- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-15
- Bylos Nr.
- e2-105-802/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00707-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eridana Paltanavičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- J. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo: 1) 7285,85 Eur negrąžintą kredito dalį; 2) 604,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7285,85 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 24 d.); 4) 1973,71 Eur tarpininkavimo mokestį; 5) 30,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 25 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.); 6) 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7285,85 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 262 Eur sumokėtas žyminis mokestis valstybei ir 200 Eur turėtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui adresuotas ieškinys, jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. gruodžio 25 d. asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kas laikytina tinkamu procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 7600 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2567,84 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 20 proc.), 1006,61 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. lapkričio 24 d. Prie ieškinio pridėtas 2020 m. birželio 25 d. pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo patvirtina, kad sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini) d.
Dėl negrąžintos kredito dalies ir mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo už laikotarpį iki sutarties nutraukimo (ieškinio 1 ir 2 reikalavimai)
CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis).
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai).
Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, atsakovui nepateikus ir byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo negrąžintą kredito dalį, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 7285,85 Eur negrąžinta kredito dalis ir 604,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.).
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktas) (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsniai).
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (ieškinio 3 reikalavimas)
Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą (7285,85 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini) d.).
Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu ir tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės.
Ieškovė, siekdama pagrįsti negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, nurodo, kad ji yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį.
Taigi ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pasisakant dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio nurodyta, kad šių sąlygų buvimą pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Kadangi kaltė preziumuojama, būtent atsakovui, kaip skolininkui, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau tuo atsakovas nesinaudoja – atsiliepimas byloje nėra pateiktas. Ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 20 proc. negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą kredito sumą (7285,85 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini) d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo priteisti negautas pajamas procentine išraiška, t. y. paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Tokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kadangi neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų sumos. Atsakovas gali visą vartojimo kredito sumą grąžinti anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Jeigu ieškovė taikytų kitokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas fiksuota suma už visą sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovo interesai, nes atsakovui gali tekti sumokėti didesnį negautų pajamų atlyginimą nei ieškovė bus patyrusi.
Taigi, nagrinėjamu atveju, siekiant nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią (fiksuotą) sumą nuo sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.), t. y. 794,46 Eur (7285,85 Eur negrąžinta kredito dalis × 20 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 199 dienos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką pagal sutartinę 20 proc. metinę palūkanų normą, t. y. 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7285,85 Eur) skaičiuojamų nuo 2021 m. sausio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini) d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.
Taigi, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini) d.), galėjo tikėtis gauti 20 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. sausio mėn. – 5359,49 Eur (14 įmoka); nuo 2021 m. vasario mėn. – 5166,37 Eur (15 įmoka); nuo 2021 m. kovo mėn. – 4970,03 Eur (16 įmoka); nuo 2021 m. balandžio mėn. – 4770,42 Eur (17 įmoka); nuo 2021 m. gegužės mėn. – 4567,48 Eur (18 įmoka); nuo 2021 m. birželio mėn. – 4361,16 Eur (19 įmoka); nuo 2021 m. liepos mėn. – 4151,40 Eur (20 įmoka); nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. – 3938,15 Eur (21 įmoka); nuo 2021 m. rugsėjo mėn. – 3721,34 Eur (22 įmoka); nuo 2021 m. spalio mėn. – 3500,92 Eur (23 įmoka); nuo 2021 m. lapkričio mėn. – 3276,83 Eur (24 įmoka); nuo 2021 m. gruodžio mėn. – 3049 Eur (25 įmoka); nuo 2022 m. sausio mėn. – 2817,37 Eur (26 įmoka); nuo 2022 m. vasario mėn. – 2581,88 Eur (27 įmoka); nuo 2022 m. kovo mėn. – 2342,47 Eur (28 įmoka); nuo 2022 m. balandžio mėn. – 2099,07 Eur (29 įmoka); nuo 2022 m. gegužės mėn. – 1851,61 Eur (30 įmoka); nuo 2022 m. birželio mėn. – 1600,03 Eur (31 įmoka); nuo 2022 m. liepos mėn. – 1344,25 Eur (32 įmoka); nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. – 1084,21 Eur (33 įmoka); nuo 2022 m. rugsėjo mėn. – 819,84 Eur (34 įmoka); nuo 2022 m. spalio mėn. – 551,06 Eur (35 įmoka); nuo 2022 m. lapkričio mėn. – 277,79 Eur (36 įmoka)) (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsniu, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos. Būtent dėl šios priežasties sutarties nutraukimo metu negalima spręsti, kad ieškovės negautos pajamos yra lygios visai pagal sutartį už laikotarpį iki jos termino pabaigos mokėtinų palūkanų sumai. Jeigu atsakovas kreditą grąžins anksčiau (arba kredito suma bus priverstinai išieškota anksčiau), ieškovė praras pagrindą pretenduoti į palūkanas, kaip negautas pajamas, už vėlesnį laikotarpį.
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, reikalavimas šioje dalyje tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 794,46 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 20 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.), ir 20 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 20 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas aukščiau), nuo 2021 m. sausio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini) d.).
Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo (ieškinio 4 reikalavimas)
Ieškovė taip pat prašo priteisti 1973,71 Eur tarpininkavimo mokestį. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės (kredito davėjo) patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.
Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad kredito sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Bendrųjų sąlygų 5.4 punkte taip pat numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y., vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi kredito sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui kredito sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi kredito sutarties 5.11 punktu.
Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte nurodyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y., vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 1006,61 Eur (tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos sudaro 2086,61 Eur, o tarpininkavimo mokesčio nuolaida – 1080 Eur).
