Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-02-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-21-606/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-11
Bylos Nr.
eAN2-21-606/2025
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00142-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
V. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-21-606/2025Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00142-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. S. administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių už tai, kad jis 2024 m spalio 19 d. 16.43 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, vairavo transporto priemonę „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,41 promilės (su ±0,02 promilės paklaida) neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi pakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimas, ir V. S., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, neskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimą nepakeistą.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus.

3.2. Nurodoma, kad V. S. į bylos nagrinėjimą neatvyko, tačiau buvo gautas V. S. atstovo advokato V. A. prašymas atstovaujamajam V. S. skirti administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui, taip pat draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui. Pažymima, kad iki bylos nagrinėjimo, Institucijai pateiktame prašyme nebuvo prašoma spręsti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, tokių pagrindų taip pat nenustatė. Akivaizdu, kad V. S. atstovas advokatas V. A. elgėsi nesąžiningai Institucijos ir galbūt atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu, pateiktas skundas Institucijai buvo procesinė staigmena.

Šalies argumentai

3.3. Apeliantas pažymi, kad skunde prašoma vadovautis ir iki 2020 m. sausio 1 d. buvusia teismų praktika, kai asmenims, padariusiems administracinius nusižengimus, numatytus 422 straipsnio 5 dalyje, taikytos išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies (tuo metu 34 straipsnio 5 dalies) nuostatos, tačiau teisės taikymas nėra statiškas procesas, jis yra dinamiškas, kintantis laike ir svarbi aplinkybė yra ta, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas išplėtė galimų taikyti administracinio poveikio priemonių sąrašą, numatydamas tai, kad, įvertinus, jog administracinė nuobauda pasieks savo paskirtį, būtų galima taikyti ir naujai atsiradusią alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

3.4. Atsiradus galimybėms taikyti alternatyvias administracinio poveikio priemones, jų taikymo ignoravimas ir besąlygiškas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas, asmenims padariusiems šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iškreiptų bausmės paskirtį ir nepasiektų būtinų prevencinių nuobaudos tikslų, neatgrasytų nuo naujų nusižengimų padarymo. Šiuo atveju už vairavimą esant neblaiviam būtų taikoma analogiška ar net švelnesnė administracinio poveikio priemonė nei už lenkimą transporto priemonių, kur draudžiama lenkti ar pakartotinį motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat motorinių transporto priemonių su priekabomis, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, vairavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas išimtis, vairavimą.

3.5. Apelianto nuomone, V. S. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Akivaizdu, kad vertinant padaryto nusižengimo pobūdį ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, jo padarytas nusižengimas turėjo būti vertinamas kaip vienas pavojingiausių.

3.6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymima, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą teorinių ir praktinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visada turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus.

3.7. Taigi tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus, ypatingai prieš pat vairavimą pavartojus alkoholinius gėrimus. Akivaizdu, kad sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, padarytas nusižengimas turėtų būti vertinamas kaip padarytas tiesiogine tyčia. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu spręsdamas asmeninius klausimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, V. S. gali pasitelkti kitų asmenų (turinčių teisę vairuoti) pagalbą, be to, jo minimi įsipareigojimai ir problemos buvo iki nusižengimo padarymo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo esant neblaiviam.

3.8. Apeliantas sutinka, kad V. S. turi rūpintis sergančia motina, tačiau tokia pat pareigą ja rūpintis turi ir V. S. brolis R. S.. Pažymima, kad 2017 m. spalio 5 d. V. S. žmonai D. S. yra išduotas galiojantis vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti AM, Bl ir B kategorijų transporto priemones iki 2027 m. spalio 5 d., todėl, sprendžiant šeimos mobilumo poreikius, transporto priemones gali vairuoti ir ji. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą įvertinta administracinę atsakomybė lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Šalies argumentai

3.9. Apelianto nuomone, svarbu, kaip V. S. yra charakterizuojamas visuomenės, tačiau svarbiausia, kaip jis charakterizuojamas kaip vairuojantis eismo dalyvis. Konstatuojama, kad V. S. du kartus yra padaręs eismo įvykius, tai yra 2005 m. liepos 11 d., ir už šį pažeidimą 2005 m. liepos 28 d. jam buvo paskirta 100 litų bauda, taip pat – 2008 m. gruodžio 12 d., ir už šį pažeidimą 2008 m. gruodžio 17 d. buvo paskirta 100 litų bauda, nuo 2017 metų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas 4 kartus, visus už leistino važiavimo greičio viršijimą. Vairavimo, esant neblaiviam, metu vienas administracinis nusižengimas buvo galiojantis. Iš šių duomenų akivaizdu, kad V. S. yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, anksčiau skirtos nuobaudos nesusijusios su teisės vairuoti apribojimu, tačiau teigiamos įtakos dėl saugaus vairavimo ateityje neturėjo, ir jis 2024 m. spalio 19 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kaip paaiškinime nurodė, alkoholius gėrimus vartojo ir transporto priemonės vairavimo metu.

