- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-766-260/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00707-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Izoldos Nėnienės ir Arvydo Žibo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliaciniu skundu dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-105-802/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „NEO Finance“ (toliau – AB „NEO Finance“) 2020 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. M., kurį 2020 m. spalio 29 d. patikslinusi, prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovo: 1) 7 285,85 Eur negrąžintą kredito dalį; 2) 604,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 285,85 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 24 d.); 4) 1 973,71 Eur tarpininkavimo mokestį; 5) 30,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 25 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.); 6) 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 285,85 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 262 Eur sumokėtą žyminį mokestį valstybei ir 200 Eur turėtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) ir atsakovo (vartojimo kredito gavėjo) 2019 m. lapkričio 22 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K436716603, kuria atsakovui buvo suteiktas 7 600 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 567,84 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 20 proc.), 1 006,61 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. lapkričio 24 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 36 mėnesines įmokas. Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
3. Atsakovui J. M. adresuoti procesiniai dokumentai įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 15 d. sprendimu už akių ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo J. M. ieškovei 7 285,85 Eur negrąžintą kredito dalį, 604,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.), 794,46 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.), 20 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. sausio mėn. – 5 359,49 Eur (14 įmoka); nuo 2021 m. vasario mėn. – 5 166,37 Eur (15 įmoka); nuo 2021 m. kovo mėn. – 4 970,03 Eur (16 įmoka); nuo 2021 m. balandžio mėn. – 4 770,42 Eur (17 įmoka); nuo 2021 m. gegužės mėn. – 4 567,48 Eur (18 įmoka); nuo 2021 m. birželio mėn. – 4 361,16 Eur (19 įmoka); nuo 2021 m. liepos mėn. – 4 151,40 Eur (20 įmoka); nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. – 3 938,15 Eur (21 įmoka); nuo 2021 m. rugsėjo mėn. – 3 721,34 Eur (22 įmoka); nuo 2021 m. spalio mėn. – 3 500,92 Eur (23 įmoka); nuo 2021 m. lapkričio mėn. – 3 276,83 Eur (24 įmoka); nuo 2021 m. gruodžio mėn. – 3 049 Eur (25 įmoka); nuo 2022 m. sausio mėn. – 2 817,37 Eur (26 įmoka); nuo 2022 m. vasario mėn. – 2 581,88 Eur (27 įmoka); nuo 2022 m. kovo mėn. – 2 342,47 Eur (28 įmoka); nuo 2022 m. balandžio mėn. – 2 099,07 Eur (29 įmoka); nuo 2022 m. gegužės mėn. – 1 851,61 Eur (30 įmoka); nuo 2022 m. birželio mėn. – 1 600,03 Eur (31 įmoka); nuo 2022 m. liepos mėn. – 1 344,25 Eur (32 įmoka); nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. – 1 084,21 Eur (33 įmoka); nuo 2022 m. rugsėjo mėn. – 819,84 Eur (34 įmoka); nuo 2022 m. spalio mėn. – 551,06 Eur (35 įmoka); nuo 2022 m. lapkričio mėn. – 277,79 Eur (36 įmoka)), 893,71 Eur tarpininkavimo mokestį, 30,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 25 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 330 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusią ieškinio dalį atmetė, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K436716603 bendrųjų sąlygų 5.3.1, 5.3.2, 5.4 punktuose išdėstytas nuostatas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio skaičiavimą priklausomai nuo kredito grąžinimo įmokų vėlavimo ir 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (20 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, priteisė iš atsakovo 6,68 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
5. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2019 m. lapkričio 22 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K436716603 (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 7 600 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 567,84 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 20 proc.), 1 006,61 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. lapkričio 24 d. Prie ieškinio pridėtas 2020 m. birželio 25 d. pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo patvirtina, kad sutartis nutraukta 2020 m. liepos 1 d.
6. Spręsdamas dėl negrąžintos kredito dalies ir mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo už laikotarpį iki sutarties nutraukimo teismas nurodė, kad atsakovui nepateikus ir byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo negrąžintą kredito dalį, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Taip pat teismas nurodė, kad reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilnio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu.