Iš šių bendrųjų ir specialiųjų vartojimo kredito sutarties sąlygų turinio matyti, kad yra išskirti du tarpininkavimo mokesčio dydžiai: mokestis su nuolaida ir be nuolaidos, t. y., nustatyta tarpininkavimo mokesčio pastovioji dalis, kurios dydį šalys aptarė kredito sutarties specialiosiose sąlygose, ir tarpininkavimo mokesčio kintamoji dalis, kurios dydis yra apskaičiuojamas pagal aukščiau išdėstytose kredito sutarties nuostatose nurodytas taisykles.
Pagal VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).
Teismo vertinimu, Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 – 5.3.2 nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis ir jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Aptartos sąlygos neskaidrios, kadangi vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks konkretus mokestis bus taikomas. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y., pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos ir jokie kiti mokesčiai negalimi (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-996-254/2020). Vertintina, jog komentuojamos kredito sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y., neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo. Pateikimas tik matematinės formulės, tačiau nepateikiant duomenų, reikalingų apskaičiuoti metinę normą, yra prilyginamas informacijos apie BVKKMN nepateikimui, o tai reiškia sutarties sudarymą neturint esminės informacijos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020).
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).
Kartu pažymėtina, jog kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 1006,61 Eur, yra aiški ir atsakovui turėjo būti suprantama, kad aptartą mokestį (1006,61 Eur) reikės sumokėti grąžinant kreditą. Būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Taip pat tokio dydžio tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas nurodant bendrą atsakovo mokėtiną vartojimo kredito sumą.
Iš ieškovės ieškinyje išdėstyto prašymo priteisti 1973,71 Eur tarpininkavimo mokesčio dydžio spręstina, kad atsakovas yra sumokėjęs 112,90 Eur tarpininkavimo mokesčio (2086,61 Eur – 1973,71 Eur). Todėl iki šalių sutartos tarpininkavimo mokesčio sumos atsakovui yra likę sumokėti 893,71 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyto 1006,61 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma mažintina atsakovo jau sumokėtos sumos dalimi, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 893,71 Eur tarpininkavimo mokesčio (1006,61 Eur – 112,90 Eur).
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo(ieškinio 5 reikalavimas)
Ieškovė taip pat prašo priteisti 30,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 25 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini) d.). Taigi, ieškovė reiškia reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas (netesybas) už laikotarpį iki sutarties nutraukimo.
Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 49 punktas).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, šis ieškovės reikalavimas tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 30,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 25 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini) d.).
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos (ieškinio 6 reikalavimas)
Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7285,85 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini) d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Taigi, ieškovė prašo priteisti kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško skolos grąžinimo, kurioms taiko tą patį dydį (20 proc.), kaip ir mokestinėms (pelno) palūkanoms.
Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
Taigi, kadangi sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis) ir reikalavimas šioje dalyje visiškai atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
Dėl procesinių palūkanų (ieškinio 7 reikalavimo)
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kai terminą įvykdyti prievolę yra praleidęs fizinis asmuo, tokių palūkanų dydis – 5 procentai (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 262 Eur žyminis mokestis bei 200 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, viso: 462 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš pareikštų septynių materialiųjų reikalavimų keturis tenkinus visiškai ir du iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 330 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytu, iš atsakovo valstybei priteistina 6,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546:
1) 7285,85 Eur (septynis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 85 ct) negrąžintą kredito dalį;
2) 604,95 Eur (šešis šimtus keturis eurus 95 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini) d.);
3) 794,46 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 46 centus) negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.);
4) 20 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini) d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. sausio mėn. – 5359,49 Eur (14 įmoka); nuo 2021 m. vasario mėn. – 5166,37 Eur (15 įmoka); nuo 2021 m. kovo mėn. – 4970,03 Eur (16 įmoka); nuo 2021 m. balandžio mėn. – 4770,42 Eur (17 įmoka); nuo 2021 m. gegužės mėn. – 4567,48 Eur (18 įmoka); nuo 2021 m. birželio mėn. – 4361,16 Eur (19 įmoka); nuo 2021 m. liepos mėn. – 4151,40 Eur (20 įmoka); nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. – 3938,15 Eur (21 įmoka); nuo 2021 m. rugsėjo mėn. – 3721,34 Eur (22 įmoka); nuo 2021 m. spalio mėn. – 3500,92 Eur (23 įmoka); nuo 2021 m. lapkričio mėn. – 3276,83 Eur (24 įmoka); nuo 2021 m. gruodžio mėn. – 3049 Eur (25 įmoka); nuo 2022 m. sausio mėn. – 2817,37 Eur (26 įmoka); nuo 2022 m. vasario mėn. – 2581,88 Eur (27 įmoka); nuo 2022 m. kovo mėn. – 2342,47 Eur (28 įmoka); nuo 2022 m. balandžio mėn. – 2099,07 Eur (29 įmoka); nuo 2022 m. gegužės mėn. – 1851,61 Eur (30 įmoka); nuo 2022 m. birželio mėn. – 1600,03 Eur (31 įmoka); nuo 2022 m. liepos mėn. – 1344,25 Eur (32 įmoka); nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. – 1084,21 Eur (33 įmoka); nuo 2022 m. rugsėjo mėn. – 819,84 Eur (34 įmoka); nuo 2022 m. spalio mėn. – 551,06 Eur (35 įmoka); nuo 2022 m. lapkričio mėn. – 277,79 Eur (36 įmoka));
5) 893,71 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt tris eurus 71 centą) tarpininkavimo mokestį;
6) 30,48 Eur (trisdešimt eurų 48 centus) kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 25 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini) d.);
7) 5 (penkis) procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
8) 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (duomenys neskelbtini) d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 5.3.1, 5.3.2, 5.4 punktuose išdėstytas nuostatas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio skaičiavimą priklausomai nuo kredito grąžinimo įmokų vėlavimo ir 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (20 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,68 Eur (šešis eurus 68 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752 sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalių bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.