Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui A. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir jame esančių pastatų ir statinių turto dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-158-723/2021 ieškovės ieškinį tenkino visiškai, tačiau atsakovas sprendimą skundė, o Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2328-866/2021, minėtą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

4. Atsakovas A. B. savo atsiliepimo teismui nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti įstatymų nustatyta tvarka, į teismo posėdį atsakovas neatvyko, jį atstovauja advokato padėjėja Anželika Šeikina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso šis nekilnojamasis turtas: 1,9911 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei šiame žemės sklype esantys pastatai - ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); rinkos vertė 8980 Eur), sargo namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); rinkos vertė 2610 Eur), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1900 Eur), šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 36 Eur). Pagal VĮ Registrų centro nustatytą rinkos turto vertę, bendra nekilnojamojo turto vertė – 56 026 Eur, t. y. kiekvienam bendraturčiui atitenka po 28 013 Eur (žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 42500 Eur, pastatų ir statinių vidutinė rinkos vertė – 13526 Eur).

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Arūnas Petronis paaiškino, kad ieškinį palaiko visa apimtimi. Teikiamame plane nustatyti atskiri įvažiavimai, o kad pastatai būtų tinkamai prižiūrėti, prašoma atidalinti pastatus natūra išmokant atsakovui 4863 Eur kompensaciją už tenkančią mažesnę turto dalį. Nekilnojamo turto kadastro duomenys laikomi teisingi, kol jie nenuginčijami, o turto vertės nustatytos pagal registro duomenis. Prašoma nustatyti naudojimosi tvarką, kad būtų galimybė eksploatuoti pastatus, o ne žiūrėti, kas bus ateityje statoma. Žemės sklypo plotai šalims nesikeičia, tik klausimas, kuria žemės dalimi šalys naudosis ir kuriais pastatais.

7. Atsakovo atstovė advokato padėjėja Anželika Šeikina teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo sklypas yra blogesnis, pastatų vertė taip pat mažesnė, todėl kompensacija turėtų būti didesnė. Skaičiuojama turi būti ne tik pagal nekilnojamojo turto vertę, bet ir pagal sklypo likvidumą, nes per atsakovui tenkančią sklypo dalį praeina komunikacijos (melioracinės sistemos po žeme) ir yra mažesnė galimybė statyti pastatus. Sklypo paskirtis – namų valdos. Kompensacija turėtų būti ne mažesnė nei 10000 Eur.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

9. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą). Tai reiškia, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą).

11. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdo sprendžiantis teismas yra apribotas juos išspręsti paprastai vienu iš dviejų būdų – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais.

12. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, 32 punktas, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 23 punktas). Vertindamas pateiktą atidalijimo variantą, teismas turi patikrinti, ar jis procedūriškai ir techniškai priimtinas, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, 32 punktas).

13. Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą su statiniais. Ieškovė pareikštu ieškiniu reikalauja atidalyti jai priklausančias statinių ir žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės tokiu būdu, kad sklypas būtų padalintas lygiomis dalimis, tačiau ieškovei atitektų didesnė dalis pastatų, todėl iš jos atsakovui priteistina piniginė kompensacija pagal Nekilnojamojo turto registro nurodytas rinkos vertes. Ieškovei priklausančios statinių dalies atidalijimas natūra dėl statinių išdėstymo ir konstrukcijos (turi po vieną įėjimą) yra neįmanomas, t. y. akivaizdu, jog nebūtų techninės galimybės suformuoti ieškovei priklausančią nuosavybės dalį atitinkančio atskiro nekilnojamojo turto objekto – atskiro (atidalyto) daikto. Atsakovas nei atsiliepimo, nei alternatyvaus atidalinimo plano teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jo interesus byloje atstovauja advokatė. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė ieškovės pasiūlytam atidalinimo planui iš esmės neprieštaravo, pagrindinis klausimas yra dėl kompensacijos dydžio. Atsakovas už jam tenkančią mažesnę nekilnojamojo turto dalį norėtų ne mažiau 10000 Eur.

14. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas).

15. Byloje pateiktas nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, jog 1,9911 ha žemės sklypo rinkos vertė yra 42 500 eurų; statinių rinkos vertės yra tokios: ūkio pastatas - 8 980 Eur, sargo namelis - 2 610 Eur, pirtis - 1 900 Eur, šulinys - 36 Eur. Taigi, pagal VĮ Registrų centro nustatytą rinkos turto vertę, bendra nekilnojamojo turto vertė – 56 026 Eur, t. y. kiekvienam bendraturčiui naudojimuisi atitenka po 28 013 Eur vertės turto. Duomenų, galinčių paneigti viešajame registre nurodytas rinkos vertes, teismui nepateikta, todėl teismas vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatyta buto verte (CPK 185 straipsnis).

16. Išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovės pasiūlytas atidalijimo natūra būdas atitinka abiejų šalių interesus, o kadangi ieškovei atitenka didesnė dalis statinių, iš jos atsakovui priteistina kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 1-2 dalys). Visų statinių vertė yra 13 526 Eur (kiekvienam bendraturčiui po 6 763 Eur), tačiau kadangi ieškovei po padalinimo atitenka pastatai, kurių bendra vertė 11 626 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 4 863 Eur kompensacija.

17. Šalims nuosavybės teise priklauso po 0,99555 ha žemės sklypo, nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypo plotai nesikeičia, kadangi žemės sklypai yra taisyklingos formos, turi privažiavimą prie bendro kelio. Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali ir proporcinga, šalims tenka naudotis lygiomis dalimis, todėl ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo pagal pateiktą projektą yra tenkintinas.

18. Atsižvelgiant į išdėstyta, tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą bei atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius jos naudojamoje dalyje - šulinį, ūkio pastatą ir sargo namelį (viso 11 626 Eur vertės), o atsakovui nuosavybės teise priteisiant jo žemės sklypo dalyje esantį statinį - pirtį (1 900 Eur vertės) bei 4 863 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovės.

19. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų – 150 Eur žyminis mokestis, 700 Eur teisinės pagalbos išlaidos bei 1000 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, iš viso 1850 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,9911 ha, naudojimosi tvarką pagal matininko T. V. 2019 m. vasario 26 d. parengtą planą, nustatant, kad T. K. naudosis žemės sklypu, pažymėtu indeksu A, plotas 9956 kv. m., plane pažymėtu taškais 1-2-3-4-5-6-7-23-22-21-11-1; A. B. naudosis žemės sklypu, pažymėtu indeksu B, plotas 9955 kv. m., plane pažymėtu taškais 8-9-10-11-21-22-23-8.

Atidalinti natūra pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - sargo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurie asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso T. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasidalinant konkrečius nekilnojamojo turto objektus, pakeičiant (transformuojant) nekilnojamojo turto valdymo formą, taip: pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8980 Eur; pastatas - sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2610 Eur, kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 36 Eur, kurių visų vertė 11626 Eur atitenka asmeninės nuosavybės teise T. K.; pastatas - pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1900 Eur, atitenka asmeninės nuosavybės teise A. B..

Priteisti iš ieškovės T. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kompensaciją už tenkančia didesnę turto dalį – 4863 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus).

Priteisti ieškovei T. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 1850 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.