3.10. Akcentuojama, jog daugelis žmonių teisę vairuoti transporto priemonę naudoja darbiniams ir asmeniniams tikslams, ir asmenys jiems galbūt kilsiančias neigiamas pasekmes turi numatyti dar prieš darydami priešingą teisei veiką. Be to, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis), todėl tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, skirtą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. ANK 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kokiais atvejais negali būti atimta teisė vairuoti asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, tačiau net ir tiems asmenims, kurie naudojasi transporto priemonėmis dėl neįgalumo, jeigu jie vairuoja transporto priemones būdami neblaivūs (nustatomas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra skiriamas.

3.11. Apeliaciniame skunde sutinkama su tuo, kad V. S. sutiko su padarytu nusižengimu, ir tai nekelia abejonių, tačiau to nepakanka, kad būtų taikomos išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Įstatymo ir administracinės nuobaudos numatytos ir taikomos sankcijos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam tokia sankcija skiriama už teisės pažeidimo įvykdymą. Tuo siekiama prevencijos tikslų. Todėl savaime kyla nepatogumų, kurių išvengti nėra įmanoma. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių. Visumos eismo dalyvių, kurie laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų teisė į saugų eismą privalo būti užtikrinama pirmiausia, ir kiekvieno individo dalyvaujančio eisme yra pareiga užtikrinti šios teisės įgyvendinimą, kartu atsakingai realizuojant savo teisę taip pat dalyvauti eisme. Teisė vairuoti transporto priemones nėra prigimtinė teisė, ją asmenys įgyja ir turi naudotis atsakingai, todėl visiškai logiška, kad ignoruodami Kelių eismo taisyklėse nustatytus esminius reikalavimus, jos netenka.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. atstovas advokatas V. A. prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. S. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, nepagrįstai, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams.

8. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

10. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus.

11. Kaip teigiama ir apeliaciniame skunde, nuo 2020 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą išplėtė galimų taikyti administracinio poveikio priemonių sąrašą, numatydamas ir alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, tačiau apygardos teismas pažymi, kad, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, būtent ir yra numatyta galimybė skirti ir švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusižengimą, taip pat netaikyti administracinio poveikio priemonės ar sumažinti taikytos administracinio poveikio priemonės, kaip šiuo atveju, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir panašiai, todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, būtina vertinti visas byloje nustatytas aplinkybes ir jų visumą, šiuo atveju labai svarbus ir nustatyto neblaivumo laipsnis, ir būtent aplinkybių visuma konkrečiu atveju gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

12. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. nuo pat pradžių atsakomybės nevengė, kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad V. S. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 4 kartus pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį už greičio viršijimą, tačiau tris kartus greitį viršijo tik 12 km/h, o vieną kartą – 18 km/h, šie padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nepriskiriami prie šiurkščių pažeidimų, paskirtos baudos sumokėtos vykdant administracinius nurodymus, be to, atkreiptinas dėmesys, kad šie nusižengimai padaryti per ketverius metus, t. y. kiekvienais metais po vieną. Ir, nors toks elgesys negali būti laikomas kaip nepriekaištingas, tačiau nėra pagrindo daryti ir kategoriškos išvados, kad jis yra linkęs piktybiškai pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Apeliaciniame skunde konstatuojama, kad V. S. du kartus yra padaręs eismo įvykius, tai yra 2005 m. liepos 11 d. ir 2008 m. gruodžio 12 d., ir už jų padarymą taip pat baustas administracine tvarka, tačiau pažymėtina, kad šiuos eismo įvykius V. S. sukėlė prieš beveik 20 metų, jis anksčiau už analogiško pobūdžio nusižengimą, numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, baustas nebuvo. V. S. yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas ir pareigingas darbuotojas, linkęs mokytis iš savo klaidų, netekęs teisės vairuoti, gautų mažesnes pajamas, bet yra tikimybė, kad netektų ir darbo, atliekant darbines funkcijas, jam gali tekti vairuoti ne tik savo transporto priemonę. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. nustatytas tik 55 proc. dalyvumo lygis, todėl akivaizdu, kad jam susirasti kitą darbą galimybės iš esmės būtų apribotos dėl sveikatos būklės, be to, jis turi ir finansinių įsipareigojimų bankui.

13. Pažymėtina, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, labai svarbus ir asmeniui nustatyto neblaivumo laipsnis. Šiuo atveju atsižvelgtina būtent ir į tai, kad V. S. nustatytas neblaivumo laipsnis iš esmės tik labai nežymiai viršijo leistiną normą, t. y. su paklaida jam nustatytas 0,41 promilės neblaivumas, ir viršija leistiną neblaivumo laipsnį tik 0,01 promilės.

14. Atsižvelgdamas į V. S. charakterizuojančių duomenų visumą, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, kartu ir į šeimines aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog V. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 800 Eur dydžio bauda bei, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – šešiems mėnesiams, V. S. bus pakankamai griežta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, ir tokios nuobaudos paskyrimas bus proporcingas V. S. padaryto nusižengimo pavojingumui ir jo asmenybei.

15. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė