas pats žmogus.

Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas teismine tvarka nepažeidžia valdžių padalijimo principo, kadangi sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo yra įgaliotas priimti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras (Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 2 punktas), o ne teismas. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nereiškia, jog pareiškėjams automatiškai yra atkuriama Lietuvos Respublikos pilietybė. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas yra ne pažeistos materialiosios subjektinės teisės gynimas, o tinkamas tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimas, jų administravimas, tam tikrų sąlygų joms įgyvendinti, siekiant įtvirtinti tam tikras materialines subjektinės teises, konstatavimas bei įtvirtinimas. Pagal ypatingosios teisenos taisykles sprendžiamos tiktai tokios civilinės bylos, kuriose nėra ginčo dėl materialinės teisės, byloje nėra šalių su priešingais interesais – nes tai vienašalė teisena, o bylą inicijuoja asmuo, kurio teisių niekas nėra pažeidęs ir neginčija. Tai reiškia, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra sprendžiamas šalių ginčas dėl teisės, o tik dėl tam tikros subjektyvinės teisės patvirtinimo.

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjai neturėdami tiesioginių įrodymų, jog pareiškėjų tėvas/senelis/prosenelis B. G., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje, 1939 m. išvykęs į Palestiną, Palestinoje/Izraelyje – B. E. (E., E.), nurodyta, jog gimęs (duomenys neskelbtini) m., buvo vienas ir tas pats žmogus, turėjo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes vien pareiškėjų turimų dokumentų pagrindu Migracijos departamentas nepriėmė galutinio sprendimo dėl pilietybės (ne)atkūrimo, iš esmės, nors ir netiesiogiai, konstatavęs, jog turimų dokumentų nepakanka pilietybės atkūrimui (pareikalavęs papildomų dokumentų, o jų negavęs, nutraukęs pradėtas pilietybės atkūrimo bylas).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444-445 straipsniai). Pagal CPK 455 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

Teismo vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, esminių prieštaravimų tarp jų nėra, o netikslumai ir neatitikimai vertintini kaip atsiradę dėl kalbų skirtumo ir panašių aplinkybių, todėl byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad yra labiau tikėtina, kad pareiškėjų tėvas/senelis/prosenelis B. G., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje, išsiskyręs ir 1939 m. laivu išvykęs į Palestiną, Palestinoje/Izraelyje – B. E. (E., E.), nurodyta, jog gimęs (duomenys neskelbtini) m., yra vienas ir tas pats žmogus, tuo labiau, kad dokumentuose nurodyta ta pati gimimo vieta ((duomenys neskelbtini)).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams A. G., A. R. E., A. A., E. E., N. H. B., O. B. E., R. G., A. B. G., T. H. E., Y. E. yra reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų A. G., A. R. E., A. A., E. E., N. H. B., O. B. E., R. G., A. B. G., T. H. E., Y. E. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. R. E., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), E. E., gim. (duomenys neskelbtini), N. H. B., gim. (duomenys neskelbtini), O. B. E., gim. (duomenys neskelbtini), R. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. B. G., gim. (duomenys neskelbtini), T. H. E., gim. (duomenys neskelbtini), Y. E., gim (duomenys neskelbtini), tėvas/senelis/prosenelis B. G., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje, 1939 m. išvykęs į Palestiną, Palestinoje/Izraelyje – B. E. (E., E.), nurodyta, jog gimęs (duomenys neskelbtini) m., yra vienas ir tas pats žmogus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjams A. G., A. R. E., A. A., E. E., N. H. B., O. B. E., R. G., A. B. G., T. H. E., Y. E. Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.