7. Spręsdamas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos teismas nustatė, kad ieškovė, siekdama pagrįsti negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, nurodė, kad ji yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Įvertinusi atsakovo galimybę skolintis bei suderinusi individualias sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį). Pasisakydamas dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio teismas nurodė, kad šių sąlygų buvimą pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Kadangi kaltė preziumuojama, būtent atsakovui, kaip skolininkui, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau tuo atsakovas nesinaudojo – atsiliepimo byloje nepateikė. Ieškovė žalą (nuostolius) kildino iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 20 proc. negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą kredito sumą (7 285,85 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 24 d.). Ieškovė prašė teismo priteisti negautas pajamas procentine išraiška, t. y. paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Tokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką ieškovė taikė dėl to, kad neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų sumos. Atsakovas gali visą vartojimo kredito sumą grąžinti anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Jeigu ieškovė taikytų kitokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas fiksuota suma už visą sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovo interesai, nes atsakovui gali tekti sumokėti didesnį negautų pajamų atlyginimą nei ieškovė bus patyrusi. Todėl teismas, siekdamas nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, sprendė, kad tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies, apskaičiuojant konkrečią (fiksuotą) sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.), t. y. 794,46 Eur (7 285,85 Eur negrąžinta kredito dalis × 20 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 199 dienos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką pagal sutartinę 20 proc. metinę palūkanų normą, t. y. 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 285,85 Eur) skaičiuojamų nuo 2021 m. sausio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 24 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
8. Spręsdamas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti 1 973,71 Eur tarpininkavimo mokestį. Iš bendrųjų ir specialiųjų vartojimo kredito sutarties sąlygų turinio teismas nustatė, kad yra išskirti du tarpininkavimo mokesčio dydžiai: mokestis su nuolaida ir be nuolaidos, t. y. nustatyta tarpininkavimo mokesčio pastovioji dalis, kurios dydį šalys aptarė kredito sutarties specialiosiose sąlygose, ir tarpininkavimo mokesčio kintamoji dalis, kurios dydis yra apskaičiuojamas pagal aukščiau išdėstytose kredito sutarties nuostatose nurodytas taisykles. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis). Teismas vertino, kad sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 – 5.3.2 nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis ir jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Aptartos sąlygos neskaidrios, kadangi vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks konkretus mokestis bus taikomas. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Todėl teismas vertino, jog minėtos kredito sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo. Pateikimas tik matematinės formulės, tačiau nepateikiant duomenų, reikalingų apskaičiuoti metinę normą, yra prilyginamas informacijos apie bendros vartojimo kredito kainos metinę normą nepateikimui, o tai reiškia sutarties sudarymą neturint esminės informacijos. Todėl teismas sprendė, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento). Kartu nurodė, kad kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 1 006,61 Eur, yra aiški ir atsakovui turėjo būti suprantama, kad aptartą mokestį (1 006,61 Eur) reikės sumokėti grąžinant kreditą. Būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Taip pat nurodė, kad tokio dydžio tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas nurodant bendrą atsakovo mokėtiną vartojimo kredito sumą. Iš ieškovės ieškinyje išdėstyto prašymo priteisti 1 973,71 Eur tarpininkavimo mokesčio dydžio teismas sprendė, kad atsakovas yra sumokėjęs 112,90 Eur tarpininkavimo mokesčio (2 086,61 Eur – 1 973,71 Eur). Todėl teismas laikė, jog iki šalių sutartos tarpininkavimo mokesčio sumos atsakovui yra likę sumokėti 893,71 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyto 1 006,61 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma mažintina atsakovo jau sumokėtos sumos dalimi, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 893,71 Eur tarpininkavimo mokesčio (1 006,61 Eur – 112,90 Eur).
9. Spręsdamas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti 30,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 25 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.), t. y. ieškovė reiškė reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas (netesybas) už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Todėl teismas sprendė, kad šis ieškovės reikalavimas tenkinamas.
10. Spręsdamas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas nustatė, kad ieškovė prašė teismo priteisti 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 285,85 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, t. y. ieškovė prašė priteisti kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško skolos grąžinimo, kurioms taikė tą patį dydį (20 proc.), kaip ir mokestinėms (pelno) palūkanoms. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgė į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildino minėtą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sprendė, jog sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio, todėl reikalavimą šioje dalyje visiškai atmetė.
11. Spręsdamas dėl procesinių palūkanų teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, sprendė, kad iš jo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. Bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei iš atsakovo J. M. 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 285,85 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. lapkričio 24 d., bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisti ieškovei iš atsakovo 423 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme, kitą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo 75 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą bei 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos), t. y. visiškai nepagrįstai pakeitė ieškovės ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką. Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Teismas visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Sutarties 1.8 punkte nurodoma, kad kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Sutarties 1.11 punkte nurodyta, kad grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai. Sutarties 1.27 punkte nurodyta, kad grafikas - vartojimo kredito grąžinimo grafikas, nustatytas vartojimo kredito sutarties priede, pagal kurį nustatytomis mokėjimo datomis ir mėnesinėmis įmokomis vartojimo kredito gavėjas privalo mokėti mokėtinas sumas bendrovei. Grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (2 567,84 Eur) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, be kita ko teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Įvertinusi vieningai formuojamą teismų praktiką, apeliantė, atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik dvi pilnas įmokas pagal dar galiojusį sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nuo antrosios įmokos sumokėjimo dienos nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 285,85 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. lapkričio 24 d., neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Priešingai nei šalys susitarė sutartimi, negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nepamažėjo iki pat apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos. Taip pat sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Atsakovas yra atlikęs tik dvi pilnas įmokas, sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo nuo jos suteikimo dienos, ir vis dar sudaro 7 285,85 Eur. Todėl, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o ieškovė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas.
1.2. Teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės materialinio reikalavimo. Todėl, nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
14. Atsakovas J. M.atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantės nuomone, jos negautos pajamos (nuostoliai) turėjo būti paskaičiuotos nuo visos negrąžintos kredito sumos, o ne nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės AB „NEO Finance“ (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) ir atsakovo J. M. (vartojimo kredito gavėjo) 2019 m. lapkričio 22 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K436716603, kuria atsakovui buvo suteiktas 7 600 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 567,84 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 20 proc.), 1 006,61 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. lapkričio 24 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 36 mėnesines įmokas. Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. liepos 1 d. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
19. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
20. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
21. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
23. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina.
24. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos, t. y. neatsižvelgiant į pagal sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Taigi, pirmosios instancijos teismas, apeliantės skundžiamoje dalyje, priėmė teisingą sprendimą.
25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.